Komisijos sprendimas 2005 m. gegužės 3 d. dėl pagalbos schemos Įmonių kapitalo fondai, kurią Jungtinė Karalystė planuoja įgyvendinti (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 1144) (Tik tekstas anglų kalba yra autentiškas) (Tekstas svarbus EEE) (2006/250/EB)
Grade B
mapped from publisher markup. A grade says how a document's structure was obtained, not how reliable the law is.
Address https://gelex.eu/eli/EU/act/2006/250@2005-05-03/lt
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,
atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a) punktą,
pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal pirmiau minėtas nuostatas ir atsižvelgdama į jų pastabas,
kadangi: PROCEDŪRA
1. 2003 m. lapkričio 25 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2003 m. lapkričio 26 d., Jungtinės Karalystės valdžios institucijos pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį pranešė Komisijai apie pirmiau minėtą priemonę.
2. 2003 m. gruodžio 19 d. raštu D/58191 Komisija paprašė pateikti papildomos informacijos apie pranešime nurodytą priemonę.
3. Jungtinės Karalystės valdžios institucijos pateikė prašomą informaciją 2004 m. sausio 30 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2004 m. vasario 3 d., ir 2004 m. kovo 19 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2004 m. kovo 25 d.
4. 2004 m. gegužės 7 d. raštu Komisija informavo Jungtinę Karalystę apie sprendimą inicijuoti procedūrą, nustatytą EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje dėl nurodytos priemonės.
5. Komisijos sprendimas inicijuoti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas.
6. 2004 m. birželio 11 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2004 m. birželio 16 d., Jungtinė Karalystė pateikė savo atsakymą į Komisijos sprendimą inicijuoti procedūrą.
7. Komisija gavo 20 suinteresuotųjų šalių pastabas:
7.
(a) 2004 m. rugsėjo 20 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2004 m. rugsėjo 23 d.;
(b) 2004 m. rugsėjo 9 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2004 m. rugsėjo 28 d.;
(c) 2004 m. rugsėjo 22 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2004 m. rugsėjo 29 d.;
(d) 2004 m. spalio 1 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2004 m. spalio 4 d.;
(e) 2004 m. spalio 6 d. raštu, Komisijos užregistruotu tą pačią dieną;
(f) 2004 m. spalio 6 d. raštu, Komisijos užregistruotu tą pačią dieną;
(g) 2004 m. spalio 7 d. raštu, Komisijos užregistruotu tą pačią dieną;
(h) 2004 m. spalio 6 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2004 m. spalio 7 d.;
(i) 2004 m. spalio 7 d. raštu, Komisijos užregistruotu tą pačią dieną;
(j) 2004 m. spalio 8 d. raštu, Komisijos užregistruotu tą pačią dieną;
(k) 2004 m. spalio 8 d. raštu, Komisijos užregistruotu tą pačią dieną;
(l) 2004 m. spalio 8 d. raštu, Komisijos užregistruotu tą pačią dieną;
(m) 2004 m. spalio 8 d. raštu, Komisijos užregistruotu tą pačią dieną;
(n) 2004 m. spalio 8 d. raštu, Komisijos užregistruotu tą pačią dieną;
(o) 2004 m. spalio 8 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2004 m. spalio 11 d.;
(p) 2004 m. spalio 6 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2004 m. spalio 11 d.;
(q) 2004 m. spalio 8 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2004 m. spalio 11 d.;
(r) 2004 m. spalio 8 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2004 m. spalio 11 d.;
(s) 2004 m. spalio 7 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2004 m. spalio 11 d.;
(t) 2004 m. spalio 8 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2004 m. spalio 12 d.
8. 2004 m. spalio 25 d. raštu D/57629 Komisija perdavė šias pastabas Jungtinei Karalystei, suteikdama jai galimybę atsakyti.
9. Jungtinės Karalystės nuomonė dėl trečiųjų šalių pateiktų pastabų buvo gauta 2004 m. lapkričio 23 d. raštu, registruotu Komisijoje 2004 m. lapkričio 24 d.
IŠSAMUS PRIEMONĖS APRAŠYMAS Priemonės tikslas
10. Šia priemone siekiama padidinti investicijas į Jungtinės Karalystės mažas ir vidutines įmones (MVĮ), norinčias padidinti investicijas į nuosavą kapitalą nuo 250000 GBP (357000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR).
11. Šia priemone licencijuotiems Įmonių kapitalo fondams (toliau – ĮKF) bus suteiktos svertinės paskolos. Kiekvienas ĮKF gražins svertinę paskolą, svertinės paskolos palūkanas ir pelno dalį.
12. ĮKF turės investuoti kapitalą į mažas ir vidutines įmones naudodami nuosavo arba dalinai nuosavo kapitalo priemones.
Priemonės apibūdinimas
13. Schemos teisinis pagrindas yra Industrial Development Assistance Act 1982 8 skirsnis.
14. Kadangi Įmonių kapitalo fondams suteikta svertinė paskola turės būti grąžinta, priemonė sukurta taip, kad vidutiniu laikotarpiu ji bus finansuojama savarankiškai.
15. Schemos atskaitomybės pradiniame etape požiūriu, Jungtinė Karalystė pradinių svertinių paskolų grynųjų pinigų cirkuliacijos kaštams padengti skyrė 44 mln. GBP (63,8 mln. EUR).
16. Didžioji Britanija prašo patvirtinimo dešimties metų laikotarpiui.
17. Prekybos ir pramonės departamentas (PPD) bus atsakingas per savo vykdomąją agentūrą – Smulkaus verslo tarnybą.
18. Smulkaus verslo tarnyba (toliau – SVT) prižiūrės paraiškų ĮKF statusui gauti teikimą.
19. SVT vykdys ĮKF vykdomų investicijų stebėjimą, tiesiogiai nekontroliuodama atskirų ĮKF sprendimų dėl investicijų.
20. SVT taip pat užtikrins, kad kiekvienas ĮKF laikytųsi verslo plano ir laimėto konkurso sąlygų.
21. Schema yra skirta tik į biržos sąrašą neįtrauktoms mažoms ir vidutinėms Jungtinės Karalystės įmonėms.
22. Sunkumus patiriančios įmonės, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti, neįtraukiamos į investicijų schemą.
23. Remdamiesi valstybės pagalbos apribojimais, Įmonių kapitalo fondai (toliau – ĮKF) neinvestuos į jautriuosius sektorius arba į sektorius, kuriems netaikomas Komisijos pranešimas dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo. Mažos rizikos sektoriai, įskaitant turto, žemės, finansų ir investicijų bendroves, arba finansų tipo išperkamosios nuomos bendroves, negalės gauti investicijų pagal šią schemą.
24. Įmonių kapitalo fondams nebus galima investuoti į kitus ĮKF.
25. Įmonių kapitalo fondai, kurie viena investicijų išmoka investuos į pagalbą gaunančias MVĮ nuo 250000 GBP (357000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR).
26. Tais atvejais, kai ĮKF investuoja mažiau palankiomis sąlygomis nei kiti komerciniai investuotojai, nebus leidžiama investuoti daugiau kaip 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) papildomų investicijų į pagalbą gaunančias MVĮ.
27. Investuoti bus leidžiama tol, kol bendras nuosavas pagalbą iš ĮKF ir kitų investuotojų į kapitalą gaunančios MVĮ kapitalas neviršys 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) ribos.
28. Išimtiniais atvejais, siekiant išvengti vadinamojo investicijų atsiskiedimo, praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po ĮKF pradinės investicijos į pagalbą gaunančią MVĮ, taip pat bus leidžiama investuoti daugiau kaip 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR). Tai negalės viršyti 10 % kiekvieno ĮKF į bet kurią vieną MVĮ investuojamojo kapitalo.
Priemonės mechanizmas
29. Įmonių kapitalo fondai, sukurti taikant šią priemonę, investicijoms į MVĮ naudos ir privačias, ir valstybės lėšas.
30. Po licencijavimo proceso, kurio metu bus suteikiamas ĮKF statusas, ĮKF turės teisę gauti valstybinę svertinę paskolą, už kurią bus mokamos palūkanos, prilygstančios arba beveik prilygstančios dešimties metų valstybės obligacijų palūkanų normai.
31. Valstybinė svertinė paskola Įmonių kapitalo fondams bus apribota iki dydžio, ne daugiau kaip du kartus didesnio už fondo sukauptą privatų kapitalą.
32. Įmonių kapitalo fondai privalės gražinti svertinę paskolą, svertinės paskolos palūkanas ir pelno dalį už valstybės įnašą. Tai užtikrins savarankišką programos finansavimą vidutinės trukmės laikotarpiu.
33. Siekiant užtikrinti minimalią valstybės paramą, tikslus valstybinės svertinės paskolos dydis, pelno dalis ir grąžinimo prioritetai bus nustatyti konkurso būdu.
34. Vieši kvietimai teikti paraiškas, paskelbus schemą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir atitinkamoje verslo spaudoje užtikrins, kad, siekiant įgyendinti norimą tikslą, valstybės parama bus minimali.
35. Potencialūs fondai, siekiantys gauti ĮKF statusą, turės nurodyti reikiamą valstybinės svertinės paskolos dydį (ne daugiau kaip du kartus didesnį už privatų kapitalą), pelno pasidalijimą tarp valstybės ir privačių investuotojų bei grąžinimo prioritetus:
35.
(a) svertinės paskolos palūkanų;
(b) svertinės paskolos;
(c) privataus kapitalo;
(d) pelno dalies.
36. Potencialūs ĮKF valdytojai pateiks griežtai apibrėžtą verslo planą, kuriame bus nurodyta:
36.
(a) siūlomi valdytojai, jų su sritimi susijusi patirtis ir įrodymai, kad jie kompetentingi efektyviai valdyti ĮKF;
(b) kaupiamo privataus kapitalo dydis ir planuojami kapitalo šaltiniai;
(c) įrodymai apie investuotojų susidomėjimą siūlomu ĮKF verslo planu;
(d) siūlomą ĮKF investicijų strategiją, įskaitant fondo dalį, kurią planuojama investuoti į ankstyvojoje veiklos stadijoje esančias ir besisteigiančias bendroves;
(e) grąžinimo tvarka, įskaitant svertinės paskolos, svertinės paskolos palūkanų, pelno paskirstymo bei valstybei priklausančios pelno dalies grąžinimo tvarkaraštį.
37. ĮKF privalės laikytis Didžiosios Britanijos rizikos kapitalo asociacijos (toliau – BVCA) gairių dėl apskaitos standartų.
38. Pasiūlymai, kuriais valstybine svertine paskola būtų rizikuojama labiau nei privačiu kapitalu, nebus priimami.
39. Privatiems investuotojams į Įmonių kapitalo fondus gali tekti didesnė nuostolių rizika nei valstybei, taip pašalinama tikimybė dėl moralinės rizikos įtakoti ĮKF valdytojų sprendimus ir užtikrinama ĮKF veiklos ir sprendimų priėmimo geriausia komercinė praktika.
40. ĮKF užtikrinus įsipareigojimus dėl sutarto privataus kapitalo dydžio, jis galės pritraukti valstybines svertines paskolas.
41. Kiekvienas ĮKF galės pritraukti tiek svertinių paskolų, kiek jis pageidaus, atsižvelgiant į bendrus apribojimus dėl maksimalaus svertinio įsiskolinimo laipsnio, dėl kurio buvo sutarta suteikiant ĮKF patvirtinimą.
42. Bet kuriuo metu maksimalus galimos svertinės paskolos dydis bus nustatytas pagal šį santykį įvertinant jau pritrauktą į fondą privatų kapitalą.
43. Maksimalus 2:1 svertinės paskolos ir privataus turto santykis (valstybinės svertinės paskolos dydis negali būti daugiau kaip du kartus didesnis už privatų kapitalą) bus taikomas bet kuriam ĮKF.
PAGRINDAS INICIJUOTI PROCEDŪRĄ
44. Komunikate dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo (toliau – Komunikatas) Komisija pripažįsta valstybės finansavimo, skirto rizikos kapitalo priemonėms, vaidmenį tik esant aiškiems rinkos nepakankamumo požymiams.
45. Komunikate teigiama, kad tam tikri neigiamai MVĮ galimybes gauti lėšų veikiantys konkretūs veiksniai, tokie kaip nepakankama arba asimetrinė informacija ar didelės sandorio išlaidos, gali lemti rinkos nepakankamumą, kuris pateisintų valstybės pagalbą.
46. Komunikate taip pat nurodoma, kad bendro rizikos kapitalo rinkos nepakankamumo Bendrijoje nėra, bet tam tikrais įmonių gyvavimo etapais rinkoje trūksta kai kurių rūšių investicijų, taip pat kad yra tam tikrų sunkumų regionuose, turinčiuose teisę į pagalbą pagal EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a) ir c) punktus (sritys, kurioms teikiama pagalba).
47. Komunikate taip pat aiškinama, kad Komisija dažniausiai reikalauja pateikti rinkos nepakankamumo įrodymus iki jai pasirengiant leisti taikyti rizikos kapitalo priemones.
48. Tačiau Komisija, nereikalaudama pateikti papildomų įrodymų, gali būti pasirengusi patvirtinti, kad egzistuoja rinkos nepakankamumas, tais atvejais, kai kiekviena įmonei pervedamų iš rizikos kapitalo priemonių, kurios yra visiškai arba iš dalies finansuojamos iš valstybės pagalbos, lėšų dalis sudaro ne daugiau kaip 500000 EUR pagalbos negaunantiems regionams arba 750000 EUR regionams pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c) punktą, arba 1 mln. EUR regionams pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a) punktą.
49. Todėl tais atvejais, kai anksčiau nurodytos išmokėjimų dalys yra viršijamos, Komisija, prieš pradėdama vertinti priemonės suderinamumą pagal Komunikato VIII.3 punkte išvardytus teigiamus ir neigiamus kriterijus, pareikalaus pateikti rinkos nepakankamumo įrodymus, pagrindžiančius siūlomą rizikos kapitalo priemonę.
50. Pagal Jungtinės Karalystės siūlomą Įmonių kapitalo fondų schemą numatoma investuoti į Jungtinės Karalystės MVĮ rizikos kapitalą, viena investicijų išmokėjimo dalimi skiriant nuo 250000 GBP (357000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR).
51. Pagal Regioninės pagalbos Jungtinei Karalystei 2000–2006 m. žemėlapį šiuo metu Jungtinė Karalystė yra sudaryta iš regionu, turinčiu teisę gauti pagalbą pagal EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a) punktą, turinčių teisę gauti pagalbą pagal EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c) punktą ir iš pagalbos negaunančių regionų.
52. Todėl pagal Komunikato VI.5 punktą Komisija, nereikalaudama pateikti papildomų įrodymų, yra pasirengusi patvirtinti, kad rinkos nepakankamumas egzistuoja, jeigu Jungtinės Karalystės MVĮ pervedamų lėšų iš rizikos kapitalo priemonių, kurios yra visiškai arba iš dalies finansuojamos iš valstybės pagalbos, dalis sudarytų atitinkamai ne daugiau kaip 1 mln. EUR regionams, turintiems teisę gauti pagalbą pagal EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a) punktą, 750000 EUR regionams, turintiems teisę gauti pagalbą pagal EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c) punktą ir 500000 EUR pagalbos negaunantiems regionams.
53. Remiantis Komunikatu, pagal Įmonių kapitalo fondų schemą siūlant rizikos kapitalo investicijas, viršijančias anksčiau minėtas ribas, Jungtinei Karalystei reikės pateikti rinkos nepakankamumo įrodymus.
54. Siekdama įrodyti rinkos nepakankamumą, Jungtinė Karalystė pateikė dvi studijas, nustatančias, kad, suteikiant rizikos kapitalą mažoms ir vidutinėms įmonėms, egzistuoja nuo 250000 GBP (357000 EUR) iki 2 mln. svarų (2,9 mln. EUR) spraga, kurios atsiradimo priežastys yra šios:
54.
(a) Kaip matyti iš naujausiųjų 2003 m. JK tyrimų, Jungtinėje Karalystėje nuo pat 1999 m. nesugebama augimo finansuoti kapitalo didinimo būdu:
(a)
i.
Nors galimybės gauti finansavimą, ypač skolos finansavimą, daugumai Jungtinės Karalystės įmonių pagerėjo, mažosios įmonės, turinčios spartaus augimo potencialą, vis dar negali be kliūčių pritraukti kapitalo. Jos negali gauti naudos nei iš individualių finansinių rėmėjų, kuriems reikalingas pakankamas finansinis pagrindas, nei iš oficialių rizikos kapitalo teikėjų, kurių investicijos į MVĮ yra susijusios su gana didelėmis išlaidomis.
ii.
Kapitalo finansavimo paklausa didesnė už vien tik profesionalių investuotojų valdomo kapitalo pasiūlą. Jei kapitalo finansavimo pasiūla ypač nuosavo kapitalo rinkos spragos srityje išaugs, padidės bendras informuotumas apie kapitalą ir įmonės augimo finansavimui labiau būtų linkusios naudoti išorinius šaltinius.
(b) Kokybiškai įrodyta, kad egzistuoja mažų, bet sparčiai augančių įmonių finansavimo trūkumas. Šis trūkumas labiausiai įtakoja įmones, norinčias pritraukti pradines investicijas nuo apie 250000 GBP iki 2 mln. GBP (357000 EUR ir 2,9 mln. EUR).
(b)
(i) Jungtinės Karalystės ekonomikoje iš tiesų egzistuoja kapitalo normavimas, turintis ypač didelį poveikį MVĮ, siekiančioms pritraukti išorinį finansavimą ankstyvajai veiklos stadijai finansuoti, įmonės augimui ir plėtrai. Galimybės gauti išorinį finansavimą, ypač profesionalių investuotojų teikiamus kapitalo šaltinius, yra ypač sudėtingas, jei investicijų apimtis yra mažesnė nei 1,5–2 mln. GBP (2,17–2,9 mln. EUR).
(ii) Dauguma profesionalių Jungtinės Karalystės investuotojų į kapitalą nelinkę investuoti mažiau kaip 3 mln. GBP (4,35 mln. EUR). Nors neoficialių investuotojų (finansinių rėmėjų) ir pagal valstybines (privačias) schemas, tokias kaip regioniniai rizikos kapitalo fondai, teikiamos mažesnės finansinės išmokos padeda finansuoti mažesnes kaip 500000 GBP (725000 EUR) sumas, Jungtinė Karalystė dar neturi veikiančios sistemos, kuri leistų teikti patrauklioms tačiau kapitalo atžvilgiu suvaržytoms įmonėms pakopinį arba dinaminį finansavimą.
(iii) Taip pat yra įrodymų dėl per laiką padidėjusios spragos, kurią iš dalies padidino privačios kapitalo rinkos sėkmingas perėjimas prie didesnių investicijų. Prognozuojama, kad ši spraga ir toliau didės, nes fiksuotų išlaidų klausimas paskatins profesionalias rizikos kapitalo įmones padidinti ir savo fondų, ir priimtinų sandorių apimties dydį.
55. 2004 m. gegužės 7 d. raštu Komisija informavo Jungtinę Karalystę apie sprendimą inicijuoti procedūrą, nustatytą EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje dėl pranešime nurodytos Įmonių kapitalo fondų priemonės.
56. Komisija rašte nurodė turinti abejonių, ar Jungtinės Karalystės pateikti argumentai dėl rinkos nepakankamumo gali pakankamai pateisinti rizikos kapitalo teikimą dalimis, gerokai viršijančiomis Komunikate nustatytas maksimalias sumas.
57. Komisija taip pat paaiškino, kad, jos nuomone, reikalinga išsamesnė šio klausimo analizė. Atliekant tokią analizę, reikėtų atsižvelgti ir į suinteresuotųjų šalių pastabas. Tik įvertinusi trečiųjų šalių pastabas, Komisija galėtų nuspręsti, ar Jungtinės Karalystės siūloma priemonė galėtų paveikti prekybos sąlygas taip, kad jos prieštarautų bendrajam interesui.
SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS
58. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbusi apie savo sprendimą pradėti oficialią procedūrą, Komisija gavo pastabas iš šių suinteresuotųjų šalių:
Nelfunding
England’s Regional Development Agencies
Confederation of British Industry
Nederlandse Vereniging van Participatiemaatschappijen
VNO-NCW
Cavendish Asset Management
The University of Warwick
Stonesfield Capital Ltd.
YFM Group
Close Venture Management Ltd.
Bundesministerium der Finanzen Deutschland
Enterprise Corporate Finance Ltd.
The Institute of Chartered Accountants in England & Wales
Pénzügyminisztérium
Interregnum
Permanente Vertegenwoordiging van het Koninkrijk der Nederlanden
3i Group plc
Northwest Development Agency
One NorthEast
Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos
59. Visos gautos pastabos buvo teigiamos ir jose buvo pabrėžiama, kad priemonė labai svarbi, ir kad siūlomi maksimalūs investicijų dydžiai yra tinkami.
60. Pirmiau minėtų suinteresuotųjų šalių pateiktus argumentus galima klasifikuoti ir apibendrinti taip:
61. Vokietija, pateikdama pastabas apie pradėtą oficialią tyrimo procedūrą, pabrėžė tokius faktus:
61. a.
Pagal Vokietijoje atliktus ekspertų tyrimus, egzistuoja rizikos kapitalo teikimo ir nuosavo kapitalo finansavimo iki 5 mln. EUR mažoms ir vidutinėms įmonėms spraga.
b.
Rinkos nepakankamumą apskritai yra sudėtinga įrodyti, kaip to reikalaujama Komunikate, todėl reikia, kad Komisija, siekdama paremti valstybes nares joms nustatant konkrečių sričių rinkos spragas, nustatytų aiškius kriterijus.
62. Nyderlandai, pateikdama pastabas apie pradėtą oficialią tyrimo procedūrą, pabrėžė tokius įrodymus:
62. a.
Problema rizikos kapitalo rinkoje ypač atsiranda kapitalo rinkos žemutinėje dalyje. Nyderlanduose pastebėta, kad spraga tarp pasiūlos ir paklausos nuo 100000 EUR iki 2,5 mln. EUR egzistuoja įmonėms, pradedančioms veiklą aukštųjų technologijų srityje.
b.
Komunikate nustatytos ribos buvo pagrįstos informacija apie rinką iki 2001 m., kai pačiu IRT klestėjimo metu atrodė, kad privataus kapitalo pakanka net pradinės ir ankstyvosios veiklos stadijos investicijoms. Nuo to laiko rizikos kapitalo rinka sparčiai vystėsi ir kapitalo rinkos spraga žymiai viršijo Komunikate nustatytas ribas. Rizikos kapitalo fondai sudaro vis didesnius sandorius ir investuoja į sėkmingai veikiančias verslo įmones.
63. Vengrija, pateikdama pastabas apie pradėtą oficialią tyrimo procedūrą, pabrėžė tokius faktus:
63. a.
Galima svarstyti Jungtinės Karalystės siūlomo ĮKF modelio pritaikymo galimybes ir Vengrijoje.
b.
2003 m. Vengrijoje buvo galima stebėti rinkos persiorientavimą į didesnius sandorius. Tuo metu mažesni kaip 2,5 mln. EUR sandoriai Vengrijoje sudarė 14 % visų privačių investicijų, didesni kaip 5 mln. EUR sandoriai sudarė likusius 86 % privačių investicijų. Praktiškai nebuvo sudaryta sandorių, kurių dydis siekė nuo 2,5 mln. EUR iki 5 mln. EUR.
c.
Komunikate pateiktas netinkamai griežtas ir taip griežtų ribų interpretavimas gali užkirsti kelią valstybėms veiksmams, kuriais būtų remiamos pastangos užpildyti pirmiau minėtą kapitalo rinkos spragą ir taip sustabdyti potencialų MVĮ augimą.
d.
Vietoje maksimalių ribų nustatymo, Komisija turėtų sukurti kontrolės sistemą, leisiančią tirti rinkų raidą priklausomai nuo valstybės narės ir jos kapitalo rinkų lyginamojo plėtros lygio.
64. Lietuva, pateikdama pastabas apie pradėtą oficialią tyrimo procedūrą, pabrėžė tokią patirtį:
64. a.
Privataus kapitalo investicijos labiau sutelkiamos į didelius fondus ir investicijas į palyginti dideles verslo įmones, o investicijų į mažesnes, naujas verslo įmones lygis yra proporcingai mažesnis.
b.
ĮKF schema galėtų būti svarbi strategijos, nukreiptos į kliūčių sėkmingai veiklai šalinimą, dalis ir todėl atitinka Bendrijos tikslus dėl verslumo ir naujovių.
65. Confederation of British Industry (CBI) visiškai remia Jungtinės Karalystės siūlymą steigti ĮKF. CBI nustatė, kad rinkos spraga apima nuo 250000 GBP (357000 EUR) iki 3 mln. GBP (4,3 mln. EUR), todėl tiki, kad ĮKF užpildys aiškią augančių bendrovių finansavimo spragą.
66. Nederlandse Vereniging van Participatiemaatschappijen (NVP) pažymi, kad egzistuoja akivaizdi spraga kapitalo rinkos, apimančios investicijas iki 2,5 mln. EUR, žemutinėje dalyje. Nors ši spraga gali keistis priklausomai nuo valstybės narės, skirtumas nebus žymus.
67. Nyderlandų pramonės ir darbdavių konfederacija VNO-NCW pritaria CBI ir NVP pateiktoms pastaboms, ypač dėl kapitalo rinkos spragos dydžio.
68. Institute of Chartered Accountants in England and Wales laikosi nuomonės, kad dėl šių priežasčių kapitalo rinkos spraga gali siekti iki 5 mln. GBP (7 mln. EUR): Institutas laikosi nuomonės, kad siūloma ĮKF schema verslo įmonėms, siekiančioms palyginti nedidelės sumos nuosavam kapitalui, bus suteiktas vertingas finansavimo šaltinis ir kiti investuotojai bus paskatinti dalyvauti ir investuoti mažas sumas, jei jie galės dalyvauti kartu su šiam sektoriui skirtu fondu, o ne tik kartais investuoti atsiradus tam galimybei.
68. a)
Dauguma profesionalių privačių investuotojų į kapitalą nelinkę sudaryti mažesnės kaip 3 mln. GBP (4,3 mln. EUR) vertės sandorių.
b)
Patirtis rodo, kad tik kelios rizikos kapitalo bendruomenės Jungtinėje Karalystėje aktyviai investuoja į verslo įmones iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR). Todėl bet kuriuo metų laikotarpiu mažųjų bendrovių, iš šių šaltinių gaunančių apie 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) investicijas, skaičius yra labai ribotas. Kitos bendruomenės galėtų susidomėti tokio dydžio investicijomis, tačiau tai labiau tikėtina, jei jos būtų žymiai didesnio, viršijančio 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) įnašo dalimi, arba jei jos teiktų finansavimą valdytojams superkant įmonės akcijas (angl. Management buy out, toliau – MBO), arba keičiantis bendrovės savininkams, bet ne dalyvaujant jos sisteminėje plėtroje.
c)
Profesionalaus rizikos kapitalo bendrija Jungtinėje Karalystėje sukūrė aktyvią vidutinio dydžio ir didelio privataus kapitalo rinką, kurioje daugiausia dėmesio skiriama labai pelningų ir didelių verslo įmonių didelės akcijų dalies arba kontrolinio akcijų paketo įsigijimui. Per paskutiniuosius 5–6 metus sumažėjo rizikos kapitalo bendrijų, skyrusių konkrečiai iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) investicijoms į mažesniąsias įmones, skaičius.
69. England’s Regional Development Agencies teigimu naujausioje Advantage West Midlands RDA atliktoje studijoje matyti, kad gauti finansavimą plėtrai sunkiausia įmonėms, siekiančioms gauti nuo 250000 GBP (357000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR), ir tai įrodo šie faktai:
69. a)
Iš studijos matyti, kad kapitalo rinkos spraga padidėjo nuo 1999–2000 m., oficialiam rizikos kapitalui persiorientavus į didesnius 2–3 mln. GPB (2,9–4,2 mln. EUR) sandorius.
b)
Žemesnėje rizikos kapitalo rinkos dalyje Jungtinėje Karalystėje yra kelios intervencijos, kuriomis MVĮ sėkmingai buvo suteiktos mažos sumos plėtros kapitalui finansuoti. Tačiau paskutinėse ataskaitose nurodoma, kad yra nemažas verslo įmonių skaičius, kurioms reikia sumų, žymiai viršijančių 250000 GBP (357000 EUR) ribą.
70. Northwest Regional Development Agency pastebi, kad:
70. a)
Bendrovių, į kurias investuojama, finansavimo poreikiai bandant pritraukti papildomą nuo 750000 EUR iki 2,9 mln. EUR finansavimą, nesudomina pagrindinio rizikos kapitalo valdytojų.
b)
Jungtinės Karalystės rizikos kapitalo rinkoje minimalios investavimo ribos pakilo beveik iki 5 mln. GBP (7 mln. EUR).
c)
Tikroji kapitalo rinkos spraga Jungtinėje Karalystėje greičiausiai siekia nuo 3 mln. GBP (5,2 mln. EUR) iki 5 mln. GBP (7 mln. EUR).
d)
Komisijai pripažinus mažesnių kaip 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) investicijų rinkos nepakankamumą, tai turės didžiulės ir esminės įtakos Jungtinėje Karalystėje skatinant verslo įmones, turinčias spartaus augimo potencialą.
71. Voriko (Warwick) universitetas, po tiesioginių diskusijų su technologijų perdavimo profesionalais iš daugiau kaip 50 Jungtinės Karalystės universitetų, komentuoja ankstyvosios veiklos stadijos rizikos kapitalo rinką ir ypač problemas, su kuriomis susiduria iš universiteto sektoriaus kilusios bendrovės, ir pabrėžia šiuos aspektus:
71. a)
Nors atrodo, kad iš universiteto sektoriaus kilusioms bendrovėms yra gana paprasta gauti mažas sumas iki 500000 GBP (700000 EUR) paskolų ir kapitalo finansavimui, kapitalo šaltiniai investicijoms, viršijančioms 500000 GBP (700000 EUR) sumą, senka. Pagrindinis, ir dažnai vienintelis rizikos kapitalo šaltinis šiame etape yra technologijų specializacijos rizikos kapitalas.
b)
Šioje srityje specializuojasi palyginti nedaug rizikos kapitalo įmonių ir jų visų ištekliai yra labai riboti. Kapitalo trūkumas šiame lygmenyje pristabdė ir suvaržė atskirų iš universiteto sektoriaus kilusių bendrovių augimą.
c)
Iš šios kontrolinės grupės, mažiau kaip 1 iš universiteto sektoriaus kilusi bendrovė iš 15 sukaupė nuo 500000 GBP (700000 EUR) iki 1 mln. GBP (1,4 mln. EUR) kapitalą.
d)
Iš universiteto sektoriaus kilusių bendrovių, siekiančių padidinti kapitalą nuo 1 mln. GBP (1,4 mln. EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) problemos yra labai panašios. Dėl išteklių trūkumo, įmonės, siekiančios pritraukti mažiau kaip 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR), susiduria su tais pačiais sunkumais, nes jos yra tame pačiame plėtros etape.
e)
Iš universiteto sektoriaus kilusioms bendrovėms nė vienas iš minėtųjų universitetų neturėjo nuo 1 mln. GBP (1,4 mln. EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) dydžio šioms bendrovėms skirto investicinio kapitalo. Jei reikia daugiau kaip 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR), iš universiteto sektoriaus kilusioms bendrovėms yra daugiau kapitalo šaltinių.
72. Northern Enterprise Limited (Nelfunding) laikosi nuomonės, kad Jungtinėje Karalystėje rizikos kapitalo investicijoms, mažesnėms kaip 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR), egzistuoja rinkos nepakankamumas, ir kad tai neigiamai veikia MVĮ plėtrą.
73. Stonesfield Capital Limited aktyviai investuoja į kapitalo rinkos spragą, apimančią nuo 500000 GBP (700000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR), į kurią nukreipti įmonių kapitalo fondai: ji pateikė šias pastabas:
73. a)
Jungtinėje Karalystėje esanti kapitalo pasiūla investicijoms nuo 500000 GBP (700000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) yra ypač ribota. Mažos įmonės, ieškančios tokio dydžio investicijų, susiduria su didžiule spraga, kuri ne mažėja, o didėja.
b)
Remiantis Didžiosios Britanijos rizikos kapitalo asociacijos išleista naujausia ataskaita Report on Investment Activity 2003, nuo 2001 m. iki 2003 m. investicijų į ankstyvosios veiklos stadijos bendroves apimtys sumažėjo 32 %.
c)
Ankstyvosios stadijos fondų veiklos rodikliai per tą patį laikotarpį taip pat žymiai sumažėjo. Ankstyvosios stadijos fondų bendroji ilgalaikė investuotojų metinė grąža 2001 m. buvo 14,1 %, o 2003 m. sumažėjo iki 4,7 %.
d)
Dėl investicijų ir veiklos rodiklių sumažėjimo per šį laikotarpį nemažai ankstyvosios veiklos stadijos rizikos investuotojų pasitraukė iš rinkos.
e)
Ši rinkos dinamika taip pat buvo pastebima vidutinio dydžio investicijų į ankstyvosios veiklos stadijos galimybes srityje. 2001 m. vidutinis sandorio dydis vidutiniškai sudarė 1 mln. GBP (1,4 mln. EUR). Iki 2003 jis padidėjo iki 1,6 mln. GBP (2,3 mln. EUR).
f)
Tai rodo, kad investuotojai į rizikos rinką dažniausiai investuoja didesnes sumas tikėdamiesi sumažinti riziką, taip prisidėdami prie kapitalo rinkos spragos didėjimo iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR).
g)
Bendrovėms, kurioms reikia nuo 1 mln. GBP (1,4 mln. EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR), turi daugiausia sunkumų siekdamos sukaupti reikalingas lėšas. Taip yra todėl, kad investicijos iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) nedomina daugumos rizikos kapitalo savininkų.
h)
Lėšų, sukauptų investicijoms į ankstyvosios veiklos stadijos rizikos kapitalo investavimo galimybes nuo 2001 m. iki 2003 m. sumažėjo 73 %. 2001 m. investicijoms į ankstyvosios veiklos stadijos rizikos kapitalo investavimo galimybes buvo sukaupta 1,4 mlrd. GBP (2 mlrd. EUR), palyginti su 369 mln. GBP (517 mln. EUR) 2003 m. Iš 2003 m. sukauptų 369 mln. GBP (517 mln. EUR) tik 1 % buvo skirtas sandoriams mažesniems kaip 10 mln. GBP (14 mln. EUR).
i)
MVĮ negali pateisinti didesnių nei 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) poreikių kapitalui, nes dėl savo dydžio ir plėtros stadijos jos neturi pakankamos brandos, todėl verslininkai patirtų per didelį investicijų atsiskiedimą. Dėl to atsiranda žymi finansavimo spraga, kurią reikia užpildyti, norint, kad šios MVĮ sėkmingai išaugtų į dideles verslo įmones. Tam, kad dauguma mažų verslo įmonių išsilaikytų rinkoje ir klestėtų, labai svarbu joms suteikti nuo 500000 GBP (700000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) finansavimą.
74. YFM Group pastebi, kad:
74. a)
Iš naujausios Didžiosios Britanijos rizikos kapitalo asociacijos (BVCA) statistikos matyti, kad 2003 m. BVCA nariai sumomis, mažesnėmis kaip 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR), investavo 724 mln. GBP (1 milijardą EUR) į 1015 Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių bendrovių.
b)
Atėmus mažesnius kaip 500000 GBP (700000 EUR) sandorius, vaizdas iš esmės pasikeičia. 2000 m. į 348 bendroves buvo investuota 482 mln. GBP (675 mln. EUR) sumomis nuo 500000 GBP (700000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR). Iki 2003 m. į 277 bendroves investuota suma sumažėjo iki 286 mln. GBP (400 mln. EUR), t. y. 41 % mažiau nei 2000 m.
c)
Šie skaičiai apima valdytojų vykdomą įmonės akcijų supirkimą (toliau – MBO), išorės įmonės vykdomą akcijų supirkimą ir vadovybės keitimą (toliau – MBI), tolesnius plėtros etapus, įsigijimus antrinėje rinkoje ir sandorius, kuriais perfinansuojama banko paskola. Jei iš šių visų sandorių būtų atsižvelgta tik į besisteigiančių ir ankstyvosios veiklos stadijos bendrovių sudarytus sandorius, investuotų pinigų ir investicijų sulaukusių bendrovių skaičius būtų dar mažesnis.
d)
Investavimas į besisteigiančias ir ankstyvosios veiklos stadijos įmones, nepriklausomai nuo sudaryto sandorio dydžio, sumažėjo nuo iš viso 703 mln. GBP (984 mln. EUR) 2000 m. iki 263 mln. GBP (368 mln. EUR) 2003 m., t. y. sumažėjo 63 %.
e)
Skatinant Europos Komisijai ir Jungtinės Karalystės vyriausybei, sandorių skaičius ir vertė mažesnių kaip 500000 GBP (700000 EUR) investicijų rinkoje didėja.
f)
Tačiau kitame aukštesniame lygmenyje, dėl Jungtinės Karalystės finansų bendrijos migracijos prie vis didesnių sandorių, atsirado finansavimo spraga. Pasiūlos suvaržymai tampa pagrindine problema. Įmonės, gavusios mažesnes kaip 500000 GBP (700000 EUR) investicijas, ir kurioms greičiausiai reikės nemažų sumų finansuojant tolesnę veiklą, nesugeba sukaupti reikalingų lėšų, nes finansavimo nuo 500000 GBP (700000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) rinkoje yra spraga.
75. Close Venture Management Limited pabrėžė tokius faktus:
75. a)
Yra rimtų įrodymų, kad per laiką atsiradusi kapitalo rinkos spraga, dabar apima investicijas nuo 500000 GBP (700000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR). Su laiku ir didėjant valdomiems fondams, rizikos kapitalo investuotojai pasitraukė iš mažesnių kaip 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) investicijų rinkos segmento.
b)
Šie simptomai rodo bendrą ir neišvengiamą tendenciją. Investicijų valdytojams sukaupus sėkmingą patirtį, jie pritraukia daugiau lėšų, o tai jiems leidžia sudarinėti didesnius sandorius. Rizikos (nuosavo) kapitalo sektoriuje veikiant būdingai masto ekonomikai, investicijų valdytojai dažniausiai atsiradus galimybei atsisako mažesnių sandorių.
c)
Tai reiškia, kad Jungtinės Karalystės mažesnių kaip 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) investicijų rinkos segmente yra labai mažai profesionalių arba institucinių investuotojų. Šiuo metu apie 60 % visų nuo 500000 GBP (700000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) siekiančių sandorių poreikis negali būti patenkintas, nes nėra pasirengusiųjų investuoti rizikos kapitalą.
76. Enterprise Corporate Finance Limited vis labiau nusivilia stengdamasi savo klientų įmonėms sukaupti kapitalą nuo 500000 GBP (700000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR):
76. a)
Pagrindinė priežastis yra ne pačių investicinių galimybių kokybės stoka, bet didėjantis rizikos kapitalo investuotojų nenoras investuoti mažas sumas.
b)
Per paskutiniuosius kelerius metus rinkos žymiai suprastėjo iki tokio lygio, kad sandoriams, kuriems reikia mažiau kaip 5 mln. GBP (7 mln. EUR), yra labai nedaug galimybių gauti finansavimą, nepaisant įmonės, į kurią investuojamą, patrauklumo.
c)
Problema yra žymiai sudėtingesnė įmonėms, siekiančioms gauti nuo 250000 GBP (357000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR), daugiausia dėl pernelyg didelių išlaidų ir tinkamų komercinių įgūdžių neturėjimo. Didžiausioji rizikos finansavimo dalis yra nukreipta į didesnes ir didesnės brandos įmones, turinčias turtą ir veikiančias pelningai.
77. 3i, pateikdama pastabas, pabrėžė tokius faktus: 3i vertinimu kapitalo rinkos spraga nuo 500000 GBP (700000 EUR) iki 1 mln. GBP (1,4 mln. EUR) padidėjo net iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR). 3i pati žymiai sumažino savo investicijas į šį rinkos segmentą. Nors visoje Europoje 2001 m. ji investavo apie 1,1 milijardo EUR ankstyvosios veiklos stadijos rizikos kapitalo, investicijos į panašias įmones žymiai sumažėjo, pvz. 2004 m. 3i į šį rinkos segmentą investavo apie 150 mln. EUR.
77. a)
Per paskutiniuosius dvejus–trejus metus, sumažėjus investicijų į ankstyvosios veiklos stadijos ir mažesnio augimo bendroves grąžai, rizikos kapitalo rinka žymiai pasikeitė.
b)
Dėl to ir dėl tendencijos visame rinkos segmente investuoti daugiau ir kurti racionalesnes investavimo strategijas, investicijų į rinkos mažesniąją dalį pasiūla sumažėjo.
78. Cavendish Asset Management Limited pritaria pastaboms, kurias anksčiau minėtame 68 punkte pateikė Institute of Chartered Accountants in England and Wales.
JUNGTINĖS KARALYSTĖS PASTABOS
79. Jungtinės Karalystės pastabos dėl Komisijos sprendimo pradėti oficialią EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, ir trečiųjų šalių pastabos apibendrintos 80 ir 96 punktuose.
80. Nors galimybės gauti paskolos finansavimą dešimto dešimtmečio viduryje daugumai Jungtinės Karalystės įmonių pagerėjo, svarbi spartaus augimo potencialą turinčių MVĮ dalis vis dar sunkiai pritraukia investicijas į nuosavą kapitalą.
81. Nuosavo kapitalo finansavimas reikalingas verslo įmonėms ankstyvojoje jų veiklos stadijoje, kai dar nėra sukurtas pakankamas pajamų srautas skoloms aptarnauti. Jis taip pat tinka verslo įmonėms, kuriančioms naujas technologijas, produktus ar rinkas, kurios turi potencialią galimybę pasiekti didelę augimo spartą, tačiau taip pat nemažai rizikuoja, kad projektas gali nepavykti.
82. Viešosios konsultacijos dėl galimybės mažoms verslo įmonėms gauti kapitalą plėtrai, susumuoti BVCA duomenys ir moksliniai tyrimai rodo, kad Jungtinėje Karalystėje egzistuoja kapitalo rinkos spraga, turinti poveikį verslo įmonėms, siekiančioms sukaupti nuo 250000 GBP (357000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) finansavimą kapitalui.
83. Per paskutiniuosius metus, ypač nuo 1999 m., kapitalo rinkos spraga padidėjo, iš dalies dėl didesnės privačios kapitalo rinkos sėkmės pereinant prie didesnių investicijų. Rizikos kapitalo įmonėms siekiant turėti naudos iš padidėjusios masto ekonomikos, vidutiniai sandorių dydžiai gerokai padidėjo.
84. Paskutiniaisiais metais buvo akcentuojama investicijų į ankstyvos veiklos stadijos MVĮ kapitalo rinkos spraga, atsiradusi dėl žymaus rizikos kapitalo teikėjų teikiamų investicijų pobūdžio pakeitimo. Yra įrodymų, kad rizikos kapitalo investicijos buvo nukreiptos į vėlesnės stadijos investicijas, į valdytojų vykdomą įmonės akcijų supirkimą (MBO) ir išorės įmonės vykdomą akcijų supirkimą ir vadovybės keitimą (MBI).
85. Naujausieji 2003 m. BVCA duomenys rodo, kad pirmenybė teikiama vėlesnės stadijos sandoriams, ypač dideliems įmonės akcijų supirkimams. 2003 m. investicijos į ankstyvosios veiklos stadijos įmones sudarė tik 6,5 % Jungtinės Karalystės kapitalo investicijų, t. y. mažiau kaip 0,02 % BVP. Tai labai skiriasi nuo 1998–2001 m. į ankstyvosios veiklos stadijos įmones investuotųjų 0,05 % BVP.
86. Tikimasi, kad naujai sukurti rizikos kapitalo fondai vis labiau orientuosis į didelius sandorius ir gerai veikiančias bendroves. Naujausieji BVCA duomenys rodo, kad tik 4 % sukauptų lėšų planuojama skirti investicijoms į ankstyvosios veiklos stadijos įmones, 3 % plėtros sandoriams ir 1 % MBO, sudarantiems mažiau kaip 10 mln. GBP. Buvo tikėtasi, kad tik 3 % sukauptų lėšų bus skirta investicijoms į ankstyvosios veiklos stadijos įmones ir plėtros technologijas, palyginti su 2002 m. investuotais 5 %.
87. Be to, iš duomenų matyti, kad iš investicijų, patenkančių į spragą, apimančia nuo 250000 GBP (357000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR), tik 1 iš 4 yra pradinė nesindikuota investicija. Iš 2000–2002 m. atliktų beveik 1000 mažesnių kaip 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) investicijų, daugiau kaip 70 % buvo papildomos investicijos.
88. Kadangi rizikos kapitalo teikėjai migruoja link didesnių fondų, trūksta požymių, kad naujosios rizikos kapitalo investicijų grupės rinktųsi žemesniąją rinkos dalį. Dėl reputacijos svarbos rizikos kapitalo sektoriuje, perspektyvioms naujoms fondų valdymo grupėms, siekiančioms konkuruoti rizikos kapitalo rinkoje, atsiranda nemenkas barjeras. Dėl šios tendencijos kapitalo rinkos spragos segmente, vis mažės talentingųjų ir turinčiųjų patirties, kuriuos su laiku taps labai sunku pakeisti, nes kokybiškų fondų valdytojai kaups daugiau lėšų ir todėl sudarinės didesnius sandorius. Atsižvelgiant į tai, kokių įgūdžių reikia sėkmingoms mažoms investicijoms į ankstyvosios veiklos stadijos įmones, išankstinė ankstyvosios veiklos stadijos rinkos dinamiškumo sąlyga yra geras kokybiškų naujųjų rikos dalyvių srautas.
89. Jungtinė Karalystė padarė išvadą, kad panašu, jog visi respondentai visiškai sutinka dėl to, kad egzistuoja rizikos kapitalo rinkos nepakankamumas, dėl kurio MVĮ, turinčioms spartaus augimo potencialą, sunku gauti finansavimą. Visos trečiųjų šalių pastabos atitiko Jungtinės Karalystės požiūrį dėl rinkos pasikeitimo ir dėl to, kad kapitalo rinkos spraga dabar yra didesnė nei Komunikate nurodyti lygmenys.
90. Jungtinė Karalystė siekė parodyti, kad investicijų iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) segmente egzistuoja finansavimo spraga. Nemažai respondentų laikosi nuomonės, kad tai yra nepakankamas įvertinimas, ir kad spraga dabar gali siekti net iki 5 mln. GBP (7 mln. EUR). Tačiau Jungtinė Karalystė laikosi nuomonės, kad, remiantis įrodymais, iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) dydį galima laikyti tinkama išraiška.
91. Jungtinė Karalystė pabrėžė, kad iš Jungtinės Karalystės rizikos kapitalo sektoriuje veikiančių įmonių gauti atsakymai atitinka atsakymus, gautus atlikus išsamias konsultacijas. Respondentai bendrai pripažino, kad rizikos kapitalo finansavimo spraga egzistuoja ties arba aukščiau kaip 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) lygmeniu. Respondentai turi praktinės veiklos šioje rinkoje patirties ir yra ją ištyrę komerciniu požiūriu. Jų patirtis sutampa su pačios Jungtinės Karalystės atliktu tyrimu, kurio metu nustatyta, kad šioje srityje veikiantys fondai negali pritraukti privačių investuotojų dėl rizikos ir mažesnių investicijų ekonominių veiksnių. Todėl Jungtinė Karalystė yra patenkinta, kad Įmonių kapitalo fondų schema neišstums iš rinkos joje esančių privačių investuotojų.
92. Jungtinė Karalystė taip pat pritaria tam, kaip palaikomas ĮKF modelio praktinis įgyvendinimas. Jungtinė Karalystė sveikina tai, kad respondentai supranta, kad siūloma fondų struktūra reiškia, kad konkurencija nebus iškraipyta, ir kad bus skatinami racionalūs komerciniai sprendimai investuoti. Pagrindinis to stimulas bus tai, kad siūlomi ĮKF neapsaugos privačių investuotojų nuo galimų nuostolių. Tai dar labiau paskatins juos pasirinkti gerus fondų valdytojus, kurie kaip įmanoma geriau investuos jų lėšas. Jei ĮKF nesugebės pasiekti teigiamos investicijų grąžos, privatūs investuotojai praras savo pinigus. Jungtinė Karalystė laikosi nuomonės, kad tai yra žymiai stipresnis komercinis stimulas nei alternatyvus modelis, kuriame numatyta mažesnė valstybinių investicijų dalis, bet kur valstybės lėšomis rizikuojama labiau nei privačiomis investicijomis ir privatūs investuotojai gali atgauti pinigus iš nuostolius patiriančių fondų.
93. Įtraukus pagrindinius kiekvieno fondo struktūros aspektus į konkursą, Jungtinės Karalystės sumokamas mokestis, būtinas fondo valdymo mokesčiams ir subordinacijai padengti, bus minimalus. Konkurso procese bus numatyti kai kurie minimalūs reikalavimai, pvz., pari passu pozicija nuostolių atveju ir grąžinimų valstybei prioritetas, bet jame įtrauktos lanksčios sąlygos paraiškų teikėjams nurodyti alternatyvias sąlygas, jei jos yra geresnės valstybinių investuotojų atžvilgiu. Dėl to atsiranda galimybė, kad privatiems investuotojams gali tekti didesnė rizika patirti nuostolius nei valstybiniams investuotojams, arba kad reikalinga mažesnė nei planuota svertinė paskola, jei konkurso dalyvis galėtų įrodyti, kad tai būtų patrauklu investuotojams į jo fondą.
94. Jungtinė Karalystė taip pat pastebi, kad iš kitų valstybių narių gautuose atsakymuose pabrėžiamas noras pakeisti esamą Komunikatą. Nuo Komunikato paskelbimo 2001 m. rizikos kapitalo rinka visoje Europos Sąjungoje žymiai pasikeitė. Atsižvelgdama į tai Jungtinė Karalystė sutinka, kad 2006 m. peržiūrint Komunikatą reikės atlikti esminius pakeitimus. Tada iš tikrųjų reikės ne tik persvarstyti įmokų dalis, bet ir apsvarstyti kitus klausimus, pvz., privataus sektoriaus riziką kaip atsvarą didesniam valstybės finansavimui ir didesnį instrumentų, tokių kaip bendrosios išimtys, naudojimą.
95. Jungtinė Karalystė laikosi nuomonės, kad ĮFK schema labai padės pašalinti rimtas kliūtis inovacijai ir verslumui bei padės pasiekti Lisabonoje ir Verslumo veiksmų plane iškeltus tikslus. ĮFK schema taip pat leis padėti įgyvendinti Koko ataskaitoje išdėstytas rekomendacijas, kuriose pastebima, kad Europos MVĮ finansavimas per daug grindžiamas paskolomis, ir kuriose kviečiama labiau naudoti rizikos kapitalą.
96. Jungtinė Karalystė priėjo prie išvados, kad valstybės, privataus sektoriaus ir kitų valstybių narių bei tų, kurie vykdo veiklą rizikos kapitalo rinkose, išreikšta parama teigiamai atspindi ĮKF tipo investicinės priemonės poreikį.
PRIEMONĖS VERTINIMAS
97. Komisija išnagrinėjo schemą, atsižvelgdama į EB Sutarties 87 straipsnio nuostatas, ypač remdamasi Komisijos komunikatu dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo. Tokio vertinimo rezultatai yra apibendrinti toliau.
Teisėtumas
98. Teikdamos pranešimą apie schemą, JK valdžios institucijos vykdė savo įsipareigojimus pagal EB Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.
Valstybės pagalbos buvimas
99. Remiantis Komunikato nuostatomis, įvertinant Valstybės paramos buvimą, būtina atsižvelgti į galimybę, kad priemone galima suteikti paramą mažiausiai trimis skirtingais lygmenimis:
99.
(a) pagalba investuotojams,
(b) pagalba bet kokiam fondui arba kitai įstaigai, per kurią veikia priemonė,
(c) pagalba bendrovėms, į kurias investuojama.
100. Investuotojų lygmeniu, Komisija laikosi nuomonės, kad egzistuoja valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Faktas, kad Jungtinės Karalystės valdžios institucijos suteiks Įmonių kapitalo fondams valstybines svertines paskolas, rodo, kad valstybės ištekliai yra naudojami. Privatiems investuotojams į Įmonių kapitalo fondus, kurie gali būti įmonės, kaip apibrėžta EB Sutartyje, gali būti suteikta teisė gauti didesnę grąžą nei valstybiniams investuotojams, todėl jiems gali būti suteiktas pranašumas. Nors nė vienam asmeniui ar organizacijai nėra uždrausta investuoti į fondą, dėl riboto fondų skaičiaus nebus garantijos, kad bus priimtos visos potencialios investicijos, todėl Komisija laikosi nuomonės, kad egzistuoja atranka. Galiausiai, ši schema turi poveikį prekybai tarp valstybių narių, nes investicijos į kapitalą yra veikla, kur sudaro nemažą prekybos tarp valstybių narių dalį.
101. Fondų lygmeniu Komisija bendrai yra linkusi laikytis požiūrio, kad fondas labiau yra priemonė, skirta perduoti pagalbą investuotojams ir (arba) įmonėms, į kurias investuojama, nei pats yra naudos gavėjas. Tačiau, tam tikrais atvejais, visų pirma taikant priemones, apimančias pervedimus egzistuojančių fondų, turinčių daug ir įvairių investuotojų, naudai, fondas gali turėti nepriklausomos įmonės bruožų. Pagal dabartinę schemą, Įmonių kapitalo fondai bus sukurti iš naujo ir jiems bus neleista nukrypti į kitas veiklas, išskyrus tas, kurios nurodytos schemoje. Todėl Komisija nelaiko Įmonių kapitalo fondų atskirais paramos gavėjais. Šis principas atitinka Komisijos sprendimus dėl Viridian Growth Fund, Coalfields Enterprise Fund ir Community Development Venture Fund.
102. Bendrovių, į kurias investuota, lygmeniu, Komisija laikosi nuomonės, kad egzistuoja valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Valstybės ištekliai yra naudojami, nes fondo investicijose į naudą gaunančias MVĮ bus valstybės finansavimas. Ši priemonė iškraipo konkurenciją, nes naudą gaunančioms MVĮ suteikiamas pranašumas, nes kitu atveju jos negalėtų gauti tokiomis pačiomis sąlygomis ir (arba) tokio paties dydžio rizikos kapitalo finansavimo. Priemonė yra atrankinė, nes ji yra nukreipta į konkrečias Jungtinės Karalystės MVĮ. Priemonė gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, kadangi yra galimybė, kad tikslinės MVĮ vykdo arba vykdys su Bendrijos vidaus prekyba susijusią veiklą.
103. Todėl Komisija prieina išvados, kad valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, egzistuoja investuotojų ir naudą gaunančių MVĮ lygmeniu.
Rinkos nepakankamumo įrodymai
104. Remdamasi Komunikato nuostatomis, Komisija, nereikalaudama pateikti papildomų įrodymų, yra pasirengusi patvirtinti rinkos nepakankamumo buvimą tais atvejais, kai kiekviena įmonei pervedamų iš rizikos kapitalo priemonių, kurios yra visiškai arba iš dalies finansuojamos iš valstybės pagalbos, lėšų dalis sudarys ne daugiau kaip 500000 EUR pagalbos negaunantiems regionams arba 750000 EUR regionams pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c) punktą, arba 1 mln. EUR regionams pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a) punktą.
105. Jungtinės Karalystės siūloma priemonė numato investicijas į rizikos kapitalą Jungtinės Karalystės MVĮ viena išmokėjimo dalimi skiriant nuo 250000 GBP (357000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR).
106. Pagal Regioninės pagalbos Jungtinei Karalystei 2000–2006 m. žemėlapį šiuo metu Jungtinė Karalystė yra sudaryta iš regionu, turinčiu teisę gauti pagalbą pagal EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a) punktą, turinčių teisę gauti pagalbą pagal EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c) punktą ir iš pagalbos negaunančių regionų.
107. Remdamasi Komunikato nuostatomis, Komisija informavo Jungtinę Karalystę, kad, atsižvelgiant į tai, kad siūlomos investicijos į rizikos kapitalą pagal esamą schemą viršija anksčiau nurodytas Komunikate minimas ribas, Jungtinė Karalystė turėtų pateikti rinkos nepakankamumo įrodymų.
108. Jungtinės Karalystės pateiktus argumentus ir trečiųjų šalių pateiktas pastabas, iš kurių matoma, kad investicijų segmente nuo 250000 GBP (357000 EUR) iki 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) egzistuoja rinkos spraga, galima apibendrinti taip:
109. Pagrindinis vienintelis išorinio MVĮ finansavimo šaltinis yra banko paskola, dažniausiai teikiama lėšų pereikvojimo ir nustatyto laikotarpio paskolų forma, kurios kartu sudaro apie pusę viso išorės finansavimo. Banko paskola labiausiai tinka verslo įmonei, kuri gauna pakankamus pinigų srautus ir todėl gali mokėti palūkanas. Per paskutinįjį dešimtmetį galimybės gauti skolos finansavimą žymiai pagerėjo. Nėra jokių tvirtų įrodymų, kad įmonėms būtų sunku įvertinti banko finansavimą. Tačiau vis dar gali būti, kad skolintojams nėra lengva įvertinti atskirų verslo įmonių perspektyvą. Jie dažnai skolina MVĮ tik jei pateikiamas užstatas, ypač kai besiskolinančiai įmonei trūksta veiklos verslo srityje patirties. Ne visi verslo įmonių savininkai gali pasiūlyti tinkamą užstatą.
110. Paskolų rinkos trūkumai atsiranda dėl nesuderintos informacijos, kai skolintojas turi tik dalį informacijos apie verslo įmonės perspektyvas. Nesuderinta informacija reiškia, kad skolintojai negali nustatyti su konkrečia MVĮ susijusios rizikos lygmens. Todėl sunku įvertinti pasiūlymų investuoti kokybę ir dar sunkiau nustatyti palūkanų normą, kuri tiksliai atspindėtų susijusios rizikos lygmenį. Bankai dažniausiai priima sprendimus suteikti paskolą remdamiesi tokiais kriterijais, kaip kreditavimo istorija, banko sąskaitų tvarkymas praeityje, paraiškos teikėjo patirtis verslo srityje, noras į verslo įmonę investuoti nuosavus pinigus bei verslo planu pagrįsti galimybių grąžinti paskolą įrodymai. Tačiau kredito gavėjas gali ir neturėti ankstesnės patirties bei asmeninio kapitalo investicijoms į verslą. Todėl skolintojai taip pat daug dėmesio skiria verslininko pasirengimui pateikti užstatą, kaip paskolos grąžinimo garantiją. Nors skolintojams sutinkant dėl užstato daug verslo įmonių įgyja galimybę gauti skolos finansavimą, šitoks MVĮ skolinimosi būdas gali sudaryti sunkumų verslininkams, kurie neturi tinkamo turto, kurį galėtų pasiūlyti kaip užstatą.
111. Nors skolos ir turto finansavimo užtenka daugumos įmonių poreikiams patenkinti, mažesniajai, kuri yra svarbi, įmonių daliai reikalingas kapitalo finansavimas. Kapitalo investuotojai suteikia kapitalą ir už tai gauna verslo įmonės akcijų, todėl ateityje jie gali gauti atitinkamą dalį pelno. Ši finansavimo forma yra labiausiai tinkama verslo įmonei esant ankstyvojoje veiklos stadijoje, kai ji dar negauna pakankamo pajamų srauto, iš kurio galėtų mokėti paskolos palūkanas ir (arba) verslo įmonė kuria naujas technologijas, produktus arba rinkas ir turi potencialą pasiekti žymią augimo spartą, tačiau taip pat žymiai rizikuoja, kad jai nepasiseks.
112. Kapitalo finansavimas sudaro vos 8 procentus viso išorinio MVĮ finansavimo, tačiau šioje statistikoje menkai matoma šiuolaikinės įmonių ekonomikos svarba. Verslo įmonės, kurioms labiausiai gali prireikti kapitalo finansavimo dažnai yra labai naujoviškos ir turi potencialą labai svariai prisidėti prie produktyvumo augimo. Be to, be finansavimo, kurį suteikia rizikos kapitalo teikėjai, taip pat suteikiama valdymo parama, patarimai ir kita patirtis.
113. Nors kapitalo finansavimas yra svarbus stimuliuojant atskiros verslo įmonės augimą ir svarbus visai ekonomikai, yra rimtų įrodymų, kad dėl struktūrinių privataus kapitalo rinkos bruožų atsiranda žymi ir vis didėjanti kapitalo rinkos spraga, su kuria susiduria verslo įmonės, siekiančios gauti nedideles plėtros kapitalo sumas. Šios struktūrinės priežastys yra susijusios ir su rinkos pasiūla ir su paklausa.
114. Problemos dėl informacijos, būdingos paskolų rinkai, taip pat tinka ir kapitalo rinkai. Iš pasiūlos pusės, dažniausiai yra būdingos trys problemos, t. y. nesuderinta informacija, išlaidos sudarant sandorį, rizikos ir atlygio suvokimas.
115. Nesuderinta informacija reiškia, kad, bandydami nustatyti tinkamas investicijų galimybes, kapitalo investuotojai gali susidurti su didelėmis išlaidomis. Šios problemos dėl informacijos dažniausiai yra didžiausios mažesnėms, jaunesnėms įmonėms ir ypač novatoriškoms verslo įmonėms, kurios kuria naujas technologijas, produktus ar rinkas. Sunkumai dėl informacijos sukuria rimtas kliūtis mažesnėms kapitalo investicijoms, nes su investicijomis susijusios išlaidos nekinta proporcingai investicijų dydžiui. Lyginant su didelėmis bendrovėmis, kurios kotiruojamos vertybinių popierių biržose, informacijos kiekis apie mažas, nekotiruojamas bendroves, kurioms reikalingos investicijos, yra labiau ribotas. Todėl investuotojai gali patirti nemažų išlaidų ieškodami tinkamų galimybių investicijoms. Be to, dažnai sunku įvertinti verslo įmonės perspektyvas, ypač esant naujai valdymo komandai ir neišbandytam produktui ar technologijai. Kapitalo investuotojai, prieš priimdami informacija pagrįstus sprendimus dėl investicijų, privalo imtis atsargumo priemonių. Šios informacijos rinkimo išlaidos nekinta proporcingai investicijų dydžiui ir esant mažesnėms investicijoms gali būti pernelyg didelės palyginti su potencialiu finansiniu investicijos atlygiu. Galiausiai, investavę į verslo įmonę, kapitalo investuotojai turi stebėti investicijos veiklos rodiklius. Jie dažniausiai tai vykdo tapdami tarybos nariais ir todėl gali skirti daug laiko ir pastangų teikdami paramą valdymui, ypač tais atvejais, kai verslo įmonės valdymo komanda yra palyginti nepatyrusi. Tai gali būti svarus indėlis į įmonės, į kurią investuojama, verslo veiklos rodiklius, tačiau, kaip ir ankstesniu atveju, šios išlaidos nekinta proporcingai investicijų dydžiui.
116. Investuojant į kapitalą, atsiranda žymių fiksuotų išlaidų, pavyzdžiui, derantis dėl investicijų sąlygų ir sudarant būtinas teisines sutartis (sutarties sudarymo išlaidos). Kaip ir kitos fiksuotos išlaidos, šios sutarties sudarymo išlaidos yra kliūtis investuojant mažesnes sumas.
117. Sprendimai investuoti yra skatinami rizikos ir galimo finansinio atlygio suvokimu. Jei investuotojų lūkesčiai nėra teisingi, kapitalo paskirstymas dėl to gali nebūti optimalus.
118. Paklausos, dėl kurių kapitalo finansavimo iš investuotojų į MVĮ srautas yra ribotas, suvaržymai yra taip pat svarbūs. Moksliniais tyrimais nustatyta keletas problemų, kurios riboja mažų verslo įmonių galimybes siekti kapitalo finansavimo. MVĮ dažniausiai mini baimę dėl kontrolės praradimo ir apribotos valdymo laisvės, tačiau dažnai kliūtys taip pat yra išlaidos, susijusios su kapitalo finansavimo užtikrinimu ir žinių apie išorinius finansavimo šaltinius trūkumas. Daugelis aktyviai siekiančių gauti kapitalo finansavimą verslo įmonių taip pat yra suvaržytos, nes joms trūksta pasirengimo investicijoms. MVĮ taip pat kliudo tai, kad joms trūksta žinių ir supratimo apie įvairias galimas rizikos finansavimo formas ir būdus joms gauti bei tai, kad jų verslo planai būna nepakankamai parengti arba prastai pristatyti. Netinkamas verslo įmonės pasirengimas ir planavimas sukliudys potencialiems investuotojams priimti sprendimą, ypač dėl to, kad padidės susijusiai informacijai gauti ir atsargumo priemonėms skirtos išlaidos.
119. Kapitalo rinkos spraga atsiranda gyvybingoms verslo įmonėms nesugebant pritraukti investicijų iš neoficialių investuotojų arba rizikos kapitalo teikėjų, kurie yra pagrindiniai MVĮ kapitalo finansavimo šaltiniai. Neoficialūs investuotojai (finansiniai rėmėjai ir kiti neoficialūs investuotojai) gali gauti ribotus finansinius išteklius, todėl dažniausiai investuoja palygint mažas kapitalo sumas. Tačiau oficialūs rizikos kapitalo investuotojai, siekdami įvertinti potencialias investicijas, dažniausiai patiria žymiai didesnių išlaidų. Dėl anksčiau minėtų struktūrinių priežasčių, šios išlaidos dažnai labai kliudo verslo įmonei, kuri siekia tik nedidelės sumos kapitalo finansavimui.
120. Todėl kapitalo rinkos spraga turi poveikį verslo įmonėms, siekiančioms gauti lėšų, kurios yra per didelės daugumai neoficialių investuotojų, bet žemiau minimalaus lygio, kuris būtų ekonomiškai pagrįstas investuoti rizikos kapitalo teikėjams.
121. Remiantis naujausiais BVCA duomenimis, didelių MBO fondų grąžos rodikliai 2003 m. ir ilgalaikiu laikotarpiu buvo geri, kai tuo tarpu vidutinė ankstyvosios veiklos stadijos ir technologijų fondų grąža 2003 m. ir toliau mažėjo.
122. Kalbant apie bendrus veiklos rodiklius pagal investicijų stadijas, fondai, orientuoti į ankstyvosios veiklos stadijos investicijas, 2003 m. vidutiniškai gavo -18,1 % grąžą, palyginti su vidutine -25,1 % 3 metų grąža ir vidutine -12,5 % 5 metų grąža.
123. Fondai, specializuojantys investicijų į plėtros stadiją srityje, 2003 m. vidutiniškai gavo -3,4% grąžą, palyginti su vidutine -8,2 % 3 metų grąža ir vidutine 2,7 % 5 metų grąža.
124. Tuo metu fondų, orientuotų į MBO (valdytojų vykdomą įmonės akcijų supirkimą) veiklos rodikliai buvo žymiai geresni. Fondų, orientuotų į vidutinio dydžio MBO, vidutinė grąža 2003 m. buvo 12,2 %, palyginti su vidutine 2,9 % 3 metų grąža ir vidutine 6,7 % 5 metų grąža. Skirtumas tampa dar didesnis pažvelgus į didelius MBO, investicijų į kuriuos vidutinė grąža 2003 m. buvo 15,3 %, vidutinė 3 metų grąža buvo 9,1 %, o atitinkama 5 metų grąža sudarė 13,6 %.
125. Anksčiau pateikti duomenys rodo dabartinę Jungtinės Karalystės rizikos kapitalo rinkos tendenciją. Rizikos kapitalo teikėjai migruoja link didesnio dydžio sandorių, nes atitinkama grąža yra didesnė ir tokiu būdu kapitalo rinkos spraga tarp mažesnių ankstyvosios veiklos stadijos bei plėtros investicijų ir didesnių investicijų į sėkmingai veikiančias bendroves didėja.
126. Šią tendenciją link vis didesnių investicijų dar labiau patvirtina naujausi investicinės veiklos Jungtinėje Karalystėje skaičiai. Vidutinė finansavimo apimtis vertinant visų etapų investicijas padidėjo nuo 3,8 mln. GBP (5,3 mln. EUR) 2002 m. iki 4,3 mln. GBP (6 mln. EUR) 2003 m. Tai paaiškina faktas, kad mažesnės plėtros stadijos investicijos 2003 m. sumažėjo 57 % iki 477 mln. GBP (670 mln. EUR), palyginti su 1,2 mlrd. GBP (1,7 mlrd. EUR) 2002 m. Vidutinė investicijų į besiplečiančią bendrovę suma sumažėjo nuo 2 mln. GBP (2,9 mln. EUR) 2002 m. iki 800000 GBP (1,1 mln. EUR) 2003 m.
127. Iš visų 2003 m. sukauptų fondų, didžiausia 92% dalis (8,2 mlrd. GBP arba 11,5 mlrd. EUR) buvo investuota į MBO ir MBI, t. y. daugiau nei 2002 m., kai buvo investuota 87 %. Ataskaitoje tikimasi, kad tik 3 % (290 mln. GBP arba 406 mln. EUR) bus investuota į bendroves, esančias plėtros stadijoje, palyginti su 2002 m. investuotais 6 %. Investicijoms į ankstyvosios veiklos stadijos įmones bus skirta 4 % visų 2003 m. sukauptų lėšų (368 mln. GBP arba 515 mln. EUR), palyginti su 2002 m. investuotais 3 %.
128. MBO (MBI) kategorijoje tikimasi, kad 58 % bus skirta didžiausiems MBO/MBI (daugiau kaip 100 mln. GBP arba 140 mln. EUR bendrosios sandorių vertės), palyginti su 45 % 2002 m. 20 % bus skirta MBO/MBI nuo 50 mln. GBP (70 mln. EUR) iki 100 mln. GBP (140 mln. EUR), 17 % daugiau nei 2002 m., o 13 % bus skirta MBO/MBI nuo 10 mln. GBP (14 mln. EUR) iki 50 mln. GBP (70 mln. EUR), palyginti su 24 % 2002 m. Kaip ir 2002 m., tik 1 % bus skirtas MBO/MBI iki 10 mln. GBP (14 mln. EUR).
129. Dėl anksčiau pateiktų investicijų ir veiklos rodiklių sumažėjimo, ankstyvosios veiklos stadijos rizikos investuotojai iš rinkos pasitraukė. Tai dar labiau pabrėžia tas faktas, kad vidutinė finansavimo apimtis (vertinant visų etapų investicijas) nuolat juda aukštyn ir 2003 m. jau pasiekė 4,3 mln. GBP (6 mln. EUR). Investuotojai į Jungtinės Karalystės rizikos kapitalo rinką dažniausiai investuoja didesnes sumas tikėdamiesi sumažinti riziką, taip prisidėdami prie kapitalo rinkos spragos didėjimo.
130. Lėšų, sukauptų investicijoms į ankstyvosios veiklos stadijos rizikos kapitalą nuo 2001 m. iki 2003 m. sumažėjo 73 %. 2001 m. investicijoms į ankstyvosios veiklos stadijos rizikos kapitalo galimybes buvo sukaupta 1,4 mlrd. GBP (2 mlrd. EUR), palyginti su 369 mln. GBP (517 mln. EUR) 2003 m. Iš šių 2003 m. sukauptų 369 mln. GBP (517 mln. EUR) tik 1 % buvos skirtas mažesniems kaip 10 mln. GBP (14 mln. EUR) sandoriams.
131. Komisijos sprendime inicijuoti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą dėl siūlomos pagalbos priemonės nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą schemą siūlomi maksimalūs investicijų dydžiai žymiai viršija Komunikate numatytus maksimalius investicijų dydžius, buvo būtinos potencialios suinteresuotųjų šalių pastabos, siekiant nuspręsti ar priemonė paveikia prekybos sąlygas taip, kad jos prieštarautų bendriesiems interesams.
132. Visos iš suinteresuotųjų šalių gautos pastabos buvo teigiamos ir jose buvo pabrėžiama, kad priemonė apskritai labai svarbi, ir kad siūlomi maksimalūs investicijų dydžiai yra tinkami.
133. Atsižvelgiant į pirminiame pranešime pateiktą informaciją, suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas, taip pat Jungtinės Karalystės pateiktą papildomą informaciją po Komisijos sprendimo inicijuoti procedūrą pagal EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalį, Komisija daro išvada, kad Jungtinė Karalystė pateikė pakankamus įrodymus, kad Jungtinės Karalystės rizikos kapitalo rinkoje egzistuoja nuo 250000 GBP (357000 EUR) iki 2 mln. svarų (2,9 mln. EUR) spraga.
Priemonės suderinamumas – atitikimas teigiamiems Komunikato elementams
134. ĮKF veikla apribojama investicijomis į mažas ir vidutines įmones, kaip apibrėžta Komisijos. Tai reikia vertinti teigiamai.
135. ĮKF turės investuoti kapitalą į mažas ir vidutines įmones naudodami nuosavo arba beveik nuosavo kapitalo priemones. Nebus leidžiamos investicijos, kurias sudarytų vien tik skolos instrumentai ir kurios neturėtų kapitalo požymių. Komisija tai laiko teigiamu elementu.
136. Susieti investicijų veiklos rodikliai ir komercinių vadovų, atsakingų už sprendimus investuoti, atlyginimas. Valstybės valdžios institucijos nedalyvaus ĮKF renkantis investicijų galimybes ir priimant sprendimus, išskyrus nustatant apribojimus, užtikrinančius, kad investicijos skiriamos tik mažoms ir vidutinėms įmonėms. Sprendimus investuoti priims komerciniai ĮKF vadovai, kurie bus suinteresuoti fondui užtikrinti maksimalią grąžą. Administracinis organas SVT patvirtins ĮKF tik tokiu atveju, jei valdytojai bus aiškiai suinteresuoti gauti kuo didesnę grąžą. Sąlygos, kuriomis valdžios institucijos investuos į ĮKF, suteiks privatiems investuotojams labai stiprų stimulą užtikrinti, kad jų fondai siekia pelno ir veikia sėkmingai. Šis stimulas atsiras dėl to, kad, prieš dalindami pelną, privatūs investuotojai privalės sumokėti palūkanas už valstybės kapitalą, ir visiškai grąžinti kapitalą valstybės ir privatiems investuotojams. Tokiu būdu, privatiems investuotojams teks bent proporcinga dalis bet kokių ĮKF patirtų nuostolių. ĮKF arba jų valdytojai privalės veikti pagal rinkos standartus (pagal Didžiosios Britanijos rizikos kapitalo asociacijos BVCA gaires). Visus šiuos elementus reikia vertinti teigiamai.
137. Didžiosios Britanijos valdžios institucijos užtikrins, kad ĮKF schema paskelbiama viešai, ir kad prašymai priimami iš visos EEE teritorijos, apie tai paskelbiant Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bei specialioje verslo spaudoje. Netaikomi jokie investuotojų arba įmonininkų registracijos vietoms apribojimai. Tai taip pat laikoma teigiamu elementu.
138. Įmonių kapitalo fondai neinvestuos į jautriuosius sektorius pagal Valstybės paramos apribojimus arba į sektorius, kuriems netaikomas Komunikatas. Mažos rizikos sektoriai, įskaitant turto, žemės, finansų ir investicijų bendrovių, arba finansų tipo išperkamosios nuomos bendrovės negalės gauti investicijų pagal šią schemą. Tai reikia vertinti teigiamai.
139. Visos ĮKF atliekamos investicijos bus grindžiamos griežtais verslo planais. Tai yra dar vienas teigiamas elementas.
140. Didžiosios Britanijos valdžios institucijos nusprendė, kad paramą gaunančių mažų ir vidutinių įmonių teisė gauti kitas valstybės dotacijas, paskolas arba kitokias paramos investicijoms formas, neįtrauktas į šį pranešimą, bus sumažinta 30% paramos intensyvumo, ir iki tokios sumos bus leidžiama gauti tokią kitą paramą. Komisija tai laiko teigiamu elementu.
IŠVADA
141. Todėl Komisija daro išvadą, kad pagalba, suteikta taikant Įmonių kapitalo fondų schemą tenkina Komunikate dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo nustatytas sąlygas. Todėl ji priėjo prie išvados, kad pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c) punktą.
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis Valstybės pagalba, kurią Jungtinė Karalystė ketina įgyvendinti, yra suderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c) punkte. Atitinkamai, pagalbą leidžiama įgyvendinti.
2 straipsnis Jungtinė Karalystė teikia metinę pagalbos įgyvendinimo ataskaitą.
3 straipsnis Šis sprendimas skirtas Jungtinei Karalystei.
Priimta Briuselyje, 2005 m. gegužės 3 d. Komisijos vardu Neelie Kroes Komisijos narė