Address https://gelex.eu/eli/EU/act/2016/223@2016-02-17/lt

Contents

1. Preamble
2. 1 straipsnis

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 266 straipsnį,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 14 straipsnį,

kadangi: PROCEDŪRA

(1) 2006 m. kovo 23 d. Komisija priėmė Komisijos reglamentą (EB) Nr. 553/2006, kuriuo tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Vietnamo kilmės avalynei su batviršiais iš odos (toliau – avalynė) nustatytos laikinosios antidempingo priemonės (toliau – laikinasis reglamentas).

(2) Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1472/2006 (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1472/2006 arba ginčijamas reglamentas) Taryba tam tikrai importuojamai Vietnamo ir KLR kilmės avalynei su odiniais batviršiais dvejiems metams nustatė 9,7–16,5 % galutinius antidempingo muitus.

(3) Reglamentu (EB) Nr. 388/2008 Taryba tam tikrai importuojamai KLR kilmės avalynei su odiniais batviršiais nustatytų galutinių antidempingo priemonių taikymą išplėtė iš Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Makao (toliau – YAR Makao) siunčiamam importui, deklaruojamam kaip YAR Makao kilmės arba ne.

(4) Taryba po 2008 m. spalio 3 d. inicijuotos priemonių galiojimo termino peržiūros Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1294/2009 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1294/2009) antidempingo priemonių taikymą pratęsė dar 15 mėnesių, t. y. iki 2011 m. kovo 31 d., kada priemonės nustojo galioti.

(5) Brosmann Footwear (HK) Ltd, Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd, Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd, Risen Footwear (HK) Co Ltd ir Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd (toliau – pareiškėjai) Pirmosios instancijos teismui (dabar – Bendrasis Teismas) pateikė ieškinius dėl ginčijamo reglamento. 2010 m. kovo 4 d. Sprendimu Brosmann Footwear (HK) Ltd ir kt. prieš Tarybą, T-401/06, Rink. II-671, ir 2010 m. kovo 4 d. Sprendimu Zhejiang Aokang Shoes ir Wenzhou Taima Shoes prieš Tarybą, sujungtos bylos T-407/06 ir T-408/06, Rink. p. II-747, (toliau – Bendrojo Teismo sprendimai) Bendrasis Teismas šiuos ieškinius atmetė.

(6) Šiuos sprendimus ieškovai apskundė. 2012 m. vasario 2 d. Sprendimu Brosmann ir kiti, C-249/10 P, ir 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimu Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd, C-247/10P, Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendimus panaikino. Jis konstatavo, kad Bendrasis Teismas, konstatavęs, kad Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktus neturėjo nagrinėti neatrinktų prekiautojų prašymų taikyti rinkos ekonomikos režimą (RER) (sprendimo (C-249/10 P) 36 punktas ir sprendimo (C-247/10 P) 29 ir 32 punktai), padarė teisės klaidą.

(7) Tada šiuo klausimu Teisingumo Teismas priėmė savo sprendimą. Jis konstatavo, kad: […] Komisija privalėjo išnagrinėti tinkamai pagrįstus apeliančių prašymus, pateiktus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktus, suteikti RESVĮS per ginčijamame reglamente išdėstytą antidempingo procedūrą. Taip pat reikia konstatuoti, kad negali būti atmesta galimybė, jog toks tyrimas būtų leidęs nustatyti kitokio nei 16,5 % dydžio galutinį antidempingo muitą, koks joms yra taikomas pagal ginčijamo reglamento 1 straipsnio 3 dalį. Iš tos pačios nuostatos matyti, kad 9,7 % galutinis antidempingo muitas nustatytas tik vienam Kinijos ūkio subjektui, kuris buvo atrinktas ir kuriam pripažintas RESVĮS. Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo 38 punkto, jei Komisija būtų konstatavusi, kad apeliantės taip pat veikė rinkos ekonomikos sąlygomis, tuomet, nesant galimybės apskaičiuoti individualų dempingo skirtumą, joms taip pat turėjo būti taikomas minėto dydžio muito tarifas (sprendimo (C-249/10 P) 42 punktas ir sprendimo (C-247/10 P) 36 punktas).

(8) Todėl Teismas panaikino ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su nagrinėjamaisiais pareiškėjais.

(9) 2013 m. spalio mėn. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė, kad nusprendė atnaujinti antidempingo tyrimą nuo to konkretaus momento, kai buvo padarytas pažeidimas, ir išnagrinėti, ar nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. pareiškėjai veikė rinkos ekonomikos sąlygomis, ir paprašė suinteresuotųjų šalių pranešti apie save.

(10) 2014 m. kovo mėn. Tarybos įgyvendinimo reglamentu 2014/149/ES Taryba atmetė Komisijos pasiūlymą priimti Tarybos įgyvendinimo reglamentą, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas importuojamai tam tikrai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su odiniais batviršiais, kurią pagamino bendrovės Brosmann Footwear (HK) Ltd, Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd, Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd, Risen Footwear (HK) Co Ltd ir Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd, ir šių gamintojų atžvilgiu tyrimą užbaigė. Taryba laikėsi nuomonės, kad importuotojai, nusipirkę batus iš šių eksportuojančių gamintojų, kuriems kompetentingos nacionalinės institucijos kompensavo atitinkamus muitus, remdamosi 1992 m. spalio 12 d. Reglamentu (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiu Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), įgijo teisėtų lūkesčių pagal ginčijamo reglamento 1 straipsnio 4 dalį, nustatančią Bendrijos muitinės kodekso nuostatų, ypač jo 221 straipsnio, taikymą renkant muitus, o priėmus Komisijos pasiūlymą šios nuostatos būtų kvestionuojamos.

(11) Du nagrinėjamojo produkto importuotojai C&J Clark International Ltd. ir Puma SE, remdamiesi 5–7 konstatuojamosiose dalyse nurodyta teismų praktika, savo nacionaliniuose teismuose pateikė ieškinius dėl antidempingo priemonių, nustatytų iš Kinijos ir Vietnamo importuojamai tam tikrai avalynei; šie teismai perdavė klausimą Teisingumo Teismui, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą.

(12) Sujungtose bylose C-659/13 C & J Clark International Limited ir C-34/14 Puma SE Teisingumo Teismas Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1472/2006 ir (EB) Nr. 1294/2009 paskelbė negaliojančiais tokia apimtimi, kokia Europos Komisija nenagrinėjo RER ir individualaus režimo prašymų, kuriuos pateikė neatrinkti KLR ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai, nesilaikydama 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 2 straipsnio 7 dalies b punkto ir 9 straipsnio 5 dalies (toliau – sprendimai).

(13) SESV 266 straipsnyje nustatyta, kad institucijos privalo imtis būtinų priemonių Teismo sprendimams vykdyti. Jei panaikinamas aktas, institucijų priimtas atliekant administracinę procedūrą, pvz., antidempingo tyrimą, Teismo sprendimas įgyvendinamas panaikintą aktą pakeičiant nauju aktu, kuriuo pašalinamas Teismo nustatytas pažeidimas (sprendimas Asteris).

(14) Pagal Teismo praktiką panaikinto akto pakeitimo procedūra gali būti atnaujinta nuo to konkretaus momento, kai buvo padarytas pažeidimas. Tiksliau tai reiškia, kad tokiu atveju, kai panaikinamas administracinę procedūrą užbaigiantis aktas, tuo panaikinimu nebūtinai daromas poveikis parengiamiesiems veiksmams, pvz., antidempingo tyrimo inicijavimui. Kai panaikinamas reglamentas, kuriuo nustatomos galutinės antidempingo priemonės, tai reiškia, kad po panaikinimo antidempingo tyrimas yra vis dar vykdomas, nes Sąjungos teisės sistemoje nebėra antidempingo tyrimą užbaigiančio akto, nebent pažeidimas padarytas inicijavimo etapu.

(15) Išskyrus tai, kad institucijos neišnagrinėjo RER ir individualaus režimo prašymų, kuriuos pateikė neatrinkti KLR ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai, visi kiti Reglamentu (EB) Nr. 1472/2006 ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1294/2009 nustatyti faktai lieka galioti.

(16) Šiuo atveju pažeidimas padarytas po inicijavimo etapo. Taigi, Komisija nusprendė atnaujinti šį antidempingo tyrimą, kuris dar buvo nebaigtas tuo momentu, kai buvo padarytas pažeidimas, ir išnagrinėti, ar 2004 m. balandžio 1 d. – 2005 m. kovo 31 d. laikotarpiu nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai veikė rinkos ekonomikos sąlygomis.

(17) Bendrovių C&J Clark International Ltd. ir Puma SE importo atveju Komisija įvertins visus pateiktus RER ir individualaus režimo prašymus.

(18) Remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsniu tikslinga įpareigoti nacionalines muitines tuo laikotarpiu šių muitų nekompensuoti. Šį vertinimą Komisija atliks per aštuonis mėnesius nuo Teismo sprendimo priėmimo dienos.

(19) Dėl kitų importuotojų, kurie patys neturėjo teisės pateikti ieškinį dėl panaikinimo ir todėl teikdami prašymus kompensuoti antidempingo muitus pagal Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnį gali remtis Teismo sprendimu – Komisija, siekdama veiksmingai naudoti išteklius, vertins RER ir individualaus režimo prašymus tik iš tų eksportuojančių gamintojų, kurie susiję su kompensavimo prašymais, laiku ir tinkama forma pateiktais nacionalinėms muitinėms. Komisija pažymi, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnio 2 dalį importo arba eksporto muitai grąžinami arba juos atsisakoma išieškoti, jeigu atitinkamai muitinei pateikiamas prašymas per trejų metų laikotarpį nuo pranešimo apie šių muitų sumą skolininkui dienos. Komisija taip pat pažymi, kad reglamento, kuriuo nustatomi antidempingo muitai, paskelbimas negaliojančiu nelaikomas nenumatyta aplinkybe, kaip apibrėžta toje nuostatoje, leidžiančia pratęsti trejų metų terminą, per kurį importuotojas gali prašyti grąžinti pagal tą reglamentą sumokėtus importo muitus.

TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMŲ SUJUNGTOSE BYLOSE C-659/13 IR C-34/14 ĮGYVENDINIMAS

(20) Jei Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu institucijų teisės aktas buvo paskelbtas negaliojančiu, toks Teismo sprendimas turi erga omnes poveikį, t. y. jis neapsiriboja vien tik pareiškėju, kuris kreipiasi į nacionalinį teismą, kuris tuomet pateikia klausimą Teisingumo Teismui. Tokiu atveju Komisija įpareigota įgyvendinti Teismo sprendimą visų šalių, kurioms turi poveikio pažeidimas, dėl kurio priemonė buvo panaikinta, atžvilgiu.

(21) Komisija turi galimybę ištaisyti ginčijamo reglamento dalis, dėl kurių reglamentas buvo panaikintas, ir nekeisti tų vertinimo dalių, kurioms sprendimas nedaro poveikio.

(22) Siekdama užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami veiksmingai, Komisija nenagrinėja visų neatrinktų Kinijos ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų RER ir individualaus režimo prašymų, kurie buvo pateikti atliekant tyrimą, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas. Ji mano, kad vietoj to tikslinga įpareigoti nacionalines muitines, kurios sprendžia dėl prašymų kompensuoti antidempingo muitus pagal Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnį, perduoti Komisijai kompensavimo prašymą ir palaukti, kol Komisija įvertins RER ir individualaus režimo prašymą, ir tinkamais atvejais prieš kompensuojant muitą iš naujo nustatyti tinkamos normos antidempingo muitą. Tokios prievolės teisinis pagrindas yra pagrindinio reglamento 14 straipsnis, kuriame nustatyta, kad reglamente, kuriuo nustatomi muitai, išsamiai nurodomos sąlygos, pagal kurias valstybės renka tokius muitus.

(23) Tada Komisija patikrina, ar eksportuojantis gamintojas, kurio eksportą aprėpia muitų grąžinimo prašymas, iš tikrųjų paprašė RER arba individualaus režimo vertinimo, ir, jei taip, ar tokiam eksportuojančiam gamintojui turėtų būti suteiktas RER arba individualus režimas.

(24) Komisija priima reglamentus, kuriais įtvirtinamas vertinimas ir tinkamais atvejais iš naujo nustatoma taikytina muito norma. Šios nustatytos naujos normos įsigalios nuo tos dienos, kurią įsigaliojo panaikintas reglamentas.

(25) Todėl nacionalinės muitinės, prieš priimdamos sprendimą dėl bet kokio prašymo grąžinti muitus, yra įpareigojamos palaukti tokio tyrimo rezultatų.

(26) Siekdama išvengti nepagrįsto vėlavimo, Komisija stengsis laikytis pagrindiniame reglamente nustatyto vėliausio termino RER ir individualaus režimo vertinimui atlikti, kuris yra aštuoni mėnesiai nuo informacijos iš nacionalinių muitinių gavimo.

IŠVADOS

(27) Eksportuojančių gamintojų, kurie pardavė produktą bendrovėms Puma SE ir C&J Clark International Ltd, RER ir individualaus režimo prašymų analizė turėtų būti atlikta per aštuonis mėnesius nuo Teismo sprendimo priėmimo dienos.

(28) Dėl antidempingo muito, nustatyto kitiems Kinijos ir Vietnamo eksportuojantiems gamintojams (išskyrus tuos, kuriems taikomas Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2014/149/ES ir kurie yra nurodyti jo pirmame sakinyje) – nacionalinės muitinės, kurioms pateikti prašymai grąžinti arba atsisakyti išieškoti antidempingo muitus, sumokėtus už tų kitų eksportuojančių gamintojų eksportą, turėtų susisiekti su Komisija, kad ji galėtų įvertinti RER bei individualaus režimo prašymus ir tinkamais atvejais iš naujo nustatyti antidempingo muitus.

KOMITETAS

(29) Reglamentas atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Nacionalinės muitinės, gavusios prašymą kompensuoti, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsniu, antidempingo muitus, nustatytus Reglamentu (ES) Nr. 1472/2006 arba Reglamentu (ES) Nr. 1294/2009 ir surinktus nacionalinių muitinių, kuris grindžiamas tuo, kad neatrinktas eksportuojantis gamintojas pateikė RER arba individualaus režimo prašymą, persiunčia Komisijai tą prašymą ir bet kokius patvirtinamuosius dokumentus.

2. Komisija per aštuonis mėnesius nuo prašymo ir bet kokių patvirtinamųjų dokumentų gavimo patikrina, ar eksportuojantis gamintojas iš tikrųjų buvo pateikęs RER arba individualaus režimo prašymą. Jeigu taip, Komisija įvertina tą prašymą ir po informacijos atskleidimo pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį iš naujo nustato atitinkamą muitą priimdama Komisijos įgyvendinimo reglamentą.

3. Nacionalinės muitinės, prieš priimdamos sprendimą dėl prašymo grąžinti arba atsisakyti išieškoti antidempingo muitus, palaukia, kol bus paskelbtas atitinkamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo iš naujo nustatomi muitai.

2 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje 2016 m. vasario 17 d. Komisijos vardu Pirmininkas Jean-Claude Juncker

Versions

1. 2016-02-17