Gelex

Komisijos sprendimas 2012 m. vasario 22 d. dėl valstybės pagalbos Nr. SA.29608 (C37/10), kurią Vengrija skyrė FHB Jelzálogbank Nyrt rekapitalizavimui (pranešta dokumentu Nr. C(2012) 1021) (Tekstas autentiškas tik anglų kalba) (Tekstas svarbus EEE) (2014/296/ES)

In forceVersion 2012-02-22from 2014-05-22
Grade B

mapped from publisher markup. A grade says how a document's structure was obtained, not how reliable the law is.

Ask Gelex about this law

Address https://gelex.eu/eli/EU/act/2014/296@2012-02-22/lt

Contents
  1. Preamble

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas ir atsižvelgdama į tas pastabas,

kadangi: PROCEDŪRA

(1) 2009 m. kovo 25 d. Vengrija suteikė FHB Jelzálogbank Nyrt (toliau – FHB arba bankas) vidutinės trukmės 120 mlrd. Vengrijos forintų (HUF) (apie 410 mln. EUR) valstybės paskolą pagal Vengrijos bankų likvidumo schemą, kurią Komisija patvirtino 2010 m. sausio 14 d.2009 m. kovo 31 d. Vengrijos institucijos rekapitalizavo FHB 30 mlrd. HUF (apie 100 mln. EUR) sumą, išleisdamos naujas specialiąsias privilegijuotąsias dividendų akcijas ir vieną akciją su balso teise. Rekapitalizavimas įvykdytas remiantis 2009 m. kovo 31 d. Komisijos patvirtinta garantijos ir rekapitalizavimo schema.

(2) 2009 m. balandžio 3 d., gegužės 13 d., liepos 14 d. ir rugsėjo 11 d. raštais Komisija paprašė Vengrijos institucijų pateikti informacijos apie rekapitalizavimo sąlygas. Vengrijos institucijos atsakė 2009 m. balandžio 24 d., birželio 2 d., rugpjūčio 12 d. ir spalio 9 d. raštais.

(3) Kilus abejonių dėl banko patikimumo rekapitalizavimo metu, 2009 m. spalio 19 d. Komisija, remdamasi Komisijos komunikatu dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (toliau – restruktūrizavimo komunikatas), paprašė Vengrijos pateikti FHB restruktūrizavimo planą. 2009 m. lapkričio 12 d. ir 19 d. Vengrija pateikė papildomos informacijos, o 2010 m. sausio 26 d. – restruktūrizavimo plano projektą.

(4) 2010 m. vasario 19 d. FHB valstybei grąžino visą rekapitalizavimo sumą.

(5) 2010 m. kovo 24 ir 25 d. raštais Vengrija pateikė Komisijai papildomos informacijos. 2010 m. balandžio 21 d. surengtas visuotinis FHB akcininkų susirinkimas, kuriame FHB nusprendė valstybei išmokėti atlygį už rekapitalizavimą ir po kurio Komisija 2010 m. balandžio 22 d. raštu paprašė informacijos.

(6) 2010 m. birželio 2 d. ir spalio 1 d. raštais Komisija paprašė papildomos informacijos. 2010 m. birželio 11 d. raštu Vengrijos institucijos pateikė papildomos informacijos.

(7) 2010 m. birželio 15 d. Vengrija pateikė atnaujintą restruktūrizavimo planą, kuris buvo papildytas 2010 m. rugsėjo 30 d. pateiktais kitais pagrindiniais duomenimis.

(8) 2010 m. birželio 18 d., liepos 28 d. ir 2010 m. spalio 5 d. raštais Vengrijos institucijos pateikė papildomos informacijos, o 2010 m. spalio 29 d. raštu pranešė Komisijai, kad FHB išmokėjo atlygį už rekapitalizavimą.

(9) 2010 m. gruodžio 16 d. Komisija nusprendė pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl FHB skirtų pagalbos priemonių. Vėliau Vengrijos institucijos paprašė Komisijos iš dalies pakeisti minėtą sprendimą, nes kai kurios jo dalys buvo neteisingos ir pasenusios. Todėl sprendimas buvo pakeistas nauju 2011 m. sausio 24 d. sprendimu (toliau – sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą). 2011 m. sausio 24 d. raštu Komisija pranešė Vengrijos institucijoms savo sprendimą pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pagalbos priemonės. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą 2011 m. birželio 18 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl priemonės.

(10) 2011 m. kovo 2 d. raštu Vengrijos institucijos pateikė savo pastabas dėl 2011 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, kuriuo pradedama oficiali tyrimo procedūra dėl FHB suteiktos pagalbos priemonės. Šios pastabos buvo papildytos 2011 m. liepos 11 d. raštu FHB pateiktomis pastabomis.

(11) 2011 m. liepos 18 d. raštu trečioji šalis (Magyar Jelzálogbank Egyesület, Vengrijos hipotekos bankų asociacija) Komisijai pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(12) 2011 m. spalio 3 d. raštu Vengrijos institucijos pateikė dar kartą atnaujintą restruktūrizavimo planą ir papildomos informacijos apie rekapitalizavimo sumos grąžinimą Vengrijos valstybei.

(13) 2011 m. gruodžio 15 d. FHB ir Vengrijos valstybė pasirašė naują susitarimą, pagal kurį bankas įsipareigojo išmokėti valstybei atlygį, dėl kurio iš pradžių buvo susitarta rekapitalizavimo susitarime.

PAGALBOS GAVĖJO APRAŠYMAS PAGALBOS GAVĖJAS

(14) FHB buvo įsteigtas valstybės 1997 m. Valstybė savo turimą FHB kapitalo dalį palaipsniui pardavė. 2003 m. FHB buvo įtrauktas į Budapešto vertybinių popierių biržos sąrašus, o 2007 m. rugpjūčio mėn. valstybė sumažino savo kontrolinį akcijų paketą iki šiek tiek daugiau negu 4 %.

(15) FHB iš pradžių buvo įsteigtas kaip hipotekos bankas, siekiant skatinti naudotis hipotekos lakštais. Jam buvo taikomos griežtos taisyklės, susijusios su ribotos apimties veikla, užstatų ir specifine priežiūra, kad būtų užtikrinta maksimali hipotekos lakštų sauga. Iš pradžių FHB buvo leidžiama teikti tik ilgalaikes hipotekos paskolas ir garantijas, susijusias su hipotekos paskolomis, ir sudaryti kai kuriuos išvestinių finansinių priemonių sandorius, kad jis apdraustų savo paties padėtį dėl hipotekos paskolų veiklos. Hipotekos lakštai buvo pagrindinis jo skolinimo veiklos finansavimo šaltinis. Bankas taip pat refinansuodavo kitų bankų išduotas hipotekos paskolas.

(16) 2006 m. FHB priėmė naują strateginį planą, siekdamas išplėsti savo bankininkystės veiklą ir filialų tinklą, kad galėtų plėtoti savo finansavimo ir veiklos bazę, ir kaip FHB Commercial Bank įžengė į mažmeninę rinką. Laikui bėgant FHB pradėjo pardavinėti įvairius mažmeninius ir įmonių paskolų produktus ir teikti sąskaitų valdymo, indėlių priėmimo ir kortelių paslaugas, taip išplėsdama savo produktų asortimentą į įsipareigojimų sritį.

(17) FHB yra grupė, kurią sudaro pagrindinė bendrovė FHB Mortgage Bank Co. Plc ir visiškai jai priklausančios patronuojamosios įmonės: FHB Commercial Bank Ltd, FHB Service Ltd, FHB Real Estate Ltd ir FHB Life Annuity Real Estate Investment Ltd.. Ji daugiausia veikia hipotekos lakštų rinkoje. 2009 m. FHB užėmė 23 % tos rinkos ir yra antras pagal dydį Vengrijos rinkos dalyvis (po OTP Bank, kuris užima 74 % rinkos). FHB priklauso 4,6 % mažmeninių hipotekos paskolų rinkos ir 0,6 % mažmeninių indėlių rinkos.

(18) 2009 m. kovo mėn. rekapitalizuojant banką, jo bendras balansas siekė 746,2 mlrd. HUF. Tą pačią dieną banko kapitalo pakankamumo rodiklis (toliau – KPR) siekė 10,5 %. 2009 m. pabaigoje po valstybės atlikto kapitalo injekcijos FHB KPR padidėjo iki 16,1 % (apskaičiuota pagal Vengrijos apskaitos taisykles).

APLINKYBĖS

(19) Vengrija yra viena iš labiausiai nuo finansų krizės nukentėjusių valstybių narių. Po keleto metų dėl per didelių Vyriausybės išlaidų ir kreditais pagrįsto statybų ir vartojimo pakilimo dar prieš krizę atsirado didelis ekonomikos disbalansas. Paplitusios namų ūkių paskolos eurais ir Šveicarijos frankais ir nuolatinė priklausomybė nuo išorės finansavimo lėmė, kad šalis ir jos bankų sektorius tapo itin pažeidžiami dėl Vengrijos forinto vertės svyravimų; per krizę jo vertė gerokai sumažėjo.

(20) Finansų krizė paveikė Vengriją taip, kad Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF), Europos Sąjunga (toliau – ES) ir Pasaulio bankas 2008 m. lapkričio mėn. turėjo suteikti Vengrijai skubias paskolas, siekiant sumažinti įtampą šalies finansų rinkose.

(21) Reaguodama į didelius krizės sukeltus Vengrijos ekonomikos sutrikimus, Vengrijos Vyriausybė priėmė keletą finansų sektoriaus paramos priemonių, kurias bendrai finansavo TVF, ES ir Pasaulio bankas. Tarp priemonių – likvidumo paramos schema ir garantijos bei rekapitalizavimo schema.

(22) Likvidumo paramos schema (toliau – likvidumo schema), nustatyta Vengrijos viešųjų finansų akte – tai likvidumo parama teikiant paskolas finansų įstaigoms. 2009 m. sausio 14 d. Komisija patvirtino šią schemą ir vėliau keletą kartų pratęsė, paskutinį kartą iki 2011 m. gruodžio 31 d.

(23) 2009 m. vasario 12 d. sprendimu Komisija patvirtino Vengrijos garantijos ir rekapitalizavimo schemą. Pagal schemą Vengrijos valstybė galėjo pasirašyti privilegijuotąsias akcijas, kurios laikomos 1 lygio bankų kapitalu. Su rekapitalizavimu susijusios schemos dalis buvo keletą kartų pratęsta, paskutinį kartą – iki 2011 m. gruodžio 31 d.

(24) Pagal garantijos ir rekapitalizavimo schemą, jei rekapitalizavimas viršija 2 % pagal riziką įvertinto banko turto, Vengrijos institucijos pirmiausia turi informuoti Komisiją ir pateikti išsamų vertinimą, kodėl jos mano, kad toks bankas vis dar turėtų būti laikomas iš esmės patikima įstaiga. Jei Komisija nepritaria vertinimui, kad bankas yra iš esmės patikimas, rekapitalizavimą galima atlikti, tačiau, siekiant atsižvelgti į didesnę riziką, atlygis turi būti padidintas ir per šešis mėnesius nuo rekapitalizavimo Komisijai turi būti pateiktas restruktūrizavimo planas.

(25) Vengrija labai nukentėjo nuo finansų krizės, kuri kartu su kitomis bankų sektoriaus vidaus problemomis pablogino Vengrijos bankų padėtį.

(26) FHB reikėjo valstybės paramos, nes, priešingai nei daugelis kitų Vengrijos bankų, jis neturėjo patronuojančios bendrovės euro zonoje ir todėl negalėjo gauti pigaus Europos centrinio banko (toliau – ECB) teikiamo finansavimo. Nuo 2008 m. rudens euro zonoje buvo galima naudotis ECB priemonėmis, įskaitant įvairias atpirkimo priemones. Vengrijos nacionalinis bankas sukūrė priemonę 2010 m. pradžioje, tačiau tai tik pagerino galimybę gauti finansavimą Vengrijos forintais, o ne finansavimą eurais, kuris, anot FHB, sunkiausiu krizės laikotarpiu buvo lemiamas.

(27) Vengrijos institucijų teigimu, FHB rekapitalizavimas buvo reikalingas banko mokumui užtikrinti ir neutralizuoti likvidumo sunkumams, su kuriais susidūrė visas Vengrijos bankų sektorius.

PAGALBOS PRIEMONIŲ APRAŠYMAS

(28) Pagalbos priemonės, kurias Vengrija suteikė FHB, aprašytos 2011 m. sausio 24 d. Komisijos sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Jas sudaro:

2009 m. kovo 25 d. pagal likvidumo schemą suteikta vidutinės trukmės 120 mlrd. HUF (apie 410 mln. EUR) valstybės paskola, kurios išpirkimo data – 2012 m. lapkričio 11 d.,

30 mlrd. HUF (apie 100 mln. EUR) rekapitalizavimas, išleidžiant naujas specialiąsias privilegijuotąsias dividendų akcijas ir vieną akciją su balso teise, įvykdytas 2009 m. kovo 31 d. pagal garantijos ir rekapitalizavimo schemą.

(29) Vengrijos ir FHB rekapitalizavimo susitarime nustatyta atlygio valstybei už akcijas dydžio apskaičiavimo formulė – 10,49 %, o tai atitinka iš esmės patikimiems bankams taikomą atlygio dydį, nustatytą garantijos ir rekapitalizavimo schemoje, mokėtiną dividendų forma. Rekapitalizavimas siekė 9 % FHB pagal riziką įvertinto banko turto, o tai yra daugiau nei garantijos ir rekapitalizavimo schemoje nustatyta 2 % riba, pagal kurią pagalbą gaunančios įstaigos gali būti laikomos iš esmės patikimomis. Kadangi prieš įgyvendinant šią priemonę apie ją Komisijai nebuvo pranešta, Komisija neturėjo galimybės patikrinti, ar bankas turėjo būti laikomas iš esmės patikimu pagal garantijos ir rekapitalizavimo schemą. Jeigu pagalbos gavėjas nelaikomas patikimu pagal garantijos ir rekapitalizavimo schemą, reikalaujama pateikti restruktūrizavimo planą, o atlygio dydis turi atspindėti ne visai patikimo banko pobūdį ir būti didesnis už iš esmės patikimo banko mokamą atlygį.

(30) Nepaisant sunkumų, bankas per tą laikotarpį sugebėjo su jais susidoroti: jo kapitalo pozicija buvo tvirta (2009 m. kovo mėn. KPR – 10,5 %), o Moody's Investors Service (toliau – Moody's) jam buvo skyrusi Baa3 reitingą, kuris dar yra investicinio lygmens reitingas. 2010 m. vasario mėn., praėjus mažiau nei devyniems mėnesiams nuo rekapitalizavimo, bankas išpirko valstybei priklausančias specialiąsias privilegijuotąsias dividendų akcijas.

(31) Bankas nusprendė grąžinti rekapitalizavimo lėšas, remdamasis peržiūrėtu konsoliduotu esamu ir tikėtinu pagal riziką įvertintu banko turtu, atsižvelgdamas į savo 2010 m. planui parengti naudotą makroekonominę prognozę ir 2010 m. banko finansiniame plane numatytas tikėtinas sumas, balansą ir informaciją apie riziką. Atlikus peržiūrą padaryta išvada, kad, nepaisant pasaulinės finansų krizės, banko padėtis metų pabaigoje buvo kur kas geresnė nei numatyta 2009 m. pradžioje sudarant susitariamą su Vengrijos valstybe dėl rekapitalizavimo.

(32) FHB valstybei grąžino rekapitalizavimo lėšas ir neišmokėjo jai jokio atlygio, taip pažeisdamas rekapitalizavimo susitarimą. Tačiau bankas laikėsi nuomonės, kad valstybei priklausiusių specialiųjų privilegijuotųjų dividendų akcijos automatiškai nesuteikė teisės išmokėti dividendus, o jų privilegijuotumas buvo tik toks, kad bankas turėjo išmokėti nustatytus dividendus valstybei prieš išmokėdamas dividendus už paprastas akcijas. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu, kuriuo valstybei priklausė specialiosios privilegijuotosios dividendų akcijos, eiliniai akcininkai negavo jokių dividendų, banko nuomone, jis neprivalėjo išmokėti privilegijuotųjų akcijų dividendų. Be to, FHB teigia, kad bet kuriuo atveju, paskelbus apie 2009 m. dividendus, valstybė neturėjo specialiųjų privilegijuotųjų dividendų akcijų, kadangi akcijos buvo jau išpirktos.

(33) FHB Komisijai pranešė, kad jis dalyvavo 2010 m. testavime nepalankiausiomis sąlygomis ES mastu, kurį koordinavo Europos bankų priežiūros komitetas, bendradarbiaudamas su ECB ir Vengrijos finansų priežiūros institucija. Šio testavimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta kapitalo pakankamumui, o likvidumo rizika tiesiogiai nebuvo testuojama. Testo, atlikto remiantis konsoliduotais 2009 m. pabaigos duomenimis, rezultatai leido teigti, kad kapitalo rezervą sudaro [daugiau nei 50] mln. EUR I lygio kapitalo, o FHB I lygio kapitalo pakankamumo koeficiento riba – 6 %.

(34) 2010 m. rugpjūčio 21 d. įsigaliojus 2010 m. CX įstatymui, kuriuo iš dalies pakeisti tam tikri ekonomikos ir finansų įstatymai (toliau – 2010 m. CX įstatymas), Vengrija iš dalies pakeitė 2008 m. CIV įstatymą dėl finansinės tarpininkavimo sistemos stabilumo (toliau – stabilumo įstatymas). 2010 m. CX įstatymu atgaline data buvo sukurtas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Vengrijos valstybė galėjo iš FHB reikalauti atlygio už rekapitalizavimą, nors Vengrijos valstybė nebebuvo akcininkė tuo metu, kai FHB akcininkų susirinkime nuspręsta išmokėti dividendus.

(35) 2010 m. spalio 28 d. Vengrijos valstybė ir FHB pasirašė susitarimą, kuriuo remdamasis FHB už rekapitalizavimą turėjo išmokėti Vengrijos valstybei 890 mln. HUF atlygį ir 11726786 HUF delspinigių.

(36) Atlygio dydis buvo nustatytas tariamai remiantis likvidumo schemos sąlygomis. Vengrijos institucijos teigė, kad rekapitalizavimas buvo suteiktas kaip paskola, iš to paties finansavimo šaltinio kaip ir likvidumo parama, todėl atlygis už rekapitalizavimą ir likvidumo paramą turėtų būti vienodas. Kapitalas FHB suteiktas 2009 m. gegužės 6 d., o bankas jį grąžino 2010 m. vasario 19 d. Galiausiai pritaikyta palūkanų norma buvo tokia pati kaip ir maždaug 400 mln. EUR paskolos palūkanų norma. Remiantis Vengrijos pateikta informacija, mėnesinė vidutinė palūkanų norma buvo tarp 3,79 % ir 4,08 %; faktinė suma buvo skaičiuojama savaitėmis. Remiantis Vengrijos institucijų pateikta informacija, visa atlygio suma – 890 mln. HUF – buvo išmokėta 2010 m. pabaigoje.

(37) Delspinigiams taikyta 5,97 % Vengrijos orientacinė norma, kurią skelbia Komisija, padidinta 100 bazinių punktų. Delspinigiai buvo apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 21 d., kai įsigaliojo iš dalies pakeistas stabilumo įstatymas, iki 2010 m. spalio 28 d., kai buvo pasirašytas susitarimas.

(38) 2011 m. gruodžio 15 d. Vengrijos valstybė ir FHB sudarė naują susitarimą, pagal kurį bankas sutiko sumokėti valstybei bendrą sumą – 10,49 % visos rekapitalizavimo sumos (t. y. iš viso 2491742552 HUF). Pagal šį naują susitarimą FHB įsipareigojo valstybei iki 2011 m. gruodžio 31 d. išmokėti papildomą 1601742552 HUF sumą – skirtumą tarp viso 36 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 890 milijonų HUF atlygio ir atlygio, kuris jau buvo išmokėtas 2010 m. spalio 28 d.

RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

(39) 2010 m. rugsėjo 30 d. Vengrija Komisijai pateikė atnaujintą FHB restruktūrizavimo planą. 2011 m. spalio 3 d. raštu Komisijai pateikta papildomos informacijos apie restruktūrizavimo planą. Pagrindiniai restruktūrizavimo plano aspektai jau aprašyti Komisijos sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą. 2011 m. spalio 3 d. pateikti papildomi elementai aprašyti 4.1–4.3 skirsniuose.

GYVYBINGUMAS

(40) Nepaisant pagerėjimo požymių, 2010 m. tarptautinės ir šalies ekonomikos sąlygos buvo gana sudėtingos. 2010 m. Vengrijos bankų sektoriaus pelningumas buvo kur kas mažesnis nei ankstesniais metais. Remdamasi 2010 m. XC įstatymu, kuris įsigaliojo 2010 m. rugpjūčio 13 d., Vengrijos Vyriausybė nustatė specialų mokestį finansų organizacijoms, kuris bendrai sudaro 187 mlrd. HUF ir kurį daugiausia mokėjo kredito įstaigos.

(41) 2010 m. mažmeniniams vartotojams išduota daug mažiau paskolų. Kartu dėl nepalankių pokyčių reglamentavimo srityje ir rinkos sąlygų sumažėjo paskolų pasiūla. Paskolos įmonėms visame sektoriuje taip pat sumažėjo, nors kai kurie bankai, tarp jų ir FHB, išplėtė su įmonėmis susijusią savo veiklą.

(42) Svarbiausias įvykis, susijęs su FHB veiklos ir finansiniais rezultatais – bankas įgijo Allianz Commercial Bank Ltd (toliau – Allianz Bank) ir buvo sudarytas Allianz Hungaria Insurance Co. Ltd. (toliau – Allianz Hungaria Insurance) ir FHB ilgalaikio strateginio bendradarbiavimo susitarimas. Įsigijimo procedūra užbaigta 2010 m. rugsėjo 30 d. Kartu buvo pradėtas FHB integracijos projektas, siekiant sujungti Allianz Bank ir FHB Commercial Bank ir racionalizuoti bei pagerinti visos grupės veiklą (filialų tinklą, platinimo kanalus, produktų portfelį, IT veiklą, organizacinę struktūrą ir žmogiškuosius išteklius ir kt.).

(43) Dėl įsigijimo 2010 m. pagerėjo FHB grupės grynasis pelnas, o su įsigijimu susijusios vienkartinės priemonės tapo atsvara neigiamam specialaus bankų mokesčio, paskolų portfelio nuostolių ir padidėjusių finansavimo išlaidų poveikiui. Bendras FHB 2010 m. pelnas siekė 11,2 mlrd. HUF, t. y. buvo 58,9 % didesnis nei 2009 m.

(44) Dėl Allianz Bank įsigijimo gerokai padidėjo FHB mažmeninių ir įmonių banko sąskaitų skaičius – nuo […] 2009 m. gruodžio mėn. iki […] 2010 m. gruodžio mėn. (+ […] %). Tačiau dėl didelio skaičiaus nenaudojamų sąskaitų indėlių suma proporcingai nepadidėjo, ji padidėjo nuo […] mlrd. HUF 2009 m. gruodžio mėn. iki […] mlrd. HUF 2010 m. gruodžio mėn. (+ […] %). FHB priklausanti mažmeninių indėlių ir įmonių indėlių rinkos dalis atitinkamai padidėjo nuo […] % iki […] % ir nuo […] % iki […] %. Todėl dėl Allianz Bank įsigijimo FHB finansavimo derinyje padidėjo indėlių dalis, o hipotekos lakštų dalis sumažėjo nuo […] mlrd. HUF 2010 m. iki […] mlrd. HUF 2011 m.

(45) Remdamasi numatomu konsoliduotu balansu ir 2011 m. pelno ir nuostolio ataskaita FHB prognozavo, kad 2011 m. gruodžio mėn. jo KPR turėtų siekti maždaug […] %. Šioje prognozėje atsižvelgta į papildomą mokėjimą Vengrijos valstybei, susijusį su 2009 m. kovo mėn. įvykdytu rekapitalizavimu; šis papildomas mokėjimas atliktas 2011 m. gruodžio 15 d. pagal susitarimą su Vengrijos valstybe.

NAŠTOS PASIDALIJIMAS

(46) Už 30 mlrd. HUF rekapitalizavimą FHB 2010 m. spalio mėn. išmokėjo 890 mln. HUF atlygį. Iš pradžių taikyta palūkanų norma buvo tokia pat kaip ir 120 mlrd. HUF paskolai taikyta palūkanų norma, t. y. 3,79 %–4,08 % mėnesinis vidurkis.

(47) Pagal naują 2011 m. gruodžio 15 d. pasirašytą FHB ir Vengrijos valstybės susitarimą bankas įsipareigojo valstybei išmokėti bendrą 2491742552 HUF atlygį, kuris atitinka 10,49 % rekapitalizavimo sumos, kaip iš pradžių numatyta banko ir valstybės rekapitalizavimo susitarime.

KONKURENCIJOS IŠKRAIPYMĄ RIBOJANČIOS PRIEMONĖS

(48) 2011 m. spalio mėn. pateiktoje papildomoje informacijoje nebuvo konkrečiai aptartas konkurencijos iškraipymas, išskyrus pažymėtą faktą, kad, nepaisant Allianz Bank įsigijimo, FHB užimama mažmeninių indėlių ir įmonių indėlių rinkos dalis išlieka ribota (2010 m. gruodžio 31 d. atitinkamai [0,7 %–1,3 %] ir [0,4 %–0,95 %], o 2011 m. birželio 30 d. – atitinkamai [0,65 %–1,3 %] ir [1 %–1,35 %]).

PRIEŽASTYS PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ

(49) Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą, nes laikėsi nuomonės, kad pagrindinės prielaidos, kuriomis grindžiamas restruktūrizavimo planas ir FHB verslo prognozės, nebuvo pakankamai pagrįstos ir nebuvo atsižvelgta į FHB neseniai įsigytą Allianz Bank. Be to, Komisija taip pat išreiškė abejonių dėl ilgalaikio FHB gyvybingumo, atsižvelgiant į aktyvią banko veiklą didmeninio finansavimo rinkoje ir Vengrijos nekilnojamojo turto rinkoje.

(50) Taip pat, atsižvelgdama į nedidelį, palyginti su rekapitalizavimo suma, 2010 m. spalio mėn. valstybei išmokėtą atlygį (kuris, kaip nustatyta likvidumo schemoje, atitinka 3,79 %–4,08 % vidutinę palūkanų normą), Komisija taip pat išreiškė abejonių, ar paties banko įnašas į savo restruktūrizavimą buvo pakankamas. FHB įsigytas Allianz Bank ir susitarimas su Allianz Hungaria Insurance taip pat sukėlė abejonių dėl to, ar pagalba neviršijo reikalingos minimalios sumos.

(51) Galiausiai Komisija taip pat nusprendė, kad Vengrijos institucijos neįrodė, kad buvo imtasi pakankamų priemonių, siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymą rinkoje, atsiradusį dėl FHB gautos pagalbos, visų pirma atsižvelgiant į jo plėtros strategiją, neseniai įsigytą Allianz Bank ir nepakankamą atlygį, išmokėtą valstybei už rekapitalizavimą.

SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(52) 2011 m. liepos 18 d. Komisija gavo Vengrijos hipotekos bankų asociacijos (toliau – asociacija) pastabas. Savo pastabose asociacija priminė Vengriją 2008–2009 m. palietusios ekonomikos ir bankų sektoriaus krizės mastą ir pabrėžė, kad FHB rekapitalizavimas atliktas dėl sudėtingos dėl krizės susidariusios makroekonominės aplinkos. Valstybės intervencija FHB naudai siekta pašalinti rimtą Vengrijos hipotekinių kreditų sektoriui ir hipotekos lakštų rinkai kilusį pavojų. Iš tiesų dėl priklausomybės nuo valiutos kurso svyravimo, vartotojų pajamų sumažėjimo, susijusio su Šveicarijos franko stiprėjimu Vengrijos forinto atžvilgiu, ir didėjančio nedarbo hipotekos kreditų portfelio kokybė sparčiai ir stipriai pablogėjo, padaugėjo blogų paskolų ir sumažėjo bankų finansavimo galimybės. Tai buvo ypač aktualu FHB, kuris yra finansuojamas iš kapitalo rinkos.

VALSTYBĖS NARĖS PASTABOS

(53) 2011 m. kovo 2 d. Komisija gavo Vengrijos institucijų pastabas, kurias papildė 2011 m. liepos 11 d. raštu pateiktos FHB pastabos.

GYVYBINGUMAS

(54) Atsakydamos į Komisijos abejones dėl prielaidų, kuriomis pagrįstas banko restruktūrizavimo planas, tikslumo, Vengrijos institucijos teigia, kad finansinės prognozės pagrįstos išorės ekspertų prielaidomis ir atitinka informaciją, turėtą tuo metu, kai jos buvo pateiktos. Kalbant apie prielaidų patikimumą, jis nesiskiria nuo visų kitų finansinių planų arba FHB pateiktų prognozių patikimumo.

(55) Vengrijos institucijų teigimu, ilgalaikis FHB gyvybingumas užtikrintas, kaip matyti iš sėkmingai FHB gautų lėšų pinigų ir kapitalo rinkose: 2009 m. FHB išdavė hipotekos įsipareigojimų ir lakštų už daugiau nei 60 mlrd. HUF, o privatūs investuotojai bankui taip pat paskolino iš viso […].

(56) Be to, Vengrijos institucijos nurodo, kad, kalbant apie mažmeninių indėlių sąskaitas, iš duomenų matyti, kad FHB dalis mažmeninių indėlių segmente 2009 m. padidėjo nuo […] % iki […] %, o 2010 m. pabaigos projekcija – […] %. Be to, mažmeninių indėlių sąskaitų skaičius ir tokių sąskaitų portfelio dydis didėjo nuosekliai ir dinamiškai, nepaisant to, kad buvo numatytas šios rinkos nuosmukis. Todėl bankas ir Vengrijos institucijos nemano, kad mažmeninių indėlių ir mažmeninių sąskaitų projekcijos buvo pernelyg optimistinės.

(57) Kalbant apie FHB likvidumo padėtį, ji gali būti traktuojama kaip nuosekliai stabili, be kita ko, dėl to, kad bankas turi laikytis reitingų agentūrų nustatytų likvidumo reikalavimų. Banko likvidumo padėtis buvo stabili net ir sudėtingiausiais krizės laikotarpiais, tai patvirtina 2009 m. kovo 19 d. Vengrijos Centrinio banko valdytojo laiškas finansų ministrui.

(58) Galiausiai, banko turto kokybė per krizę susilpnėjo daugiausia dėl Vengrijos makroekonominės padėties, mažėjančių namų ūkių pajamų, mažėjančio užimtumo lygio ir didėjančio nedarbo, o ne dėl Šveicarijos franko stiprėjimo Vengrijos forinto atžvilgiu. Nors FHB pradėjo įgyvendinti keletą programų, kad išspręstų kritinėje padėtyje esančių skolininkų problemas, paskolų portfelio kokybė galutinai pagerės tik atsigavus ekonomikai ir pagerėjus ekonominiams rodikliams. Vengrijos Centrinio banko ir Vengrijos Vyriausybės 2011 m. ekonominėse projekcijose numatytas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, laipsniškas užimtumo didėjimas ir mažesnis nedarbas, tai galėtų padaryti teigiamą poveikį ir FHB paskolų portfeliui.

NAŠTOS PASIDALIJIMAS

(59) Vengrijos institucijos pažymi, kad FHB sudarė susitarimus su Allianz Bank ir Allianz Hungaria Insurance po to, kai FHB 2010 m. vasario 19 d. grąžino valstybei visos išleistų akcijų vertės sumą ir išpirko vykdant rekapitalizavimą išleistas akcijas. FHB susitarimai su Allianz buvo sudaryti 2010 m. birželio ir liepos mėn., o įsigijimas įvyko 2010 m. rugsėjo mėn. Tuo metu FHB nebeturėjo jokių valstybės lėšų. Todėl FHB negalėjo finansuoti įsigijimo 2010 m. vasario mėn. grąžintomis rekapitalizavimo lėšomis. Parengiamieji tyrimai ir FHB bei Allianz diskusijos prasidėjo tik po to, kai skola valstybei buvo grąžinta. Be to, FHB sumokėta Allianz Bank pirkimo kaina (kartu su supirktų akcijų verte) sudarė maždaug 3,3 mlrd. HUF, o Allianz Bank nuosavas kapitalas 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo apie 14 mlrd. HUF. Todėl, kad galėtų įsigyti Allianz Bank, FHB nereikėjo jokio kapitalo, ir dėl sandorio FHB nuosavas kapitalas nesumažėjo.

(60) Be to, faktą, kad pagalba buvo apribota iki būtino minimumo, įrodo tai, kad FHB KPR, kuris 2008 m. siekė 11,3 %, pasiekė 12 % KPR tikslą, kurį Komisija nustatė garantijos ir kapitalo schemoje jau po rekapitalizavimo.

(61) Vengrijos institucijos taip pat pažymi, kad dividendų FHB neišmokėjo keletą metų iš eilės, o jo išpirktos akcijos sudarė tik mažą visos akcininko nuosavybės vertės dalį. Todėl, kadangi savininkams ir akcininkams išmokėtų lėšų suma per pastaruosius metus buvo nedidelė, užtikrintas tinkamas naštos pasidalijimas.

KONKURENCIJOS IŠKRAIPYMĄ RIBOJANČIOS PRIEMONĖS

(62) Be konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių, kurias Komisija nurodo savo sprendime, Vengrijos institucijos nurodo papildomas priemones, susijusias su garantijos ir rekapitalizavimo schema, ir FHB ir Vengrijos valstybės sudarytu rekapitalizavimo susitarimu:

valstybei suteikiama speciali veto teisė dividendų išmokėjimo ir įsigijimo klausimais ir

kol Vengrija bus suinteresuota banko kapitalu, bankas turės taikyti kai kuriuos apribojimus, susijusius su savo vyresniųjų pareigūnų darbo užmokesčiu, atlygiu ir pelnu.

(63) Vengrijos institucijos pažymi, kad, remiantis jų valstybės pagalbos taisyklių aiškinimu, šios elgesio kontrolės priemonės ir kitos priemonės, kuriomis ribojamas konkurencijos iškraipymas, yra arba buvo privalomos FHB tol, kol valstybė buvo banko akcininkė.

(64) Be pirmiau minėtų priemonių, FHB prisiėmė daugiau įsipareigojimų rekapitalizavimo susitarimo 3.8 punkte, kuriame numatyta, kad rekapitalizavimas turėtų būti panaudotas siekiant šių tikslų:

kad FHB padidintų FHB Commercial Bank kapitalą,

kad prisidėtų prie Vengrijos hipotekos įsipareigojimų ir hipotekos paskolų rinkos stabilizavimo ir finansuotų mažmeninių paskolų ir paskolų MVĮ plėtojimą,

kad pagerintų FHB stabilumą ir sustiprintų aktyvų jo dalyvavimą kapitalo rinkose, taip prisidedant prie investuotojų pasitikėjimo atkūrimo,

kad FHB dalyvautų pirmiau nurodytų rinkos segmentų konsolidavime,

kad FHB optimizuotų savo finansavimo struktūrą (įsipareigojimų struktūrą),

kad FHB išplėstų savo priemonių rinkinį, reikalingą siekiant apsaugoti kapitalą nuo radikalaus makroekonomikos (valiutos keitimo kurso) rizikos poveikio.

(65) Priešingai Komisijos išreikštoms abejonėms, FHB rekapitalizavimu nebuvo siekiama iškraipyti konkurenciją išplečiant FHB Commercial Bank veiklą. Pastarojo banko kapitalo didinimas buvo rekapitalizavimo susitarime prisiimtas įsipareigojimas. Pagrindinė FHB Commercial Bank, kuriam taip pat buvo suteikta 25 mlrd. HUF kapitalo didinimo pagalba iš valstybės skirto rekapitalizavimo, veikla išliko tokia pat. Įmonių paskolų portfelis augo pastoviai, tačiau neviršydamas ankstesnių metų augimo tendencijos.

(66) Vengrijos institucijų nuomone, atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, nėra jokio pagrindo Komisijos teiginiui, kad konkurencijos iškraipymo ribojimo priemonės yra labai ribotos. Todėl Vengrijos institucijos pabrėžia, kad rekapitalizavimo susitarimu laikytasi stabilumo įstatyme ir atitinkamuose Komisijos komunikatuose nustatytų kriterijų.

PAGALBOS VERTINIMAS PAGALBOS BUVIMAS

(67) Komisija savo 2011 m. sausio 24 d. sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą nustatė, kad rekapitalizavimas ir likvidumo parama, suteikta kaip paskola FHB, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Nei Vengrijos valstybė, nei FHB nepateikė jokių argumentų, dėl kurių būtų galima suabejoti šia išvada.

PAGALBOS TEISĖTUMAS

(68) Komisija savo 2011 m. sausio 24 d. sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą nurodė, kad FHB rekapitalizavimas neatitiko garantijos ir rekapitalizavimo schemos sąlygų. Visų pirma, nesilaikyta reikalavimų, kurie taikomi, kai kapitalo didinimas viršija 2 % pagalbos gavėjo pagal riziką įvertinto banko turto. Todėl, laikantis garantijos ir rekapitalizavimo schemos sąlygų ir Sutarties 108 straipsnio 3 dalies, apie priemonę Komisijai turėjo būti pranešta atskirai.

(69) Taigi vykdydama FHB rekapitalizavimą Vengrija neteisėtai įgyvendino pagalbą, pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalį.

KIEKYBINIS PAGALBOS VERTINIMAS

(70) Restruktūrizuojant FHB būtina atsižvelgti į visas suteiktas priemones. Todėl atliekant suderinamumo vertinimą reikia atsižvelgti ir į 30 mlrd. HUF rekapitalizavimą, ir į 120 mlrd. HUF likvidumo paskolą.

PAGALBOS SUDERINAMUMAS Teisinis pagrindas

(71) Kaip nurodyta 2011 m. sausio 24 d. Komisijos sprendime, atsižvelgdama į ypatingas aplinkybes finansų rinkose, Komisija mano, kad priemonės gali būti nagrinėjamos pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, kuriame teigiama, kad vidaus rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma […] pagalba, skirta […] kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti. Kadangi šio sprendimo tikslas yra įvertinti pagalbą, skirtą FHB, ir jo restruktūrizavimo planą, Komisija laikosi nuomonės, kad savo vertinimą ji turi pagrįsti komunikatu dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo finansų sektoriui krizės metu. Banko restruktūrizavimo planas visų pirma bus paremtas restruktūrizavimo komunikatu.

Restruktūrizavimo plano suderinamumas Įstaigos ilgalaikio gyvybingumo atkūrimas

(72) Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija išreiškė abejonių dėl prielaidų, kuriomis FHB rėmėsi rengdama savo finansines projekcijas, patikimumo. Komisija pažymėjo, kad 2010 m. rugsėjo mėn. FHB pateiktame restruktūrizavimo plane nebuvo paaiškinta, kodėl šios prielaidos laikytos teisingomis. Be to, finansinėse projekcijose nebuvo atsižvelgta į Allianz Bank įsigijimo ir susitarimas su Allianz Hungaria Insurance pasekmes, todėl Komisija negalėjo manyti, kad pateiktos projekcijos dar galiojo. Komisija taip pat pareiškė abejonių dėl prielaidų, susijusių su dideliu banko indėlių augimu.

(73) Be to, Komisijai susirūpinimą kėlė ilgalaikis banko gyvybingumas, atsižvelgiant į FHB verslo modelio pažeidžiamumą dėl likvidumo krizių, kadangi bankas buvo labai priklausomas nuo didmeninio finansavimo, o jo indėlių dalis buvo nedidelė. Komisija laikėsi nuomonės, kad 2010 m. rugsėjo mėn. banko restruktūrizavimo plane, kuriame daugiausia dėmesio skirta kapitalui, nepateikta pakankamai informacijos apie ilgalaikį tvarų banko finansavimą.

(74) Remdamasi 2011 m. spalio mėn. pateikta papildoma informacija apie banko restruktūrizavimo planą, Komisija pažymi, kad 2010 m. rugsėjo mėn. restruktūrizavimo plano finansinės prognozės pagrįstos patikimomis ir tikėtinomis prielaidomis. Iš naujos informacijos, įskaitant Allianz Bank įsigijimą, matyti, kad banko mažmeninių ir komercinių indėlių daugėjo, jie buvo pildomi iš sąskaitų, gautų per Allianz Bank. Tas įsigijimas pagrindžia indėlių daugėjimo prielaidą.

(75) Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad indėlių augimas prisideda prie banko finansavimo šaltinių įvairinimo, santykinės hipotekos lakštų dalies mažinimo finansavimo derinyje ir banko priklausomybės nuo didmeninio finansavimo mažinimo. Remiantis gauta informacija, didmeninio finansavimo dalis (t. y. išleistų lakštų suma, bankų indėliai ir hipotekos lakštų, kurie nepanaudojami paskoloms refinansuoti, dalis) kaip procentinė visų banko įsipareigojimų dalis sumažėjo nuo [35 %–30 %] 2009 m. gruodžio 31 d. iki [30 %–25 %] 2010 m. gruodžio 31 d. Dėl šios banko finansavimo derinio pusiausvyros pagerėjimo indėlių naudai vidutinės banko finansavimo išlaidos (apskaičiuotos kaip visų įsipareigojimų palūkanų išlaidos) pagerėjo nuo [7–6,5] bazinių punktų 2009 m. gruodžio 31 d. iki [6–5,5] bazinių punktų 2010 m. gruodžio 31 d. Turto grąža taip pat pagerėjo nuo [0,9 %–1 %] 2009 m. iki [1,05 %–1,10 %] 2010 m. Ši teigiama tendencija patvirtinta banko turto grąžos prognozėse – 2014 m., remiantis baziniu scenarijumi, ji turėtų stabilizuotis ties [1,05 %–1,2 %], o remiantis nepalankių sąlygų scenarijumi – ties [0,9 %–1,05 %]. 2014 m., remiantis baziniu scenarijumi, nuosavo kapitalo grąža būtų [11 %–13 %], o remiantis nepalankių sąlygų scenarijumi – [10 %–12 %].

(76) Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, ar Vengrijos institucijos ėmėsi pakankamų priemonių, kad išspręstų problemas, susijusias su aktyvia FHB veikla Vengrijos nekilnojamojo turto rinkoje ir nepalankiais valiutos keitimo kurso svyravimais. Tačiau remdamasi informacija, kurią Vengrija pateikė 2011 m. gruodžio 9 d., Komisija teigiamai vertina tai, kad FHB ėmėsi reikalingų veiksmų, kad gerokai sumažintų savo dalyvavimą hipotekos lakštų rinkoje. Be to, bankas labai padidino savo mažmeninių paskolų dalį – nuo [3 %–5 %] 2009 m. iki [9 %–11 %] 2011 m. Komisija taip pat pažymi, kad Allianz sandoris labai prisidėjo prie šių teigiamų tendencijų. Kalbant apie neigiamą poveikį, kurį bankui daro nepalankūs valiutų kurso svyravimai, FHB įsipareigojimas išplėsti savo priemonių rinkinį, reikalingą siekiant apsaugoti kapitalą nuo radikalaus valiutos keitimo kurso rizikos poveikio, gali būti pripažintas kaip tinkamas, kad išsklaidytų Komisijos abejones, nes įsipareigojime numatyta banko galimybė panaikinti arba apriboti riziką, susijusią su valiutos keitimu atliekant sandorius užsienio valiuta.

(77) Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad atnaujintame restruktūrizavimo plane, atsižvelgiant į Allianz Bank sandorį, pateiktas konkrečių FHB finansinių projekcijų tikslų pagrindimas ir prisidedama prie banko ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo.

Banko nuosavas įnašas (naštos pasidalijimas)

(78) Komisija teigiamai vertina tai, kad visa rekapitalizavimo suma valstybei grąžinta 2010 m. vasario 19 d., t. y. praėjus mažiau kaip metams, ir kad bankas grąžino pagalbos sumą iš savo paties išteklių. FHB taip pat panaudojo nuosavas lėšas, grąžindamas keturias vidutinės trukmės valstybės paskolos dalis 2011 m. vasario 11 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2011 m. rugpjūčio 11 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d.

Restruktūrizavimo išlaidų ribojimas, atlygis

(79) Komisija teigiamai vertina tai, kad valstybės skirta rekapitalizavimo suma buvo grąžinta anksčiau termino. Be to, FHB įsigijus Allianz Bank pagerėjo banko likvidumo pobūdis, nes padidėjo mažmeninių ir komercinių indėlių sumos. Todėl įsigijimas yra svarbus banko verslo plano aspektas ir prisidėjo prie ilgalaikio jo pelningumo. Taigi negali būti laikoma, kad FHB suteikta pagalba buvo panaudota siekiant plėtoti jo veiklą naujose veiklos srityse, nes ir Allianz Bank, ir FHB veikė toje pačioje mažmeninėje ir komercinėje rinkose. Todėl Komisija mano, kad Allianz Bank Ltd. įsigijimas yra tinkama priemonė FHB išlaikyti banko ilgalaikį gyvybingumą.

(80) Komisija toliau pažymi, kad Vengrijos institucijų pateikta informacija išsklaido Komisijos 2011 m. sausio 24 d. sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą pareikštas abejones, ar Allianz Bank įsigijimas didžiąja dalimi atliktas iš valstybės lėšų. Allianz Bank buvo įsigytas 2010 m. rugsėjo 30 d., po to, kai 2010 m. vasario 19 d. valstybei buvo grąžinta visa rekapitalizavimo suma. Kalbant apie likusią paskolos dalį, Komisija teigiamai vertina tai, kad bankas nuo 2011 m. vasario mėn. jau grąžino keturias paskolos dalis. Komisijos vertinimas nesikeičia net atsižvelgiant į trūkstamą atlygį už rekapitalizavimą, t. y. į sumą, kurios iš pradžių FHB nesumokėjo, nes išmoka siekė maždaug 1,6 mlrd. HUF (žr. 40 konstatuojamąją dalį), o Allianz Bank kaina buvo 3,3 mlrd. HUF (žr. 60 konstatuojamąją dalį).

(81) Kalbant apie atlygį už pagalbos priemones, Komisija teigiamai vertina FHB ir Vengrijos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 15 d. sudarytą susitarimą, kuriame FHB sutiko sumokėti valstybei papildomą 1,6 mlrd. HUF atlygį. Be 2010 m. spalio mėn. atlikto 890 mln. HUF mokėjimo, visa FHB valstybei už rekapitalizavimą išmokėta suma atitinka 10,49 % atlygio normą, o tai atitinka garantijos ir rekapitalizavimo schemoje nustatytas sąlygas.

(82) Komisija teigiamai vertina tai, kad bankas praėjus mažiau nei vieniems metams grąžino valstybei jos skirtą rekapitalizavimo sumą (bankas rekapitalizuotas 2009 m. kovo 23 d., o suma valstybei grąžinta 2010 m. vasario 19 d.).

(83) Remiantis likvidumo schemoje nustatytomis sąlygomis, atlygis už vidutinės trukmės paskolą, kurią bankas gavo pagal likvidumo schemą, atitinka didesnę ir šių dviejų palūkanų normų: i) TVF specialioji skolinimosi teisė (SST) + 345 baziniai punktai ir ii) 12 mėnesių tarpbankinė palūkanų norma (IBOR) + 100 bazinių punktų + 123,5 bazinio punkto (tai atitinka 3,79 %–4,08 % mėnesinį vidurkį).

(84) Vidutinės trukmės valstybės paskolos susitarime numatytas jos grąžinimas […] nuo 2011 m. vasario 11 d. Remiantis Vengrijos institucijų pateikta informacija, FHB grąžino keturias paskolos dalis, numatytas 2011 m. vasario 11 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2011 m. rugpjūčio 11 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d. Komisija palankiai vertina tai, kad FHB taip greitai įvykdė su vidutinės trukmės paskola susijusius mokėjimo įsipareigojimus. Komisija neturi pagrindo abejoti, kad bankas visiškai ir laiku grąžins paskolą suėjus jos terminui.

(85) Šį vertinimą patvirtina geri FHB rezultatai, nepaisant Vengrijos bankų sektoriaus sunkumų ir santykinai didelio banko 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficiento (2008 m. jis buvo 12 %, o po 2009 m. rekapitalizavimo pakilo iki 16,9 % ir po valstybei grąžinto kapitalo išliko aukštas – 10,5 %). Tuo metu Vengrijos bankams taikomas kapitalo reikalavimas buvo 8 %. Priešingai nei kai kurie kiti bankai, bankas sugebėjo išlaikyti tvirtą savo kapitalo poziciją (2009 m. kovo mėn., atlyginus valstybei už rekapitalizavimą, banko KPR buvo 10,5 %). Be to, jis išlaikė Moody's skirtą Baa3 reitingą, kuris dar yra investicinio lygmens reitingas.

(86) Atsižvelgdama į šiuos faktus Komisija mano, kad FHB buvo susidūręs tik su laikinais, o ne esminiais sunkumais. Todėl ji laikosi nuomonės, kad banko sumokėtas atlygis yra tinkamas, nes atitinka atlygį, reikalaujamą iš banko, kuris yra iš esmės patikimas.

(87) Atsižvelgdama į tai, kad Vengrijos patiriami sunkumai nekėlė pavojaus banko gyvybingumui, Komisija nereikalaus, kad valstybei būtų išmokėtas didesnis atlygis.

(88) Be to, FHB už vidutinės trukmės paskolą valstybei išmokėtas atlygis (žr. 84 konstatuojamąją dalį) atitiko likvidumo schemoje nustatytas sąlygas. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad atlygis už abi pagalbos priemones yra tinkamas.

(89) Komisija taip pat palankiai vertina tai, kad 2009 ir 2010 metais bankas neišmokėjo dividendų už savo paprastąsias akcijas. Kol Vengrijos valstybė buvo suinteresuota banko kapitalu, FHB taip pat taikė kai kuriuos apribojimus, susijusius su savo vyresniųjų pareigūnų darbo užmokesčiu, atlygiu ir pelnu.

(90) Todėl Komisija mano, kad restruktūrizavimo planu užtikrintas tinkamas banko, jo akcininkų ir vadovų nuosavas įnašas į restruktūrizavimo išlaidas.

Konkurencijos iškraipymo ištaisomosios priemonės

(91) Komisija pažymi, kad banko restruktūrizavimo plane nustatytos konkurencijos iškraipymą ribojančios priemonės yra ribotos. Pirma, nesiimta jokių struktūrinių priemonių. Antra, restruktūrizavimo plane numatytos elgesio kontrolės priemonės taikomos tik tol, kol bankas naudojasi valstybės suteiktu kapitalu. Trečia, Komisija palankiai vertina tai, kad FHB taip greitai įvykdė su vidutinės trukmės paskola susijusius mokėjimo įsipareigojimus. Komisija neturi pagrindo abejoti banko gebėjimu visiškai ir laiku grąžinti paskolą suėjus jos terminui. Ketvirta, po Allianz Bank įsigijimo FHB padėtis rinkoje nedaug pasikeitė (rinkos dalis prieš įsigijimą ir po jo atininkamai sudarė [3 %–3,3 %] ir [3,4 %–3,6 %]), o tai Komisijai dar kartą patvirtina, kad įsigijimo poveikis konkurencijos iškraipymui lieka ribotas.

(92) Elgesio kontrolės priemonės apsiriboja tokiais reikalavimais:

bankas neturi laikytis jokios agresyvios verslo strategijos,

bankas neturi investuoti į naujas verslo sritis, išskyrus atvejus, kai šios investicijos buvo patvirtintos prieš pasirašant rekapitalizavimo susitarimą,

bankas turi vengti rinkodaros tikslais naudoti valstybės pagalbos buvimą.

(93) Komisija nemano, kad kitos su rekapitalizavimu susijusios elgesio kontrolės priemonės, kurias Vengrijos institucijos nurodė savo atsakyme į 2011 m. sausio 27 d. sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, gali būti laikomos pagalbos sukeltą konkurencijos iškraipymą ribojančiomis priemonėmis.

(94) Tačiau, atsižvelgdama į ribotą FHB Vengrijoje užimamų mažmeninės ir komercinės rinkų dalį (atitinkamai [0,9 %–1,08 %] ir [0,5 %–0,9 %] mažmeninės ir įmonių indėlių rinkos) ir atsižvelgdama į tai, kas bankas grąžino valstybės kapitalo injekciją nepraėjus nė vieniems metams nuo jos gavimo, Komisija laikosi nuomonės, kad konkurencijos iškraipymai lieka riboti. Be to, atsižvelgdama į tai, kad FHB jau sugrąžino keturias vidutinės trukmės valstybės paskolos pagal likvidumo schemą dalis, Komisija neturi pagrindo abejoti, kad bankas visą paskolą grąžins laiku.

(95) Be to, valstybei išmokėtas atlygis atitinka rekapitalizavimo ir garantijos schemą ir restruktūrizavimo komunikato 34 punkto sąlygas.

(96) Komisija daro išvadą, kad, remiantis Vengrijos institucijų pateikta informacija ir atnaujintu FHB restruktūrizavimo planu, kuris aptartas šio sprendimo IV skirsnyje, įgyvendintos pagalbos priemonės – likvidumo paramai skirta paskola ir rekapitalizavimas – yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą ir atitinka restruktūrizavimo komunikato reikalavimus, susijusius su gyvybingumu, naštos pasidalijimu ir konkurencijos iškraipymą mažinančiomis priemonėmis.

(97) Vengrija išimties tvarka sutiko, kad šis sprendimas būtų priimtas anglų kalba ir tik šia kalba būtų autentiškas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis Pagalbos priemonės – 2009 m. kovo 25 d. suteikta 120 mlrd. HUF (apie 410 mln. EUR) vidutinės trukmės valstybės paskola, kurios terminas yra 2012 m. lapkričio 11 d., ir 2009 m. kovo 31 d. įvykdytas 30 mlrd. HUF (apie 100 mln. EUR) rekapitalizavimas išleidžiant naujas specialiąsias privilegijuotąsias dividendų akcijas ir vieną akciją su balso teise – kurias Vengrija suteikė FHB Jelzálogbank Nyrt, yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punktą.

2 straipsnis Šis sprendimas skirtas Vengrijai.

Priimta Briuselyje 2012 m. vasario 22 d. Komisijos vardu Joaquín Almunia Pirmininko pavaduotojas

Versions

  1. 2012-02-22