Address https://gelex.eu/eli/EU/act/2008/551@2007-12-11/lt

Contents

1. Preamble

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

paprašiusi suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas pagal pirmiau nurodytas nuostatas ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi: PROCEDŪRA

(1) 2006 m. lapkričio 29 d. elektroniniu pranešimu, Komisijos įregistruotu 2006 m. lapkričio 30 d., suteikus nuorodos numerį A/39718, Slovakijos valdžios institucijos, remdamosi EB sutarties 88 straipsnio 3 dalimi, pranešė Komisijai apie ketinimą bendrovei Glunz&Jensen s.r.o. suteikti regioninę ad hoc investicinę pagalbą.

(2) Prašymas pateikti informaciją buvo išsiųstas 2007 m. sausio 26 d. (D/50360). Slovakijos valdžios institucijos atsakė 2007 m. vasario 20 d. raštu (A/31585).

(3) 2007 m. balandžio 24 d. raštu (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) Komisija Slovakiją informavo, kad nusprendė dėl šios priemonės pradėti procedūrą, nustatytą EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje.

(4) Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(5) Komisija negavo jokių pastabų iš suinteresuotųjų šalių ar Slovakijos Respublikos.

IŠSAMUS PRIEMONĖS APRAŠYMAS Priemonės tikslas

(6) Pagalbos priemonės tikslas – skatinti regioninę plėtrą Prešovo regione (Rytų Slovakija), kuris buvo remtinas pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą remiantis Slovakijos regioninės pagalbos žemėlapiu, taikomu pranešimo dieną, o didžiausia taikomos regioninės pagalbos riba yra 50 % bendrojo subsidijos ekvivalento (BSE).

(7) Siūlomą projektą sudaro ad hoc pagalbos priemonė, apie kurią pranešė Slovakijos valdžios institucijos. Aptariama pagalba pagal esamą schemą nebuvo teikiama (t. y. jos teisinis pagrindas nėra įtrauktas į Stojimo sutartį kaip esama pagalbos schema, jai nėra taikomas vadinamasis laikinasis mechanizmas, pagalbos schema, pagrįsta tomis teisinėmis nuostatomis, nėra patvirtinta Komisijos po Slovakijos įstojimo į ES.

Pagalbos forma ir pobūdis

(8) Pagalba, apie kurią pranešta, turi būti teikiama atleidimo nuo mokesčių forma, taikoma kasmet 2007–2010 m. laikotarpiu, pagalbos gavėją Glunz&Jensen s.r.o. atleidžiant iki 100 % nuo įmonių mokesčio prievolės. Bendros atleidimo nuo mokesčių sumos riba – 42 mln. SKK dabartine verte (apie 1,15 mln. EUR). Pagalbos negalima sumuoti su pagalba, gauta tam pačiam investiciniam projektui iš kitų šaltinių.

Ad hoc pagalbos teisinis pagrindas

(9) Ad hoc pagalbos teisinis pagrindas yra Valstybės pagalbos įstatymas Nr. 231/1999 su pakeitimais, Pajamų mokesčio įstatymas Nr. 595/2003 su pakeitimais ir Pajamų mokesčio įstatymas Nr. 366/1999 su 2003 m. gruodžio 31 d. pakeitimais, ypač Pajamų mokesčio įstatymo Nr. 595/2003 52 skirsnio 3 punktas su pakeitimais, laikantis sąlygų, nustatytų Pajamų mokesčio įstatymo Nr. 366/1999 35a skirsnyje, iš dalies pakeistame 2003 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos gavėjai

(10) Pagalbos gavėja, Glunz&Jensen s.r.o., yra didelė įmonė, t. y. ji nelaikoma maža ir vidutine įmone, kaip apibrėžta Komisijos reglamente (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms. Glunz&Jensen s.r.o. yra įmonės Glunz&Jensen A/S (toliau – Glunz&Jensen), kurios pagrindinė būstinė yra Ringstede (Danija), pavaldžioji įmonė Slovakijoje, kitos pavaldžiosios įmonės pranešimo metu veikė Virdžinijoje (JAV) ir Tetforde (Jungtinė Karalystė).

(11) Glunz&Jensen – tai pasaulyje pirmaujanti grafikos įrangos, skirtos paruošti spaudai ofsetinės spaudos plokštes ir jų priedus, gamintoja bei platintoja, kurios rinkos dalis Europoje sudaro maždaug […] %.

Investicinis projektas

(12) 2004 m. Glunz&Jensen s.r.o. pradėjo rengimąsi pradinei investicijai Slovakijoje, kurią iš viso sudaro 213 mln. Slovakijos kronų (SKK) (apie 5,8 mln. EUR) suma. Investicinis projektas įgyvendinamas 2004–2009 m. laikotarpiu, Slovakijos valdžios institucijų duomenimis, dviem etapais: 2004–2006 ir 2007–2009 m.

(13) Projektu siekiama į Prešovą perkelti gamybą, kuri 2004 m. buvo vykdoma Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje. Vykdant perkėlimo projektą, 2006 m. pabaigoje buvo uždaryta Tetfordo gamykla.

(14) Prešovo gamykla turi tapti pagrindiniu įmonės gamybos centru. Iš tiesų, kaip nurodė Slovakijos valdžios institucijos, visi įrengimai, kuriuos ketinama sumontuoti Slovakijos gamykloje, yra perkeliami tiesiogiai iš Danijos ir Jungtinės Karalystės. Todėl reikalavimus atitinkančios projekto išlaidos susidaro tik už pastatus ir nedidelį papildomos įrangos kiekį.

(15) Pirmas žingsnis 2004–2006 m. laikotarpio investavimo etape buvo įsigyti gamybos cechą ir neužstatytą žemės sklypą tolesnei plėtrai. Antras žingsnis buvo atnaujinti įrenginius ir įsigyti įrangos (tiesiogiai nesusijusios su gamyba). Visa pirmojo etapo investicijų suma buvo 128 mln. SKK (apie 3,5 mln. EUR). Kaip nurodyta prie pranešimo pridėtose deklaracijose, Glunz&Jensen s.r.o. šiai projekto daliai negavo jokios valstybės pagalbos ir nepateikė jokio prašymo dėl pagalbos.

(16) Antrasis investicijų, kurios turi būti atliktos 2007–2009 m. laikotarpiu, etapas – tai projektas, apie kurį 2006 m. lapkričio 29 d. pranešė Slovakijos valdžios institucijos. Šiame etape tęsiamas pradinis projektas – statomi papildomi pastatai ir įsigyjama papildoma įranga (informacinės technologijos, sunkvežimiai ir raštinės įranga) už iš viso 84 mln. SKK dabartine verte (apie 2,3 mln. EUR).

(17) Gamykla Slovakijoje pradėjo veikti 2005 m. Nuo to laiko šios gamyklos gamybos apimtys labai išaugo ir akivaizdžiai padidėjo našumas.

PRIEŽASTYS PRADĖTI TYRIMO PROCEDŪRĄ

(18) Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą šioje byloje Komisija pažymėjo, kad pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą ir nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires (toliau – 1998 m. RPG) dėl toliau nurodytų priežasčių jai kilo abejonių dėl pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka.

Pirma, panašu, kad abu investicijų etapai yra susiję su tuo pačiu investiciniu projektu, kadangi jie sudaro dalį bendrojo plano pritaikyti gamybos linijas laipsniškam perkėlimui iš Danijos ir Jungtinės Karalystės. Pateiktame pranešime Slovakijos valdžios institucijos taip pat nurodė, kad šie etapai priskirtini vienam investiciniam projektui. Bendrovės Glunz&Jensen pateiktas investicinis projektas įgyvendinamas 2004–2009 m. laikotarpiu dviem etapais: 2004–2006, 2007–2009 m. Be to, Prašymo suteikti valstybės pagalbą mokesčių lengvatos forma, kurį pagalbos gavėja pateikė Slovakijos valdžios institucijoms ir kuris buvo pridėtas prie pranešimo, 6 puslapyje Glunz&Jensen s.r.o. nurodė, kad investicijų laikotarpis trunka nuo 2004 iki 2008 m. ir kad bendros investicinės išlaidos sudaro daugiau kaip 200 mln. SKK, o ši suma atitinka visą investicijų, Glunz&Jensen s.r.o. atliktų Slovakijoje, sumą. Atsižvelgiant į minėtą informaciją susidarė įspūdis, kad projektas, apie kurį pranešta, yra susijęs su antruoju vieno didelio investicinio projekto, kuris jau pradėtas vykdyti 2004 m., etapu. Be to, kadangi pačios pagalbos gavėjos prašyme suteikti valstybės pagalbą abu investavimo etapai nebuvo atskirti, Komisija negalėjo atmesti galimybės, jog investavimo laikotarpis buvo dirbtinai padalytas į du etapus, kad pagalbos gavėja atitiktų reikalavimus prašymui dėl valstybės pagalbos 2006 m. teikti.

Antra, remiantis informacija, pateikta Slovakijos valdžios institucijų, prašymas suteikti valstybės pagalbą, pasirašytas 2006 m. birželio 29 d., buvo pateiktas tik 2006 m. lapkričio mėn., t. y. po to, kai 2004 m. prasidėjo pirmasis investicijų etapas. Todėl Komisija abejoja, ar buvo laikomasi 1998 m. RPG 4.2 punkte nustatytos skatinamojo pagalbos poveikio sąlygos. Komisija pabrėžė, kad pagal bendrą principą valstybės pagalba, kuri iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti ir daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, gali būti patvirtinta tik tuo atveju, jei šį neigiamą poveikį akivaizdžiai nusveria teigiamas pagalbos indėlis siekiant Bendrijos tikslo (šiuo atveju – regioninės plėtros). Komisija nusprendė, kad prašymas suteikti valstybės pagalbą 2006 m. pabaigoje negalėjo atgaline data paskatinti priimti sprendimo investuoti, dėl kurio 2004 m. buvo pradėta veikla, o 2005 m. balandžio mėn. – gamyba.

Trečia, nuomonę, kad galimybė gauti pagalbą nebuvo lemiamas veiksnys pagalbos gavėjos sprendimui pradėti veiklos perkėlimą, atrodo, patvirtina pačios pagalbos gavėjos pareiškimas prašyme suteikti valstybės pagalbą, kuriame paaiškinamos veiklos perkėlimo į Slovakiją priežastys: (Glunz&Jensen bendrovės) valdyba nusprendė 2003 m. ištirti galimybę įsteigti gamybos padalinį šalyje, kurioje gamybos sąnaudos yra nedidelės. Buvo siekiama sumažinti gamybos sąnaudas, susikurti pagalbinius tiekėjus Vidurio ir Rytų Europoje […] Glunz&Jensen atliko lyginamąją vienuolikos Vidurio ir Rytų Europos valstybių analizę, norėdama rasti geriausią vietą pavaldžiajai įmonei […]. Iš šių 11 valstybių buvo išsamiai tiriamos Čekija, Slovakija ir Bulgarija. Buvo padaryta išvada, kad Slovakija labiausiai tinka gamyklai steigti, atsižvelgiant į Glunz&Jensen bendrovės verslo ir įvertintų rinkų suderinamumo veiksnį.

Ketvirta, Slovakijos valdžios institucijos paaiškino, kodėl pagalbos gavėja neprašė pagalbos pirmajam investicinio projekto etapui. Remiantis jų paaiškinimais, bendrovė manė, kad, Slovakijai dar neįstojus į ES, nebuvo būtina prašyti leidimo valstybės pagalbai mokesčių lengvatos forma. Jų nuomone, prašymas suteikti pagalbą turėjo būti pateiktas tik mokesčių deklaracijoje tais metais, kuriais bendrovei buvo pradėta taikyti mokestinę prievolę. Slovakijos valdžios institucijų duomenimis, tai reiškia, kad Glunz&Jensen s.r.o. planavo prašyti valstybės pagalbos nuo investicinio projekto įgyvendinimo pradžios 2004 m. Komisijos nuomone, faktas, kad pagalbos gavėja nepakankamai išmano apie taikomą tvarką, neturi reikšmės. Reikia pažymėti, kad pagalba pagal Slovakijos pajamų mokesčio įstatymo Nr. 366/1999 35a skirsnį su pakeitimais nebuvo suteikta automatiškai prieš Slovakijai įstojant į ES ir dabar nėra automatiškai teikiama, nes nėra su minėtu skirsniu susijusios esamos pagalbos schemos. Todėl apie tokios rūšies pagalbą reikėjo ir reikia atskirai pranešti Komisijai kaip apie ad hoc pagalbą, – tą įrodo maždaug 40 ad hoc pranešimų, Slovakijos pateiktų taikant šį teisinį pagrindą pagal vadinamąją laikinąją procedūrą.

Galiausiai net jei pagalba būtų pasižymėjusi skatinamuoju poveikiu, dėl to turėtų kilti rimtų abejonių: iš tiesų 1998 m. RPG (2 punktas) reiškiama neigiama nuomonė dėl ad hoc pagalbos, nebent gali būti įrodyta, kad priemonės nauda regionui nusveria konkurencijos iškraipymą ir poveikį prekybai. Atsižvelgdama į šią informaciją, Komisija pažymėjo:

Nors priemonė naudinga regioninei plėtrai (155 tiesioginės darbo vietos, apie 30 netiesioginių darbo vietų), panašu, kad neigiamas jos poveikis yra toks pat didelis.

Atitinkama pagalbos gavėjos produktų rinka yra grafikos įrangos spaudos plokštėms paruošti, visų pirma skaitmeninės ofsetinių spaudos formų gamybos technologijos (angl. computer-to-plate, CtP) procesorių, rinka. Komisija pažymėjo, kad pagalba teikiama bendrovei, kurios rinkos dalis sudaro maždaug […] % Europos rinkos. Artimiausi Glunz&Jensen konkurentai Europoje (pagal užimamas rinkos dalis) yra šie: Height Design – […] %, Agfa (Lastra) (Belgija) – […] %, E-graf (Italija) – […] %, Haase (Vokietija) – […] % ir Ovit (Italija) – […] %. Atsižvelgdama į pagalbos gavėjos padėtį rinkoje, Komisija pareiškė nuomonę, kad planuojama priemonė galėtų padaryti labai didelį poveikį konkurencijai atitinkamoje labai specifinėje rinkoje, kurioje veikia pagalbos gavėja.

Be to, šis projektas yra susijęs su gamybos ir įrenginių perkėlimu iš Danijos bei Jungtinės Karalystės. Kadangi Tetforde (Jungtinė Karalystė) buvo tik gamybos įmonė, ji buvo uždaryta 2006 m. pabaigoje, perkėlus gamybą į Slovakiją. Remiantis informacija bendrovės tinklalapyje, Tetforde darbo neteko 77 darbuotojai. Danijoje esanti bendrovė ateityje sutelks dėmesį į pardavimą, klientų aptarnavimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei bandomosios gamyklos eksploatavimą. Todėl gamybos perkėlimas daro didelę įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS IR SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(19) Slovakijos Respublika ir trečiosios šalys nepateikė jokių pastabų, kurios išsklaidytų abejones, kilusias pradėjus oficialią tyrimo procedūrą.

PRIEMONĖS VERTINIMAS Priemonės teisėtumas

(20) Pranešdamos apie pagalbos priemonę su neveikimo išlyga, kol jos nepatvirtino Komisija, Slovakijos valdžios institucijos laikėsi procedūrinių EB sutarties 88 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Priemonės sąsajos su valstybės pagalba

(21) Komisija mano, kad dėl priežasčių, jau nurodytų sprendime pradėti procedūrą, priemonė laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

Valstybės išteklių naudojimas

(22) Valstybės ištekliai naudojami, nes planuojama atleisti nuo įmonių pajamų mokesčio mokėjimo.

Ekonominis pranašumas

(23) Priemonė sumažintų pagalbos gavėjos išlaidas, kurias ji patirtų įprastomis rinkos sąlygomis. Todėl ji suteiktų Glunz&Jensen s.r.o. pranašumą, palyginti su kitomis bendrovėmis.

Atrankinis priemonės pobūdis

(24) Priemonė yra atrankinė, nes ji taikoma tik vienai įmonei.

Konkurencijos ir prekybos iškraipymas

(25) Priemonė daro neigiamą poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, nes (i) pagalbos gavėja veikia sektoriuje, kuriame vyksta intensyvi prekyba Bendrijoje, ir (ii) veiklos perkėlimas iš Danijos ir Jungtinės Karalystės daro didelį poveikį sektorių prekybos srautams.

Suderinamumas

(26) Jei priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, jos suderinamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į išimtis, nustatytas EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Šioje byloje netaikytinos EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimtys, susijusios su socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti ir pagalba, teikiama tam tikriems Vokietijos Federacinės Respublikos regionams. Priemonė taip pat negali būti laikoma bendriems Europos interesams svarbiu projektu ar priemone, skirta Slovakijos ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti, kaip nustatyta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte. Šiai priemonei taip pat netaikytina išimtis pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, pagal kurią leidžiama teikti pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Be to, ji nėra skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, kaip nustatyta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punkte.

(27) EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta, kad leidžiama teikti pagalbą, skirtą regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti. Prešovo regionas (Rytų Slovakijoje) yra reikalavimus atitinkantis regionas pagal šią leidžiančią nukrypti nuostatą.

(28) Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija paaiškino priežastis, apibendrintas šio sprendimo III dalyje, dėl kurių ji abejojo, ar priemonei yra taikytina leidžianti nukrypti nuostata pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą. Slovakijos Respublikai ar trečiosioms šalims nepateikus pastabų, Komisijai telieka padaryti išvadą, kad šios abejonės yra pagrįstos.

IŠVADOS

(29) Komisija mano, kad 6–9 pastraipose išdėstyta priemonė, apie kurią pranešė Slovakijos Respublika, nėra suderinama su bendrąja rinka pagal jokią EB sutartyje nustatytą leidžiančią nukrypti nuostatą, todėl ji turi būti uždrausta. Slovakijos valdžios institucijų duomenimis, pagalba nebuvo suteikta, todėl jos grąžinti nereikia,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis Atleidimas nuo mokesčių, apie kurį pranešta, yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. 42 mln. SKK (1,15 mln. EUR) valstybės pagalba, kurią Slovakijos Respublika ketina suteikti Glunz&Jensen s.r.o. bendrovei, yra nesuderinama su bendrąja rinka. Todėl pagalba negali būti suteikta.

2 straipsnis Slovakijos Respublika per du mėnesius po šio sprendimo paskelbimo informuoja Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi šiam sprendimui vykdyti.

3 straipsnis Šis sprendimas skirtas Slovakijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos vardu Neelie Kroes Komisijos narė

Versions

1. 2007-12-11