Address https://gelex.eu/eli/EU/act/2005/862@2005-06-07/lt

Contents

1. Preamble
2. (9) a)
3. (26)
4. 1 straipsnis

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijai nepriklausančių šalių (toliau – Pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi: TYRIMO PROCESAS Tyrimo pradžia

(1) 2004 m. rugsėjo 9 d. Komisija pranešime (toliau – pranešimas apie pradedamą tyrimą), išspausdintame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, paskelbė apie pradedamą antidempingo tyrimą dėl granuliuoto politetrafluoretileno dervos (PTFE), kurios kilmės šalys yra Rusija ir Kinijos Liaudies Respublika (toliau – KLR), importo į Bendriją.

(2) Antidempingo tyrimas buvo pradėtas gavus 2004 m. liepos 26 d. Europos chemijos pramonės tarybos (toliau – CEFIC arba skundo pateikėjas) skundą, kuris pateiktas gamintojų, pagaminančių didžiąją viso Bendrijoje pagaminamo granuliuoto politetrafluoretileno dervos kiekio dalį, šiuo atveju, daugiau nei 80 %, vardu. Skunde buvo pateikti šios prekės dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti tyrimo inicijavimą.

Su tyrimu susijusios šalys

(3) Komisija apie tyrimo pradžią oficialiai informavo Rusijos ir KLR eksportuojančius gamintojus, importuotojus ir prekybininkus bei jų asociacijas, žinomus suinteresuotus tiekėjus ir vartotojus, atitinkamų eksportuojančiųjų šalių atstovus ir skundo pateikėją bei visus žinomus Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie pradedamą tyrimą nustatytą laikotarpį.

(4) Atsižvelgiant į didelį skunde išvardytų Kinijos eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie pradedamą tyrimą buvo numatyta atranka, siekiant nustatyti dempingą pagal Pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(5) Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar bus reikalinga atranka, ir tokiu atveju atrinkti bendroves, visų KLR eksportuojančių gamintojų buvo paprašyta prisistatyti Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie pradedamą tyrimą, pateikti svarbiausią informaciją apie jų su PTFE susijusią veiklą per tiriamąjį laikotarpį (2003 m. liepos 1 d. – 2004 m. birželio 30 d.).

(6) Išnagrinėjus eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją ir dėl nedidelio atsakymų į atrankos klausimus skaičiaus, buvo nuspręsta, kad KLR eksportuotojų atranka nėra būtina.

(7) Siekiant, kad KLR eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba dėl individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija suinteresuotiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams išsiuntė prašymo formas. Prašymai dėl RER arba IR, jei ištyrus paaiškėja, kad prašymas neatitinka RER keliamų reikalavimų, buvo gauti iš trijų eksportuojančių gamintojų.

(8) Komisija išsiuntė klausimynus visoms suinteresuotoms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie pradedamą tyrimą nustatytą laikotarpį. Atsakymai buvo gauti iš trijų Kinijos eksportuojančių gamintojų, dviejų Rusijos eksportuojančių gamintojų ir trijų Bendrijos gamintojų bei iš vieno nesusijusio importuotojo.

(9) Komisija rinko ir tikrino informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga norint padaryti pirmines išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų. Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

(9) a)

Bendrijos gamintojų:

Dupont de Nemours BV, Olandija;

Dyneon, Vokietija;

Solvay Solexys, Italija.

b)

Nesusijusių importuotojų:

Resyncom, Vokietija.

c)

KLR eksportuojančių gamintojų:

Shandong Dongyue Polymer Material Co., Ltd.;

Shanghai 3F New Material Company Co., Ltd.;

Zheijiang Jusheng Fluorochemicals Co., Ltd. ir su ja susijusi bendrovė Zheijang Juhua Group Imp. & Exp. Co., Ltd.

d)

Rusijos eksportuojančių gamintojų:

Kirovo-Chepetsky Khimichesky Kombinat ir su juo susijusi bendrovė Priborlab Ltd.;

Open Joint Stock Company Halogen.

e)

Susiję importuotojai:

Chemical Goods Ltd., JK.

(10) Atsižvelgiant į poreikį nustatyti normaliąją vertę KLR eksportuojantiems gamintojams, kuriems RER galėjo būti nesuteiktas, ir siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis analogiškos šalies, Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) duomenimis, buvo atliktas patikrinimas šių bendrovių patalpose:

AGC Chemicals Americas, Inc., JAV;

E. I. DuPont de Nemours & Company, Inc., JAV.

Tiriamasis laikotarpis

(11) Tyrimo dėl dempingo ir žalos metu buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Nustatant žalą, buvo remiamasi tendencijomis nuo 2001 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

SVARSTOMOJI PREKĖ IR PANAŠI PREKĖ Bendroji dalis

(12) Fluorpolimerai yra gerų eksploatacinių savybių turintys plastikai, iš kurių geriausiai žinomas ir plačiausiai panaudojamas yra politetrafluoretilenas (PTFE).

(13) Granuliuotas PTFE yra cheminis produktas (fluorpolimeras), kuriam būdingos didelio atsparumo savybės (pvz., aukšta lydymosi temperatūra, didelis terminis patvarumas, netirpumas, nedegumas, maža dielektrinė konstanta). Jis naudojamas kaip sudedamoji dalis įvairiuose pramonės sektoriuose, pvz., chemijos, mechanikos, elektros (vidinis kabelio apvalkalas), automobilių, statybos (kaip izoliacinė medžiaga), virtuvės reikmenų gamybos (keptuvės), tekstilės ar biomedicinos (chirurginiai instrumentai). Teflon yra žinomiausias prekės ženklas, kuriuo žymimas parduodamas produktas.

Svarstomoji prekė

(14) Svarstomoji prekė yra vadinamasis granuliuotas politetrafluoretilenas (PTFE), turintis kito monomero, išskyrus tetrafluoretileną, grandžių ne daugiau 3 %, be užpildų, miltelių arba granulių forma, išskyrus labai mažų dalelių medžiagas, ir jo žaliavinis polimeras (reaktoriaus granulės). Pastarasis gali būti drėgnas arba sausas. Nežiūrint į tai, kad atsižvelgiant į formą, vidutinį dalelių dydį, terminį apdorojimą ar komonomero masę, galima pagaminti skirtingus produktus, šio antidempingo tyrimo tikslais jie visi laikomi vienu produktu, kadangi turi tas pačias fizines savybes ir iš esmės tą pačią paskirtį. Šiuo metu svarstomosios prekės KN kodas yra ex39046100.

Panaši prekė

(15) Buvo nustatyta, kad svarstomoji prekė ir Bendrijos gamintojų Bendrijoje gaminamas ir parduodamas PTFE, abiejų eksportuojančių šalių vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas PTFE bei analogiškos šalies vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas PTFE iš esmės turi tas pačias fizines ir technines savybes bei tą pačią paskirtį. Todėl šios prekės preliminariai yra laikomos panašiomis, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(16) Du importuotojai pareiškė, kad tam tikros paskirties importuojamas iš Rusijos ir Kinijos produktas iš viso nekonkuruoja su Bendrijos rinkoje gaminamu ir parduodamu PTFE. Tai daugiausia PTFE atliekos arba neatitinkantis techninių reikalavimų produktas, kuris naudojamas gaminti smulkių dalelių PTFE. Šis smulkių dalelių produktas yra naudojamas, pvz., kaip priedas perdirbant plastikus arba spaustuviniuose dažuose bei metalų dangose. Tą reikėjo paneigti, nes buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonė taip pat gamina atliekas arba neatitinkančią techninių reikalavimų medžiagą, kuri yra parduodama tiems patiems klientams.

DEMPINGAS Bendrieji metodai

(17) Toliau aprašomi bendrieji metodai. Dėl to, toliau pateikiamose išvadose apie kiekvienos aptariamos šalies dempingą apibūdinama tik tai, kas būdinga kiekvienai konkrečiai šaliai.

Normalioji vertė

(18) Vadovaujantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia buvo tikrinama, ar kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo PTFE vidaus pardavimas buvo tipiškas, t. y., ar bendra tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos gamintojo parduodamo eksporto į Bendriją apimties.

(19) Vėliau Komisija nustatė tas vidaus rinkoje parduodamo PTFE rūšis, kurios yra identiškos arba kurias galima tiesiogiai palyginti su parduodamomis eksportui į Bendriją rūšimis. Atlikus tyrimą pagal produkto rūšis, Komisija laikė, kad vidaus rinkoje parduodamos ir eksportuojamos produkto rūšys yra identiškos arba tiesiogiai palyginamos, jei jos turi panašų vidutinį dalelių dydį, yra panašiai termiškai apdorotos bei turi panašią komonomero masę.

(20) Kiekvienos rūšies, kurią eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kurią, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su PTFE rūšimi, parduodama eksportui į Bendriją, atveju buvo nustatyta, ar pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Buvo laikoma, kad konkrečios PTFE rūšies pardavimas vidaus rinkoje yra pakankamai tipiškas, jei per TL tos rūšies bendra pardavimų vidaus rinkoje apimtis sudarė 5 % ar daugiau visos palyginamos PTFE rūšies eksporto į Bendriją apimties.

(21) Vėliau Komisija, nustačiusi svarstomos PTFE rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems klientams dalį, nagrinėjo, ar galima laikyti, kad kiekvienos PTFE rūšies pardavimo vidaus rinkoje tipiški kiekiai buvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, kaip nurodyta Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje. Kadangi parduoti kiekvienos PTFE rūšies kiekiai, kurių grynoji pardavimo kaina buvo lygi arba didesnė už apskaičiuotą gamybos savikainą, sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies pardavimo apimties, kai svertinė vidutinė tos rūšies kaina buvo lygi ar didesnė už gamybos savikainą, normalioji vertė buvo nustatyta, remiantis faktine kaina vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip visų per tiriamąjį laikotarpį vidaus rinkoje parduoto tos rūšies produkto kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

Eksporto kaina

(22) Visais atvejais eksporto kaina buvo skaičiuojama pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, tai yra pagal faktiškai sumokėtas arba mokėtinas eksporto kainas.

Palyginimas

(23) Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos gamintojo kainų pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Atitinkami patikslinimai buvo daromi visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, teisingi ir paremti patikrintais įrodymais.

Dempingo skirtumas

(24) Pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį, kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienos produkto rūšies vidutinės svertinės normaliosios vertės palyginimu su vidutine svertine eksporto kaina.

Kinijos Liaudies Respublika Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(25) Antidempingo tyrimuose dėl KLR kilmės importo normalioji vertė nustatoma pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 punktus tiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka to reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytus kriterijus.

(26) Trumpai, ir tik patogumo dėlei, Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijai (įmonės pareiškėjos privalo įrodyti, kad juos atitinka) yra apibendrinti kaip nurodyta toliau:

(26)

1) verslo sprendimai priimami ir išlaidos numatomos atsižvelgiant į rinkos sąlygas be jokio reikšmingo valstybės kišimosi;

2) apskaitos įrašai yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus ir naudojami visiems tikslams;

3) nėra jokių reikšmingų iškraipymų, perkeltų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;

4) bankroto ir nuosavybės įstatymai užtikrina teisinį aiškumą ir stabilumą;

5) valiutos keitimo kursas nustatomas pagal rinkos kursą.

(27) Trys KLR eksportuojantys gamintojai paprašė suteikti RER pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir užpildė prašymo dėl RER taikymo eksportuojantiems gamintojams formas. Komisija gavo ir tų įmonių patalpose patikrino visą RER paraiškose pateiktą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo būtina.

(28) Tyrimas parodė, kad nė viena iš trijų pirmiau paminėtų bendrovių neatitinka visų reikalaujamų kriterijų, ir todėl jų paraiškos buvo atmestos. Šioje lentelėje apibendrinama, pagal kuriuos penkis kriterijus, nustatytus Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, buvo priimti sprendimai dėl šių trijų bendrovių. Šaltinis: Patikrinti bendradarbiavusių Kinijos eksportuotojų atsakymai į klausimyną. Bendrovė Kriterijai 2 straipsnio 7 dalis c punktas 1 pastraipa 2 straipsnio 7 dalis c punktas 2 pastraipa 2 straipsnio 7 dalis c punktas 3 pastraipa 2 straipsnio 7 dalis c punktas 4 pastraipa 2 straipsnio 7 dalis c punktas 5 pastraipa 1 Neatitiko Neatitiko Neatitiko Atitiko Atitiko 2 Neatitiko Neatitiko Neatitiko Atitiko Atitiko 3 Neatitiko Neatitiko Neatitiko Neatitiko Atitiko

(29) Aptariamoms bendrovėms buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pirmiau pateiktų rezultatų. Visos trys bendrovės nesutiko su vertinimais ir teigė, kad joms turėtų būti suteiktas RER.

(30) Viena bendrovė išreiškė abejonę, ar galima laikyti, kad Komisijos atliktas RER vertinimas pagal penkis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus atitinka GATT/PPO nuostatas. Taip pat buvo teigiama, kad Komisija, priimdama sprendimus, rėmėsi požymiais ir prielaidomis, ir kad Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalis buvo taikoma neobjektyviai.

(31) Atsižvelgiant į tai, reikėtų pažymėti, kad dabartinis tyrimas, taip pat vertinimas, ar eksportuojantis gamintojas nepažeidžia rinkos ekonomikos sąlygų, yra atliktas pagal atitinkamas Pagrindinio reglamento nuostatas, kurios visiškai atitinka PPO įsipareigojimus.

(32) Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad eksportuojantis gamintojas privalo įrodyti, jog jis atitinka Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytas sąlygas. Jei įrodymų nebuvo pateikta, paraiška dėl RER turi būti atmesta. Tokia išvada padaryta remiantis objektyvia pagrįstų įrodymų analize, kuri buvo atskleista tiriamoms bendrovėms, ir kuri gali būti peržiūrima teismine tvarka.

(33) Nagrinėjant, kaip laikomasi pirmojo kriterijaus, t. y., kad verslo sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas, nesikišant valstybei, ir kad sąnaudos atspindėtų rinkos vertes, buvo padaryta išvada, jog nebuvo įrodymų, kad būtų laikomasi vienos bendrovės įstatų. Todėl nebuvo įrodymų, kad valstybė, taip pat per valstybei priklausantį akcininką, nesikiša šiai bendrovei priimant sprendimus. Bendrovė prieštaravo Komisijos išvadoms ir teigė, kad jos įstatuose yra numatyta patikima garantija, kad valstybė negalėtų daryti didelės įtakos priimant sprendimus ir kad bet kokiu atveju valstybei priklausantis akcininkas yra patikėtinis, veikiantis privačios bendrovės vardu. Tačiau bendrovės įstatuose yra numatyta jos organizacija ir sprendimų priėmimo tvarka. Kadangi tyrimo metu paaiškėjo, kad šių įstatų nebuvo laikomasi ir kad pati bendrovė juos nesunkiai galėtų pakeisti, galima pagrįstai daryti išvadą, kad galutinės tokių įstatų nuostatos yra nepatikimos bei neužtikrina, kad valstybė negalėtų daryti didelės įtakos bendrovei, pastarajai priimant sprendimus. Be to, bendrovė nepateikė jokio paaiškinimo, išskyrus matomumą, kodėl valstybinis patikos fondas šiuo metu yra bendrovės akcininkas. Priešingai, patikros vietoje metu buvo teigiama, jog tai bendrovei, inter alia, sudarys geresnes galimybes ateityje gauti finansavimą. Todėl buvo laikoma, jog egzistuoja didelė valstybės kišimosi rizika. Bendrovė taip pat tvirtino, kad jos žaliavų kainos atitiko rinkos vertes, priešingai nei teigiama Komisijos tarnybų išvadose. Be to, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad jos žaliavų kainos atitinka rinkos vertes, palyginus pirktas žaliavas buvo nustatyta, kad jų kainos skiriasi, o bendrovė nesugebėjo pagrįstai paaiškinti, dėl ko atsirado šie reikšmingi skirtumai. Todėl buvo padaryta išvada, kad eksportuojantis gamintojas nepateikė pakankamai informacijos, jog jis nepažeidžia rinkos ekonomikos sąlygų. Nė vienos iš aptariamų bendrovių argumentai, pateikti paskelbus tyrimo išvadą, negalėjo pakeisti šios išvados, ir todėl prašymas buvo atmestas.

(34) Viena bendrovė tvirtino, jog yra nesvarbu tai, kad akcininkų susirikime nedalyvavo mažiausias kvorumui sudaryti reikalingas akcininkų skaičius, o tai suteikia galimybę valstybei priklausančiam akcininkui daryti didelę įtaką bendrovės sprendimams, kadangi šiame susirinkime nebuvo priimami su bendrovės ūkine veikla susiję sprendimai. Tačiau valstybės įtaka galima ne tik priimant su bendrovės ūkine veikla susijusius sprendimus. Be to, pagal bendrovės įstatus, akcininkų susirinkimas yra kompetentingas, inter alia, priimti sprendimus dėl ūkinės veiklos ir investicijų planų, svarstyti ir tvirtinti finansinį biudžetą ir galutines finansines ataskaitas bei bendrovės pelno paskirstymo planą. Todėl valstybė gali daryti didelę įtaką bendrovės sprendimams, priimamiems tokiais svarbiais klausimais. Taip pat buvo tvirtinama, jog negalima daryti išvados, kad valstybė kišasi į bendrovių veiklą, todėl, kad pusę tiriamojo laikotarpio eksportuojamą prekę parduodavo iš dalies valstybei priklausantis prekybininkas. Šiuo atžvilgiu, reikėtų pažymėti, kad šis prekybininkas dalyvavo parduodant svarstomąją prekę (pasirašė sutartis, gavo mokėjimus ir išrašė sąskaitas–faktūras klientams), tačiau nepateikė prašymo suteikti RER. Todėl bendrovė negalėjo įrodyti, jog ji vykdė veiklą be didelio valstybės kišimosi.

(35) Be to, viena bendrovė tvirtino, kad valstybei priklausantis akcininkas, kuriam priklauso didžioji bendrovės akcijų dalis ir kuris galiausiai paskiria didžiąją dalį valdybos narių, negali daryti didelės įtakos bendrovės sprendimams. Todėl primenama, kad vadovaujantis vienoda Komisijos praktika, tais atvejais, kai valstybė juridiškai arba de facto gali daryti didelę įtaką bendrovės sprendimams, yra laikoma, kad bendrovė neatitinka pirmojo Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodyto kriterijaus. Todėl prašymas buvo atmestas.

(36) Dėl antrojo kriterijaus, t. y., kad firmos turėtų vieną aiškų pagrindinių apskaitos dokumentų rinkinį, kurio nepriklausomą auditą būtų galima atlikti pagal tarptautinius audito standartus, visos trys bendrovės pareiškė, kad jos atitinka šį kriterijų, kadangi yra atliekamas nepriklausomas jų apskaitos dokumentų auditas. Tačiau buvo nustatyta, kad bendrovių audito ataskaitose ir bendrovės apskaitoje buvo didelių neatitikimų arba kad tiriamosios bendrovės neįgyvendino pasikeitusios apskaitos politikos, kaip to reikalaujama pagal tarptautinius apskaitos standartus. Vienu atveju buvo taip pat nustatyta, kad auditoriaus pastabose apie bendrovės apskaitą ir bendrovės apskaitoje nurodytos sumos nesutampa. Kita bendrovė pateikė ne visas finansines ataskaitas anglų kalba, įskaitant auditoriaus pastabas, ir todėl jų nebuvo galima tinkamai išanalizuoti. Todėl daroma išvada, kad visų trijų aptariamų bendrovių apskaitos dokumentų auditas nebuvo atliekamas pagal tarptautinius apskaitos standartus, kaip yra reikalaujama pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą, ir prašymai buvo atmesti.

(37) Dėl trečiojo kriterijaus, visos trys bendrovės pareiškė, kad nors Komisijos išvadose teigiama priešingai, iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos nebuvo perkelta ženklių iškraipymų. Viena bendrovė nesutiko, jog nebuvo įrodymų, kad jos teisės naudotis žeme atspindėjo rinkos vertes ir pateikė viešą informaciją apie žemės kainas. Ši informacija buvo pateikta pasibaigus terminui pateikti prašymą dėl RER su visais patvirtinančiais dokumentais ir jos nebebuvo galima patikrinti; todėl ji buvo atmesta. Kalbant apie antrąją bendrovę, buvo nustatyta, kad ši bendrovė iš valstybinės įmonės su didele nuolaida įsigijo svarstomosios prekės gamybos įrangą, palyginus jos kainą su nepriklausomų vertintojų nustatyta šios įrangos verte. Buvo nustatyta bendrovės ilgalaikio turto nusidėvėjimo neatitikimų. Buvo nustatyta, kad trečioji bendrovė gauna iš valstybei priklausančio akcininko banko paskolų garantijas, ir pagal jos atsiskaitomąją sąskaitą nebuvo įmanoma nustatyti ryšio tarp sąskaitų faktūrų ir mokėjimų. Tai reiškia, jog egzistuoja reikšmingi iškraipymai, perkelti iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos.

(38) Todėl buvo padaryta išvada, kad tiriamosios bendrovės neįvykdė Pagrindinio reglamento 2 straipsnio, 7 dalies c punkto trečiosios pastraipos sąlygų, ir todėl jų paraiškos buvo atmestos.

(39) Neatitikusi ketvirtojo kriterijaus bendrovė pareiškė, jog, priešingai nei teigiama Komisijos išvadose, bankroto įstatymas iš tiesų užtikrina stabilumą ir teisinį aiškumą. Tačiau buvo nustatyta, kad per kelerius praėjusius metus ši bendrovė susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais ir dirbo nuostolingai, ir ją nuo bankroto išgelbėjo valstybei priklausantis akcininkas. Nors, kaip teigia įmonė, dėl tokių didelių finansinių sunkumų nebūtinai gali ištikti bankrotas, tai, kad valstybei priklausantis akcininkas išgelbėjo bendrovę (įskaitant skolos nurašymą), ko nebūtų padaręs akcininkas įprastomis rinkos sąlygomis, reiškia, jog minėto įstatymo taikymas šiuo konkrečiu atveju yra abejotinas. Todėl buvo padaryta išvada, jog nebuvo įrodymų, kad bendrovės praktikoje būtų taikomas bankroto įstatymas. Nesant įrodymų, buvo laikoma, kad bendrovė neatitinka šio kriterijaus.

(40) Buvo konsultuojamasi su patariamuoju komitetu, ir tiesiogiai susijusios šalys buvo atitinkamai informuotos. Anksčiau buvo aptarti svarbiausi eksportuotojų pareikšti argumentai. Taip pat buvo sudaryta galimybė Bendrijos gamintojams pateikti pastabas, ir jie sutiko su sprendimu dėl RER.

Individualus režimas (IR)

(41) Remiantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, jei reikia, nustatomas muitas šalims, paminėtoms Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje, išskyrus tais atvejais, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, siekdamos individualaus režimo.

(42) Trys eksportuojantys gamintojai, ne tik kreipėsi dėl RER, bet pateikė prašymus dėl individualaus režimo suteikimo tuo atveju, jei jiems nebūtų suteiktas RER.

(43) Kadangi nė viena iš trijų bendrovių negalėjo įrodyti, kad faktinis arba potencialus valstybės kišimasis nedarė įtakos jų eksporto kainoms ir eksportuojamų produktų kiekiui, bei šių produktų pardavimo sąlygoms ir terminams, buvo padaryta išvada, kad bendrovės neatitiko Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies b punkte išvardytų sąlygų.

(44) Taip pat visų trijų bendrovių atžvilgiu buvo nustatyta, kad, suteikus šiems eksportuotojams individualius muitų tarifus, galėtų atsirasti priemonių nesilaikymo rizika. Pavojus kyla dėl anksčiau minėtos faktinės ar potencialios valstybės įtakos bendrovių ūkinei veiklai. Be to, atsižvelgiant į PTFE pobūdį ir pavidalą, paprastai yra labai sunku, ypač muitinėms, nustatyti importuojamo PTFE gamintoją. Todėl buvo laikoma, jog didelė valstybės kišimosi rizika dar labiau padidina riziką, kad priemonių nebus laikomasi eksportuojant per bendrovę, kuriai taikomas mažesnis muitas. Todėl nebuvo įvykdytos Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies e punkte numatytos sąlygos.

(45) Kadangi nė viena bendrovė neatitinka visų Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje numatytų kriterijų, laikinai nuspręsta joms nesuteikti IR.

Normalioji vertė Normaliosios vertės nustatymas eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas IR

(46) Pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojančių gamintojų, kuriems nebuvo suteiktas rinkos ekonomikos režimas, normaliąją vertę reikia nustatyti remiantis rinkos ekonomikos trečiosios šalies (toliau – analogiškos šalies) kainomis ar apskaičiuota verte.

(47) Pranešime apie pradedamą tyrimą JAV buvo laikomos kaip tinkama rinkos ekonomikos trečioji šalis, kad būtų galima nustatyti KLR normaliąją vertę, ir suinteresuotosios šalys buvo paragintos pateikti savo pastabas. Du eksportuojantys KLR gamintojai pareiškė, kad JAV buvo netinkamai pasirinkta, ir siūlė vietoj JAV rinktis Rusiją. Buvo teigiama, kad JAV PTFE rinka nėra pakankamai konkurencinga, kadangi nuo 1988 m. JAV įvedė antidempingo muitus importuojamam iš Italijos ir Japonijos PTFE. Taip pat buvo teigiama, kad didžiausias JAV gamintojas yra susijęs su vienu iš ES skundo pateikėjų. Be to, buvo teigiama, jog skiriasi parduodamo JAV rinkoje bei eksportuojamo Kinijos gamintojų į Bendrijos rinką PTFE techninės savybės, kokybė bei galutiniai vartotojai. Be to, buvo tvirtinama, kad skiriasi galimybės gauti žaliavas, nes JAV gamintojai turi importuoti fluoritą, kuriam yra nustatytos KLR eksporto kvotos, o tai sudaro 50 % pasaulyje pagaminamo šio produkto kiekio. Tuo tarpu Kinijos eksportuotojai galėtų tiesiogiai gauti Kinijoje pagamintą fluoritą. Galiausiai buvo teigiama, kad Kinijos ekonominis vystymasis (kur darbo jėgos sąnaudos yra mažesnės, palyginti su JAV) yra panašesnis į Rusijos, kurios įmonės taip pat yra tiriamos.

(48) Reikėtų pažymėti, kad PTFE gaminamas ne visose šalyse. Vienas Indijos gamintojas patvirtino įtarimus, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai taiko dempingą, ir jo, kaip potencialios analogiškos valstybės gamintojo, buvo paprašyta bendradarbiauti. Tačiau Indijos gamintojas nesutiko bendradarbiauti.

(49) Kalbant apie pasiūlymą rinktis Rusiją, dėl 70–75 konstatuojamosiose dalyse išvardytų priežasčių, buvo nustatyta, kad Rusijos eksportuojančių gamintojų pateikti duomenys apie normaliąją vertę nėra patikimi ir todėl jais negalima pasinaudoti. Todėl tokių duomenų naudojimas Kinijos eksportuojančių gamintojų, kuriems nebuvo suteiktas rinkos ekonomikos režimas, normaliajai vertei nustatyti yra nepriimtinas. Be to, šalis, kurios įmonės taip pat yra tiriamos, paprastai nelaikoma tinkama analogiška šalimi, kadangi gali būti iškreipta vidaus rinka.

(50) Kalbant apie JAV pasirinkimą, išanalizavus visą turimą informaciją, buvo nuspręsta, kad JAV yra tinkamiausia analogiška šalis. JAV turi didelę ir labai konkurencingą svarstomosios prekės rinką – JAV PTFE gamina trys gamintojai, ir nežiūrint antidempingo muitų, JAV nemažai importuoja PTFE (daugiau nei 20 % vidaus rinkoje pagaminamo kiekio), taip pat ir iš KLS bei Rusijos. Importuojamam į JAV PTFE muitai yra mažesni (5,8 %), palyginti su Rusija (10 %).

(51) Kalbant apie analogiškos šalies ir Bendrijos gamintojų ryšius, tai nėra per se priežastis manyti, kad JAV pasirinkimas yra nepagrįstas. JAV gamintojų pateiktus duomenis tikrino Komisijos tarnybos, ir jas visiškai tenkino pateiktų duomenų tinkamumas ir patikimumas.

(52) Buvo nustatyta, kad pateiktas argumentas dėl skirtingų galimybių gauti žaliavas (fluoritą) taip pat netrukdo rinktis JAV. Nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl Kinijos eksporto kvotų poveikio JAV rinkai, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti galimas pasekmes. Tačiau buvo nustatyta, kad fluoritas pagal svarbą yra ketvirtoji PTFE žaliava tiekimo atžvilgiu, ir todėl sudarytų tik nedidelę gamybos sąnaudų dalį (apytiksliais apskaičiavimais, mažiau nei 5 %). Esant tokioms aplinkybėms, Kinijos PTFE eksporto kvotų poveikis JAV rinkai būtų minimalus. Be to, PTFE gamyboje žymiai svarbesnis yra chloroformas, o šiuo atžvilgiu KLR yra nenaudingoje padėtyje dėl savo priklausomybės nuo importo ir kelioms eksportuojančioms šalims nustatytų aukštų antidempingo muitų. Todėl daroma išvada, kad skirtumas tarp JAV ir KLR galimybių gauti žaliavas nėra toks didelis, dėl kurio JAV būtų nepagrįstai pasirinkta kaip analogiška šalis.

(53) Atsižvelgiant į fizinius ir techninius skirtumus bei galutinius vartotojus, remiantis turima informacija galima teigti, kad Kinijos gamintojų eksportuojamas produktas, kuris paprastai dėl didesnio užterštumo būna žemesnės kokybės nei JAV gaminamas PTFE, vis dėl to atitinka pramonės standartus ir paprastai yra skirtas tam pačiam naudojimui. Vis dėlto, siekiant atsižvelgti į galimus užterštumo tarp svarstomosios prekės ir panašios prekės skirtumus ir nesant jokio kito pagrindo, buvo nustatytas pradinis 10 % patikslinimas, remiantis JAV gamintojų pateiktais apskaičiavimais.

(54) Galiausiai dėl JAV ir KLR nevienodo ekonominio išsivystymo lygio nebuvo pateikta įrodymų, įrodančių, ar toks skirtumas turėjo įtakos normaliajai vertei ir, jei taip, kokią. Be to, renkantis analogišką šalį, nevienodas išsivystymo lygis nėra svarbus veiksnys. Iš tiesų, pasirinkus šiuolaikišką ir ekonomiškai veiksmingą rinką, kurioje yra intensyvi konkurencija, normalioji vertė gali būti žemesnė nei tuo atveju, jei analogiškos šalies ekonominis išsivystymas būtų panašus į ne rinkos ekonomikos šalies ekonominį išsivystymą.

(55) Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad tinkamiausia analogiška šalis yra JAV ir kad tokiomis aplinkybėmis, vadovaujantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, JAV pasirinkimas atrodo pagrįstas ir pateisinamas.

(56) Komisija gamintojams JAV nusiuntė išsamesnį klausimyną, prašydama informacijos apie panašios prekės pardavimo kainas vidaus rinkoje ir gamybos sąnaudas. Gamintojo atsakymas buvo patikrintas vietoje.

(57) Vadovaujantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, normalioji vertė Kinijos eksportuojantiems gamintojams buvo nustatyta remiantis patikrinta iš dviejų gamintojų analogiškoje šalyje gauta informacija, t. y. remiantis JAV vidaus rinkoje sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už panašias produktų rūšis, nes buvo nustatyta, kad tokios kainos už tipiškus kiekius buvo mokamos įprastomis prekybos sąlygomis.

(58) Nustatydama normaliąją vertę, Komisija taikė tuos pačius metodus, kuri yra paaiškinta 18–28 konstatuojamosiose dalyse.

Eksporto kaina

(59) Visas Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportas buvo parduotas tiesiogiai nepriklausomiems klientams Bendrijoje, ir todėl, vadovaujantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, eksporto kaina buvo nustatyta faktiškai sumokėtų ar mokėtinų kainų pagrindu.

Palyginimas

(60) Prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atlikti koregavimai, atsižvelgiant į nuolaidas ir grąžinimus, komisinius, transporto, draudimo, pakavimo ir kredito sąnaudas, sąnaudas po prekių pardavimo ir banko mokesčius.

(61) Kaip yra paminėta 53 konstatuojamojoje dalyje, remiantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktu, buvo padarytas normaliosios vertės koregavimas atsižvelgiant į skirtingą produktų, parduodamų Kinijos gamintojų Bendrijai ir parduodamų JAV vidaus rinkoje, užterštumo laipsnį.

(62) Be to, viena Kinijos eksportuojančių gamintojų eksportuota produkto rūšis, palyginti su panašia analogiškoje šalyje parduodama rūšimi, buvo kitaip apdorota terminiu būdu. Todėl, vadovaujantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktu, į tai buvo atsižvelgta. Neturint patikimesnės informacijos, patikslinimas buvo apskaičiuotas remiantis analogiškoje šalyje nustatytu kainos skirtumu, susijusiu su šia konkrečia savybe.

(63) Vienos Kinijos gamintojų eksportuojamos produkto rūšies, kurios vidutinis dalelių dydis yra nuo 100 iki 400 mikronų, per TL negamino bendradarbiaujantys gamintojai JAV, ir todėl nebuvo galima apskaičiuoti rinkos skirtumo. Tačiau, remiantis vieno JAV gamintojo pateikta informacija, buvo padaryta preliminari išvada, kad šios Kinijos eksportuotojų parduodamos produkto rūšies, turinčios nevienodo dydžio daleles, savybės yra labai panašios į mažo srauto PTFE (arba mažiau nei 100 mikronų) savybes. Todėl buvo manoma, kad preliminariai šio produkto tipo normalioji vertė turi būti paremta JAV rinkoje parduodamo mažo srauto PTFE normaliąja verte.

(64) Taip pat buvo koreguojama atsižvelgiant į nurodytus Kinijos PVM kompensavimo skirtumus.

Dempingo skirtumas

(65) Atsižvelgiant į kiekvieną Kinijos eksportuojantį gamintoją, į Bendriją eksportuotų produkto rūšių svertinė vidutinė normalioji vertė, nustatyta analogiškai šaliai, buvo palyginta su atitinkamos į Bendriją eksportuotos produkto rūšies svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje.

(66) Kaip paaiškinta 41–43 konstatuojamosiose dalyse, nė vienai iš trijų bendradarbiaujančių Kinijos bendrovių nebuvo suteiktas IR. Galiausiai, remiantis kiekvieno iš trijų Kinijos gamintojų dempingo skirtumų svertiniais vidurkiais, buvo apskaičiuotas bendras šalies dempingo skirtumas.

(67) Šalies dempingo skirtumas, išreikštas CIF grynosios franko prie Bendrijos sienos kainos, nesumokėjus muitų, procentu, yra 99,7 %.

(68) Kadangi visą svarstomąją prekę į Bendriją eksportuoja trys žinomi eksportuojantys gamintojai, nebuvo priežasčių manyti, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas atsisakė bendradarbiauti. Todėl daroma preliminari išvada, kad šalies dempingo skirtumas turėtų būti nustatytas tuo pačiu lygiu.

Rusija

(69) Atsakymai į klausimyną buvo gauti iš dviejų žinomų eksportuojančių gamintojų bei iš su vienu eksportuotoju susijusių bendrovių (vienas prekybininkas Rusijoje ir vienas importuotojas Bendrijoje).

Atsisakymas bendradarbiauti

(70) Abejų bendrovių pateikti atsakymai į klausimyną buvo su dideliais trūkumais. Be to, abiem atvejais, atlikus patikrinimus vietoje paaiškėjo, kad šios bendrovės pateikė ne visą, neteisingą ir klaidinančią informaciją.

(71) Vienos iš bendrovių apskaitoje buvo didelių trūkumų, ir buvo nustatyta, jog ji yra nepatikima. Todėl, nebuvo galima patikrinti pateiktų duomenų išsamumo ir tikslumo. Be to, kai kurių atsakymų į klausimyną iš viso nebuvo galima patikrinti (kadangi bendrovė nepateikė apskaitos dokumentų suderinimo), o kai kuriais atvejais bendrovė netgi atsisakė pateikti tam tikrą informaciją, reikalingą dempingo skirtumui apskaičiuoti, arba pateikė šią informaciją pavėluotai ir jos nebebuvo galima patikrinti.

(72) Antrosios bendrovės pateiktuose atsakymuose taip pat buvo trūkumų, ir vietoje buvo nustatyta, kad bendrovė pateikė iš esmės klaidinančią informaciją apie jos organizacinę struktūrą. Todėl tik atliekant patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad bendrovė TL pradžioje faktiškai buvo padalinta į du subjektus (vienas iš jų gamino svarstomąją prekę). Tai, kad prieš patikrinimą nebuvo pranešta apie bendrovės sudėtinę struktūrą, apsunkino tyrimą, kadangi tai turėjo didelę įtaką vertinant apskaitą ir nustatant sąnaudas.

(73) Be to, bendrovė nepateikė svarbiausių dalykų, tarp jų, audituotos finansinės atskaitomybės, pareiškusi, jog jos neturi. Tačiau per patikrinimą paaiškėjo, jog tai buvo netiesa. Be to, pradėjus patikrinimą bendrovė iš naujo pateikė atsakymus į daugelį klausimų, ir todėl atsakymų į klausimyną nebebuvo galima patikrinti.

(74) Pirmiau esančioje konstatuojamojoje dalyje paminėtas susijęs Rusijos bendrovės prekybininkas nebendradarbiavo. Iš tiesų, bendrovė trukdė atlikti patikrinimą, nes atsisakė leisti susipažinti su informacija apie organizaciją, svarstomosios prekės pardavimą bei mokėjimus, tokiu būdu, šios šalies negalima laikyti bendradarbiaujančia šalimi. Galiausiai, susijęs prekybininkas JK negalėjo pateikti jokių TL finansinių duomenų.

(75) Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta pirmiau, buvo laikoma, kad, remiantis pačių eksportuojančių gamintojų duomenimis, negalima nustatyti jų dempingo skirtumo. Todėl vadovaujantis Pagrindinio reglamento 18 straipsniu, preliminariai dempingo skirtumas buvo nustatytas remiantis turimais faktais.

Normalioji vertė

(76) Neturint jokios kitos informacijos, normalioji vertė buvo preliminariai apskaičiuota remiantis skunde pateikta informacija. Vidutinė normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis kainomis, abiejų eksportuojančių gamintojų nurodytomis vidaus rinkos kainų sąrašuose per TL. Nesant tinkamesnio pagrindo, iš viso buvo apskaičiuota viena bendra svarstomosios prekės normalioji vertė.

Eksporto kaina

(77) Eksporto kaina buvo preliminariai apskaičiuota remiantis TL Eurostato duomenimis.

Palyginimas

(78) Pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo tikslinama normalioji vertė atsižvelgiant į tai, kad kainoraščiuose nurodytos kainos yra su pristatymo sąlygomis, išskyrus iš įmonės, ir eksporto kaina, atsižvelgiant į pristatymo sąlygų skirtumus ir kitas išlaidas, patiriamas taikant pristatymo iš įmonės ir CIF INCTOERMS taisykles.

(79) Visi patikslinimai buvo atlikti remiantis skunde pateikta informacija.

Dempingo skirtumas

(80) Preliminarus dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės palyginimu su vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pirmiau.

(81) Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas parodė, jog egzistuoja dempingas. Preliminarus dempingo skirtumas, išreikštas CIF grynosios franko prie Bendrijos sienos kainos, nesumokėjus muitų, procentu, yra 36,6 %.

(82) Kadangi dviejų pirmiau minėtų bendrovių eksportas iš Rusijos į Bendriją sudaro visą šios prekės eksporto kiekį, ir kadangi nėra priežasčių manyti, kad bet kuris eksportuojantis gamintojas atsisakė bendradarbiauti, buvo nustatytas toks pats likutinio muito dydis.

ŽALA Bendrijos gamyba

(83) Žinoma, kad Bendrijoje svarstomąją prekę Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje gamina:

trys gamintojai, kurių vardu pateiktas skundas, pagaminantys daugiau nei 80 % Bendrijos produkcijos, ir

dar du Bendrijos gamintojai, nesantys skundo pateikėjais. Tik vienas iš jų pateikė Komisijai bendro pobūdžio informaciją. Nė vienas iš šių gamintojų neprieštaravo vykdomam tyrimui.

(84) Komisija nustatė, kad visas pirmiau išvardytas bendroves galima laikyti Bendrijos gamintojais, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Šių bendrovių pagaminama produkcija sudaro Bendrijos produkciją, kuri apskaičiuojama sudėjus trijų palaikančių skundą gamintojų nurodytą produkcijos kiekį ir dviejų skundo nepateikusių gamintojų apskaičiuotą gamybą, kuri nurodyta skunde.

Bendrijos pramonė

(85) Bendradarbiavusių su Komisija trijų Bendrijos gamintojų bendra produkcijos apimtis sudaro 81 % visos granuliuoto PTFE dervos gamybos apimties Bendrijoje. Todėl laikoma, kad jos sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

Bendrijos vartojimas

(86) Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje apimtimis, kitų Bendrijos gamintojų pardavimo Bendrijos rinkoje apskaičiuotomis apimtimis ir importuojamo iš Rusijos, KLR ir kitų trečiųjų šalių produkto, klasifikuojamo KN kodu ex39046100, apimtimis. Pažymima, kad iš Rusijos importuojamoms prekėms, klasifikuojamoms KN kodu 39046100, be svarstomosios prekės, priklauso ir kitos prekės. Bendra PTFE importo iš Rusijos apimtis buvo apskaičiuota remiantis skunde taikomais metodais. Dėl kitų šalių, nėra duomenų, kad tarp pirmiau nurodytu KN kodu klasifikuojamų produktų būtų negranuliuotas PTFE.

(87) Nuo 2001 m. iki TL tikrasis Bendrijos vartojimas sumažėjo nuo 16185 tonų iki 14725 tonų, t. y., 9 %. Mažesnį vartojimą didžia dalimi nulėmė bendras ekonominis nuosmukis laikotarpiu nuo 2002 m. 2001 2002 2003 TL Bendrijos suvartojimas (tonomis) 16185 14301 14736 14725 Indeksas (2001 = 100) 100 88 91 91

Svarstomojo importo poveikio suvestinis įvertinimas

(88) Komisija nagrinėjo, ar importuojamą granuliuoto PTFE dervą, kurios kilmės šalys yra Rusija ir KLR, reikėtų vertinti bendrai pagal Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(89) Dempingo skirtumas, apskaičiuotas pagal importą iš kiekvienos tiriamos šalies, buvo didesnis už de minimis lygį, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, o importo apimtys iš šių šalių nebuvo menkos Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalies prasme (t. y., joms priklausanti rinkos dalis per tiriamąjį laikotarpį siekė atitinkamai 10,8 % ir 23,7 %).

(90) Kalbant apie konkurencijos sąlygas, tyrimas parodė, kad importuojamos iš tiriamųjų šalių ir Bendrijoje pagamintos granuliuoto PTFE dervos viso pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra panašios. Todėl PTFE, kurio kilmės šalys yra Rusija ir KLR, ir Bendrijoje gaminamas ir parduodamas PTFE yra pakeičiami. Be to, jie Bendrijoje yra parduodami per panašius prekybos kanalus ir panašiomis prekybos sąlygomis. Tai pat buvo nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo panaši eksporto kainų iš Rusijos ir Kinijos tendencija, ir šių valstybių kainos buvo žymiai mažesnės už Bendrijos gamintojų kainas.

(91) Rusijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad iš Rusijos ir iš KLR importuojamam PTFE taikomos skirtingos konkurencijos sąlygos ir todėl importą iš Rusijos reikėtų išskaičiuoti. Todėl buvo teigiama, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Rusijos apimtys mažėjo, kai tuo tarpu importas iš Kinijos turėjo tendenciją augti. Be to, buvo nurodyta, kad iš Kinijos ir Rusijos buvo iš esmės importuojama į vieną valstybę narę (Italiją). Todėl Rusijos ir Kinijos PTFE produktai nesudarė konkurencijos likusiose 24 valstybėse narėse.

(92) Vis dėl to, nežiūrint į mažėjimo tendenciją, produkto, kurio kilmės šalis yra Rusija, importo apimtys išlieka nemenkos ir per TL jos sudarė 23,7 % Bendrijos suvartojimo. Be to, eksportuojamo iš Rusijos PTFE kokybė buvo panaši į eksportuojamo iš KLR PTFE kokybę, taip pat šie produktai skirti panašiems galutiniams tikslams ir panašioms reikmėms. Be to, kaip minėta pirmiau, nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo panaši eksporto iš Rusijos ir Kinijos kainų tendencija, ir šių valstybių kainos žymiai sumažino Bendrijos gamintojų kainas. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonė taip pat daugiausiai produkcijos pardavė Italijoje, ir todėl vyko tiesioginė konkurencija su importuojamais iš Rusijos ir KLR produktais. Bendrijos pramonės pagamintas PTFE buvo parduodamas Italijoje per tuos pačius platinimo kanalus, kaip ir Rusijoje ar Kinijoje pagamintas PTFE. Taip pat pažymima, kad nėra jokių nuorodų, kad iš Rusijos ir Kinijos importuotas į Italiją produktas būtų perparduotas į kitas Bendrijos rinkos dalis ir dėl to konkuruotų su Bendrijos produktais už Italijos ribų. Tuo remiantis, buvo atmestas argumentas, kad iš Rusijos ir KLR importuojamam PTFE yra taikomos skirtingos konkurencijos sąlygos.

(93) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, preliminariai manoma, kad buvo laikomasi visų Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išvardytų kriterijų ir kad importas iš tiriamųjų šalių turėtų būti nagrinėjamas bendrai.

Importas iš tiriamųjų šalių Svarstomojo importo apimtis ir rinkos dalis

(94) Nors svarstomosios prekės importas iš Rusijos ir KLR į Bendriją sumažėjo nuo 6281 tonos 2001 m. iki 4838 tonų 2002 m., nuo 2002 m. importo apimtys augo ir tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 5079 tonas. 2001 2002 2003 TL Importas iš Rusijos ir KLR (tonomis) 6281 4838 5069 5079 Indeksas (2001 = 100) 100 77 81 81

(95) Atitinkamai rinkos dalis sumažėjo nuo 38,8 % 2001 m. iki 34,5 % per TL, tačiau ji išliko tikrai nemenka. Pažymima, kad rinkos dalis nuo 2002 m. nuolatos laipsniškai didėjo, t. y., nuo 33,8 % iki 34,5 % per TL. 2001 2002 2003 TL Importo iš Rusijos ir KLR rinkos dalis 38,8 % 33,8 % 34,4 % 34,5 %

Kainos

(96) Vidutinė svarstomosios prekės importo kaina žymiai sumažėjo. Svarstomosios prekės kaina sumažėjo nuo 7236 EUR už toną 2001 m. iki 4092 EUR už toną per TL, t. y., 43 % per nagrinėjamąjį laikotarpį. 2001 2002 2003 TL Vidutinė importo iš Rusijos ir KLR kaina (EUR/t) 7236 5949 4499 4092 Indeksas (2001 = 100) 100 83 63 57

Kainų sumažinimas

(97) Siekiant išanalizuoti kainų sumažinimą, svertinis pardavimo kainų vidurkis pagal Bendrijos pramonės produktų rūšis, parduodamas Bendrijos rinkoje nesusijusiems klientams, buvo palygintas su atitinkamu svarstomosios prekės eksporto kainų svertiniu vidurkiu. Kainos buvo lyginamos atėmus nuolaidas ir grąžinimus. Bendrijos pramonės kainos buvo patikslintos gamintojų kainų pagrindu. Svarstomosios prekės importo kainos buvo CIF pagrindu patikslintos atsižvelgiant į muitus ir sąnaudas po importo.

(98) Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos gamintojų pagamintų prekių kokybė paprastai yra aukštesnė, palyginti su svarstomosios prekės, importuotos iš KLR ir Rusijos, kokybe. Remiantis tyrimo metu nustatytais įrodymais, preliminariai buvo laikoma, kad patikslinimai buvo reikalingi dėl skirtingos kokybės, kurią daugiausia nulėmė blogesnės fizinės savybės ir nevienoda medžiagos sudėtis, t. y., nemaži dalelių dydžio viename produkte skirtumai ir priemaišos. Rusijos eksportuojantys gamintojai pareiškė, kad dėl to jų gaminamas ir eksportuojamas PTFE gali būti naudojamas tik papildomai jį apdorojus, o tam reikalingos papildomos sąnaudos. Tačiau nė viena iš suinteresuotųjų šalių negalėjo tiksliai kiekybiškai įvertinti šių kokybės skirtumų rinkos vertės ar importuojamo PTFE apdorojimo sąnaudų. Kelios šalys apskaičiavo 30 % patikslinimą, remdamosi tariamu kainų skirtumu tarp skirtingos kokybės produktų. Šis rezultatas atitiko Rusijos eksportuojančių gamintojų atliktą apskaičiavimą. Tuo remiantis ir atsižvelgiant į tai, kad nebuvo jokios kitos patikimos informacijos šiuo klausimu, 30 % patikslinimas buvo preliminariai pridėtas prie CIF prie Bendrijos sienos kainos, kurią nustato abiejų šalių bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Pažymima, kad šis klausimas bus toliau analizuojamas siekiant galutinių išvadų.

(99) Atlikus palyginimą paaiškėjo, kad svarstomosios prekės, kurių kilmės šalys yra KLR ir Rusija, buvo parduodami Bendrijos rinkoje tokiomis kainomis, kurios, išreikštos procentais, per TL sumažino Bendrijos gamintojų kainas atitinkamai 24 % ir 17 %.

Bendrijos pramonės padėtis

(100) Vadovaujantis Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, analizuojant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonei, buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, darę poveikį Bendrijos pramonei 2001 m. iki TL.

Gamyba, pajėgumas ir pajėgumo išnaudojimas

(101) Nuo 2001 m. iki TL Bendrijos pramonės gamybos apimtis išaugo 8 %, nuo 6798 tonų iki 7326 tonų. Nežiūrint į tai, kad per tą patį laikotarpį Bendrijos vartojimas sumažėjo, reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonė turėjo sumažinti savo pardavimo kainas dėl importo dempingo, kad galėtų konkuruoti su svarstomąja importuojama produkcija. Dėl to padidėjo gamyba, siekiant patenkinti didėjančią produktų paklausą. 2001 2002 2003 TL Gamyba (tonomis) 6798 5885 7066 7326 Indeksas (2001 = 100) 100 87 104 108

(102) Šiek tiek išaugo gamybos pajėgumai, kurie per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 8 %. Per tą patį laikotarpį Bendrijos pramonės pajėgumų išnaudojimas nepakito ir siekė 80 %. Pajėgumo išnaudojimas 2001 m. ir 2002 m. sumažėjo dėl mažesnio vartojimo ir dėl bendro ekonominio nuosmukio minėtu laikotarpiu. Atsižvelgdama į susiklosčiusią padėtį, kaip aprašyta pirmiau, Bendrijos pramonė turėjo sumažinti savo kainas kartu didindama pardavimo apimtis, kad pajėgtų konkuruoti su tiriamųjų šalių importu, kurio kainos 2004 m. sumažėjo beveik 40 %, (žr. 96 konstatuojamąją dalį pirmiau). Tokiu būdu, vėl ėmė augti Bendrijos pramonės pajėgumų išnaudojimas, nors žymiai sumažėjo pelningumas (žr. 110 konstatuojamąją dalį toliau). 2001 2002 2003 TL Gamybos pajėgumai (tonomis) 8480 9050 9100 9200 Indeksas (2001 = 100) 100 107 107 108 Pajėgumų išnaudojimas 80 % 65 % 78 % 80 %

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(103) Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos gamintojų pardavimo apimtis EB rinkoje išaugo 15 %, nuo 4223 tonų 2001 m. iki 4845 tonų per TL. Tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į faktą, kad, susidūrus su žemomis kainomis importuojama produkcija, kurios kilmės šalys yra Rusija ir KLR, Bendrijos pramonei teko rinktis: arba išlaikyti savo pardavimo kainas mažinant pardavimo apimtį ir rinkos dalį, arba sumažinti pardavimo kainas, siekiant kiek įmanoma išsaugoti masto ekonomikos galimybes. Nuo 2001 m. visi Bendrijos gamintojai sumažino savo pardavimo kainas, siekdami išlaikyti arba net padidinti savo pardavimo apimtis, kad pasiektų kritinę masę, reikalingą jų pastovioms sąnaudoms padengti. 2001 2002 2003 TL EB pardavimas (tonomis) 4223 4058 4522 4845 Indeksas (2001 = 100) 100 96 107 115

(104) Bendrijos pramonės rinkos dalis padidėjo nuo 26,1 % 2001 m. iki 32,9 % per TL. 2001 2002 2003 TL EB rinkos dalis 26,1 % 28,4 % 30,7 % 32,9 %

Atsargos

(105) Pažymima, kad Bendrijos pramonės atsargų lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek sumažėjo, tačiau pasaulio mastu vis dėlto yra laikomas stabiliu. Tai atitinka Bendrijos pramonės politiką turėti minimalų atsargų lygį. Todėl buvo nustatyta, kad atsargų lygis nėra svarbus rodiklis vertinant Bendrijos pramonės padėtį. Taip pat pažymima, kad nustatytas atsargų lygis šioje pramonės šakoje yra normalus. 2001 2002 2003 TL Atsargos (tonomis) 1232 1078 1361 1145 Indeksas (2001 = 100) 100 87 110 93

Kainos ir veiksniai, turintys įtakos vidaus kainoms

(106) Nuo 2001 m. iki TL Bendrijos pramonės vidutinė tonos kaina žymiai sumažėjo – 22 %. Nuolatinis kainų mažėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį yra pagrindinis atliekamo įvertinimo veiksnys. Pažymima, kad Rusijos ir Kinijos importo kainos sumažėjo žymiai labiau, palyginti su Bendrijos pramone. 2001 2002 2003 TL Pardavimo kainos vidurkis (EUR/t) 9521 9182 7649 7431 Indeksas (2001 = 100) 100 96 80 78

Augimas

(107) Nors nuo 2001 m. iki TL Bendrijos vartojimas sumažėjo 9 %, Bendrijos pramonės rinkos dalis išaugo 6,8 procentiniais punktais, nuo 26,1 % 2001 m. iki 32,9 % per TL.

Investicijos ir galimybė pritraukti kapitalą

(108) 2001 m., kai buvo didelė investicijų grąža, Bendrijos pramonė daug investavo, t. y., 8,3 mln. EUR. Po 2001 m. investicijos staigiai sumažėjo ir vėliau toliau mažėjo nuo 4,7 mln. EUR 2002 m. iki 3,4 mln. EUR per TL. 2001 2002 2003 TL Investicijos (tūkst. EUR) 8331 4730 3833 3387 Indeksas (2001 = 100) 100 57 46 41

(109) Kalbant apie galimybę pritraukti kapitalą, visi bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai priklauso didesnėms grupėms ir yra finansuojami per grupės grynųjų pinigų fondų sistemas. Todėl, nors nė viena bendrovė nepranešė, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį patyrė sunkumų pritraukiant kapitalą ūkinei veiklai vykdyti, nėra manoma, kad šis rodiklis gerai atspindi Bendrijos pramonės padėtį.

Pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautai

(110) Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos gamintojų pelningumas žymiai sumažėjo, nuo 9,3 % 2001 m. iki 0,1 % per TL. Buvo pastebėta panaši investicijų grąžos mažėjimo tendencija. Nėra abejonių, kad pelningumas ir investicijų grąža būtų dar labiau sumažėjusi, jei Bendrijos pramonė būtų palikusi ankstesnes kainas, ir tokiu atveju ji būtų praradusi rinkos dalį bei būtų priversta mažinti pardavimo apimtį, ir dėl to susiaurėtų masto ekonomikos teikiamos galimybės. 2001 2002 2003 TL Pelningumas 9,3 % 3,5 % – 3,2 % 0,1 % Investicijų grąža 9,2 % 3,3 % – 2,9 % 0,1 %

(111) Panašių prekių sukuriami grynųjų pinigų srautai žymiai sumažėjo, nuo 10 mln. EUR 2001 m. iki 4,2 mln. EUR per TL, t. y., 58 %. 2001 2002 2003 TL Grynųjų pinigų srautai (tūkst. EUR) 9988 6711 1281 4200 Indeksas (2001 = 100) 100 67 13 42

Užimtumas ir našumas

(112) Nuo 2001 m. iki TL užimtumas sumažėjo 10 %. Nuo 2001 m. iki TL našumas išaugo 17 %, nes buvo imtasi svarbių priemonių ekonominiam veiksmingumui didinti, pvz., darbuotojų skaičiaus mažinimas ir gamybos kliūčių pašalinimas. 2001 2002 2003 TL Užimtumas 123 111 117 111 Indeksas (2001 = 100) 100 90 95 90 Pagaminta vieno darbuotojo (t/darb.) 55 53 61 66 Indeksas (2001 = 100) 100 96 110 119

Atlyginimai

(113) Per nagrinėjamąjį laikotarpį darbo sąnaudos padidėjo 6 %, nuo 6,2 mln. EUR 2001 m. iki 6,5 mln. EUR per TL. Toks padidėjimas atitinka pragyvenimo išlaidų augimą. Sumažinus dirbančiųjų skaičių, vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui faktiškai išaugo 17 %, nuo 50239 EUR iki 58842 EUR. 2001 2002 2003 TL Darbo sąnaudos vienam darbuotojui (EUR) 50239 55538 57920 58842 Indeksas (2001 = 100) 100 111 115 117

Dempingo skirtumo reikšmė

(114) Atsižvelgiant į importo dempingo kaina apimtį ir kainą, esamo dempingo skirtumo, kuris taip pat yra didelis, poveikis Bendrijos pramonei negali būti laikomas nežymiu.

Atsigavimas po ankstesnio dempingo

(115) Bendrijos pramonės padėtis nebuvo tokia, kad jai reikėtų atsigauti po ankstesnių žalingo dempingo padarinių.

Išvados dėl žalos

(116) Nors nuo 2001 m. iki TL svarstomosios prekės, kurios kilmės šalys yra Rusija arba KLR, importo dempingo kaina apimtis sumažėjo nuo 6281 tonos iki 5079 tonų, ši apimtis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį visuomet buvo didelė. Atitinkamai rinkos dalis sumažėjo nuo 38,8 % 2001 m. iki 34,5 % per TL, tačiau ji taip pat išliko labai didelė. Importo dempingo kaina vidutinės kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį žymiai sumažėjo, t. y., 43 % ir visą laiką buvo žemesnės už Bendrijos pramonės kainas, dėl to per TL kainos labai sumažėjo dėl importo iš Rusijos – 17,4 % ir iš KLR – 24,5 %.

(117) Kaip minėta pirmiau, išnagrinėjus Bendrijos pramonės padėtį, matyti, kad nuo 2001 m. iki TL bendra Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo. Nors rinkos dalis ir pardavimo apimtys didėjo, tačiau dėl to bendra nepalanki situacija nesikeitė. Tokiu būdu, remiantis pagrindiniais žalos rodikliais, pavyzdžiui, pardavimo vertė, pelningumas, investicijos, investicijų grąža, galimybė pritraukti kapitalą, grynųjų pinigų srautai ir užimtumas, per nagrinėjamą laikotarpį buvo pastebimos neigiamos tendencijos. Kaip paaiškinta 101, 102 ir 103 konstatuojamosiose dalyse pirmiau, Bendrijos pramonės gamybos ir pardavimo apimčių bei rinkos dalies augimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į didelį kainų nuosmukį Bendrijos rinkoje ir į vėlesnį Bendrijos pramonės sprendimą sumažinti savo pardavimo kainas, siekiant išlaikyti arba padidinti pardavimo apimtį bei pasiekti tokią kritinę masę, kuri yra reikalinga pastovioms sąnaudoms padengti. Tai turėjo didžiulį poveikį Bendrijos pramonės pelningumui, kuris sumažėjo nuo 9,3 % 2001 m. iki 0,1 % per TL, o 2003 m. Bendrijos pramonė patyrė nemažų nuostolių (– 3,2 %). Be to reikėtų pažymėti, kad vartojimas mažėjo tik nuo 2001 m. iki 2002 m., tačiau nuo 2002 m. iki TL išliko stabilus arba net šiek tiek išaugo. Todėl daroma išvada, kad Bendrijos pramonė galėjo bent jau iš dalies pasinaudoti šiuo nežymiai išaugusiu vartojimu ir padidinti savo pardavimo apimtį.

(118) Galiausiai, kaip paaiškinta 105 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad neženkliai sumažėjusios atsargų apimtys nėra reikšmingas veiksnys, kadangi tai atitiko Bendrijos pramonės politiką išlaikyti minimalų atsargų lygį.

(119) Pelningumo mažėjimas sutapo su staigiu kainų kritimu. Padidinę gamybos ir pardavimo apimtis, gamintojai taip šiek tiek kompensavo sumažėjusias kainas, ir dėl to padidėjo rinkos dalis. Tačiau nežiūrint teigiamų rezultatų, Bendrijos pramonė patyrė staigų pelningumo nuosmukį. Todėl buvo padaryta išvada, kad nežiūrint į teigiamas žalos rodiklių, tokių kaip pardavimo apimtis ir rinkos dalis, tendencijas, bendra Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo, kadangi tai nepadėjo pagerinti iš tiesų kritiškos Bendrijos pramonės finansinės padėties. Todėl padidėjusi pardavimo apimtis ir rinkos dalis nebuvo laikomos lemiamais veiksniais vertinant Bendrijos pramonės padėtį per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(120) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, preliminariai daroma išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė esminę žalą, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

PRIEŽASTYS Įžanga

(121) Remiantis Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, buvo ištirta, ar importas dempingo kaina iš Rusijos ir KLR padarė Bendrijos pramonei tokią žalą, jog ją būtų galima laikyti esmine. Taip pat buvo ištirti kiti, be importo dempingo kaina, žinomi veiksniai, kurie taip pat galėjo padaryti žalą Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, jog galima žala dėl šių veiksnių nebūtų priskirta prie žalos, kurią sukėlė importas dempingo kaina.

Importo dempingo kaina poveikis

(122) Reikia pažymėti, kad nors importas iš Rusijos ir Kinijos nuo 2001 m. iki TL apskritai sumažėjo, nuo 2002 m. buvo pastebima augimo tendencija. Taigi, nuo 2001 m. iki 2002 m. importas sumažėjo nuo 6281 tonos iki 4838 tonų. Nuo 2002 m. iki TL svarstomosios prekės, importuojamos į Bendriją iš Rusijos ir KLR, importo apimtis padidėjo nuo 4838 tonų iki 5079 tonų. Atitinkama jos Bendrijoje užimama rinkos dalis padidėjo nuo 33,8 % 2002 m. iki 34,5 % per TL.

(123) Dar svarbiau, kad bendrai sumažėjus importo apimtims (kurios vis dėlto išliko labai didelės ir užėmė didesnę rinkos dalį, palyginti su Bendrijos gamintojais), taip pat labai sumažėjo importo kainos. Pastarieji beveik sužlugo. Tai sutapo su Bendrijos pramonės padėties pablogėjimu per tą patį laikotarpį. Manoma, kad pablogėjimas yra ypač pastebimas vertinant pardavimo kainas, pelningumą, investicijų grąžą, grynųjų pinigų srautus ir užimtumą. Kaip nurodyta pirmiau, importuojami produktai, kurių kilmės šalis Rusija ir KLR, žymiai sumažino Bendrijos pramonės vidutines pardavimo kainas; sumažinimo ribos 17,4 % ir 24,5 %.

(124) Nagrinėjant importo dempingo kaina daromą poveikį, buvo nustatyta, kad kaina yra svarbus konkurencijos elementas. Be to, atsižvelgus netgi į kokybės skirtumus, importo dempingo kaina prekių kainos buvo žymiai žemesnės už Bendrijos pramonės ir kitų trečiųjų šalių eksportuotojų kainas.

(125) Patikrinus vieną iš Bendrijos gamintojų buvo patvirtina, kad žala dėl vadinamųjų modifikuotų tipų, kurių negamina nei Rusijos, nei Kinijos eksportuotojai, neegzistuoja, o tą įrodė teigiama pelningumo raida. Tačiau, tais atvejais, kai tas pats gamintojas rinkoje buvo priverstas konkuruoti su importuojamais dempingo kaina produktais iš Rusijos ir KLR, jo finansinė padėtis buvo žymiai blogesnė.

(126) Todėl preliminariai daroma išvada, kad svarstomojo importo poveikis, dėl kurio nuo 2002 m. ženkliai padidėjo importo apimtis ir užimamos rinkos dalis ir kuris buvo tiekiamas labai žemomis dempingo kainomis, buvo lemiama Bendrijos pramonės finansinės padėties pablogėjimo priežastimi.

Kitų veiksnių poveikis Vartojimo raida

(127) Nors nuo 2001 m. iki 2002 m. vartojimas Bendrijos rinkoje sumažėjo 12 %, vėliau vartojimas iki TL išliko stabilus ir siekė 2002 m. lygį, ir net šiek tiek augo. Tačiau sumažėjęs vartojimas neatitinka per tą patį laikotarpį sumažėjusios bendros Bendrijos rinkos vertės – 39 %, t. y. žymiai daugiau, palyginti su vartojimu. Ženklų rinkos vertės sumažėjimą nulėmė labai sumažėjusios svarstomosios prekės importo kainos, kurių privalėjo laikytis Bendrijos pramonė, kad išlaikytų savo rinkos dalį ir išnaudotų pajėgumus. Pažymima, kad bendrai sumažėjus vartojimui Bendrijoje, Bendrijos pramonė galėjo didinti savo pardavimo apimtį (15 % per nagrinėjamąjį laikotarpį), tuo tarpu išaugus pardavimo apimtims, dramatiškai sumažėjo pardavimo vertė, ir dėl to Bendrijos pramonė patyrė ženklių finansinių nuostolių. Tai rodo, kad esminė žala, kurią patyrė Bendrijos pramonė, yra sumažėjusios pardavimo vertės, o ne sumažėjusio vartojimo pasekmė.

(128) Kaip nurodyta 87 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos vartojimas sumažėjo dėl bendro ekonominio nuosmukio visame pasaulyje. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pažymėti, kad PTFE rinka yra cikliška ir labai priklauso nuo pasaulio ekonomikos raidos. Tokia sąsaja galima paaiškinti, kodėl, nežiūrint mažėjančių pardavimų kainų, sumažėjo vartojimas.

(129) Taip pat reikėtų pažymėti, kad per tą patį laikotarpį importo kainos sumažėjo žymiai daugiau, palyginti su Bendrijos vartojimu. Taigi, vartojimas sumažėjo 9 %, o importo kainos per tą patį nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 43 %. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importo kainos ženkliai sumažino Bendrijos pramonės kainas ir dėl dempingo jos buvo dar labiau mažinamos per TL. Atsižvelgiant į staigiai ir nuolat mažėjančias kainas, kai tuo tarpu vartojimas, kuris buvo pradėjęs mažėti 2001 m. ir 2002 m., vėliau išliko palyginti stabilus, buvo padaryta išvada, kad esminė žala atsirado ne dėl sumažėjusio vartojimo, o dėl importo iš tiriamųjų šalių dempingo kaina, dėl kurio Bendrijos pramonė buvo priversta mažinti savo pardavimo kainas.

Importas iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Rusiją ir KLR

(130) Reikėtų priminti, kad svarstomosios prekės kodas pagal KN yra 39046100, kuriuo taip pat klasifikuojami ir kiti produktai. Tačiau, kadangi nėra informacijos, kad be granuliuoto PTFE yra importuojami kiti produktai, klasifikuojami šiuo KN kodu, laikoma, kad Eurostato duomenys apie importuojamus produktus pagal visą KN antraštę yra susiję tik su svarstomąja preke. Importas iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Rusiją ir KLR, šiek tiek sumažėjo, nuo 4270 tonų 2001 m. iki 3699 tonų per TL. Todėl, importuojamų produktų užimama rinkos dalis per TL bendrai sumažėjo nuo 26,4 % 2001 m. iki 25,1 %. Svarbiausios atskiros šalys, kurios eksportuoja svarstomąją prekę į Bendriją, yra Japonija ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). JAV padidino savo rinkos dalį nuo 13 % 2001 m. iki 23 % per TL, o Japonijos rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 15 % iki 11 %.

(131) Remiantis Eurostato duomenimis, nuo 2001 m. iki TL vidutinės importuojamų produktų iš trečiųjų šalių, išskyrus Rusiją ir KLR, kainos faktiškai nepakito arba šiek tiek sumažėjo. Per šį laikotarpį importo iš kitų šalių kainos buvo beveik 50 % didesnės nei importo iš Rusijos ir KLR kainos. Jos taip pat buvo aukštesnės nei Bendrijos gamintojų nustatytos kainos. Todėl, importas iš kitų trečiųjų šalių nesudarė tokio konkurencinio spaudimo Bendrijos pramonei, kokį pastaroji patyrė dėl importo iš Rusijos ir KLR.

(132) Todėl preliminariai daroma išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių negalėjo būti lemiama priežastis, dėl kurios susidarė žalinga Bendrijos pramonei situacija.

Nepasirašiusiųjų skundo Bendrijos gamintojų veikla (kiti Bendrijos gamintojai)

(133) Du Bendrijos gamintojai, gaminantys apie 19 % visos Bendrijos produkcijos, aiškiai neprieštaravo skundui, tačiau jo taip pat nepalaikė. Sprendimai dėl kitų Bendrijos gamintojų buvo didžia dalimi paremti skunde pateiktais apskaičiavimais, taip pat tam tikra vieno iš šių gamintojų pateikta informacija. Kalbant apie kitų Bendrijos gamintojų pardavimo apimtį, ji sumažėjo nuo 1411 tonų 2001 m. iki 1102 tonų per TL. Jų užimama Bendrijos rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 25 % iki 19 %. Remiantis vieno iš nepasirašiusiųjų skundo Bendrijos gamintojų pateikta informacija, jo vidutinės vieneto kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo šiek tiek žemesnės, palyginti su bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų vieneto kainomis, tačiau žymiai didesnės nei importo iš Rusijos ir KLR vidutinės vieneto kainos. Remiantis šia informacija, galima pagrįstai daryti prielaidą, kad kiti Bendrijos gamintojai taip pat nukentėjo nuo importo dempingo kaina, dėl ko daugiausia yra prarandama rinkos dalis. Todėl preliminariai daroma išvada, kad dėl kitų Bendrijos gamintojų gaminamų ir parduodamų produktų Bendrijos pramonei nebuvo padaryta esminė žala.

Bendrijos pramonės eksportas

(134) Bendrijos gamintojų gaminamo PTFE eksportas už Bendrijos rinkos ribų per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek augo (3 %) ir per TL sudarė 12,7 % visos Bendrijos pramonės pardavimo apimties. Tačiau šio eksporto pelningumas buvo didesnis nei pelnas, uždirbtas parduodant Bendrijos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl negalima teigti, kad Bendrijos pramonės eksportas neigiamai veikė Bendrijos pramonės padėtį.

Bendrijos pramonės produktyvumas

(135) Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė nuolatos stengėsi racionalizuoti savo gamybos procesą. Todėl per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės gamybos sąnaudos nuolat mažėjo, ir nuo 2001 m. iki TL sumažėjo 13 %. Nežiūrint ženklaus gamybos sąnaudų sumažinimo, Bendrijos pramonė negalėjo pasinaudoti padidėjusiu produktyvumu ir buvo priversta parduoti produkciją mažesne už savikainą kaina arba nepelningai. Todėl ženkliai sumažėjo Bendrijos pramonės pelningumas. Šiuo pagrindu buvo padaryta išvada, kad Bendrijos pramonė buvo gyvybinga ir naši ir kad padarytą žalą sukėlė importas dempingo kaina iš tiriamųjų šalių, o ne neveiksmingi gamybos procesai.

Išvada

(136) Nemaža importo iš Rusijos ir Kinijos užimama rinkos dalis bei ženkliai sumažėjusios pardavimo kainos bei nustatytas kainų sumažinimas per TL yra tolygu Bendrijos pramonei padarytai materialinei žalai.

(137) Buvo analizuojama Bendrijos vartojimo raida, importas iš kitų trečiųjų šalių, Bendrijos pramonės eksportas, Bendrijos gamintojų veikla ir sąnaudų raida, tačiau nebuvo nustatyta, kad tai būtų lėmę Bendrijos pramonei padarytą žalą.

(138) Todėl remiantis pirmiau atlikta analize, kurios metu buvo išskirtas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai nuo importo dempingo kaina padaryto žalingo poveikio, preliminariai daroma išvada, kad importas iš Rusijos ir KLR padarė esminę žalą Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

BENDRIJOS INTERESAI

(139) Remiantis Pagrindinio reglamento 21 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar, nežiūrint į išvadas dėl žalingo dempingo, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl Bendrijos interesų nereikia priimti priemonių šiuo konkrečiu atveju. Buvo atsižvelgta į galimų priemonių poveikį visoms tyrime dalyvaujančioms šalims ir į pasekmes, kurios galėtų būti, jeigu šių priemonių nebūtų imamasi.

Bendrijos pramonės interesai

(140) Fluorpolimerai yra gerų eksploatacinių savybių turintys plastikai, iš kurių geriausiai žinomas ir plačiausiai panaudojamas yra PTFE. Visi tiriami Bendrijos gamintojai visiškai arba iš dalies specializuojasi PTFE, turinčiame išskirtines savybes atsižvelgiant į gamybos procesą, kokybę, pritaikymą, prekybos tinklus ir kt.

(141) Įvedus priemones tikimasi, kad bus užkirstas kelias tolesniems iškraipymams ir kad bus atkurta sąžininga konkurencija rinkoje. Bendrijos pramonė tuomet galės padidinti pardavimo kainas, o tuo pačiu ir savo pelno dydį, reikalingą pagerinti pramonės finansinę padėtį ir nuolatos investuoti į savo gamybos įrangą, tokiu būdu užtikrindama Bendrijos pramonės išlikimą.

(142) Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebus įvestos, tikėtina, kad Bendrijos pramonės padėtis ir toliau blogės. Ji negalėtų pakankamai investuoti, kad būtų galima veiksmingai konkuruoti su importu dempingo kaina iš tiriamųjų trečiųjų šalių. Dėl to artimiausiu metu bendrovės gali būti priverstos nutraukti gamybą ir atleisti savo darbuotojus. Nutraukus PTFE gamybą Bendrijoje, vartotojai taptų vis labiau priklausomi nuo tiekėjų už Bendrijos ribų.

(143) Taigi, preliminariai daroma išvada, kad antidempingo priemonių įvedimas sudarys galimybę Bendrijos pramonei atsigauti po patirto žalingo dempingo poveikio ir kad priemonių įvedimas atitinka Bendrijos pramonės interesus.

Nesusijusių importuotojų ir (arba) prekybininkų ir vartotojų interesai Bendrijoje

(144) Komisija išsiuntė klausimynus visiems žinomiems importuotojams ir (arba) prekybininkams. Tik du importuotojai ir (arba) prekybininkai, importuojantys beveik 30 % viso importo iš Rusijos ir KLR, atsakė į klausimus. Komisija taip pat išsiuntė klausimynus visiems žinomiems Bendrijos vartotojams (iš viso devyniems), iš kurių trys (iš dalies) atsakė į klausimus. Šie vartotojai suvartoja tik 14 % svarstomosios prekės Bendrijos rinkoje.

(145) PTFE yra naudojamas kaip sudedamoji dalis įvairiuose gamybos sektoriuose, tarp jų, chemijos, mechanikos, elektros (vidinis kabelio apvalkalas), automobilių, statybos (kaip izoliacinė medžiaga), virtuvės reikmenų gamybos (keptuvės), tekstilės, biomedicinos (chirurginiai instrumentai), puslaidininkių ir kosminės aviacijos sektoriuje. Teflon yra žinomiausias prekės ženklas, kuriuo žymimas parduodamas produktas.

(146) Bendradarbiaujantys vartotojai gamino pusgaminius, kurie vėliau buvo naudojami įvairiuose pramonės sektoriuose, pavyzdžiui, automobilių ir elektronikos. Šie vartotojai teigė, kad jie negalėjo didinti PTFE (kuris naudojamas kaip žaliava) kainos savo klientams, kadangi pusgaminių rinka yra jautri kainoms. Anot jų, jei jie šiek tiek padidintų kainas, tuomet nebegalėtų konkuruoti su gamintojais už Bendrijos ribų, kurių atžvilgiu nebūtų taikomas PTFE antidempingo muitas.

(147) Bendradarbiaujantys vartotojai nepateikė jokios informacijos apie tai, kokią jų visų gamybos sąnaudų dalį sudaro importuojamas PTFE. Todėl nebuvo galima apskaičiuoti potencialaus antidempingo muito poveikio šiems vartotojams. Bet kuriuo atveju, pažymima, kad chemijos pramonėje, vidaus vartojimo ir laisvalaikio paslaugų, elektros arba mechanikos bei automobilių gamybos sektoriuose granuliuotas PTFE sudaro palyginti nedidelę visų sąnaudų dalį, kadangi iš PTFE paprastai yra gaminamos labai nedidelės sudedamosioms dalys. PTFE taip pat labai nedideliais kiekiais yra naudojamas plataus vartojimo prekėms gaminti, pvz., striukėje paprastai bus panaudota apie 20 gramų PTFE plastmasinėms detalėms. Šiuo pagrindu buvo preliminariai padaryta išvada, kad finansinis poveikis galutiniams vartotojams laikomas nereikšmingu. Taip pat buvo pažymėta, kad, remiantis vartotojų pateikta informacija, jų pelningumas per TL buvo aukštas. Šiuo pagrindu buvo preliminariai padaryta išvada, kad antidempingo muitų poveikis būtų nereikšmingas.

(148) Galiausiai, vartotojų pramonės atstovai pareiškė, kad Bendrijos pramonė nebuvo pajėgi patenkinti PTFE paklausą Bendrijos rinkoje.

(149) Reikėtų pažymėti, kad priemonėmis nesiekiama užkirsti kelią importui į Bendriją, bet norima užtikrinti, kad prekės nebūtų importuojamos žalinga dempingo kaina. Be to, kaip nurodyta 147 konstatuojamojoje dalyje, tikimasi, kad antidempingo muitų poveikis vartotojų pramonei bus nereikšmingas, ir todėl iš galutinių vartotojų nebus atimta galimybė apsirūpinti PTFE iš tų pačių tiekėjų aukštesne kaina.

(150) Taip pat reikėtų pažymėti, kad vartojimas Bendrijoje nuo 2001 m. iki 2002 m. sumažėjo 12 % ir iki TL išliko stabilus, nors nuo 2002 m. nežymiai išaugo – 3 %. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad Bendrijos gamintojai dar turi nepanaudotų gamybos pajėgumų. Šie nepanaudoti pajėgumai ir eksportas iš trečiųjų šalių sudaro galimybę vartotojų pramonei naudotis alternatyviais tiekimo šaltiniais. Todėl nesitikima, kad įvedus antidempingo priemonės atsiras pasiūlos trūkumas.

Žaliavų tiekėjų interesai Bendrijoje

(151) Komisija išsiuntė klausimynus visiems žinomiems Bendrijoje pagrindinių žaliavų (tarp jų, chlordifluormetano (R22) ir bevandenio vandenilio fluoridas) Bendrijos pramonei tiekėjams. Žaliavų tiekėjai labai noriai bendradarbiavo, ir penkios bendrovės, iš kurių trys yra tarpusavyje susijusios, pateikė atsakymus. Dauguma tiekėjų glaudžiai bendradarbiavo su Bendrijos pramone ir kitais granuliuoto PTFE gamintojais, kurių buveinės yra Bendrijoje. Didelė jų apyvartos dalis (75 %) yra susijusi su gamintojams parduotu granuliuotu PTFE. Todėl, jei Bendrijos pramonės pirkimo apimtys šiek tiek sumažėtų, tai turėtų didelį poveikį šioms bendrovėms, kuriose iš viso dirba 176 darbuotojai, tiesiogiai susiję su aptariamos žaliavos gamyba.

(152) Dar vienas tiekėjas pareiškė, kad įvedus priemones kiltų pavojus, kad PTFE gamyba iš Bendrijos persikels į trečiąsias šalis už Bendrijos ribų. Ši bendrovė tvirtino, kad dėl to žaliavų tiekėjai būtų priversti ieškoti klientų už Bendrijos ribų, trečiųjų šalių rinkose, kuriose jiems tektų konkuruoti su vietos žaliavų tiekėjais. Be to žaliavoms eksportuoti prireiktų papildomų išlaidų, o tai sumažintų ir taip mažas tiekėjų pramonės pelno normas. Todėl preliminariai buvo padaryta išvada, kad antidempingo priemonių įvedimas būtų naudingas tiekėjų pramonei.

Išvada dėl Bendrijos interesų

(153) Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, preliminariai daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių neįvesti priemonių ir kad priemonių taikymas atitiktų Bendrijos interesus.

LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS Žalos pašalinimo lygis

(154) Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos ir Bendrijos interesų, reikėtų įvesti laikinas priemones, kurios užkirstų kelią žalai dėl importo dempingo kaina.

(155) Nustatant šių muitų dydį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir į muito, reikalingo pašalinti padarytą žalą Bendrijos pramonei, dydį.

(156) Apskaičiuojant muito dydį, būtiną žalingo dempingo poveikiui panaikinti, buvo manoma, kad bet kokios priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti bendrą ikimokestinį pelną, ką logiškai būtų galima pasiekti tokiame pramonės sektoriuje esant normalioms konkurencijos sąlygoms, parduodant panašią prekę Bendrijoje. Skaičiuojant taikytas ikimokestinio pelno skirtumas sudarė 9,3 % Bendrijos pramonės apyvartos prieš staigų importo iš tiriamų šalių kainų kritimą 2001 m. Buvo laikoma, kad tai pakankamas minimalus dydis, kokio Bendrijos pramonė galėjo tikėtis, jei nebūtų žalingo dempingo.

(157) Po to būtinas kainų padidėjimas buvo nustatytas lyginant importo kainos svertinį vidurkį, nustatytą apskaičiuojant kainų sumažinimą dėl dempingo, su Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonės parduodamų panašių prekių nenuostolingą kainą. Nenuostolinga kaina buvo gauta patikslinus Bendrijos gamintojų pardavimo kainą pagal jų tikrąjį pelną arba nuostolį per TL ir pridėjus pirmiau minėtą pelno skirtumą. Šiuo lyginimu nustatytas skirtumas po to buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentu.

(158) Kalbant apie Rusiją ir kadangi Rusijos eksportuotojai nebendradarbiavo, kaip nurodyta 70–75 konstatuojamosiose dalyse, žalos skirtumas buvo apskaičiuotas remiantis Eurostato turimais eksporto duomenimis. Pažymima, kad, kaip minėta 98 konstatuojamojoje dalyje pirmiau, CIF eksporto kaina buvo patikslinta atsižvelgiant į Bendrijoje gaminamo PTFE ir importuojamo iš Rusijos ir KLR PTFE kokybės skirtumą. Antra, kadangi PTFE iš Rusijos eksportas buvo parduodamas prekybininkams, o Bendrijos pramonė daugiausia pardavė vartotojams, buvo patikslinti skirtumai dėl prekybos lygio. Neturint daugiau patikimos informacijos, buvo preliminariai apskaičiuotas 5 % patikslinimas, kuris buvo laikomas pagrįstu nesusijusio importuotoju pelno skirtumu.

(159) Kalbant apie Kiniją ir atsižvelgiant į tai, kad RER arba IR nebuvo suteiktas nė vienam Kinijos gamintojui, bendras šalies žalos pašalinimo lygis buvo apskaičiuotas kaip visų trijų bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų svertinis žalos skirtumų vidurkis.

Laikinosios priemonės

(160) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad, vadovaujantis Pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, Rusijos ir KLR kilmės importui turi būti nustatomi laikinieji antidempingo muitai, kurių dydis lygus mažiausiam dempingo ir žalos skirtumui, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(161) Siūlomi šie laikinieji antidempingo muitai: Eksportuojanti šalis Žalos pašalinimo dydis Dempingo skirtumas Siūlomas antidempingo muitas Kinijos Liaudies Respublika 62,7 % 99,7 % 62,7 % Rusija 46,7 % 36,6 % 36,6 %

BAIGIAMOJI NUOSTATA

(162) Siekiant užtikrinti gerą administravimą, turi būti nustatomas laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys, kurios apie save pranešė per pranešime apie pradedamą tyrimą nustatytą laiką, gali pateikti savo požiūrį raštu ir prašyti būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų įvedimo yra laikinos ir gali būti peržiūrėtos nustatant bet kokias kitas galutines priemones,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Nustatomas laikinas antidempingo muitais granuliuotam politetrafluoretilenui (PTFE), turinčiam kito monomero, išskyrus tetrafluoretileną, grandžių ne daugiau 3 %, be užpildų, miltelių arba granulių forma, išskyrus labai mažų dalelių medžiagas, ir jo žaliaviniam polimerui (reaktoriaus granulės), kuris gali būti drėgnas arba sausas, kuris klasifikuojamas pagal KN ex39046100 (TARIC kodas 3904610050) ir kurio kilmės šalys yra Rusija arba Kinijos Liaudies Respublika.

2. Laikino antidempingo mokesčio, kuris mokamas nuo grynosios franko prie Bendrijos sienos kainos, nesumokėjus muitų, dydis 1 dalyje apibūdintoms prekėms yra: Šalis Muito dydis Kinijos Liaudies Respublika 62,7 % Rusija 36,6 %

3. 1 dalyje nurodyta prekė išleidžiama į laisvą apyvartą Bendrijoje, kai sumokamas užstatas, lygus laikinojo muito dydžiui.

4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos muitams galiojančios nuostatos.

2 straipsnis Nepažeidžiant Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 20 straipsnio, per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo suinteresuotosios šalys gali išdėstyti savo pozicijas raštu ir paprašyti, kad jas Komisija išklausytų. Vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 21 straipsnio 4 dalies nuostatomis, minėtos šalys gali pareikšti pastabas dėl šio reglamento taikymo per mėnesį nuo jo įsigaliojimo dienos.

3 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šio reglamento 1 straipsnis taikomas šešis mėnesius.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje, 2005 m. birželio 7 d.. Komisijos vardu Peter Mandelson Komisijos narys

Versions

1. 2005-06-07
2. 2005-11-30