Address https://gelex.eu/eli/EU/act/2021/1270@2021-04-21/lt

Contents

1. Preamble
2. 1 straipsnis Direktyvos 2010/43/ES pakeitimai
3. 1)
4. 3)
5. 4)
6. 5a straipsnis Investicinių bendrovių įpareigojimas integruoti tvarumo riziką į KIPVPS valdymą
7. 5) g)
8. 6)
9. 7)
10. 2 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę
11. 3 straipsnis Įsigaliojimas
12. 4 straipsnis Adresatai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, ypač į jos 12 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ir 51 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1) perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tvaresnės, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus yra labai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą. 2016 m. Sąjunga sudarė Paryžiaus susitarimą. Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas tikslas aktyviau imtis kovos su klimato kaita veiksmų, be kita ko, užtikrinant, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi;

(2) pripažindama tą iššūkį, 2019 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė Europos žaliąjį kursą. Tas žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje nuo 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad investuotojams būtų duodami aiškūs signalai dėl jų investicijų, siekiant išvengti neišnaudojamo turto ir pritraukti tvarų finansavimą;

(3) 2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą ir jame išdėstė plataus užmojo ir išsamią tvaraus finansavimo strategiją. Vienas iš veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. 2018 m. gegužės mėn. paskelbtas vėlesnių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimas parodė, kad reikia paaiškinti, jog valdymo įmonės, vykdydamos savo pareigas investuotojams, turėtų atsižvelgti į tvarumo veiksnius. Todėl valdymo įmonės turėtų nuolat vertinti ne tik visą atitinkamą finansinę riziką, bet ir visą atitinkamą tvarumo riziką, kuri nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2088 ir kuri, jei kiltų, galėtų padaryti realų ar galimą reikšmingą neigiamą poveikį investicijų vertei. Komisijos direktyvoje 2010/43/ES nėra aiškios nuorodos į tvarumo riziką. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti, kad vidaus procedūros ir organizacinė tvarka būtų tinkamai įgyvendinamos ir jų būtų laikomasi, būtina paaiškinti, kad valdymo įmonių procesai, sistemos ir vidaus kontrolės priemonės atspindi tvarumo riziką ir kad tai rizikai analizuoti būtini techniniai pajėgumai ir žinios;

(4) siekiant išvengti nevienodų sąlygų valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms, kurios nėra paskyrusios valdymo įmonės, taip pat siekiant išvengti susijusio vidaus rinkos veikimo susiskaidymo, nenuoseklumo ir nenuspėjamumo, su tvarumo rizikos integravimu susijusios taisyklės turėtų būti taikomos ir investicinėms bendrovėms, atsižvelgiant į proporcingumo principą;

(5) siekiant išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos standartą, valdymo įmonės, nustatydamos interesų konfliktų, kurie gali pakenkti KIPVPS interesams, tipus, turėtų įtraukti interesų konfliktus, kurių gali kilti dėl tvarumo rizikos integravimo į jų procesus, sistemas ir vidaus kontrolės priemones. Tie konfliktai gali būti konfliktai, kylantys dėl atitinkamų darbuotojų atlygio ar asmeninių sandorių, interesų konfliktai, dėl kurių gali atsirasti ekologinis manipuliavimas investavimo strategijomis, jų netinkamas pardavimas ar klaidingas faktų pateikimas, taip pat skirtingų KIPVPS, kuriuos valdo ta pati valdymo įmonė, interesų konfliktai;

(6) Pagal Reglamentą (ES) 2019/2088 valdymo įmonės arba investicinės bendrovės, kurios privalo atsižvelgti arba savanoriškai atsižvelgia į investavimo sprendimų pagrindinį neigiamą poveikį tvarumo veiksniams, privalo atskleisti, kaip į tą pagrindinį neigiamą poveikį atsižvelgiama jų išsamaus patikrinimo politikoje. Siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2019/2088 ir Direktyvos 2010/43/ES nuoseklumą, tas įpareigojimas turėtų būti atspindėtas Direktyvoje 2010/43/ES;

(7) todėl Direktyva 2010/43/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis Direktyvos 2010/43/ES pakeitimai

Direktyva 2010/43/ES iš dalies keičiama taip:

1) 3 straipsnis papildomas šiais 11 ir 12 punktais:

1)

11. tvarumo rizika – tvarumo rizika, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 2 straipsnio 22 punkte;

12) tvarumo veiksniai – tvarumo veiksniai, apibrėžti Reglamento (ES) 2019/2088 2 straipsnio 24 punkte.

2) 4 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: Valstybės narės užtikrina, kad valdymo įmonės, laikydamosi pirmoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, atsižvelgtų į tvarumo riziką.;

3) 5 straipsnis papildomas šia 5 dalimi:

3)

5. Valstybės narės užtikrina, kad 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais tikslais valdymo įmonės turėtų reikiamų išteklių ir žinių, kad galėtų veiksmingai integruoti tvarumo riziką.;

4) įterpiamas 5a straipsnis:

4)

5a straipsnis Investicinių bendrovių įpareigojimas integruoti tvarumo riziką į KIPVPS valdymą

Valstybės narės užtikrina, kad, atsižvelgiant į investicinių bendrovių veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, investicinės bendrovės integruotų tvarumo riziką į KIPVPS valdymą.;

5) 9 straipsnio 2 dalis papildoma g punktu:

5) g)

būtų atsakinga už tvarumo rizikos integravimą į a–f punktuose nurodytą veiklą.;

6) 17 straipsnis papildomas 3 dalimi:

6)

3. Valstybės narės užtikrina, kad valdymo įmonės, nustatydamos interesų konfliktų, kurie gali pakenkti KIPVPS interesams, tipus, įtrauktų tų tipų interesų konfliktus, kurių gali kilti dėl tvarumo rizikos integravimo į jų procesus, sistemas ir vidaus kontrolės priemones.;

7) 23 straipsnis papildomas 5 ir 6 dalimis:

7)

5. Valstybės narės reikalauja, kad valdymo įmonės, laikydamosi 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, atsižvelgtų į tvarumo riziką.

6. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai valdymo įmonės arba, kai taikoma, investicinės bendrovės atsižvelgia į investavimo sprendimų pagrindinį neigiamą poveikį tvarumo veiksniams, kaip aprašyta Reglamento (ES) 2019/2088 4 straipsnio 1 dalies a punkte arba kaip reikalaujama to reglamento 4 straipsnio 3 arba 4 dalyje, tos valdymo įmonės arba investicinės bendrovės, laikydamosi šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, atsižvelgtų į tokį pagrindinį neigiamą poveikį.;

8) 38 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: Rizikos valdymo politika apima tokias procedūras, kurios yra būtinos tam, kad valdymo įmonė galėtų įvertinti kiekvieno valdomo KIPVPS patiriamą rinkos, likvidumo, tvarumo ir sandorio šalies riziką ir bet kokios kitos rūšies riziką, kurią patiria KIPVPS, įskaitant operacinę riziką, kuri gali būti reikšminga kiekvienam jos valdomam KIPVPS.

2 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2022 m. liepos 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. Tas nuostatas jos taiko nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 21 d. Komisijos vardu Pirmininkė Ursula von der Leyen

Versions

1. 2021-04-21