Address https://gelex.eu/eli/EU/act/2020/394@2019-10-07/lt

Contents

1. Preamble
2. (14) a)
3. (15) a)
4. (19) a)
5. (23)
6. (60) a)
7. 2 straipsnis
8. 5 straipsnis
9. 6 straipsnis
10. 1. a)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal SESV 108 straipsnio 2 dalies pirmą punktą,

kadangi: PROCEDŪRA

(1) 2014 m. liepos 22 d. Komisija gavo skundą dėl įtariamos pagalbos, kurią Graikijos valstybė suteikė bendrovei Sogia Ellas S.A. ir jos patronuojamosioms įmonėms (toliau – įmonė Sogia Ellas), besiverčiančioms žemės ūkio produktų perdirbimu. Pagalbą sudarė palūkanų subsidijos ir valstybės garantijos esamoms paskoloms, dėl kurių turėjo būti deramasi iš naujo ir kurioms turėjo būti suteiktas lengvatinis laikotarpis, ir naujoms paskoloms.

(2) 2014 m. liepos 25 d. raštu Komisija paprašė Graikijos valdžios institucijų pateikti informacijos apie įtariamą pagalbą. Graikijos valdžios institucijos atsakė 2014 m. lapkričio 17 d. raštu, kuriame pateikė išsamios informacijos apie įtariamos pagalbos teisinius pagrindus. 2015 m. gruodžio 11 d. Komisija išsiuntė antrą raštą Graikijai, į jį Graikijos valdžios institucijos atsakė 2016 m. vasario 11 d. raštu, įregistruotu tą pačią dieną. Atsakydamos, Graikijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos apie teisinius pagrindus, pagalbos skyrimo sąlygas ir pagalbos gavėjus.

(3) 2015 m. gruodžio 11 d. raštu Komisija pranešė Graikijos valdžios institucijoms, kad iš pirminio jų pateiktos informacijos nagrinėjimo matyti, kad įtariama pagalba buvo suteikta be Komisijos pritarimo. Be to, įtariama pagalba buvo skirta ne tik bendrovei Sogia Ellas ir jos patronuojamosioms įmonėms, nes pagal Graikijos teisės aktus ji galėjo būti skiriama ir kitiems pagalbos gavėjams. Dėl šios priežasties Komisija nusprendė pradėti bylą dėl valstybės pagalbos, apie kurią nebuvo pranešta (byla SA.39119 (2015/NN), ir išplėsti tyrimo ribas apimant visą žemės ūkio sektorių.

(4) 2016 m. rugsėjo 16 d. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija paprašė, kad Graikijos valstybės institucijos nurodytų apytikrį kiekvienos schemos, nurodytos sprendime pradėti procedūrą, pagalbos gavėjų skaičių ir skirtos pagalbos dydį. Priešingu atveju, kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, Komisija priimtų sprendimą remdamasi turima informacija. Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl šių priemonių.

(5) Nė viena suinteresuotoji šalis pastabų nepateikė. 2016 m. rugsėjo 23 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. Atsakydamos, Graikijos valdžios institucijos informavo Komisiją negalinčios pateikti informacijos, kurios prašoma sprendime pradėti procedūrą.

(6) 2016 m. gruodžio 2 d. ir 2018 m. sausio 15 d. raštais Komisija pakartojo prašymus Graikijos valdžios institucijoms pateikti trūkstamą informaciją. Graikijos valdžios institucijos pateikė prašomą informaciją atitinkamai 2017 m. kovo 9 d. ir 2018 m. vasario 21 d. raštais.

(7) Šis sprendimas, kaip ir sprendimas pradėti procedūrą, priimtas tik dėl veiklos, susijusios su žemės ūkio produktų, t. y. SESV I priede išvardytų produktų, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus, gamyba, perdirbimu ir prekyba, kaip apibrėžta Eurostato. Todėl jis nesusijęs su galima pagalba, skirta kitiems ekonomikos sektoriams pagal nagrinėjamas pagalbos schemas.

PRIEMONIŲ APIBŪDINIMAS Tikslas

(8) Priemonėmis buvo siekiama padėti Graikijos teritorijose, nukentėjusiuose nuo 2007 m. gaisrų, įsteigtoms ir veikiančioms įmonėms, nepriklausomai nuo jų registruotos buveinės. Graikijos valdžios institucijų teigimu, didesnio masto pagalba buvo siekiama atkurti gamybos pajėgumus, kurie gerokai sumažėjo dėl gaisrų.

Teisinis pagrindas

(9) Įtariamos pagalbos teisiniai pagrindai nustatyti Ekonomikos ir finansų ministro sprendime Nr. 36579/Β.1666/27-8-2007 (OJHR 1740/Β’/30-8-2007), iš dalies pakeistame ir papildytame Sprendimu Nr. 38600/Β.1750/5-9-2007 (OJHR 1780/Β’/5-9-2007), Sprendimu Nr. 46082/Β.2123/24-10-2007 (OJHR 2139/Β’/2-11-2007), Sprendimu Nr. 6391/Β.342/8-2-2008 (OJHR 242/Β’/14-2-2008), Sprendimu Nr. 34227/Β.1123/23-7-2008 (OJHR 1548/Β’/5-8-2008), Sprendimu Nr. 57198/Β.2406/28-12-2012 (OJHR 3462/Β’/28-12-2012), taip pat Įstatymo Nr. 3816/2010 (OJHR 6/Α’/26.1.2010) 2 straipsnio 7 dalyje ir Įstatymo Nr. 3867/2010 (OJHR 128/A’/3.8.2010) 21 straipsnio 5 dalyje.

(10) Sąlygos, kuriomis Graikijos valstybės garantija buvo suteikta Sprendimu Nr. 36579/Β.1666/27-8-2007 (OJHR 1740/Β’/30-8-2007), išsamiau buvo nustatytos Ekonomikos ir finansų ministro sprendime Nr. 2/54310/0025/13.09.2007 (OJHR Β’ 1858/13.9.2007). Tas sprendimas buvo iš dalies pakeistas Finansų viceministro sprendimu Nr. 2/86490/0025/31.12.2007 (OJHR B’ 2493/31.12.2007), Finansų ministro sprendimu Nr. 2/57144/0025/20.08.2008 (OJHR B’ 1732/28.08.2008), Sprendimu Nr. 2/22475/0025/25.04.2012 (OJHR Β’ 1346/25.04.2012), Finansų viceministro sprendimu Nr. 2/52027/0025/30.08.2012 (OJHR Β’ 2404/30.08.2012) ir Finansų viceministro sprendimu Nr. 2/1755/0025/20.02.2013 (OJHR Β’ 465/27.02.2013). Vėliau Sprendimas Nr. 2/1755/0025/20.02.2013 buvo iš dalies pakeistas Sprendimu Nr. 2/38310/0025/14.05.2014 (OJHR Β’ 1262/16.05.2014) ir Sprendimu Nr. 2/43758/0025/29/06/2015 (OJHR Β’ 1289/29.06.2015), todėl jie yra svarbūs šiam sprendimui.

Priemonės

(11) 2007 m. rugpjūčio 25 d. Graikijos vidaus reikalų, viešojo administravimo ir decentralizacijos ministras paskelbė nepaprastąją padėtį visoje šalyje Ministro sprendimu Nr. 47870/25.08.2007 (OJHR 1706/B’/25.08.2007) dėl 2007 m. liepos ir rugpjūčio mėn. gaisrų, kilusių Mesenės, Elidės, Arkadijos, Lakonijos, Eubojos apskrityse ir Achajos apskrities Egialijos savivaldybėje.

(12) Graikijos valdžios institucijos teigė, kad dėl šias vietoves nusiaubusių didžiulių gaisrų masto ir dydžio žuvo žmonių ir gyvūnų, buvo nuniokotas tiek miško, tiek dirbamos žemės kraštovaizdis bei infrastruktūra ir padarytas itin didelis poveikis vietos ekonomikai. Kaip matyti iš atitinkamų Komisijos grafikų, kuriuos Graikijos valdžios institucijos pateikė bendraudamos su minėta institucija, Graikijos valdžios institucijos tokio masto reiškinį prilygino nelaimei pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą.

(13) Siekdamas imtis priemonių dėl susidariusios padėties, Graikijos ekonomikos ir finansų ministras priėmė Sprendimą Nr. 36579/Β.166627-8-2007 (OJHR 1740/Β’/30-8-2007), vėliau jis buvo iš dalies pakeistas ir papildytas. Sprendimo pavadinimas buvo Paskolos apyvartiniam kapitalui ir kitos kredito priemonės įmonėms ir specialistams, kurie nukentėjo nuo 2007 m. gaisrų Mesenės, Elidės, Arkadijos, Lakonijos, Eubojos apskrityse ir Achajos [apskrities] Egialijos savivaldybėje.

(14) Sprendimu buvo nustatytos dvi valstybės pagalbos schemos:

(14) a)

schema, pagal kurią numatytas susitarimas dėl iki 2007 m. rugpjūčio 25 d. susikaupusių skolų, kurios yra arba nėra negrąžintos laiku (šiame sprendime – A schema), numatant skolų kapitalizavimą, jas vėliau paverčiant naujomis paskolomis, kurioms suteikiamas lengvatinis laikotarpis palūkanų subsidijos ir valstybės garantijos;

b)

schema, pagal kurią numatytos naujos paskolos apyvartiniam kapitalui, suteikiamos po 2007 m. rugpjūčio 25 d., kurioms gali būti skiriamos palūkanų subsidijos ir valstybės garantijos (šiame sprendime – B schema).

(15) Visų pirma Sprendime Nr. 36579/Β.1666/27-8-2007 (OJHR 1740/Β’/30-8-2007) buvo nustatyta: Susitarimas dėl skolų ir apyvartinio kapitalo skyrimo įmonėms ir specialistams, įsikūrusiems ir veikiantiems Mesenės, Elidės, Arkadijos, Lakonijos, Eubojos apskrityse ir Achajos apskrities Egialijos savivaldybėje, kurios nukentėjo nuo 2007 m. gaisrų. Α. Susitarimas dėl skolų Visos iki 2007 m. rugpjūčio 25 d. susikaupusios grąžintinos ir negrąžintinos įmonių ir specialistų, kurie nukentėjo nuo 2007 m. gaisrų, skolos yra kapitalizuojamos ir paverčiamos nauja paskola, kurios lengvatinis laikotarpis yra 28 mėnesiai. Pirma įmoka turi būti sumokėta 2009 m. gruodžio 31 d. Likusi paskolos dalis išmokama lygiomis dalimis kas šešis mėnesius (amortizuojant pagrindinę sumą ir palūkanas). Visa paskolos susitarimo trukmė yra dešimt metų, įskaitant lengvatinį laikotarpį. Palūkanos, mokamos už paskolą lengvatiniu laikotarpiu, subsidijuojamos 100 % iš sąskaitos, atidarytos pagal Įstatymą 128/1975, o likusiu paskolos laikotarpiu – 50 %. Susitariama, kad skolų palūkanų norma yra paskutinei dvylikos mėnesių Graikijos iždo obligacijų emisijai iki palūkanų laikotarpio pradžios taikoma norma, padidinta 70 % viso įnašo pagal Įstatymą 128/1975. Subsidijos norma suapvalinama iki artimiausio punkto ketvirčio. Minėtų paskolų pagrindinei sumai ir palūkanoms Graikijos Vyriausybė teikia garantiją pagal galiojantį Įstatymą 2322/1995. Β. Apyvartinio kapitalo paskolų įmonėms ir specialistams teikimas Apyvartinį kapitalą gali suteikti kredito įstaigos pagal atitinkamas galiojančio Graikijos banko valdytojo įsakymo Nr. 1955/2.7.1991 nuostatas, kuriomis reglamentuojami poreikiai ir apyvartinis kapitalas. Šios paskolos bus subsidijuojamos iš sąskaitos, atidarytos pagal Įstatymą 128/1975, toliau nurodyta tvarka: Palūkanų subsidijos suma bus vienoda visai paskolos sumai. Šių paskolų suma sudarys ne daugiau kaip 35 % įmonės apyvartos 2006 m. ir jos bus teikiamos 60 mėnesių laikotarpiui. Pirmiau minėtoms paskoloms taikoma palūkanų norma yra paskutinei dvylikos mėnesių Graikijos iždo obligacijų emisijai iki palūkanų laikotarpio pradžios taikoma norma, padidinta 70 % viso įnašo pagal Įstatymą 128/1975. Subsidijos norma suapvalinama iki artimiausio punkto ketvirčio. Reikėtų pažymėti, kad įmonių, kurios per ankstesnius 2006 m. nieko nepardavė arba pradėjo veiklą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., apyvarta bus nustatoma pagal pirkimus, atliktus per pirmus šešis veiklos mėnesius 2007 m., padaugintus iš dviejų (2), o jos dydis bus apskaičiuotas atsižvelgiant į 45 % bendrojo pelno santykį. Minėtų paskolų pagrindinei sumai ir palūkanoms Graikijos Vyriausybė teikia garantiją pagal galiojantį Įstatymą 2322/1995.

(15) a)

paskolos iki 5000 EUR – 100 % palūkanų subsidija;

b)

paskolos iki 20000 EUR – 80 % palūkanų subsidija;

c)

paskolos iki 60000 EUR – 50 % palūkanų subsidija;

d)

paskolos iki 90000 EUR – 30 % palūkanų subsidija.

(16) Sprendimu Nr. 38600/Β.1750/5-9-2007 (OJHR 1780/Β’/5-9-2007) buvo iš dalies pakeistas Sprendimo Nr. 36579/Β.1666/27-8-2007 (OJHR 1740/Β’/30-8-2007) pavadinimas ir tekstas. Naujas pavadinimas yra Paskolos apyvartiniam kapitalui ir kitos kredito priemonės įmonėms ir specialistams Mesenės, Elidės, Arkadijos, Lakonijos, Eubojos apskrityse ir Achajos [apskrities] Egialijos savivaldybėje. Kitaip tariant, žodžiai kurie nukentėjo nuo 2007 m. gaisrų, nurodantys pagalbos schemų gavėjus ir tokiu būdu akivaizdžiai ribojantys pagalbos schemų taikymą tik nuo gaisrų faktiškai nukentėjusiems pagalbos gavėjams, buvo išbraukti iš teisinio pagrindo pavadinimo.

(17) Be to, Sprendimu Nr. 38600/Β.1750/5-9-2007 (OJHR 1780/Β’/5-9-2007) Sprendimo Nr. 36579/Β.1666/27-8-2007 (OJHR 1740/Β’/30-8-2007) A skyriaus pirmas sakinys buvo papildytas žodžiais, kurie paryškinti toliau pateiktoje ištraukoje: Α. Susitarimas dėl skolų Visos iki 2007 m. rugpjūčio 25 d. susikaupusios grąžintinos ir negrąžintinos įmonių ir specialistų pirmiau minėtose apskrityse, kurios nukentėjo nuo 2007 m. gaisrų, skolos yra kapitalizuojamos ir paverčiamos nauja paskola, kurios lengvatinis laikotarpis yra 28 mėnesiai. Pirmoji įmoka turi būti sumokėta 2009 m. gruodžio 31 d. [Paryškinome mes.]

(18) Atlikus šiuos du pakeitimus nebebuvo reikalaujama, kad pagalbos gavėjų patirta žala būtų buvusi padaryta dėl 2007 m. gaisrų, o tiesiog buvo reikalaujama, kad žala būtų buvusi padaryta apskrityse, kuriose jie yra įsisteigę ir vykdo veiklą, neatsižvelgiant į jų registruotą buveinę. Šią išvadą patvirtina Graikijos valdžios institucijų atsakymas į 2015 m. gruodžio 11 d. rašte Komisijos pateiktą klausimą, t. y. ar kompensacija pagalbos gavėjams buvo numatyta už žalą, kurią jie patyrė tiesiogiai dėl gaisrų. 2016 m. vasario 11 d. atsakyme Graikijos valdžios institucijos tvirtino, kad gaisrai buvo visuotinio ir precedento neturinčio pobūdžio, todėl įmonės patyrė žalą vien dėl to, kad vykdė gamybą nukentėjusiose teritorijose.

(19) Kitais 9 konstatuojamojoje dalyje nurodytais sprendimais ir įstatymais buvo toliau iš dalies pakeistas ir papildytas Sprendimas Nr. 36579/Β.1666/27-8-2007 (OJHR 1740/Β’/30-8-2007). Sprendime Nr. 46082/Β.2123/24-10-2007 (OJHR 2139/Β’/2-11-2007), be kita ko, buvo nustatyta, kad:

(19) a)

[Sprendimo Nr. 36579/Β.1666/27-8-2007 (GG II 1740/30-8-2007)] A skyriaus Susitarimas dėl skolų pabaiga papildoma šiomis pastraipomis: Kredito įstaigos gali įgyvendinti pirmiau minėtus susitarimus be Graikijos valstybės garantijos, neviršydamos 25000000 EUR sumos vienai įmonei. Komercinio pobūdžio įmonėms ir specialistams taikoma 100000 EUR riba. Jeigu įmonės kreipiasi dėl didesnių kaip 100000 EUR, bet mažesnių kaip 25000000 EUR skolų, kredito įstaigai, kuriai jos turi daugiausia įsiskolinimų, turi būti pateiktas gyvybingumo tyrimas ir jį turi įvertinti ta kredito įstaiga. A skyriaus nuostatos netaikomos:

įmonių ir (arba) specialistų paskoloms, jau įtrauktoms į susitarimų sąlygas pagal galiojantį Įstatymą 128/1975, išskyrus tuos atvejus, kai tokios įmonės ar specialistai akivaizdžiai patyrė žalą dėl gaisrų, padarytą jų patalpose esantiems statiniams, mechaninei įrangai, žaliavoms ar prekėms. Norint patvirtinti šią žalą, reikės pateikti kompetentingų jų apskrities valdžios institucijų patvirtinimus,

įmonių ir (arba) specialistų paskoloms, gautoms už teisės gauti investicinės programos dotaciją perdavimą remiantis valstybės pagalbos schemomis,

įmonių ir (arba) specialistų paskoloms, įtrauktoms į finansavimo schemą, pagal kurią investicija laikoma valstybės pagalbos schemos dalimi.

b)

[Sprendimo Nr. 36579/Β.1666/27-8-2007 (GG II 1740/30-8-2007)] B skyriaus Apyvartinio kapitalo paskolų įmonėms ir specialistams teikimas pabaiga papildoma šiomis dviem pastraipomis: Pirmiau pateiktos B skyriaus nuostatos taikomos įmonėms ir specialistams, kuriems buvo suteiktos investicinės programos dotacijos pagal valstybės pagalbos schemą, su sąlyga, kad investicinis projektas yra baigtas. Pirmiau pateiktos Α ir B skyrių nuostatos taikomos tiek įmonėms, tiek specialistams, esantiems ir veikiantiems Achajos apskrities Egialijos savivaldybės Egijo, Akratos, Diakofto, Simbolitijos, Erinėjo ir Egyros rajonuose ir Kefalinijos apskrities Elijo-Pronų ir Livato rajonuose.

(20) Sprendimu Nr. 6391/Β.342/8-2-2008 (OJHR 242/Β’/14-2-2008) buvo pakeista suma (nuo 100000 EUR iki 150000 EUR), nuo kurios įmonės, norinčios iš naujo derėtis dėl savo skolų, turėjo pateikti gyvybingumo tyrimą. Juo taip pat buvo pratęstas tokių prašymų pateikimo terminas nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2008 m. kovo 31 d.

(21) Sprendimu Nr. 34227/Β1123/23-7-2008 (OJHR1548/Β’/5-8-2008) buvo išplėstA schemų geografinė taikymo sritis, kaip aprašyta 25 konstatuojamojoje dalyje, ir dar kartą pratęstas paraiškų dalyvauti schemoje pateikimo terminas iki 2008 m. rugpjūčio 31 d.

(22) Sprendimu Nr. 57198/Β.2406/28-12-2012 (OJHR 3462/Β’/28-12-2012) buvo iš dalies pakeistos schemos, kad valstybės garantijos negavę pagalbos gavėjai galėtų prašyti sustabdyti jų skolų grąžinimą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Skolininkai turėjo sumokėti palūkanas, susikaupusias per sustabdymo laikotarpį. Norėdami pasinaudoti šia nuostata, pagalbos gavėjai galėjo kreiptis į finansų įstaigas iki 2013 m. vasario 28 d.

(23) Kalbant apie valstybės garantijos suteikimo sąlygas, jos buvo išsamiai apibūdintos Sprendime Nr. 2/54310/0025/13.09.2007 (OJHR Β’ 1858/13.9.2007), kurių atitinkamos dalys buvo išdėstytos taip: Paskolos pagal susitarimą palūkanų norma yra subsidijuojama ir nustatoma vadovaujantis Ekonomikos reikalų ir finansų ministro sprendimo Nr. 36579/B.1666/27.8.2007 sąlygomis. Graikijos valstybės garantija bus taikoma 80 % pertvarkytos skolos ir šių skolų palūkanoms, neviršijant 20000000,00 EUR sumos vienai įmonei. Graikijos valstybės garantija taip pat bus teikiama [fizinių asmenų] komercinėms įmonėms, kuriuos yra registruotos prekybos rūmų narės, ir šių apskričių specialistams, kurių restruktūrizuojamos skolos neviršija 100000,00 EUR sumos. Lengvatinio laikotarpio palūkanos kapitalizuojamos 2009 m. gruodžio 31 d., o pirma paskolos grąžinimo įmoka bus sumokėta 2010 m. birželio 30 d. Nesumokėjus trijų iš eilės amortizacijos įmokų su atitinkamomis palūkanomis arba trijų pagrindinės sumos ir palūkanų įmokų, mokėtinų dėl pirmiau minėto susitarimo, visa pertvarkytų skolų suma tampa mokėtina ir turi būti grąžinta. Norėdami, kad valstybė įvykdytų jų garantuotus reikalavimus, praėjus trims mėnesiams nuo trečios įmokos, bankai turi pateikti patvirtinamuosius dokumentus, nurodytus Ekonomikos reikalų ir finansų ministro sprendime Nr. 2/478/0025/4.1.2006 (GG II 16/13.1.2006). Minėtų paskolų palūkanų norma yra subsidijuojama ir nustatoma vadovaujantis Ekonomikos reikalų ir finansų ministro sprendimo Nr. 36579/B.1666/27.8.2007 sąlygomis. Šios paskolos bus suteiktos visoms šių apskričių įmonėms, neviršijant 35 % įmonės 2006 m. apyvartos ir vienai įmonei skiriant ne didesnę kaip 90000,00 EUR paskolą. Įmonių, kurios per ankstesnius 2006 m. nieko nepardavė arba pradėjo veiklą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d., apyvarta bus nustatoma pagal pirkimus, atliktus per pirmus šešis veiklos mėnesius 2007 m., padaugintus iš dviejų (2), o jos dydis bus apskaičiuotas atsižvelgiant į 45 % bendrojo pelno santykį. Šios paskolos bus grąžinamos vienodomis šešių mėnesių pagrindinės sumos ir palūkanų įmokomis, taikant lengvatinį laikotarpį kapitalui nuo paskolos išmokėjimo dienos iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pirma įmoka bus sumokėta 2010 m. birželio 30 d. Lengvatiniu laikotarpiu nesubsidijuojamą palūkanų dalį mokės įmonės. Šios paskolos bus administruojamos pagal naują atskirą paskolos susitarimą. Pirmiau nurodytoms paskoloms Graikijos valstybė suteiks 80 % kapitalo ir atitinkamų palūkanų garantiją lengvatiniu laikotarpiu ir įprastu laikotarpiu visoms įmonėms. (…) Turi būti pateikti šie patvirtinamieji dokumentai: (…) Minėtas tyrimas turėtų apimti: B. Pirmiau nurodytų apskričių įmonės ir specialistai, besikreipiantys tik dėl naujos paskolos apyvartiniam kapitalui po miškų gaisrų, paraiškas turi pateikti Valstybės bendrųjų sąskaitų tarnybos 25 direktorato D skyriui kartu su šiais patvirtinamaisiais dokumentais: Nereikalaujama pateikti fizinės užtikrinimo priemonės, kad būtų padengtos naujos paskolos apyvartiniam kapitalui visoms įmonių kategorijoms. Paraiškas ir gyvybingumo tyrimus vertins Graikijos valstybės atsakomybės už garantijas valdymo ir vertinimo taryba (Įstatymo Nr. 3458/2006, GG I 94/8.5.2006, 37 straipsnis) prieš galutinai patvirtindama garantijos suteikimą pagal nacionalinės ir Bendrijos teisės aktų (EB sutarties 87 ir 88 straipsniai) nuostatas kartu su esama ir siūloma užtikrinimo priemone, kuri visiškai padengs pertvarkomą skolą (kai būtina).

(23)

1) Graikijos valstybė iki 2007 m. rugpjūčio 25 d. suteiks iki 80 % garantiją skoloms, kurių grąžinimo terminas jau suėjo arba nesuėjo, susidariusioms dėl paskolų, kurias kredito įstaigos suteikė specialistams ir įmonėms, įsisteigusiems ir vykdantiems veiklą Mesenės, Elidės, Arkadijos, Lakonijos, Eubojos apskrityse ir Achajos apskrities Egialijos savivaldybėje, t. y. nuo 2007 m. gaisrų nukentėjusiose savivaldybėse, pertvarkyti į naują paskolą, grąžintiną lygiomis dalimis kas šešis mėnesius (amortizuojant pagrindinę sumą ir palūkanas), kuriai bus nustatytas lengvatinis laikotarpis nuo 2007 m. rugpjūčio 25 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Visa paskolos pagal susitarimą trukmė bus dešimt (10) metų, įskaitant lengvatinį laikotarpį. Pirma šios paskolos grąžinimo įmoka bus sumokėta 2010 m. birželio 30 d.

2) Graikijos valstybė suteikia 80 % garantiją suteikiant penkerių metų paskolas apyvartiniam kapitalui, įskaitant lengvatinį laikotarpį, specialistams ir įmonėms, kurie yra įregistruoti ir vykdo veiklą Mesenės, Elidės, Lakonijos, Eubojos apskrityse ir Achajos apskrities Egialijos savivaldybėje, nukentėjusiose nuo 2007 m. gaisrų, nepriklausomai nuo įmonės registruotos buveinės vietos.

v)

gyvybingumo tyrimas kartu su siūloma fizine užtikrinimo priemone (tik tuo atveju, kai įmonės kreipiasi dėl skolos pertvarkymo esant didesnei nei 100000,00 EUR skolai).

a)

visus įmonės įsipareigojimus padengus skolą kredito sistemai, tiekėjams, draudimo fondams, valdžios institucijoms ir bendrajai rinkai, taip pat susitarimus dėl tokių įsipareigojimų įvykdymo tvarkos;

b)

įmonės paskelbtas praėjusių trejų metų ataskaitas (įmonės, kurios tvarko B tipo apskaitą, turi pateikti pastarųjų trejų metų formas E3 ir E9);

c)

artimiausių trejų metų įmonės pinigų srautų (įplaukų ir išmokų) tvarkaraštį;

d)

artimiausių trejų metų numatomas įmonės pajamas ir pelną;

e)

veiklai vykdyti reikalingą apyvartinį kapitalą ir finansavimo šaltinius;

f)

esamą užtikrinimo priemonę, siūlomą esamos užtikrinimo priemonės, padengiančios grąžintą skolą, restruktūrizavimą ir siūlomą naują fizinę užtikrinimo priemonę (tik jeigu skolos viršija 100000,00 EUR).

a)

įmonės paskelbtomis praėjusių trejų metų ataskaitomis (įmonės, kurios tvarko B tipo apskaitą, turi pateikti pastarųjų trejų metų formas E3 ir E9);

b)

artimiausių trejų metų įmonės pinigų srautų (įplaukų ir išmokų) tvarkaraščiu;

c)

artimiausių trejų metų numatomomis įmonės pajamomis ir pelnu;

d)

registracijos apskrities, kurioje yra įsisteigusi įmonė, rūmuose liudijimu (specialistai ir gyvulių augintojai turi pateikti vietos mokesčių administratoriaus išduotą veiklos pradžios liudijimą);

e)

užpildyta ir pasirašyta Valstybės bendrųjų sąskaitų tarnybos forma Įmonių, prašančių Graikijos Vyriausybės garantijos, gyvybingumo įvertinimas, kuri skelbiama tarnybos interneto svetainėje (www.mof-glk.gr).

(24) Įstatymo Nr. 3816/2010 (OJHR 6/Α’/26.1.2010) 2 straipsnio 7 dalyje su pakeitimais, padarytais Įstatymo Nr. 3867/2010 (OJHR 128/A’/3.8.2010) 21 straipsnio 5 dalimi, nustatyta paskolų, gautų Sprendimo Nr. 2/54310/0025/13.09.2007 (OJHR Β’ 1858/13.9.2007) pagrindu, gavėjų teisė reikalauti iki 2010 m. rugpjūčio 30 d., atgaline data nuo 2010 m. sausio 1 d., dvejiems metams sustabdyti kapitalo grąžinimo amortizacines įmokas, atitinkamai pratęsiant paskolos sutarties sąlygas ir sustabdymo laikotarpiu mokant palūkanas pagal sutartyje nustatytą palūkanų mokėjimo periodiškumą. Asmenys, atsakingi už palūkanų mokėjimą, buvo paskolos gavėjai. Sprendimu Nr. 2/22475/0025/25.04.2012 (OJHR Β’ 1346) su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2/52027/0025/30.08.2012 (OJHR Β’ 2404) ir Sprendimu Nr. 2/1755/0025/20.02.2013 (OJHR B’ 465/27.02.2013), buvo leista pratęsti šį sustabdymą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., remiantis tuo tikslu iki 2013 m. vasario 28 d. finansų įstaigai pateiktu prašymu. Sprendimu Nr. 2/38310/0025/14.05.2014 (OJHR Β’ 1262/16.05.2014) buvo leista toliau sustabdyti paskolų grąžinimą nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o Sprendimu Nr. 2/43758/0025/29.06.2015 (OJHR Β’ 1289/29.06.2015) buvo leista sustabdyti paskolų, kurių grąžinimo terminas sueina po 2017 m. sausio 1 d., grąžinimą nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Geografinė pagalbos apimtis

(25) Iš pradžių pagalbos schemos buvo taikomos Mesenės, Elidės, Arkadijos, Lakonijos, Eubojos apskrityse ir Achajos apskrities Egialijos savivaldybėje. Vėliau jos buvo išplėstos Sprendimu Nr. 46082/Β.2123/24-10-2007 (OJHR 2139/Β’/2-11-2007) ir apėmė Achajos apskrities Egialijos savivaldybės Egijo, Akratos, Diakofto, Simbolitijos, Erinėjo ir Egyros rajonus ir Kefalinijos apskrities Elijo-Pronų ir Livato rajonus ir konkrečiai valstybės garantijų atveju pagal Sprendimą Nr. 2/86490/0025/31.12.2007 (OJHR B’ 2493/31.12.2007), taip pat išplėstos Sprendimu Nr. 34227/Β.1123/23-7-2008 (OJHR 1548/Β’/5-8-2008) ir apėmė Argalastės ir Afetės savivaldybes ir Magnisijos apskrities Skiato savivaldybės Agia Paraskevės, Zorbadžių, Poro ir Trulo gyvenvietes ir konkrečiai valstybės garantijų atveju pagal Sprendimą Nr. 2/57144/0025/20.08.2008 (OJHR B’ 1732/28.08.2008).

Trukmė

(26) Ekonomikos ir finansų ministro sprendimas Nr. 36579/Β.1666/27-8-2007 (OJHR 1740/Β’/30-8-2007), kuriuo nustatytos valstybės pagalbos schemos (su tolesniais pakeitimais), buvo paskelbtas 2007 m. rugpjūčio 30 d. ir vis dar galioja pagal Graikijos valdžios institucijų pateiktus duomenis.

(27) Graikijos valdžios institucijos nurodė, kad pagalbos gavėjai turėjo pateikti paraiškas iki 2007 m. gruodžio 31 d., o paraiškų dėl Magnisijos apskrities Skiato savivaldybės Agia Paraskevės, Zorbadžių, Poro ir Trulo gyvenviečių pateikimo terminas buvo 2008 m. spalio 31 d. Pagal A schemą (žr. 14 konstatuojamąją dalį) paskolų trukmė buvo 10 metų, pagal B schemą (žr. 14 konstatuojamąją dalį) – 5 metai. Paskolos buvo teikiamos iki 2010 m. gruodžio 31 d. Valstybės garantijos buvo susietos su konkrečiais finansiniais sandoriais (t. y. su nurodytomis 10 metų trukmės paskolomis, susijusiomis su skolos pertvarkymu pagal A schemą, arba 5 metų trukmės paskolomis apyvartiniam kapitalui pagal B schemą).

Apskaičiuotas įtariamos pagalbos dydis

(28) Graikijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad bendra naudos gavėjams skirtų palūkanų subsidijų suma sudarė 192771140,81 EUR. Visų pirma, viena iš pagalbos gavėjų, t. y. bendrovė Sogia Ellas ir jos patronuojamosios įmonės, gavo 8293527,92 EUR palūkanų subsidiją, o šiai įmonei nebuvo suteikta valstybės garantija. Kalbant apie valstybės garantijas, Graikijos valdžios institucijos nurodė, kad bendra paskolų suma buvo 146969403,78 EUR, o visa Graikijos valstybės garantuota suma sudarė 117575523,04 EUR. Graikijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad kredito įstaigos jau pateikė prašymus suteikti garantiją 396 paskoloms (skirtoms 298 pagalboms gavėjams), kurių bendra suma yra 55233316,43 EUR. Graikijos valdžios institucijos pažymėjo, kad iš 76 prašymų, kurie buvo įvertinti pateikiant informaciją 2018 m. vasario mėn., valstybės garantija buvo suteikta 62 atvejais, todėl Graikijos valstybė sumokėjo kredito įstaigoms 6836810,80 EUR sumą. Šie skaičiavimai yra preliminarūs, atsižvelgiant į tai, kad Graikijos valdžios institucijos vis dar tvarko informaciją siekdamos patvirtinti galutinius pagalbos gavėjus ir sumas.

Pagalbos gavėjai

(29) Atrodo, kad pagalbos schemos yra atviros, inter alia,, visoms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų, išvardytų SESV I priede, gamyba, perdirbimu ir tiekimu rinkai bei miškininkyste tiek, kiek jos yra įsisteigusios ir vykdo veiklą, neatsižvelgiant į jų registruotą buveinę, vienoje iš teritorijų, kurioms taikomos pagalbos schemos (žr. 15 konstatuojamąją dalį).

(30) Graikijos valdžios institucijos preliminariai įvertino, kad palūkanų subsidijų gavėjai buvo 3773 įmonės (įskaitant bendrovę Sogia Ellas ir jos patronuojamąsias įmones), o valstybės garantijų gavėjai – 746 įmonės.

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos

(31) Atrodo, kad reikalavimus atitinkančios sąnaudos buvo įmonių, įsisteigusių ir vykdančių veiklą, neatsižvelgiant į jų registruotą buveinę, vienoje iš teritorijų, kurioms taikomos pagalbos schemos. Jeigu šios įmonės nevykdė ekonominės veiklos, jos nebuvo įtraukiamos į schemas. Jeigu įmonės turėjo daugiau nei vieną gamybos vienetą, jos galėjo gauti pagalbą pagal schemas gamybos vienetų, kurie buvo įsteigti ir veiklą vykdė nukentėjusiose teritorijose, veiklai. Visų pirma, kalbant apie B schemą, pagalbos gavėjai galėjo gauti paskolas, sudarančias iki 35 % jų gamybos vieneto, įsteigto ir veiklą vykdančio nukentėjusiose teritorijose, neatsižvelgiant į įmonės registruotą buveinę, apyvartos.

Pagalbos forma ir dydis

(32) Pagalba skiriama suteikiant valstybės garantijas ir palūkanų subsidijas. Valstybės garantijos buvo taikomos 80 % paskolos sumos, įskaitant atitinkamas palūkanas. Kalbant apie palūkanų subsidijas, taikomas pertvarkytoms paskoloms, pagalba sudarė 100 % lengvatiniu laikotarpiu ir 50 % – likusią paskolos trukmės dalį. Kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, naujų paskolų palūkanų subsidijos svyravo nuo 30 iki 100 %.

ABEJONĖS, KURIAS KOMISIJA IŠREIŠKĖ SPRENDIME PRADĖTI PROCEDŪRĄ Pagalbos buvimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį

(33) Siekdama sistemingai įvertinti, ar aptariamos schemos atitiko SESV 107 straipsnio 1 dalies sąlygas, Komisija atskirai išanalizavo kiekvieną iš dviejų taikytų priemonių: palūkanų subsidijas ir valstybės garantijas.

(34) Palūkanų subsidijos, kurias Graikijos valstybė suteikė remdamasi Sprendimu Nr. 36579/Β.1666/27-8-2007 (OJHR 1740/Β’/30-8-2007) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, atitiko visas SESV 107 straipsnio 1 dalies sąlygas. Šią subsidiją skyrė Graikijos valstybė ir ja buvo suteiktas akivaizdus pranašumas, nes paskolos kaina gerokai sumažėjo, o kai kuriais atvejais ir tam tikrais laikotarpiais netgi nebuvo taikomos palūkanos, kaip išsamiai apibūdinta 15 konstatuojamojoje dalyje.

(35) Be to, buvo įvykdyta ir atrankumo sąlyga, nes pagalbos gavėjais galėjo būti tik įmonės, kurių buveinės buvo nuo 2007 m. gaisrų nukentėjusiose geografinėse teritorijose, kaip numatyta 25 konstatuojamoje dalyje.

(36) Vertinant sąlygą dėl konkurencijos iškraipymo, pagal Teisingumo Teismo praktiką konkurencija gali būti iškraipyta vien dėl to, kad dėl įmonei teikiamos ekonominės naudos, kurios ji nebūtų galėjusi gauti įprastomis veiklos sąlygomis, sustiprėja tos įmonės konkurencinė padėtis, palyginti su kitomis įmonėmis konkurentėmis. Šioje byloje pagalbos gavėjų konkurencinė padėtis buvo sustiprinta dėl nacionalinės priemonės ekonominės naudos, todėl priemone galėjo būti iškraipyta konkurencija. Panašu, kad įmonei skiriama pagalba daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, jeigu ta įmonė veikia rinkoje, kuri atverta Sąjungos vidaus prekybai. Nagrinėjamos pagalbos gavėjai veikė labai konkurencingoje žemės ūkio produktų rinkoje ir miškininkystės sektoriuje. Be to, vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, nėra ribos ar procentinio dydžio, žemiau kurio gali būti laikoma, kad nedaroma jokia įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai; vien tai, kad gaunamos valstybės pagalbos dydis yra santykinai mažas arba įmonė, gaunanti paramą, yra nedidelė, nereiškia, kad negali būti daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai. Sąjungos vidaus prekyba žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose yra intensyvi. Todėl ši priemonė galėjo turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai.

(37) Todėl atrodė, kad palūkanų subsidijų atveju įvykdytos visos SESV 107 straipsnio 1 dalies sąlygos.

(38) Priėmus Sprendimą Nr. 36579/Β.1666/27-8-2007 (OJHR 1740/Β’/30-8-2007) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, Graikijos valstybė taip pat nusprendė suteikti garantiją įmonėms, turinčioms buveines geografinėse teritorijose, nukentėjusiose nuo 2007 m. gaisrų. Šios garantijos suteikimo sąlygos buvo išsamiau nustatytos Sprendime Nr. 2/54310/0025/13.09.2007 (OJHR Β’ 1858/13.9.2007) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Kaip nurodyta Komisijos pranešimo dėl garantijų 2.1 skirsnyje, SESV 107 straipsnio 1 dalies bendrieji kriterijai vienodai taikomi garantijoms. Valstybės tiesiogiai teikiamos garantijos iš tikrųjų gali būti valstybės pagalba. Valstybės garantijos nauda yra ta, kad su garantija susijusią riziką prisiima valstybė. Už tokią riziką turėtų būti atlyginama, sumokant tam tikrą priemoką. Kai valstybė tokio atlygio atsisako, įmonė, kuriai valstybė suteikia garantiją, gauna naudą, o valstybė netenka išteklių. Todėl šiuo atveju garantija buvo suteikiama iš valstybinių išteklių. Komisijos pranešime dėl garantijų taip pat nurodyta, kad, net jeigu pagal garantiją valstybė nėra nieko išmokėjusi, vis vien gali būti laikoma, kad valstybės pagalba yra.

(39) Nauda, gauta dėl garantijos pagal schemas, yra akivaizdi. Kaip nurodyta Komisijos pranešimo dėl garantijų 2.3 skirsnyje, kai paskolos gavėjas neprivalo mokėti priemokos arba moka nedidelę priemoką, jis įgyja pranašumą. Be to, palyginti su tais atvejais, kai garantija nesuteikiama, dėl valstybės garantijos paskolos gavėjas gali gauti paskolą palankesnėmis finansinėmis sąlygomis nei tos, kurios paprastai taikomos finansų rinkose.

(40) Tai, kad A schemos pagalbos gavėjai turėjo pateikti užtikrinimo priemonę, jeigu jų pertvarkyta skola viršijo 100000,00 EUR (žr. 23 konstatuojamąją dalį), nepakeitė vertinimo, kad net ir šiais atvejais suteikta valstybės garantija turėjo pagalbos elementą. Atitinkamos Komisijos pastabos, pateiktos Sprendime 2012/320/ES, kurioms pritarė Bendrasis Teismas sprendime byloje T-150/12, buvo aktualios ir šioje byloje. Taigi net tada, kai pagalbos gavėjai buvo pateikę užtikrinimo priemones, valstybės garantija buvo pagalba, nes ji buvo skiriama valstybės nuožiūra, t. y. sprendžiant, ar pasinaudoti susitarimų dėl užtikrinimo priemonės suteikiamomis teisėmis, jeigu pagalbos gavėjai negrąžintų paskolų. Taip ir buvo, nes atrodo, kad schemų teisiniame pagrinde nebuvo jokių nuostatų, pagal kurias automatiškai įsigaliotų susitarimai dėl užtikrinimo priemonės pagalbos gavėjams negrąžinus paskolų. Galiausiai nebuvo aišku, ar užtikrinimo priemone visais atvejais reikėjo užtikrinti visą paskolos sumą. Taip pat nebuvo aišku, ar užtikrinimo priemonė turėjo kokios nors reikšmės apskaičiuojant taikomą priemoką (jeigu tokia buvo).

(41) Komisijos pranešimo dėl garantijų 3.4 skirsnyje pateiktas sąlygų, kurias visas įvykdžius laikoma, kad valstybės pagalbos nėra, sąrašas. Atrodė, kad nagrinėjama priemonė neatitinka visų šių sąlygų. Visų pirma atrodė, kad schemose gali dalyvauti ir finansinių sunkumų patiriantys skolininkai, kaip reikalaujama pagal Komisijos pranešimo dėl garantijų 3.4 skirsnio a punktą. Graikijos valdžios institucijos nurodė, kad sunkumų patiriančios įmonės nebuvo įtrauktos į schemas, nes prieš gaudamos valstybės garantiją įmonės turėjo pateikti gyvybingumo tyrimus. Tačiau remiantis Sprendimo Nr. 2/54310/0025/13.09.2007 (OJHR Β’ 1858/13.9.2007) formuluote, pareiga pateikti gyvybingumo tyrimą buvo taikoma tik toms įmonėms, kurios pateikė prašymą pertvarkyti didesnę nei 100000,00 EUR skolą, kaip cituojama 23 konstatuojamojoje dalyje. Todėl atrodė, kad sunkumų patiriančios įmonės galėjo dalyvauti kaip kiti pagalbos gavėjai pagal A schemą ir visi pagalbos gavėjai pagal B schemą. Be to, remdamasi Komisijos sprendimo 2012/307/ES 88 ir 89 konstatuojamosiose dalyse pateiktais savo argumentais, Komisija negalėjo pritarti šiam argumentui, atsižvelgiant į minėtą ministro sprendimą. Tame sprendime buvo nurodyta, kad gyvybingumo tyrime reikės nurodyti visus įmonės įsipareigojimus padengus skolą kredito sistemai, tiekėjams, draudimo fondams, valdžios institucijoms ir bendrajai rinkai, taip pat susitarimus dėl tokių įsipareigojimų įvykdymo tvarkos. Taigi negalima atmesti galimybės, kad pagalba buvo suteikta sunkumų patiriančioms įmonėms, nes pats gyvybingumo tyrimas buvo atliekamas restruktūrizuojant skolą pagal A schemą. Kitaip tariant, gyvybingumo tyrime buvo akcentuojamos pagalbos gavėjų gyvybingumo perspektyvos atlikus restruktūrizavimą pagal A schemą. Tai reiškia, kad atliekant tyrimą pareiškėjai galėjo patirti sunkumų, tačiau jiems vis dėlto galėjo būti leista dalyvauti A schemoje, nes buvo prognozuojama, kad gavus pagalbą gali būti atkurtas jų gyvybingumas.

(42) Be to, atsižvelgiant į Komisijos pranešimo dėl garantijų 3.4 skirsnio d punktą, nebuvo aišku, ar pagalbos gavėjai mokėjo kokią nors priemoką ir, jeigu mokėjo, kokiu pagrindu ši priemoka buvo apskaičiuojama, kad atspindėtų į rinką orientuotą kiekvienos garantijos kainą. Schemų teisiniuose pagrinduose nėra jokių nuorodų į skaičiavimą, o 2 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose Graikijos valdžios institucijų raštuose nebuvo teigiama, kad valstybės garantijos suteikiamos tik sumokėjus priemoką. Todėl kilo abejonių, ar schemos sąlygos yra pagrįstos tokiu tikrovę atitinkančiu rizikos vertinimu, kad, atsižvelgiant į garantijų gavėjų mokamas priemokas, labiausiai tikėtina, kad įmonės pačios finansuojA schemą.

(43) Todėl atrodė, kad nebuvo tinkamai ir laipsniškai įvertintas sistemos savarankiško finansavimo aspektas, taip pat nebuvo atlikta metinė priemokų, jeigu jos buvo taikomos, dydžio ar galimo jų patikslinimo, siekiant užtikrinti tolesnį savarankišką schemų finansavimą, peržiūra. Be to, nebuvo nurodyti schemų teisiniai pagrindai. Todėl nebuvo įvykdyta ir Komisijos pranešimo dėl garantijų 3.4 skirsnio e punkto sąlyga.

(44) Be to, vėl kilo abejonių, kad, jeigu pagal tas schemas buvo taikomos priemokos už valstybės garantijas, pagal Komisijos pranešimo dėl garantijų 3.4 skirsnio f punktą šios priemokos padengė įprastinę riziką, susijusią su garantijos suteikimu, schemos administravimo išlaidas ir metinę pakankamo kapitalo grąžą, net jeigu toks kapitalas nesukaupiamas arba sukaupiamas tik iš dalies. Todėl buvo abejotina, ar priemokos atitiko rinkos kainas.

(45) Be to, atrodė, kad schemose nebuvo nustatyti reikalavimai atitinkamus reitingus turinčioms bendrovėms, o tai yra skaidrumo sąlyga pagal Komisijos pranešimo dėl garantijų 3.4 skirsnio g punktą.

(46) Priimant sprendimą pradėti procedūrą nebuvo nė vieno elemento, iš kurio būtų matyti, ar nagrinėjamoms schemoms buvo taikomos Komisijos pranešimo dėl garantijų 3.5 skirsnyje nustatytos galimybės pasinaudoti MVĮ skirtų garantijų schemų saugaus uosto priemokomis arba MVĮ skirtų garantijų schemų vienintelėmis priemokomis. Nebuvo galima atmesti galimybės, kad MVĮ pasinaudojo šiomis schemomis.

(47) Todėl Komisija negalėjo atmesti valstybės pagalbos buvimo remdamasi Pranešimo dėl garantijų 3.4 skirsnio sąlygomis. Priešingai, nagrinėjamų priemonių valstybės garantijos buvo valstybės pagalba, nes jos atitiko atitinkamas SESV 107 straipsnio 1 dalies sąlygas.

(48) Dėl priemonių priskyrimo valstybei buvo aišku, kad valstybės garantijas suteikė Graikijos valstybė.

(49) Sprendime pradėti procedūrą Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Sprendimą Nr. 2/54310/0025/13.09.2007 (OJHR Β’ 1858/13.9.2007) Graikijos valstybės atsakomybės už garantijas valdymo ir vertinimo taryba buvo atsakinga už visų paraiškų vertinimą prieš suteikiant valstybės garantijas. Taigi jos veiksmai buvo priskirtini valstybei ir Graikijos valdžios institucijos negalėjo teigti, kad valstybės garantijos gali būti panaikintos ex tunc, nes kai kurių jų suteikimo sąlygos nebuvo įvykdytos jų suteikimo momentu.

(50) Kai buvo naudojami valstybiniai ištekliai, valstybės garantijos užtikrino, kad su garantijomis susijusią riziką prisiėmė valstybė. Todėl nagrinėjamos valstybės garantijos kelia pavojų valstybiniams ištekliams, nes pareikalauta garantuota suma turėjo būti išmokama iš valstybės biudžeto. Be to, bet kokia garantija be tinkamos kompensacijos reiškė valstybės finansinių išteklių praradimą. Teisiniuose valstybės garantijų teikimo pagrinduose nebuvo numatyta jokių priemokų, kurias turėtų mokėti pagalbos gavėjai. Remiantis informacija, kurią Komisija turėjo priimdama sprendimą pradėti procedūrą, atrodo, kad garantijas gaunančios įmonės nemokėjo jokių priemokų, todėl joms nebuvo tinkamai atlyginama.

(51) Kadangi, remiantis turima informacija, garantijas gavusioms įmonėms nereikėjo mokėti priemokos (jeigu tokių būta), kuri būtų lygi sumai, kurios galėtų reikalauti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas, kad galėtų suteikti tokią garantiją, jos įgijo pranašumą. Be to, negalima atmesti galimybės, kad kai kurie pagalbos gavėjai negalėjo arba nebūtų galėję gauti jokios garantijos ar paskolos rinkoje (taikant bet kokias priemokas ar palūkanų normas), o tokiu atveju jų pranašumas buvo arba būtų buvęs ta suma, kurią padengė valstybės garantija.

(52) Dėl atrankumo, konkurencijos iškraipymo ir poveikio prekybai buvo taikomi tie patys argumentai, kurie nurodyti 35 ir 36 konstatuojamosiose dalyse. Taigi šios sąlygos taip pat yra vykdomos.

(53) Todėl priimant sprendimą pradėti procedūrą paaiškėjo, kad teikiant valstybės garantijas paskoloms buvo įvykdytos SESV 107 straipsnio 1 dalies sąlygos.

Pagalbos schemų neteisėtumas

(54) Atsižvelgiant į tai, kad priemonės jau buvo įgyvendintos apie jas nepranešus Komisijai, pagal schemas suteikta pagalba buvo neteisėta pagalba pagal Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 1 straipsnio f punktą.

Pagalbos suderinamumas su vidaus rinka

(55) Nustačius, kad schemos yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, reikėjo įvertinti, ar pagalba gali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 2 dalį arba 107 straipsnio 3 dalį.

(56) Graikija nurodė galimą suderinamumą pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą.

(57) Schemos taikomos tik tose geografinėse vietovėse, kurios nukentėjo nuo didelių gaisrų, kuriuos, Graikijos valdžios institucijų teigimu, galima laikyti gaivaline nelaime. Komisija natūraliai kilusius laukinės augmenijos gaisrus laikė gaivalinėmis nelaimėmis, tačiau nustatė, kad gaisrai, dėl kurių patiriami dideli nuostoliai, yra ypatingi įvykiai. Šis skirtumas neturėjo jokios įtakos vertinimui, nes tiek gaivalinės nelaimės, tiek ypatingi įvykiai turi būti vertinami pagal tą pačią SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą kaip pagalba gaivalinių nelaimių ar ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti.

(58) Kadangi nagrinėjamos pagalbos schemos buvo pagalba, apie kurią nebuvo pranešta, kad būtų galima taikyti SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, jos turėjo atitikti teikiant valstybės pagalbą galiojusias valstybės pagalbos taisykles. Remiantis Graikijos valdžios institucijų pateikta informacija, minėtos schemos pradėtos taikyti nuo 2007 m. rugpjūčio 25 d. Taigi nagrinėjamų schemų suderinamumas su vidaus rinka buvo nagrinėjamas atsižvelgiant į tuo laikotarpiu galiojusias valstybės pagalbos taisykles. Tai buvo Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairės (toliau – 2007–2013 m. gairės), visų pirma jų V.B.2 skirsnis dėl žemės ūkio ir VII skirsnis dėl miškininkystės.

(59) Atsižvelgdama į 40 konstatuojamojoje dalyje pareikštas abejones, ar aptariamos schemos nebuvo taikomos sunkumus patiriančioms įmonėms, Komisija pateikė paaiškinimą priimdama sprendimą pradėti procedūrą. Pagalba sunkumus patiriančioms įmonėms galėtų būti laikoma suderinama tik tuo atveju, jeigu ji atitiktų Komisijos gairių dėl pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui (toliau – Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės), kurios buvo taikomos tuo metu, kai buvo suteikta pagalba pagal nagrinėjamas schemas, sąlygas. Vienintelė pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms išimtis buvo pagalba, skirta gaivalinių nelaimių ar ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti, kuriai nebuvo taikomos Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės, kaip nurodyta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 19 ir 20 punktuose. Iš to darytina išvada, kad skirsnyje Pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti nagrinėjamos visos įmonės, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą suteikiant pagalbą, o skirsnis Pagalba, skirta tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti yra skirtas sunkumų nepatiriančioms įmonėms ir sunkumus patiriančioms įmonėms, kurioms yra taikomos Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės.

(60) Kalbant apie pagalbą, suteiktą žemės ūkio sektoriuje, Komisija turėjo patikrinti gaivalinės nelaimės ar ypatingo įvykio, kuriais buvo remiamasi siekiant pateisinti pagalbos skyrimą, buvimą ir tai, ar buvo įvykdytos visos šios 2007–2013 m. gairių V.B.2 skirsnio sąlygos:

(60) a)

žala, už kurią buvo skirta kompensacija, buvo įrodyta tiesioginė gaivalinės nelaimės ar ypatingo įvykio pasekmė;

b)

pagalba nebuvo per daug kompensuota žala ir ja buvo atlyginta tik gaivalinės nelaimės ar ypatingo įvykio padaryta žala, todėl žala turėjo būti įvertinta kuo tiksliau, o dėl jos skiriama kompensacija turėjo būti apskaičiuota kiekvieno gavėjo lygmeniu ir iš pagalbos sumos turėjo būti atimtos visos gautinos išmokos, pavyzdžiui, pagal draudimo liudijimus.

(61) Nagrinėjamų schemų teisiniame pagrinde nurodytos nuo gaisrų nukentėjusios teritorijos. Kadangi Komisija savo valstybės pagalbos teisinėse priemonėse nuosekliai laikėsi nuomonės, kad natūraliai kilę laukinės augmenijos gaisrai yra gaivalinės nelaimės, o gaisrai, dėl kurių patiriami dideli nuostoliai, yra ypatingi įvykiai pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, įmonės, patyrusios žalą dėl nagrinėjamų gaisrų, neatsižvelgiant į tai, ar jie teisiškai vertinami kaip gaivalinės nelaimės ar ypatingi įvykiai, gali būti laikomos pagalbos, skirtos atlyginti žalą, patirtą dėl tiesioginių tų pačių įvykių pasekmių, gavėjomis.

(62) Tačiau nagrinėjamose schemose nebuvo pateikta jokia žalos apibrėžtis ir nebuvo nustatytas ryšys tarp pagalbos ir žalos, patirtos dėl gaisrų. Vienintelis ryšys tarp pagalbos gavėjų ir gaisrų buvo tas, kad pirmieji buvo įsisteigę ir vykdė veiklą, neatsižvelgiant į jų registruotą buveinę, vienoje iš geografinių vietovių, nukentėjusių nuo gaisrų. Tokia išvada buvo padaryta remiantis Graikijos valdžios institucijų atsakymu, cituojamu 18 konstatuojamojoje dalyje. Todėl pagalbos gavėjai galėjo apskritai nepatirti žalos, o jeigu taip ir buvo, pagalbos schemų teisiniame pagrinde nebuvo nustatytas reikalavimas, kad tokia žala būtų padaryta tiesiogiai dėl gaisrų.

(63) Be to, iš Sprendimo Nr. 36579/Β.1666/27-8-2007 (OJHR 1740/Β’/30-8-2007) dalinio pakeitimo Sprendimu Nr. 46082/Β.212324-10-2007 (OJHR 2139/Β’/2-11-2007) matyti, kad tiesioginis ryšys tarp patirtos žalos, jeigu tokia yra, ir gaisrų nebuvo pagalbos skyrimo sąlyga, kaip nurodyta atitinkamoje ištraukoje, cituojamoje 19 konstatuojamojoje dalyje. Šiuo daliniu pakeitimu buvo nustatyta, kad esamoms paskoloms, kurios jau buvo pertvarkytos anksčiau, netaikomas Sprendimo Nr. 36579/Β.1666/27-8-2007 (OJHR 1740/Β’/30-8-2007) A skyrius, t. y. skolų pertvarkymas subsidijuojant palūkanas. Juo buvo nustatyta tik išimtis įmonėms, kurios akivaizdžiai patyrė žalą dėl gaisrų, padarytą jų patalpose esantiems statiniams, mechaninei įrangai, žaliavoms ar prekėms. Norint patvirtinti šią žalą, jos turėtų pateikti kompetentingų jų apskrities valdžios institucijų patvirtinimus. Tačiau, jeigu bendroje schemos struktūroje būtų buvęs tiesioginis ryšys tarp žalos ir gaisrų, ši ištrauka neturėtų prasmės, nes visi pagalbos gavėjai iš esmės būtų turėję patirti žalą, kurią tiesiogiai sukėlė gaisrai. Taigi, priešingai, vienintelė logiška išvada, kurią galima padaryti iš šio dalinio pakeitimo, buvo tai, kad ne visi pagalbos gavėjai turėjo patirti gaisrų padarytą žalą.

(64) Be to, neatrodė, kad schemų teisiniuose pagrinduose buvo numatytas kuo tikslesnio žalos, kurią įmonės patyrė tiesiogiai dėl gaisrų, įvertinimo metodas. Be to, nebuvo numatyta, kaip apskaičiuojamos reikalavimus atitinkančios sąnaudos remiantis tokia žala. Kaip jau nurodyta 62 konstatuojamojoje dalyje, schemose nebuvo numatytas tiesioginis ryšys tarp gaisrų ir žalos, kurią dėl jų faktiškai patyrė pagalbos gavėjai. Kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, pagalbos suma galiausiai buvo nustatoma pagal paskolos, kuriai buvo suteikta palūkanų subsidija ir valstybės garantija, sumą. Tačiau pačios paskolos suma nebuvo ribojama A schemos atveju. B schemos atveju ji buvo nustatoma remiantis kiekvienos įmonės apyvarta.

(65) Be to, neatrodė, kad schemose būtų numatytas mechanizmas, pagal kurį būtų galima stebėti pagalbos pagal šias schemas sumavimą su pagalba pagal kitas schemas, kad būtų išvengta per didelės kompensacijos už žalą, kurią dėl nagrinėjamų gaisrų patyrė atskiri pagalbos gavėjai. Be to, tais atvejais, kai įmonė iš tikrųjų patyrė žalą dėl gaisrų, į schemas nebuvo įtraukta nuostatų, draudžiančių skirti pagalbą dėl tos pačios žalos išmokoms, mokėtinoms, pavyzdžiui, pagal draudimo liudijimus.

(66) Kalbant apie miškų ūkyje suteiktą pagalbą, buvo atskirta valstybės pagalba miškų išsaugojimui, gerinimui, plėtrai ir priežiūrai atsižvelgiant į miškų ekologines, apsaugines ir rekreacines funkcijas ir valstybės pagalba miškams, naudojamiems komerciniais tikslais. Kalbant apie pirmąją, 2007–2013 m. gairių VII skirsnyje numatyta galimybė patvirtinti valstybės pagalbą miškų, kurie, be kita ko, nukentėjo nuo gaisro, atkūrimui. Atsižvelgiant į šią politiką, 2007–2013 m. gairių 174 punkto c papunktyje nustatyta, kad pagalba neturėtų būti tvirtinama už komerciškai perspektyvų kirtimą ar atželdinimą po kirtimo arba bet kokių sodinių sodinimą ir priežiūrą, kurie neduoda akivaizdžios aplinkosauginės ar rekreacinės naudos. Priešingai, pagalbos miškams, naudojamiems komerciniais tikslais, suderinamumas turėjo būti tiesiogiai vertinamas pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą, nes šiuo klausimu nebuvo atitinkamų Komisijos gairių.

(67) Dėl pagalbos miškams, nenaudojamiems komerciniais tikslais, pagal 2007–2013 m. gairių 175 punkto a papunktį buvo reikalaujama įrodyti, kad pagalba tiesiogiai prisidedama prie ekologinių, apsauginių ir rekreacinių miškų funkcijų, biologinės įvairovės ir sveiko miško išsaugojimo arba atkūrimo. Taip gali būti tuo atveju, jeigu pagalba skiriama planuojant ir vykdant gaisrų pažeistų miškų atkūrimą, kai pagrindinis tokių priemonių tikslas yra prisidėti prie miškų ekosistemos ir biologinės įvairovės ar tradicinio kraštovaizdžio išlaikymo ar atkūrimo. Tačiau pagalba negali būti skiriama už medžių kirtimą, kurio pirminis tikslas yra komerciškai perspektyvi medienos gavyba, arba už miškų atželdinimą, kai vietoje nukirstų medžių sodinami lygiaverčiai medžiai. Kadangi nėra ryšio tarp pagalbos ir gaisrų padarytos žalos, Komisijai kilo abejonių, ar šios sąlygos buvo įvykdytos visais atvejais, kai pagal šias schemas buvo teikiama pagalba miškams, kurie nebuvo naudojami komerciniais tikslais. Komisijai taip pat kilo abejonių, ar pagrindinis tokios pagalbos tikslas buvo miškų ekosistemos ir biologinės įvairovės ar tradicinio kraštovaizdžio atkūrimas, atsižvelgiant į tai, kad pagalbos schemų teisiniuose pagrinduose nebuvo atitinkamų nuostatų.

(68) Kaip minėta, pagalba miškams, naudojamiems komerciniais tikslais, turi būti tiesiogiai įvertinta pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą. Remiantis Komisijos sprendimų praktika, žala, kuriai skiriama pagalba, turi būti įrodyta tiesioginė žalos pasekmė. Teikiant pagalbą neturi būti perteklinio žalos kompensavimo; ja turėtų būti atitaisoma tik gaivalinės nelaimės ar ypatingo įvykio padaryta žala. Visa kiekvienam pagalbos gavėjui skiriama pagalba negali viršyti patirtos materialinės žalos. Vis dėlto vertinimas, ar šios sąlygos buvo įvykdytos žemės ūkio sektoriuje, kaip nurodyta 62–65 konstatuojamosiose dalyse, buvo taikomas miškininkystės sektoriui mutatis mutandis. Komisijai taip pat kilo abejonių dėl tiesioginio ryšio tarp žalos ir gaisrų, taip pat dėl per didelės kompensacijos prevencijos. Galiausiai neatrodė, kad teisiniuose schemų pagrinduose buvo numatyta, jog pagalba gali būti skiriama tik dėl patirtos materialinės žalos.

(69) Atsižvelgdama į šias pastabas, sprendime pradėti procedūrą (žr. sprendimo pradėti procedūrą 67 konstatuojamąją dalį) Komisija laikėsi nuomonės, kad Graikijos valdžios institucijų pateikta informacija nepagrindžia argumento, kad nagrinėjamos schemos dėl savo pobūdžio ir įgyvendinimo būdo buvo skirtos gaivalinių nelaimių ar ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti. Taigi Komisijai kilo rimtų abejonių, ar jos suderinamos su SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu.

(70) Sprendime pradėti procedūrą (žr. sprendimo pradėti procedūrą 68 konstatuojamąją dalį) nebuvo galima atmesti galimybės, kad įmonės gavo pagalbą pagal nagrinėjamas schemas, net jeigu jos nenukentėjo nuo gaisrų, ir kad todėl tokia pagalba buvo nesuderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą. Todėl suderinamumas turėjo būti analizuojamas atsižvelgiant ir į SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(71) Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu ji skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Graikijos valdžios institucijos neginčijo, kad nagrinėjamoms valstybės pagalbos schemoms taikomas SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas.

(72) Priimant sprendimą pradėti procedūrą neatrodė, kad sunkumų nepatiriančioms įmonėms būtų tinkamas valstybės pagalbos teisinis pagrindas pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Atrodė, kad pagal valstybės pagalbos schemas suteikta pagalba buvo veiklos pagalba, kuri yra nesuderinama su SESV.

(73) Konkrečiai kalbant apie sunkumus patiriančias įmones, atsižvelgdama į 40 konstatuojamojoje dalyje pareikštas abejones, ar kai kurie pagalbos gavėjai buvo sunkumus patiriančios įmonės, Komisija nagrinėjo, ar pagalba gali būti laikoma suderinama pagal Sąjungos teisės priemonę, galiojusią pagalbos suteikimo dieną. Remiantis 2007–2013 m. gairių 145 punktu, taip pat Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 19 ir 20 punktais, pagalba sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose bus vertinama vadovaujantis Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėmis. Įvertinimas neapsiribojo pagalbos MVĮ schemomis dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos 46 konstatuojamojoje dalyje.

(74) Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 15 punktą sanavimo pagalba sunkumų patiriančiai įmonei suteikia trumpą, ne ilgesnį kaip šešių mėnesių, atokvėpį. Kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamų pagalbos schemų atveju A schemos trukmė buvo 10 metų, o B schemos – 5 metai. Todėl pagal jas suteikta pagalba negalėjo būti laikoma sanavimo pagalba.

(75) Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 17 punkte nustatyta, kad restruktūrizavimo pagrindas – įvykdomas, nuoseklus ir tolimą ateitį numatantis planas atstatyti įmonės ilgalaikės trukmės gyvybingumą. Restruktūrizavime paprastai galima išskirti vieną ar kelis elementus: įmonės veiklos perorganizavimą ir racionalizavimą remiantis našesniu pagrindu, paprastai nutraukiant nuostolingą veiklą ir pertvarkant tas veiklos rūšis, kurios vėl gali tapti konkurencingos, ir galbūt diversifikavimą pradedant naujas ir gyvybingas veiklos rūšis. Finansinis restruktūrizavimas (kapitalo injekcijos, skolos sumažinimas) paprastai turi būti vykdomas kartu su fiziniu restruktūrizavimu. Tačiau pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires vykdomos restruktūrizavimo operacijos negali būti apribojamos vien finansine pagalba, skirta ankstesniems nuostoliams padengti, nepašalinant tų nuostolių priežasčių.

(76) Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 35 punkte nustatyta, kad restruktūrizavimo planas, kurio trukmė turi būti kuo trumpesnė, per pagrįstą laikotarpį ir remiantis realiomis būsimų veiklos sąlygų prielaidomis turi atkurti įmonės ilgalaikį gyvybingumą, o restruktūrizuojant reikia numatyti atsisakyti tokių veiklos rūšių, kurios neštų struktūrinius nuostolius netgi restruktūrizavimui pasibaigus.

(77) Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 38 ir 39 punktuose nurodyta, kad, siekiant užtikrinti, jog neigiamas poveikis prekybos sąlygoms būtų sumažintas taip, kad siekiami teigiami pokyčiai nusvertų neigiamus, reikia imtis kompensacinių priemonių. Tokias priemones gali sudaryti turto išpardavimas, pajėgumų arba dalyvavimo rinkoje sumažinimas bei patekimo į atitinkamas rinkas kliūčių sumažinimas.

(78) Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 45 punkte nustatyta, kad, siekiant apriboti iškraipantį poveikį, pagalbos suma arba jos teikimo forma turi būti tokia, kad bendrovei neliktų grynųjų pinigų pertekliaus, kurį būtų galima naudoti su restruktūrizavimo procesu nesusijusiai, agresyviai, rinką iškreipiančiai veiklai, ir jokia pagalbos dalis neturėtų būti naudojama naujoms, įmonės gyvybingumui atkurti nebūtinoms investicijoms finansuoti.

(79) Priimant sprendimą pradėti procedūrą neatrodė, kad būtų parengtas restruktūrizavimo planas (kaip apibrėžta Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse), susietas su kuria nors iš šių priemonių, todėl nebuvo įmanoma išanalizuoti atitikties Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėms. Darant prielaidą, kad kai kurios priemonės buvo taikomos sunkumus patiriančioms įmonėms, priemonės atrodė tik finansinė pagalba, skirta praeities nuostoliams atlyginti, nepašalinant tų nuostolių priežasčių.

(80) Atsižvelgdama į visus šiuos elementus, Komisija sprendime pradėti procedūrą išreiškė abejones dėl pagalbos schemų atitikties Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėms (žr. sprendimo pradėti procedūrą 78 konstatuojamąją dalį). Taigi Komisijai kilo abejonių dėl pagalbos tiek sunkumų nepatiriančioms, tiek sunkumus patiriančioms įmonėms schemų suderinamumo su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu.

(81) Priimdama sprendimą pradėti procedūrą (žr. to sprendimo 79 konstatuojamąją dalį), Komisija laikėsi nuomonės, kad pagalbos gavėjams, reikalavimus atitinkančioms sąnaudoms ir įvertintų valstybės pagalbos priemonių pagalbos intensyvumui nebuvo taikomas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014 (toliau – Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas), pagal kurį tam tikros pagalbos rūšys būtų suderinamos su vidaus rinka taikant SESV 107 ir 108 straipsnius.

(82) Dėl SESV numatytų kitų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo Komisija manė, kad svarstoma pagalba negali atitikti SESV 107 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, nes tai nėra socialinio pobūdžio pagalba ar SESV 107 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta pagalba. Taip pat nebuvo taikytinos SESV 107 straipsnio 3 dalies a, b ir d punktuose nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos, nes minėta pagalba nebuvo skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti, visai Europai svarbiems projektams skatinti arba dideliems ekonomikos sutrikimams atitaisyti, taip pat nebuvo skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti.

(83) Galiausiai reikėtų pažymėti, kad, atsižvelgiant į Deggendorf principą, išdėstytą Bendrojo Teismo sprendime sujungtose bylose T-244/93 ir T-486/93, bet kokios pagalbos išmokėjimas pagal schemas, taikytas bet kuriai įmonei, anksčiau gavusiai neteisėtos pagalbos, kuri Komisijos sprendimu paskelbta nesuderinama, bus sustabdyta, kol ta įmonė grąžins arba perves į blokuotą sąskaitą visą neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos sumą bei atitinkamas susigrąžinimo palūkanas. Teisiniuose pagalbos schemų pagrinduose toks sustabdymas nebuvo numatytas. Todėl kilo abejonių, ar jos negalėjo būti taikomos įmonėms, anksčiau gavusioms pagalbą, kuri buvo pripažinta nesuderinama, bet tuo metu dar nebuvo susigrąžinta.

GRAIKIJOS PASTABOS

(84) 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu Graikijos valdžios institucijos pateikė pastabas, kuriose ginčijamos kai kurios išvados, įtrauktos į sprendimą pradėti procedūrą. Graikijos valdžios institucijos tvirtino, kad nagrinėjamoje byloje valstybės pagalba nėra teikiama. Be to, jeigu būtų nustatyta, kad valstybės pagalba teikiama, ta pagalba yra suderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis. Be to, jos nurodė, kad valstybės pagalbą pripažinus nesuderinama būtų visiškai neįmanoma ją susigrąžinti. Galiausiai jos nurodė siekiančios gauti informacijos apie schemų pagalbos gavėjus, tačiau tuo metu joms nepavyko jų rasti.

Pagalbos buvimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį

(85) Graikijos valdžios institucijos teigė, kad valstybės pagalba pirmiausia nebuvo teikiama, nes nebuvo įvykdytos ekonominio pranašumo suteikimo, atrankumo, konkurencijos iškraipymo ir poveikio prekybai sąlygos. Jos neginčijo likusių valstybės pagalbos buvimo sąlygų, kurios turi būti vykdomos kartu, buvimo.

(86) Graikijos valdžios institucijos teigė, kad ekonominio pranašumo suteikimo, atrankumo, konkurencijos iškraipymo ir poveikio prekybai sąlygos nebuvo įvykdytos, nes nagrinėjamos schemos buvo įgyvendintos siekiant kompensuoti žalą, padarytą dėl išskirtinio ir ypatingo įvykio, t. y. gaisrų konkrečiose teritorijose.

(87) Dėl ekonominio pranašumo buvimo Graikijos valdžios institucijos visų pirma teigė, kad jo nėra, nes žala nebuvo įprastos išlaidos, o nagrinėjama padėtis nebuvo įprasta rinkos sąlyga. Priešingai, tai buvo išskirtinis ir ypatingas įvykis.

(88) Graikijos valdžios institucijos taip pat teigė, kad nagrinėjama byla yra susijusi ne su kai kurių įmonių atrankumu, palyginti su kitomis, kurių faktinės ir teisinės aplinkybės yra tokios pačios, o su veiksmais dėl ypatingos aplinkybės, nuo kurios nukentėjo įmonės kai kuriose teritorijose. Dėl šios priežasties tokios įmonės, palyginti su kitomis savo sektorių įmonėmis, atsidūrė ypatingoje ir labai nepalankioje padėtyje. Be to, sąlygos imtis veiksmų dėl šio ypatingo įvykio buvo nustatytos skaidriai ir objektyviai bei siekiant atkurti finansinę pusiausvyrą nukentėjusiose teritorijose. Todėl patvirtintos schemos buvo būtinos siekiant ginti viešąjį interesą.

(89) Dėl konkurencijos iškraipymo ir poveikio prekybai Graikijos valdžios institucijos tvirtino, kad schemomis buvo siekiama imtis veiksmų dėl ypatingo įvykio. Schemomis nebuvo pagerinta pagalbos gavėjų konkurencinė padėtis, nes buvo atkurta jų padėtis iki gaivalinės nelaimės.

(90) Graikijos valdžios institucijos dar kartą glaustai apibūdino valstybės garantijų teisinį pagrindą ir individualią nagrinėjamų schemų taikymo sritį. Jos pažymėjo, kad garantijos buvo susietos su konkrečiais nustatytos didžiausios sumos finansiniais sandoriais, jos buvo terminuotos ir jomis buvo padengiama ne daugiau kaip 80 % pagalbos gavėjų negrąžintų paskolų.

(91) Be to, Graikijos valdžios institucijos teigė, kad schemos nebuvo taikomos finansinius sunkumus patiriančioms įmonėms. Jos atkreipė dėmesį į tai, kad visų pagalbos gavėjų gyvybingumą vertino Graikijos valstybės atsakomybės už garantijas valdymo ir vertinimo taryba, remdamasi patvirtinamaisiais dokumentais, kuriuos turėjo pateikti pagalbos gavėjai. Buvo reikalaujama pateikti gyvybingumo tyrimą, kai įmonės kreipėsi dėl didesnės kaip 100000,00 EUR skolos pertvarkymo pagal A schemą. Šis reikalavimas nebuvo taikomas visoms kitoms įmonėms pagal A schemą ir visoms įmonėms pagal B schemą. Graikijos valdžios institucijos paaiškino, kad reikalavimas pateikti gyvybingumo tyrimą netaikomas pastarosioms įmonėms, nes pagalbos suma buvo ribota, o konkrečią informaciją jau buvo galima rasti atitinkamoje Valstybės bendrųjų sąskaitų tarnybos formoje Graikijos valstybės garantijos prašančių įmonių gyvybingumo įvertinimas bei nustatyti iš kitų patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos turėjo pateikti suinteresuotos įmonės. Dėl šių priežasčių schemose galėjo dalyvauti tik gyvybingos įmonės.

(92) Graikijos valdžios institucijos taip pat argumentavo, kad nagrinėjamų schemų sąlygos skiriasi nuo schemų, vertintų Sprendime 2012/307/ES, sąlygų, todėl ginčijo sprendimo pradėti procedūrą 40 konstatuojamojoje dalyje cituojamą atitinkamą išvadą.

(93) Remiantis Sprendime 2012/307/ES įvertintų schemų teisiniais pagrindais, schemose gali dalyvauti įmonės, jeigu buvo tikimasi, kad jos taps gyvybingos suteikus pagalbą. Priešingai, šioje byloje nagrinėjamų schemų atveju pagalbos gavėjų gyvybingumas po pagalbos suteikimo yra tik vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama siekiant geriau suprasti jų pinigų srautus, parengti jų bendrą būsimų trejų metų prognozių lentelę ir įvertinti joje nurodytus finansinius duomenis.

(94) Graikijos valdžios institucijos taip pat teigė, kad valstybės garantija buvo teikiama gavus užtikrinimo priemonę, kuri buvo laikoma pakankama Graikijos valstybės interesams apsaugoti tuo atveju, jeigu pagalbos gavėjai negrąžintų paskolų. Šios užtikrinimo priemonės yra tokios pačios, kokias bankai priima iš kitų paskolos gavėjų, ir jos atitinka bankų kriterijus ir bendrą bankų praktiką. Bet kuriuo atveju, remiantis Įstatymo 2322/1995 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, valstybė perima visas banko teises paskolos gavėjo atžvilgiu. Be to, remiantis Sprendimu Nr. 2/478/0025/4.1.2006 (GG II 16/13.1.2006), mokesčių administratorius turi imtis visų būtinų teisinių veiksmų, kad surinktų sumas, kurias valstybė sumokėjo pagal garantiją. Garantijų sutartims taip pat taikomos atitinkamos civilinės teisės nuostatos, kuriomis užtikrinama Graikijos valstybės interesų apsauga. Dėl šių priežasčių Graikijos valdžios institucijos teigė, kad nagrinėjamos valstybės garantijos įmonėms nesuteikia naudos ir kad nebuvo naudojami jokie valstybiniai ištekliai, nes valstybės interesai buvo visiškai apsaugoti – valstybė galėjo pareikalauti, kad pagalbos gavėjai, kurie negrąžino paskolų, padengtų mokėjimus, kuriuos valstybė turėjo atlikti pagal garantiją.

(95) Graikijos valdžios institucijos taip pat ginčijo sprendimo pradėti procedūrą pastabą, cituojamą 39 konstatuojamojoje dalyje, kad, palyginti su tais atvejais, kai garantija nesuteikiama, dėl valstybės garantijos paskolos gavėjas gali gauti paskolą palankesnėmis finansinėmis sąlygomis nei tos, kurios paprastai taikomos finansų rinkose. Jos teigė, kad nagrinėjamomis schemomis tiesiog nustatomos valstybės garantijų teikimo sąlygos ir jos neturi įtakos paskolos gavimo rinkoje sąlygoms. Jos pridūrė, kad bet kuriuo atveju nėra prasmės lyginti šią situaciją su aplinkybėmis, kai garantijos neteikiamos, nes, norint gauti paskolą rinkoje, paskolos gavėjui visada reikia garanto. Taigi valstybė nesiėmė nedažnos praktikos, kuria nagrinėjamoje byloje būtų suteikiamas pranašumas, taip pat ir atsižvelgiant į išskirtinius ir ypatingus įvykius.

(96) Graikijos valdžios institucijos ginčijo sprendimo pradėti procedūrą pastabą, cituojamą 49 konstatuojamojoje dalyje. Komisija toje konstatuojamojoje dalyje pažymėjo, kad, kadangi Graikijos valstybės atsakomybės už garantijas valdymo ir vertinimo taryba vertino visas paraiškas prieš suteikiant valstybės garantiją, Graikijos valdžios institucijos vėliau negalėjo teigti, kad šios garantijos gali būti panaikintos ex tunc, nes kai kurių jų suteikimo sąlygos nebuvo įvykdytos jų suteikimo momentu. Graikijos valdžios institucijos teigė, kad, nepaisant minėtos tarybos vaidmens, valstybės garantijos gali būti panaikintos ex tunc, jeigu atitinkama finansų įstaiga vėliau nesilaiko jų vykdymo sąlygų.

Pagalbos suderinamumas su vidaus rinka

(97) Graikijos valdžios institucijos tvirtino, kad, jei Komisija padarytų išvadą, kad nagrinėjamomis schemomis buvo suteikta valstybės pagalba, ji būtų suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą. Jos teigė, kad pagalbos schemos gali būti laikomos suderinamomis su vidaus rinka ir pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą.

(98) Graikijos valdžios institucijos atkreipė dėmesį į tai, kad gairės yra ne privalomos teisės normos, o orientacinės vertinimo taisyklės, kurios turi būti aiškinamos pagal privalomas Sąjungos teisės nuostatas. Todėl, Graikijos valdžios institucijų teigimu, gairės turėtų būti aiškinamos taip, kad neprieštarautų SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriame numatyta automatinė nukrypti nuo SESV 107 straipsnio 1 dalies draudimo leidžianti nuostata, logikai. Graikijos valdžios institucijos apibūdino gaisrų, padariusių žalą, kuri buvo kompensuojama nagrinėjamomis pagalbos schemomis, mastą. Tuo remdamosi jos teigė, kad įvykio intensyvumas buvo toks, kad visos nuo gaisrų nukentėjusiose teritorijose veiklą vykdančios įmonės patyrė žalą, susijusią su gaisrais. Graikijos valdžios institucijų manymu, taip buvo net tuo atveju, kai pačių įmonių turtui nebuvo padaryta žalos, nes žala buvo tokia didelė, kad jų pačių patirta žala buvo tikra ir akivaizdi.

(99) Graikijos valdžios institucijos taip pat ginčijo sprendimo pradėti procedūrą 61 konstatuojamąją dalį, kuri cituojama šio sprendimo 63 konstatuojamojoje dalyje. Reikėtų priminti, kad, remiantis schema, esamoms paskoloms, kurios jau buvo pertvarkytos anksčiau, nebuvo taikomas Sprendimo Nr. 36579/Β.1666/27-8-2007 (OJHR 1740/Β’/30-8-2007) A skyrius, t. y. skolų pertvarkymas subsidijuojant palūkanas. Vienintelė išimtis buvo taikoma įmonėms, galinčioms įrodyti, kad patyrė žalą dėl gaisrų. Komisija nustatė, kad, atsižvelgiant į tai, kad tik dėl šios išimties pagalbos gavėjai turėjo įrodyti tiesioginį žalos ir gaisrų ryšį, galima daryti išvadą, jog likusiems pagalbos gavėjams toks reikalavimas nebuvo taikomas pagal schemas. Graikijos valdžios institucijos teigė, kad ši išimtis tik parodo, jog tais konkrečiais atvejais pagalbos gavėjai turėjo pateikti papildomų įrodymų.

(100) Kita vertus, Graikijos valdžios institucijos tvirtino, kad schemos yra suderinamos pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, nes jos padėjo atitaisyti didelius šalies ekonomikos sutrikimus, kuriuos sukėlė gaisrai.

Visiškas negalėjimas susigrąžinti pagalbą

(101) Graikijos valdžios institucijos teigė, kad, jei valstybės pagalba būtų pripažinta nesuderinama su vidaus rinka, jos būtų visiškai neįmanoma susigrąžinti, nes neįmanoma apskaičiuoti sumos, kurią reikėtų susigrąžinti. Šis negalėjimas atsiranda dėl to, kad tiesioginė ir netiesioginė gaisrų padaryta žala turės būti išskaičiuota iš susigrąžinamos sumos. Graikijos valdžios institucijų teigimu, tai neįmanoma, nes nuo gaivalinės nelaimės praėjo daug laiko, o pagal nacionalinę teisę pagalbos gavėjai neprivalėjo saugoti atitinkamų dokumentų, įrodančių žalos buvimą ir jos tikslų dydį.

(102) Be to, Graikijos valdžios institucijos paprašė Komisijos neįpareigoti susigrąžinti pagalbą, nes jos negali atlikti susigrąžinimo ir jų negalima prašyti padaryti tai, kas neįmanoma. Šiuo klausimu jos nurodė Komisijos sprendimo (ES) 2016/195 149 ir 150, 152 ir 156 konstatuojamąsias dalis.

Sunkumai pateikti sprendime pradėti procedūrą prašomą papildomą informaciją

(103) Galiausiai dėl Graikijai pateiktų prašymų priimant sprendimą pradėti procedūrą Graikijos valdžios institucijos nurodė, kad jos bandė surasti nagrinėjamų schemų pagalbos gavėjus, tačiau tai buvo sunku, visų pirma dėl didelio pagalbos gavėjų skaičiaus. Jos taip pat pažymėjo, kad joms nereikia atskirai pranešti pagalbos gavėjams apie oficialios tyrimo procedūros pradžią, tačiau jiems buvo pranešta apie tai ir jie turėjo galimybę pareikšti savo pastabas po to, kai sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(104) Vėliau 2017 m. kovo 9 d. ir 2018 m. vasario 21 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė trūkstamą informaciją apie apskaičiuotą schemų pagalbos gavėjų skaičių ir jiems skirtas sumas.

ANALIZĖ Pagalbos buvimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį

(105) Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(106) Vadinasi, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba pagal šią nuostatą, turi būti įvykdytos visos šios sąlygos: priemonė turi būti priskirtina prie valstybės priemonių ir finansuojama iš valstybinių išteklių; ja turi būti suteikiamas pranašumas pagalbos gavėjui; pranašumas turi būti atrankusis ir priemone turi būti iškraipoma konkurencija arba keliama jos iškraipymo grėsmė ir turi būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(107) Vykdydama tyrimo procedūrą, Komisija nustatė, kad nagrinėjamų pagalbos schemų atveju šios sąlygos buvo įvykdytos.

(108) Visų pirma, Komisija pažymi, kad SESV 107 straipsnio 1 dalyje pateikta valstybės pagalbos apibrėžtis yra objektyvaus pobūdžio. Ją aiškinant ir nustatant sąlygų buvimą atsižvelgiama tik į nagrinėjamų priemonių poveikį, o ne į jų priežastis, tikslus ar siekius. Taigi visuotinis interesas ar net teisėtas viešosios politikos tikslas, kurio siekiama priemone, savaime negali būti kliūtis taikyti valstybės pagalbos taisykles.

(109) Dėl šių priežasčių Komisija negali pritarti Graikijos valdžios institucijų 2016 m. rugsėjo 23 d. rašte nurodytiems argumentams dėl nagrinėjamų schemų ekonominio pranašumo, atrankumo, konkurencijos iškraipymo ir poveikio ES prekybai. Šios pastabos grindžiamos klaidingu supratimu, kaip taikomi kriterijai nustatant valstybės pagalbos sąlygų buvimą, kai pagrindinis dėmesys skiriamas schemų priežastims ir tikslams.

(110) Be to, Komisija pažymi, kad, jeigu iki galo būtų laikomasi Graikijos valdžios institucijų pateiktų pastabų loginio pagrindo, valstybės pagalbos nebūtų tais atvejais, kai valstybė teikė pagalbą iš valstybinių išteklių, kad būtų kompensuojama gaivalinių nelaimių arba ypatingų įvykių padaryta žala. Toks supratimas ne tik prieštarautų objektyviam valstybės pagalbos apibrėžties pobūdžiui, kaip analizuojama 107 konstatuojamojoje dalyje, bet ir neatitiktų SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriame numatyta, kad pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti yra suderinama su vidaus rinka. Tokį patį pastebėjimą pateikė ir Bendrasis Teismas, atsakydamas į tą patį Graikijos argumentą nagrinėjamoje byloje dėl pastarosios suteiktos valstybės pagalbos siekiant kompensuoti žalą, padarytą dėl neigiamo klimato poveikio.

(111) Iš valstybinių išteklių tiesiogiai arba netiesiogiai suteikiamas pranašumas ir tokios priemonės priskyrimas valstybei yra dvi atskiros valstybės pagalbos buvimo sąlygos, kurios abi turi būti įvykdytos. Kai valdžios institucija suteikia pranašumą gavėjui, priemonė savaime priskirtina valstybei, net jei atitinkama institucija teisiškai yra savarankiška nuo kitų valdžios institucijų. Tik iš valstybinių išteklių tiesiogiai ar netiesiogiai suteiktas pranašumas gali būti laikomas valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(112) Kaip analizuojama sprendime pradėti procedūrą (žr. to sprendimo 33 ir 45–46 konstatuojamąsias dalis), tiek palūkanų subsidijos, tiek valstybės garantijos buvo priskirtinos Graikijai ir buvo suteiktos iš valstybinių išteklių. Pagalbą iš tikrųjų suteikė centrinė valdžia iš centrinio valstybės biudžeto. Tai aiškiai matyti iš teisinių schemų pagrindų ir Graikija to neginčijo.

(113) Kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, pranašumas – tai bet kokia ekonominė nauda, kurios įmonė nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės intervencijos. Vėlgi, svarbu ne valstybės intervencijos priežastis ar tikslas, o tik priemonės poveikis įmonei. Jeigu įmonės finansinė padėtis pagerėja dėl valstybės intervencijos, įvykdytos sąlygomis, besiskiriančiomis nuo įprastų rinkos sąlygų, vadinasi, įmonei suteiktas pranašumas. Kad tai būtų galima įvertinti, įmonės finansinė padėtis pritaikius priemonę turėtų būti palyginta su jos finansine padėtimi tuo atveju, jeigu priemonės nebūtų imtasi.

(114) Nustatant, ar tam tikra priemone įmonei suteikiamas ekonominis pranašumas, tiksli tos priemonės forma taip pat yra nesvarbi. Valstybės pagalbos sampratai svarbu ne tik suteikiami teigiami ekonominiai pranašumai, pranašumas gali būti įgyjamas ir dėl palengvintos ekonominės naštos.

(115) Kaip apibūdinta sprendime pradėti procedūrą (žr. to sprendimo 33 ir 47 konstatuojamąsias dalis), pagalbos gavėjai įprastomis rinkos sąlygomis negalėjo įgyti tokio paties ekonominio pranašumo, todėl jų finansinė padėtis pagerėjo kitokiomis nei įprastos rinkos sąlygos.

(116) Tačiau Graikijos valdžios institucijos teigė (žr. 86 ir 87 konstatuojamąsias dalis), kad jokio ekonominio pranašumo nebuvo, nes įvykis, dėl kurio rinkos sąlygos nebuvo įprastos, buvo išskirtinis ir ypatingas. Tačiau įprastų rinkos sąlygų sąvoka, taikoma norint nustatyti pranašumą, reiškia pagalbos gavėjo galimybę rinkoje gauti tokią pat ekonominę naudą, kokią jis gauna iš pagalbos, o ne vertinimą, ar rinka veikia įprastomis, ar krizės sąlygomis. Jeigu būtų pritarta Graikijos valdžios institucijų pateiktam aiškinimui, ekonominės naudos buvimą lemtų pagalbos priežastis arba tikslas, o kiekviena valstybė narė galėtų remtis teisėtu tikslu, kad valstybės pagalbos teisės normos nebūtų taikomos priemonei.

(117) Kad pagalbos priemonė patektų į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, ja turi būti palaikomos tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba. Tai, kad pagalba nėra skirta vienam ar keliems iš anksto apibrėžtiems konkretiems gavėjams, bet yra susieta su įvairiais objektyviais kriterijais, pagal kuriuos ji gali būti suteikta, atsižvelgiant į iš anksto nustatytą bendrą biudžeto paskirstymą, neapibrėžtam skaičiui gavėjų, kurie nėra iš anksto atskirai identifikuoti, nėra pakankamas pagrindas abejoti pagalbos priemonės atrankumu. Be to, iš esmės SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas regioninio atrankumo kriterijus netaikomas tik visoje valstybės narės teritorijoje taikomoms priemonėms.

(118) Kaip teigiama 34 ir 51 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamomis pagalbos schemomis buvo suteiktas pranašumas tik įmonėms, įsisteigusioms ir veiklą vykdančioms geografinėse teritorijose, kurios nukentėjo nuo 2007 m. gaisrų. Jos nebuvo taikomos likusioje Graikijos teritorijoje. Kitoms žemės ūkio ar kitų sektorių įmonėms, kurių teisinės ir faktinės aplinkybės yra panašios, pagalba negali būti skiriama, todėl joms nebus suteiktas toks pat pranašumas. Tai, kad vienos įmonės nukentėjo nuo gaisrų, o kitos – ne, nesukuria skirtingų aplinkybių, nes gaisro padaryta žala yra ekonominės rizikos, su kuria gali susidurti bet kuri įmonė, dalis. Pagalba gaivalinėms nelaimėms (įskaitant gaisrą) yra pagalbos kategorija pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą ir 2007–2013 m. gaires (žr. 142 konstatuojamąją dalį), taigi iš esmės tokios priemonės yra atrankios. Todėl schemomis tik tam tikroms įmonėms (žr. 29 konstatuojamąją dalį) suteikiamas atrankusis ekonominis pranašumas sustiprinant jų konkurencinę padėtį rinkoje.

(119) Graikijos valdžios institucijų argumentu, pateiktu 88 konstatuojamojoje dalyje, dar kartą bandoma pakeisti kriterijus, kuriais remiantis nustatomas atrankumo buvimas. Remiantis Sąjungos teismų praktika (nurodyta 117 konstatuojamojoje dalyje), vertinant valstybės pagalbos buvimą nėra svarbu ypatingų įvykių buvimas, tariamas skaidrus ir objektyvus pagalbos suteikimo sąlygų pobūdis, taip pat platesnis pagalbos tikslas.

(120) Valstybės taikoma priemonė laikoma iškraipančia konkurenciją arba galinčia ją iškraipyti, jeigu dėl jos gavėjo konkurencinė padėtis gali pagerėti, palyginti su kitomis įmonėmis, su kuriomis jis konkuruoja. Taigi visais praktiniais tikslais paprastai laikoma, kad konkurencija yra iškraipoma pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kai tik valstybė suteikia kokiai nors įmonei finansinį pranašumą liberalizuotame sektoriuje, kuriame yra arba galėtų būti konkurencija. Valstybės parama gali iškraipyti konkurenciją, net jei ja įmonei gavėjai nepadedama didinti turimą rinkos dalį ar ją įgyti. Užtenka vien to, kad tokia pagalba jai suteikiama galimybė išlaikyti stipresnę konkurencinę padėtį, nei būtų turėjusi, jeigu ta pagalba nebūtų suteikta. Tokiomis aplinkybėmis, kad pagalba būtų laikoma iškraipančia konkurenciją, paprastai užtenka remtis tuo, kad dėl pagalbos gavėjui suteikiamas pranašumas, nes ja sumažinamos jo išlaidos, kurias jis priešingu atveju būtų turėjęs patirti vykdydamas kasdienę verslo veiklą. Pagal valstybės pagalbos apibrėžtį nereikalaujama, kad konkurencijos iškraipymas arba poveikis prekybai būtų didelis ar reikšmingas. Tai, kad pagalbos suma nedidelė arba įmonė gavėja yra nedidelė, konkurencijos iškraipymo ar jo grėsmės galimybės savaime nepašalina, tačiau tik tuo atveju, jei tokio iškraipymo tikimybė nėra vien hipotetinė.

(121) Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės parama įmonėms yra valstybės pagalba tik tada, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Todėl nebūtina nustatyti, kad pagalba daro faktinį poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, užtenka nustatyti, ar pagalba gali daryti poveikį tokiai prekybai. Visų pirma, Sąjungos teismai nusprendė, kad jeigu valstybės finansinė pagalba sustiprina įmonės padėtį, palyginti su kitomis įmonėmis, konkuruojančiomis [Sąjungos] vidaus prekyboje, manoma, kad minėta pagalba paveikė tokią prekybą.

(122) Šio sprendimo 36 ir 52 konstatuojamosiose dalyse cituojamas vertinimas, pateiktas sprendime pradėti procedūrą, yra patvirtintas. Pagalbos gavėjai, kuriems taikomas šis sprendimas, veiklą vykdo labai konkurencingoje žemės ūkio produktų rinkoje ir miškininkystės sektoriuje. Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad žemės ūkio prekyba tarp Graikijos ir kitų valstybių narių 2017 m. sudarė beveik 4 mlrd. EUR eksporto ir daugiau nei 5 mlrd. EUR importo. Pagalbos gavėjai paprastai turėdavo patys padengti žalą. Kitaip, nei teigia Graikija (žr. 85–89 konstatuojamąsias dalis), Komisija daro išvadą, kad šiomis pagalbos schemomis buvo pagerinta pagalbos gavėjų konkurencinė padėtis. Tai, kad jų padėtį galėjo paveikti gaivalinė nelaimė, ir vėl nėra svarbu vertinant, ar yra grėsmė iškraipyti konkurenciją ir paveikti ES vidaus prekybą. Be to, kadangi žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose galima ES vidaus prekyba, jie yra jautrūs konkrečios valstybės narės įmonėms palankioms priemonėms. Taigi nagrinėjamos schemos gali iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

(123) Dėl Graikijos valdžios institucijų pateikto argumento, kad nagrinėjamomis pagalbos schemomis nebuvo pagerinta pagalbos gavėjų padėtis, palyginti su jų konkurentais, o tiesiog buvo atkurtas šių įmonių veikimas tokiomis sąlygomis, kokios buvo iki gaivalinės nelaimės, Komisija nurodo Bendrojo Teismo sprendimą byloje Graikija / Komisija. Toje byloje Graikijos valdžios institucijos teigė, kad nagrinėjama valstybės pagalba tik iš dalies atlygino ūkininkams žalą, kurią jie patyrė dėl nepalankių oro sąlygų, ir todėl buvo atkurta konkurencija. Bendrasis Teismas atmetė šį argumentą ir nusprendė, kad valstybių narių priimtos vienašalės priemonės, kuriomis siekiama suderinti ekonomikos sektoriaus konkurencijos sąlygas su kitose valstybėse narėse esančiomis sąlygomis, nepaneigia to, kad šios priemonės yra valstybės pagalba.

(124) Sprendimo pradėti procedūrą išvados dėl pagalbos buvimo valstybės garantijų atveju (žr. šio sprendimo 38–53 konstatuojamąsias dalis) buvo patvirtintos vykdant oficialią tyrimo procedūrą, nepaisant priešingų argumentų, kuriuos pateikė Graikijos valdžios institucijos. SESV 107 straipsnio 1 dalies kriterijai taikomi valstybės garantijoms ir valstybės garantijos juos taip pat atitinka.

(125) Garantijos buvo tiesiogiai teikiamos valstybės iš valstybinių išteklių ir jomis buvo suteikiama naudos. Kaip teigiama Komisijos pranešimo dėl garantijų 2.1 skirsnyje, ši nauda buvo tokia, kad su garantija susijusią riziką prisiėmė valstybė. Paprastai ši rizika turėjo būti kompensuota atitinkama priemoka. Šioje byloje pagalbos gavėjai nemokėjo jokios priemokos, nekalbant apie tinkamą priemoką. Tokia pareiga nebuvo nustatyta nagrinėjamų schemų teisiniuose pagrinduose, o Graikijos valdžios institucijos net nemėgino teigti kitaip. Taigi pagalbos gavėjai turėjo naudos ir buvo eikvojami valstybiniai ištekliai. Tai būtų tiesa net ir paaiškėjus, kad kai kurie schemų pagalbos gavėjai negavo jokių mokėjimų pagal valstybės garantiją.

(126) Taigi valstybės garantijomis buvo suteikta nauda paskolų gavėjams, nes jiems už jas nereikėjo mokėti jokių priemokų. Todėl šioje byloje yra įvykdytas ekonominio pranašumo reikalavimas, taikomas siekiant nustatyti pagalbos buvimą. Pakartojant atitinkamas ištraukas iš Komisijos pranešimo dėl garantijų 2.2 skirsnio, sprendime pradėti procedūrą buvo teigiama, kad, palyginti su padėtimi be garantijų, valstybės garantija paskolų gavėjams suteikiama galimybė gauti paskolas geresnėmis finansinėmis sąlygomis nei įprastos finansų rinkų sąlygos (žr. šio sprendimo 39 konstatuojamąją dalį). Graikijos valdžios institucijos ginčijo šį teiginį (žr. 95 konstatuojamąją dalį) teigdamos, kad valstybės garantijos neturi įtakos paskolos suteikimo sąlygoms ir kad tokios padėties negalima lyginti su padėtimi be garantijų, nes finansų įstaigos visada prašo garantijos, kad galėtų suteikti paskolą. Šių argumentų negalima priimti. Finansų įstaigai suteikdamos daugiau tikrumo, kad bus įvykdyta paskolos sutartis su paskolos gavėju, garantijos iš esmės pagerina paskolų finansines sąlygas. Juo labiau, kad finansų įstaigos atsisako suteikti paskolą be garantijos, kaip tvirtina Graikijos valdžios institucijos. Tokiais atvejais paskolos gavėjas gali gauti paskolą tik turėdamas garantiją.

(127) Graikijos valdžios institucijos tvirtino, kad nebuvo jokios naudos ar valstybinių išteklių naudojimo, nes valstybės garantijos buvo suteikiamos gavus užtikrinimo priemones, kurios visiškai apsaugojo valstybės interesus. Graikijos valdžios institucijų teigimu, pagalbos gavėjams negrąžinus paskolų, valstybė turėjo naudotis užtikrinimo priemonėmis suteikiamomis teisėmis. Šių argumentų negalima priimti. Pirma, kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą (žr. šio sprendimo 52 konstatuojamąją dalį), Komisija nepritarė tokiems pat Graikijos valdžios institucijų argumentams savo Sprendime 2012/320/ES, o Teisingumo Teismas pritarė tokiems motyvams. 2016 m. rugsėjo 23 d. rašte Graikijos valdžios institucijos nurodė tą patį Ministro sprendimą Nr. 2/478/0025/4.1.2006 (GG II 16/13.1.2006), kuriuo rėmėsi ankstesnėje byloje, tvirtindamos, kad mokesčių administratorius turi imtis visų būtinų teisinių veiksmų, kad surinktų sumas, kurias valstybė sumokėjo pagal garantiją. Tačiau, kaip ir ankstesnėje byloje, vienintelė nuoroda į Ministro sprendimą Nr. 2/478/0025/4.1.2006 (GG II 16/13.1.2006) nagrinėjamame teisiniame pagrinde buvo numatyti veiksmai, kurių bankams reikėjo imtis norint pasinaudoti valstybės garantija. Iš tikrųjų nė vienA schemų teisinio pagrindo nuostata nebuvo numatytas automatinis užtikrinimo priemonių susitarimų įsigaliojimas tais atvejais, kai buvo mokamos valstybės garantijos. Be to, ne visais atvejais buvo reikalaujama pateikti užtikrinimo priemonę ir nėra aišku, ar ji visais atvejais turėjo užsitikrinti visą paskolos sumą. Galiausiai užtikrinimo priemonių buvimas negali pakeisti įvertinimo, kad pagalbos gavėjai turėjo naudos, nes nemokėjo jokių priemokų už riziką, kurią valstybė prisiėmė suteikdama valstybės garantiją.

(128) Dėl atrankumo, konkurencijos iškraipymo ir poveikio ES vidaus prekybai taikomas 117–123 konstatuojamosiose dalyse pateiktas vertinimas ir išvados.

(129) Tačiau prieš prieinant prie galutinės išvados dėl pagalbos buvimo valstybės garantijų atveju, būtina įvertinti, ar yra įvykdytos visos sąlygos, leidžiančios atmesti tokios pagalbos buvimą, kaip numatyta Komisijos pranešimo dėl garantijų 3.4 skirsnyje. Sprendime pradėti procedūrą buvo išreikštos abejonės dėl bent jau kai kurių sąlygų įvykdymo, o Graikijos valdžios institucijos ginčijo šį požiūrį. Reikėtų pažymėti, kad šios sąlygos turi būti vykdomos visos kartu, t. y. bent vienos iš jų neįvykdymo pakanka, kad valstybės garantija būtų laikoma valstybės pagalba remiantis 124–128 konstatuojamosiose dalyse pateiktu vertinimu. Iš tikrųjų taip ir yra šioje byloje, nes paskolos gavėjams nereikėjo mokėti jokių priemokų, kaip yra reikalaujama Komisijos pranešime dėl garantijų. Todėl darytina išvada, kad schemos nebuvo savarankiškai finansuojamos; nebuvo atliekama metinė numatytų priemokų tinkamumo peržiūra; schemos administracinės sąnaudos nebuvo padengtos, o už pakankamą kapitalą nebuvo mokamas metinis atlygis. Be to, schemų teisiniuose pagrinduose nebuvo nurodyta galimybė prireikus pasinaudoti saugaus uosto priemokomis arba vienintelėmis priemokomis MVĮ. Galiausiai nebuvo nustatyti reikalavimai atitinkamus reitingus turinčioms bendrovėms, o tai turėjo įtakos bendram schemų skaidrumui. Nė vienas iš šių elementų nebuvo įtrauktas į schemų teisinius pagrindus, o Graikijos valdžios institucijos nepateikė priešingų įrodymų.

(130) Bet kuriuo atveju išsamumo dėlei Komisija atsižvelgs į Graikijos valdžios institucijų pastabas dėl kitų sąlygų, kurios taip pat turėjo būti įvykdytos, kad būtų paneigta, kad valstybės garantijos yra valstybės pagalba.

(131) Komisija toliau laikosi nuomonės, kad schemose galėjo dalyvauti finansinius sunkumus patiriančios įmonės, nes schemų teisiniuose pagrinduose nebuvo jokių nuostatų, pagal kurias šioms įmonėms nebūtų leista dalyvauti. Graikijos valdžios institucijos tvirtino, kad Graikijos valstybės atsakomybės už garantijas valdymo ir vertinimo taryba, prieš suteikdama valstybės garantiją, įsitikindavo pagalbos gavėjų gyvybingumu, remdamasi pateiktais gyvybingumo tyrimais, kai buvo reikalaujama, kad pagalbos gavėjai pateiktų gyvybingumo tyrimą, ir likusiais dokumentais, kurie turėjo būti pateikiami. Tačiau gyvybingumo tyrimai buvo reikalingi tik tiems pagalbos gavėjams, kurie norėjo pertvarkyti skolas, viršijančias 100000,00 EUR. Taigi taryba negalėjo taikyti šio rodiklio vertindama kitų pagalbos gavėjų gyvybingumą. Tai, kad, Graikijos valdžios institucijų manymu, mažesnės nei 100000,00 EUR skolos yra nedidelės, nėra svarbu vertinant, ar schemose galėjo dalyvauti sunkumus patiriančios įmonės.

(132) Graikijos valdžios institucijos taip pat teigė (žr. 92–93 konstatuojamąsias dalis), kad nagrinėjamų schemų teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų, kurie įvertinti Sprendime 2012/307/ES, kai Komisija nustatė, kad schemos buvo taikomos sunkumus patiriančioms įmonėms (žr. 41 konstatuojamąją dalį). Komisija išanalizavo nagrinėjamų schemų teisinius pagrindus ir priėjo prie tokios pat išvados. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad atliekant gyvybingumo tyrimą buvo atsižvelgiama į visus pagalbos gavėjų įsipareigojimus po skolos pertvarkymo pagal atitinkamą schemą. Taigi toks gyvybingumo tyrimas buvo tik ribotos vertės nustatant, ar pagalbos gavėjai buvo finansinius sunkumus patiriančios įmonės suteikiant valstybės garantijas, o ne vėliau.

(133) Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad Graikijos valstybės atsakomybės už garantijas valdymo ir vertinimo taryba vertino visas paraiškas dėl valstybės garantijų pagal šias schemas iki jų galutinio patvirtinimo, sprendime pradėti procedūrą buvo nurodyta, kad Graikijos valdžios institucijos vėliau negalėjo teigti, jog patvirtintos valstybės garantijos buvo negaliojančios ex tunc (žr. šio sprendimo 49 konstatuojamąją dalį). Graikijos valdžios institucijos ginčijo šią išvadą (žr. šio sprendimo 96 konstatuojamąją dalį) tvirtindamos, kad toks valstybės garantijų panaikinimas atgaline data gali įvykti, jeigu atitinkama finansų įstaiga vėliau neįvykdo jų įgyvendinimo sąlygų. Šis argumentas galiausiai susijęs su šių valstybės garantijų priskirtinumo klausimu. Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad pagalba teikiama tuo metu, kai suteikiama valstybės garantija, o ne tada, kai garantija pasinaudojama arba kai yra atliekami mokėjimai. Be to, tai, ar garantija yra valstybės pagalba, turi būti įvertinta suteikiant garantiją. Taigi, kadangi pagal šias schemas suteiktos valstybės garantijos anksčiau buvo įvertintos ir taryba, kuri neginčijamai yra valstybės organas, pripažino, kad jos atitinka taikomas sąlygas, vėliau jos negali būti laikomos nepriskiriamomis valstybei ir niekada nesuteiktomis. Žinoma, būtų visiškai kitoks scenarijus, nesvarbus atliekant šį vertinimą, jeigu finansų įstaigos, kurių nekontroliuoja valstybė, neteisingai aiškintų atitinkamus teisinius pagrindus ir nepriklausomai nuo valstybės suteiktų paskolas manydamos, kad joms taikomos nagrinėjamos schemos, nors nebuvo vykdomos taikomos sąlygos.

(134) Dėl šių priežasčių Komisija daro išvadą, kad kompensacija, teikiama kaip palūkanų subsidijos ir valstybės garantijos žemės ūkio ir miškininkystės sektorių įmonėms pagal nagrinėjamas schemas, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(135) Todėl reikėtų išnagrinėti, ar gali būti taikoma nuostata, leidžianti nukrypti nuo SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendro valstybės pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka principo.

Schemų pripažinimas neteisėta pagalba

(136) Atlikus oficialią tyrimo procedūrą buvo patvirtintos sprendimo pradėti procedūrą išvados (žr. šio sprendimo 54 konstatuojamąją dalį). Graikija neginčijo aplinkybės, kad nagrinėjama pagalba buvo suteikta iš anksto apie ją nepranešus Komisijai. Todėl ji yra neteisėta pagalba pagal Reglamento (ES) 2015/1589 1 straipsnio f punktą. Komisija apgailestauja, kad Graikijos valdžios institucijos neįvykdė savo įsipareigojimo pranešti apie schemas pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

Pagalbos suderinamumas su vidaus rinka

(137) Reikia išnagrinėti, ar neteisėta pagalba galėtų būti laikoma suderinama pagal SESV 107 straipsnio 2 arba 3 dalį. Atliekant pirminį bylos vertinimą, Graikija tvirtino, kad nagrinėjamos schemos yra suderinamos su SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu, nes yra pagalba, kuria siekiama atitaisyti gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytą žalą. Atliekant oficialią tyrimo procedūrą ji taip pat teigė, kad pagalbos schemos yra suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, nes yra pagalba, kuria siekiama atitaisyti didelius šalies ekonomikos sutrikimus.

(138) Kalbant apie tai, ar dideli gaisrai turi būti priskiriami gaivalinėms nelaimėms, kaip tvirtina Graikija, ar ypatingiems įvykiams, atitinkamos pastabos, pateiktos sprendime pradėti procedūrą (žr. šio sprendimo 57 konstatuojamąją dalį) tebėra pagrįstos. Nesvarbu, kam priskiriami gaisrai, suderinamumas vis tiek bus vertinamas pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą.

(139) Byloje taikomos tos valstybės pagalbos taisyklės, kurios galiojo suteikiant pagalbą (žr. 58 konstatuojamąją dalį). Tai buvo Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairės (toliau – 2007–2013 m. gairės), visų pirma jų V.B.2 skirsnis dėl žemės ūkio ir VII skirsnis dėl miškininkystės.

(140) Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamomis schemomis galėjo pasinaudoti sunkumus patiriančios įmonės (žr. 40 konstatuojamąją dalį ir 131–132 konstatuojamąsias dalis), sprendime pradėti procedūrą pateiktas paaiškinimas (žr. šio sprendimo 59 konstatuojamąją dalį) tebėra pagrįstas. Taigi pagalba sunkumus patiriančioms įmonėms gali būti laikoma suderinama tik tuo atveju, jeigu ji atitinka Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių, kurios buvo taikomos suteikiant pagalbą, sąlygas. Vienintelė šios taisyklės išimtis yra pagalba, skirta gaivalinių nelaimių ar ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti, kuriai nebuvo taikomos Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės (žr. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 19 ir 20 punktus). Dėl šios priežasties 142–151 konstatuojamosiose dalyse pateiktas vertinimas, grindžiamas SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu, taikomas visiems pagalbos gavėjams, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą suteikiant pagalbą. Atliekant 160–163 konstatuojamosiose dalyse pateiktą suderinamumo vertinimą atskiriamos sunkumų nepatiriančios įmonės ir sunkumus patiriančios įmonės, kurioms taikomos Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės.

(141) Graikijos valdžios institucijų argumentui (žr. 98 konstatuojamąją dalį), pagal kurį gairės turėtų būti aiškinamos pagal automatinę SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto nukrypti leidžiančią nuostatą, negalima pritarti. Toks aiškinimas prieštarauja nusistovėjusiai Sąjungos teismų praktikai. Remiantis šia teismų praktika, SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktas, kuris yra nuostata, leidžianti nukrypti nuo SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo principo, kad valstybės pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, turi būti aiškinamas siaurai. Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad kompensacija gali būti teikiama tik dėl ekonominių nuostolių, kuriuos tiesiogiai sukelia gaivalinės nelaimės ar ypatingi įvykiai, kaip numatyta SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkte. Kitaip tariant, SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto nukrypti leidžianti nuostata yra automatinė ta prasme, kad Komisija negali savo nuožiūra nuspręsti, ar valstybės pagalba, patenkanti į jos taikymo sritį, yra suderinama. Tačiau reikia įrodyti, kad pagalba atitinka nukrypti leidžiančios nuostatos sąlygas; t. y. tai, kad ja iš tikrųjų kompensuojama žala, kurią faktiškai padarė gaivalinė nelaimė ar ypatingas įvykis.

(142) Kalbant apie žemės ūkio sektoriuje suteiktą pagalbą, Komisija, atlikusi oficialų tyrimą, priėjo prie tos pačios išvados, kaip ir sprendime pradėti procedūrą dėl 2007–2013 m. gairių V.B.2 skirsnio sąlygų neįvykdymo. Remiantis gairėmis, a) Graikija turėjo įrodyti tiesioginį ryšį tarp žalos ir gaivalinės nelaimės ar ypatingo įvykio, o b) pagalba neturėjo būti per daug kompensuojama žala ir ji turėjo tik atitaisyti žalą, kurią padarė gaivalinė nelaimė ar ypatingas įvykis. Šiuo tikslu žala turėjo būti vertinama kuo tiksliau, o kompensacija, skiriama dėl šios žalos, turėjo būti apskaičiuota kiekvieno pagalbos gavėjo lygmeniu. Tuo pat metu visos gautinos išmokos, pavyzdžiui, pagal draudimo liudijimus, turėjo būti išskaičiuotos iš pagalbos sumos.

(143) Kaip pažymėta 61 konstatuojamojoje dalyje, neatsižvelgiant į tai, ar gaisrai šioje byloje turėtų būti laikomi natūraliai kilusiais laukinės augmenijos gaisrais, t. y. gaivalinėmis nelaimėmis, ar gaisrais, dėl kurių buvo patirti dideli nuostoliai, t. y. ypatingais įvykiais, dėl jų žalą patyrusios įmonės gali būti laikomos pagalbos gavėjomis 141 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis sąlygomis.

(144) Tačiau vertinamos schemos neatitinka nė vienos iš sąlygų. Jose neapibrėžta, kas yra laikoma žala, ir nereikalaujama nustatyti jokio ryšio tarp patirtos žalos ir gaisrų. Kaip analizuojama 62 konstatuojamojoje dalyje, iš schemų teisinių pagrindų teksto matyti, kad vienintelis ryšys tarp naudos gavėjų ir gaisrų yra tas, kad pirmieji yra įsisteigę ir vykdo veiklą, neatsižvelgiant į jų registruotą buveinę, vienoje iš geografinių teritorijų, kurios nukentėjo nuo gaisrų. Vietoje reikalavimo įrodyti tiesioginį ryšį tarp žalos ir gaisrų pagalbos schemose buvo nustatytas bendras geografinis ryšys tarp pagalbos gavėjų įsisteigimo vietos ir platesnių teritorijų, kuriose kilo gaisrai. Be to, 2016 m. rugsėjo 23 d. pateiktose pastabose Graikijos valdžios institucijos atskleidė, jog dėl gaisrų masto buvo daroma prielaida, kad žalą patyrė visos įmonės. Taigi taikytinas kriterijus buvo ne tiesioginis ryšys tarp žalos ir gaisrų, o žalos prielaida. Todėl schemų taikymo sritis yra per plati ir negali būti laikoma pagalba, skirta gaivalinių nelaimių ar ypatingų įvykių padarytai žalai kompensuoti.

(145) Graikijos valdžios institucijos taip pat ginčijo šio sprendimo 63 konstatuojamojoje dalyje cituojamos išvados, kuri buvo pateikta sprendime pradėti procedūrą (žr. 99 konstatuojamąją dalį), pagrįstumą. Jos teigė, kad į teisinius schemų pagrindus įtraukta išimtimi, pagal kurią, kitaip nei pagal likusias schemas, iš pagalbos gavėjų staiga buvo reikalaujama įrodyti tiesioginį ryšį tarp jiems padarytos žalos ir gaisrų, tik nurodė, kad kai kuriais konkrečiais atvejais buvo prašoma papildomų įrodymų. Reikėtų pažymėti, kad ši išvada papildė pagrindinį klausimą, t. y. tai, kad schemose nebuvo reikalaujama įrodyti tiesioginį ryšį tarp žalos ir gaisrų. Tiesioginio ryšio nebuvimas yra akivaizdus ir nustatytas 143 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau Graikijos valdžios institucijų pastaba yra tiksli ir iš tikrųjų atspindi Komisijos išvadą, pateiktą jos sprendime pradėti procedūrą. Išimties atveju pagalbos gavėjai turėjo pateikti papildomų įrodymų, kitaip, nei reikalaujama taikant kitas schemų dalis; pagalbos gavėjai turėjo įrodyti tiesioginį ryšį tarp jų patirtos žalos ir gaisrų. Šis reikalavimas nebuvo taikomas likusiai schemų daliai.

(146) Be to, schemose nebuvo jokios metodikos, leidžiančios kuo tiksliau įvertinti gaisrų padarytą žalą, taip pat nenustatytos reikalavimus atitinkančios sąnaudos, susijusios su šia žala. Vietoje to buvo pasirinktas sutartinis požiūris, kai pagalbos suma galiausiai nustatoma pagal paskolos, kuriai buvo suteikta palūkanų subsidija ir valstybės garantija, sumą, kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą (žr. šio sprendimo 64 konstatuojamąją dalį). Todėl Komisija daro išvadą, kad pagalba buvo visiškai nesusijusi su gaisrų padaryta žala, jeigu tokia buvo. Graikija neginčijo šios sprendime pradėti procedūrą pateiktos išvados.

(147) Be to, Graikijos valdžios institucijos neginčijo sprendimo pradėti procedūrą išvados, kad schemose nebuvo mechanizmo, užkertančio kelią per dideliam gaisrų padarytos žalos kompensavimui dėl kitos suteiktos pagalbos arba išmokų pagal draudimo liudijimus (žr. 65 konstatuojamąją dalį).

(148) Galiausiai, remiantis 2007–2013 m. gairių 119 punkte nustatytu reikalavimu, pagalbos schemos turėjo būti sukurtos ne vėliau kaip per trejus metus nuo įvykio ir išmokėtos ne vėliau kaip per ketverius metus nuo įvykio. Komisija pažymi, kad nagrinėjamų pagalbos schemų teisiniai pagrindai buvo iš dalies keičiami ir papildomi iki 2015 m. (Žr. 9–10 konstatuojamąsias dalis). Todėl Komisija daro išvadą, kad Graikijos valdžios institucijos sukūrė papildomų naujų valstybės pagalbos elementų, kurie neatitiko 2007–2013 m. gairių 119 punkte nustatytų terminų ir todėl nebuvo suderinami su vidaus rinka.

(149) Kalbant apie miškininkystės sektoriuje suteiktą pagalbą, atliekant oficialų bylos tyrimą paaiškėjo, kad schemos buvo visiškai kompensacinio pobūdžio ir jomis nebuvo siekiama atkurti gaisrų nuniokotų miškų. Atsižvelgiant į tai, kad skiriant pagalbą tokioms priemonėms nebuvo taikomos jokios gairės, jos yra tiesiogiai vertinamos pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą.

(150) SESV 107 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo sąlygos išsamiai apibūdintos 68 konstatuojamojoje dalyje. Turi būti tiesioginis ryšys tarp žalos ir gaivalinės nelaimės ar ypatingo įvykio, neturi būti galimybės gauti per didelį žalos atlyginimą, o pagalba turi būti kompensuojama tik gaivalinės nelaimės ar ypatingo įvykio padaryta žala. Be to, visa kiekvienam pagalbos gavėjui skiriama pagalba negali viršyti patirtos materialinės žalos. Vertinimas, ar šios sąlygos buvo įvykdytos žemės ūkio sektoriuje, kaip nurodyta 144–147 konstatuojamosiose dalyse, taikomas miškininkystės sektoriui mutatis mutandis. Taikant šias schemas nereikėjo įrodyti, kad yra tiesioginis ryšys tarp žalos ir gaisrų, taip pat jose nebuvo nuostatų dėl per didelės kompensacijos vengimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo dėl gaisrų padarytos materialinės žalos įvertinimo metodikos, schemų teisiniais pagrindais pagalba negalėjo būti ribojama tokios materialinės žalos dydžiu.

(151) Todėl nagrinėjamos pagalbos schemos nėra suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą.

(152) Graikijos valdžios institucijos papildomai teigė, kad aptariama valstybės pagalba gali būti laikoma suderinama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą kaip pagalba, skirta dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams atitaisyti. Pagrįsdamos šį argumentą, 2017 m. kovo 9 d. raštu Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai statistinius duomenis apie žemės ūkio gamybą ir BVP visoje Graikijoje ir gaisrų nuniokotose teritorijose. Jos taip pat pateikė šio tyrimo kopiją: Miškų gaisrai. Priežastys ir lemiantys veiksniai Europoje ir nurodė 2007 m. rugsėjo 6 d. Graikijos spaudoje paskelbtą straipsnį.

(153) Komisija pažymi, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą pagalba, skirta kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti, gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(154) Vis dėlto reikia atsižvelgti į šios nuostatos aplinkybes ir struktūrą bei būtinybę griežtai aiškinti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo bendrojo principo, kad valstybės pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka. Šioje nuostatoje nurodytas didelis sutrikimas turi paveikti visą valstybės narės, o ne tik vieno iš jos regionų ar sektorių ekonomiką. Tais atvejais, kai daromas poveikis tam tikriems valstybės narės regionams ar sektoriams, bus taikomi tik SESV 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktai.

(155) Dėl 2017 m. kovo 9 d. Graikijos valdžios institucijų pateiktų statistinių duomenų Komisija daro išvadą, kad šie duomenys nepagrindžia 152 konstatuojamojoje dalyje pateikto argumento. Visų pirma, net jeigu duomenys rodo tam tikrus gamybos svyravimus (žemės ūkio ir bendros gamybos padidėjimą ir sumažėjimą 2007–2009 m.), iš jų nematyti jokio visos Graikijos ekonomikos sutrikimo, jau nekalbant apie didelį sutrikimą. Be to, nėra jokių įrodymų, kad bet koks poveikis Graikijos gamybai būtų susijęs su 2007 m. gaisrais. Galiausiai Graikijos valdžios institucijų pateikti statistiniai duomenys apima tik trejų metų laikotarpį (2007–2009 m.), todėl nepateikiama pakankamai informacijos apie ilgesnio laikotarpio žemės ūkio gamybos raidą ir jos poveikį bendrai gamybai Graikijoje laikotarpiu po gaisrų.

(156) Siekdama išsamumo, Komisija išanalizavo statistinius duomenis apie gamybą Graikijoje (tiek žemės ūkio, tiek bendrą gamybą, apimančią visus pramonės sektorius), kuriuos skelbia Eurostatas.

(157) Kalbant apie bendrą žemės ūkio gamybą Graikijoje, statistiniai duomenys aiškiai parodo, kad gamybos nuosmukis atitiko ilgiau trunkančią tendenciją, kuri prasidėjo dar 2005 m. ir tęsėsi iki 2007 m. pabaigos. Be to, iš grafiko aiškiai matyti, kad nuo 2008 m. pradžios bendra žemės ūkio gamyba Graikijoje stabiliai ir nuolat augo iki 2010 m. Todėl Komisija daro išvadą, kad nėra įrodymų, patvirtinančių didelį neigiamą 2007 m. gaisrų poveikį visai Graikijos žemės ūkio gamybai.

(158) Galiausiai Komisija pažymi, kad 2007–2009 m. bendra Graikijos gamyba nuolat augo iki finansų krizės, kuri Graikijai smogė 2009 m. Todėl turimi duomenys neįrodo, kad gaisrai galėjo turėti didelį poveikį visos Graikijos ekonomikai. Šaltinis: Eurostatas (http://ec.europa.eu/eurostat/web/products-datasets/-/teina442_r2).

(159) Todėl 152 konstatuojamojoje dalyje nurodytas argumentas, kuriuo rėmėsi Graikijos valdžios institucijos, turi būti atmestas.

(160) Sprendime pradėti procedūrą Komisija taip pat įvertino galimą nagrinėjamų schemų suderinamumą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą kaip pagalbą, skirtą tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti. NET atliekant oficialų tyrimą Graikijos valdžios institucijos nepateikė jokių argumentų, kad schemos gali būti laikomos suderinamomis pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, nors jos nesutiko, kad schemos taip pat galėjo būti taikomos sunkumus patiriančioms įmonėms. Taip paaiškinama, kodėl jos nebandė teigti, kad buvo taikomos Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės ir buvo laikomasi jų reikalavimų. Tačiau Komisija, siekdama išsamumo, ėmėsi tokio įvertinimo priimdama sprendimą pradėti procedūrą. Šiame sprendime trumpai pakartojamos sprendimo pradėti procedūrą išvados, nes jos buvo patvirtintos atliekant oficialų tyrimą.

(161) Sunkumų nepatiriančioms įmonėms, kurios pasinaudojo šiomis schemomis, buvo suteikta veiklos pagalba, kuri negali būti pripažįstama suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(162) Sunkumus patiriančios įmonės, kurioms buvo suteikta pagalba pagal nagrinėjamas schemas, turi būti vertinamos pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires (žr. 59 ir 73 konstatuojamąsias dalis). Ir vėl, kaip pažymėta sprendime pradėti procedūrą, vertinamos ne tik MVĮ, nes schemose galėjo dalyvauti visos įmonės.

(163) Atsižvelgiant į nagrinėjamų schemų ypatybes, t. y. tai, kad ilgalaikė pagalba suteikiama be jokio restruktūrizavimo plano, jokių kompensacinių priemonių, kuriomis būtų siekiama sumažinti neigiamą poveikį prekybos sąlygoms, nėra sąlygų, draudžiančių pagalbos gavėjams naudoti pagalbą naujoms investicijoms, kurios nėra būtinos atkuriant įmonės gyvybingumą, finansuoti, schemos neatitinka Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių, kaip išsamiai išanalizuota sprendime pradėti procedūrą (žr. sprendimo pradėti procedūrą 72–78 konstatuojamąsias dalis).

(164) Išsamumo dėlei Komisija pažymi, kad sprendimo pradėti procedūrą išvados dėl kitų SESV 107 straipsnyje numatytų nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo draudimo teikti pagalbą pagal šias schemas (nurodytų šio sprendimo 81–82 konstatuojamosiose dalyse), taikymo buvo patvirtintos atliekant oficialią tyrimo procedūrą. Išskyrus nukrypti leidžiančią nuostatą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, kurios taikymas šioje byloje aptartas 153–159 konstatuojamosiose dalyse, nei Graikijos valdžios institucijos, nei jokia trečioji šalis neteigė priešingai.

(165) Galiausiai schemų teisiniuose pagrinduose nebuvo jokios nuostatos, kad turi būti laikomasi Deggendorf principo. Pagal šį principą įmonės, anksčiau gavusios pagalbą, kurią Komisija pripažino nesuderinama, negalėjo gauti pagalbos pagal šias schemas tol, kol nebuvo grąžinta tokia anksčiau gauta pagalba. Šis principas netaikomas pagalbai, kuria pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą siekiama atitaisyti gaivalinių nelaimių padarytą žalą. Taigi dėl šio principo nesilaikymo nė vienu iš kitų nagrinėtų teisinių pagrindų negalima pateisinti pagalbos skyrimo pagal šias schemas.

IŠVADA

(166) Komisija daro išvadą, kad pagal Ministro sprendimą Nr. 36579/B.1666/27.8.2007 (su vėlesniais pakeitimais) sukurtos pagalbos schemos, kurias įgyvendinant teikiamos palūkanų subsidijos ir Graikijos valstybės garantijos, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Komisija daro išvadą, kad Graikija neteisėtai taikė nagrinėjamas pagalbos schemas, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį. Iš pateiktos analizės matyti, kad pagalba negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka.

(167) Visų pirma, darytina išvada, kad valstybės pagalba, kurią Graikija suteikė bendrovei Sogia Ellas ir jos patronuojamosioms įmonėms kaip palūkanų subsidijas pagal 166 konstatuojamojoje dalyje nurodytas schemas, yra neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka.

SUSIGRĄŽINIMAS

(168) Atsižvelgiant į tai, kad pagalba yra neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, Graikija turėtų nutraukti pagalbos schemas ir susigrąžinti gavėjams skirtą pagalbą, nebent pagalba buvo skirta konkrečiam projektui, kuris skiriant pagalbą atitiko visas bendrosios išimties reglamentų, de minimis reglamento arba Komisijos patvirtintos pagalbos schemos sąlygas.

(169) Kalbant apie Graikijos valdžios institucijų pastabas, kad valstybės pagalbos susigrąžinti yra visiškai neįmanoma (žr. 101–102 konstatuojamąsias dalis), jos nėra svarbios šiame sprendime atliktam suderinamumo vertinimui, nes jomis aiškiai siekiama paveikti Komisiją, kad ji nereikalautų, kad Graikija susigrąžintų nesuderinamą pagalbą. Šiuo tikslu Graikijos valdžios institucijos remiasi ankstesne Komisijos sprendimų praktika (žr. 102 konstatuojamąją dalį).

(170) Šiame etape Komisija nesutinka su Graikijos argumentu, kad yra visiškai neįmanoma susigrąžinti pagalbą. Šiuo klausimu, Komisijai atlikus išsamų nagrinėjimą, turi būti kartu tenkinamos dvi sąlygos – atitinkamos valstybės narės nurodyti sunkumai yra realūs ir nėra jokių alternatyvių susigrąžinimo būdų. Tik tuo atveju, jeigu Komisija, atlikusi tokį išsamų nagrinėjimą, būtų nustačiusi, kad nėra jokių alternatyvių būdų, leidžiančių net iš dalies susigrąžinti nagrinėjamą neteisėtą pagalbą, galėtų būti laikoma, kad pagalbos negalima objektyviai ir visiškai susigrąžinti. Šioje byloje Graikija neatmetė alternatyvių bent dalinio susigrąžinimo būdų, remdamasi tik tuo, kad neįmanoma gauti būtinos informacijos apie gaisrų padarytą tiesioginę ir netiesioginę žalą, nes nėra jokių žalos duomenų ir dokumentų. Pavyzdžiui, neaišku, ar žalą galima apytiksliai nustatyti remiantis aeronuotraukomis gaisrų metu, viešaisiais įrašais ar kitomis priemonėmis. Todėl šiame etape negalima patenkinti prašymo neįpareigoti susigrąžinti nesuderinamą valstybės pagalbą.

(171) Kalbant apie ankstesnius Komisijos sprendimus, vadovaujantis nusistovėjusia Sąjungos teismų praktika, reikia pažymėti, kad valstybės pagalbos sąvoka turi būti taikoma objektyviai situacijai, kuri turi būti vertinama tą dieną, kurią Komisija priima sprendimą, o vienintelis taikomas kriterijus yra tai, ar valstybės priemone suteikiamas pranašumas vienai ar kelioms konkrečioms įmonėms. Atitinkamai ankstesni Komisijos sprendimai negali būti lemiamas veiksnys.

(172) Šiuo klausimu Komisija yra saistoma tik atitinkamų Reglamento (ES) 2015/1589 nuostatų. Taigi pagal Procedūrų reglamento dėl pagalbos susigrąžinimo 16 straipsnio 1 dalį Komisija turi nurodyti susigrąžinti nesuderinamą pagalbą. Be to, pagal Reglamento (ES) 2015/1589 17 straipsnį pagalbos susigrąžinimo senaties terminas yra 10 metų, kuris pradedamas skaičiuoti iš naujo po kiekvieno pertraukimo. Nagrinėjamos pagalbos schemos pradėtos įgyvendinti 2007 m. rugpjūčio 25 d., o pirmas veiksmas, kurį Komisija atliko šiuo atžvilgiu, buvo 2014 m. liepos 25 d. Graikijos valdžios institucijoms išsiųstas raštas, kuriuo buvo prašoma pateikti informacijos apie šią bylą.

(173) Bet kuriuo atveju sąlygos, kurios pateisintų sprendimą neįpareigoti išieškoti pagalbos Graikijos nurodytais atvejais (žr. 102 konstatuojamąją dalį), nėra vykdomos. Be kita ko, byloje SA.33083 (2012/C) (ex 2012/NN) gaivalinės nelaimės įvyko likus daugiau nei 10 metų iki sprendimo priėmimo dienos; kai kuriais atvejais jos įvyko prieš 25 metus. Priešingai, šioje byloje gaisrai kilo 2007 m. pabaigoje ir Graikijos valdžios institucijoms buvo žinoma, kad Komisija atitinkamas schemas nagrinėja nuo 2014 m. vidurio. Dėl šių priežasčių Komisija negali patenkinti Graikijos valdžios institucijų prašymo nereikalauti susigrąžinti nesuderinamą pagalbą šioje byloje.

(174) Todėl, vadovaujantis Komisijos pranešimo dėl veiksmingo Komisijos sprendimų, kuriais valstybėms narėms nurodoma susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą valstybės pagalbą, įgyvendinimo 42 punktu, Graikijai turi būti nurodytas terminas, iki kurio sprendimas turi būti visiškai įgyvendintas. Palūkanos turėtų būti mokamos už sumas, kurios turi būti susigrąžintos pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 794/2004.

(175) Šis sprendimas turėtų būti įgyvendintas nedelsiant, išskyrus pagalbą, kuri ją suteikiant atitiko visas taikomo de minimis reglamento (žr. Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 2 straipsnį) arba bendrosios išimties reglamentų sąlygas. Visų pirma, individuali pagalba, suteikta pagal šiame sprendime nurodytas pagalbos schemas, kuri suteikimo momentu atitiko sąlygas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 702/2014 arba bet kurioje kitoje patvirtintoje pagalbos schemoje, yra suderinama su vidaus rinka, jei neviršijama didžiausia šios rūšies pagalbai taikoma pagalbos intensyvumo riba,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis Pagal Ministro sprendimą Nr. 36579/B.1666/27.8.2007 (su vėlesniais pakeitimais) sukurtos pagalbos schemos, kurias įgyvendindama Graikijos Respublika teikia palūkanų subsidijas ir garantijas, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Graikijos Respublika neteisėtai įgyvendino šias valstybės pagalbos schemas, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį, ir jos yra nesuderinamos su vidaus rinka. Šis sprendimas taikomas tik veiklai, susijusiai su žemės ūkio produktų, t. y. SESV I priede išvardytų produktų, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus, gamyba, perdirbimu ir prekyba, kaip apibrėžta Eurostato. Todėl jis nesusijęs su galima pagalba, skirta kitiems ekonomikos sektoriams pagal nagrinėjamas pagalbos schemas.

2 straipsnis

1. Graikijos Respublika susigrąžina iš pagalbos gavėjų 1 straipsnyje nurodytą pagalbą.

2. Susigrąžinamoms sumoms taikomos palūkanos, skaičiuojamos nuo sumų išmokėjimo pagalbos gavėjams dienos iki jų faktinio susigrąžinimo dienos.

3. Susigrąžintinų sumų palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės sumos pagal Reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyrių ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 271/2008, iš dalies pakeitusį Reglamentą (EB) Nr. 794/2004.

4. Graikijos Respublika nutraukia 1 straipsnyje nurodytas schemas ir panaikina visus pagal 1 straipsnyje nurodytas schemas numatytus pagalbos mokėjimus nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

3 straipsnis Pagalba nėra valstybės pagalba, jeigu suteikiant ją ji atitiko Reglamento (EB) Nr. 994/98, galiojusio teikiant pagalbą, 2 straipsnio sąlygas.

4 straipsnis Individuali pagalba, suteikta pagal 1 straipsnyje nurodytas priemones, kuri suteikimo momentu atitiko sąlygas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 702/2014 arba bet kurioje kitoje patvirtintoje pagalbos schemoje, yra suderinama su vidaus rinka, jei neviršijama didžiausia šios rūšies pagalbai taikoma pagalbos intensyvumo riba.

5 straipsnis

1. Pagalba, suteikta pagal 1 straipsnyje nurodytas schemas, turi būti susigrąžinta nedelsiant ir veiksmingai.

2. Graikijos Respublika užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo jo paskelbimo dienos.

6 straipsnis

1. Per du mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo Graikijos Respublika pateikia šią informaciją:

1. a)

1 straipsnyje nurodytos pagalbos gavėjų sąrašą ir bendrą sumą, kurią šiuo pagrindu gavo kiekvienas jų;

b)

bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri turi būti susigrąžinta iš kiekvieno pagalbos gavėjo, kuriai netaikoma de minimis taisyklė, Reglamentas (ES) Nr. 702/2014 arba bet kuri patvirtinta pagalbos schema;

c)

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių planuojama imtis, kad būtų įvykdytas šis sprendimas, aprašymą;

d)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad pagalbos gavėjams nurodyta grąžinti pagalbą.

2. Graikijos Respublika informuoja Komisiją apie nacionalinių priemonių, kurių imtasi šiam sprendimui įgyvendinti, pažangą iki visiško 1 straipsnyje nurodytos pagalbos susigrąžinimo. Komisijai paprašius, Graikijos Respublika nedelsdama pateikia jai visą informaciją apie priemones, kurių jau ėmėsi ir kurių numato imtis šiam sprendimui įvykdyti. Graikijos Respublika taip pat pateikia išsamius duomenis apie pagalbos sumas ir palūkanas, kurias pagalbos gavėjai jau grąžino.

7 straipsnis Šis sprendimas skirtas Graikijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2019 m. spalio 7 d. Komisijos vardu Phil Hogan Komisijos narys

Versions

1. 2019-10-07