Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/2320 2022 m. lapkričio 25 d. dėl Sąjungos paramos projekto Inovacijų potencialo išnaudojimas: didelio poveikio technologijos ir tarptautinis saugumas įgyvendinimui
Grade B
mapped from publisher markup. A grade says how a document's structure was obtained, not how reliable the law is.
Address https://gelex.eu/eli/EU/act/2022/2320@2022-11-25/lt
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,
kadangi:
(1) 2016 m. Visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje pabrėžiama, kad Sąjunga padidins savo indėlį į bendrą saugumą;
(2) 2018 m. Sąjungos kovos su neteisėtais šaunamaisiais ginklais, šaulių ir lengvaisiais ginklais (toliau – ŠLG) bei jų šaudmenimis strategijoje Saugoti ginklus – ginti piliečius nurodyta, kad Sąjunga pasinaudos atitinkamomis priemonėmis, kad paremtų mokslinius tyrimus ir plėtrą patikimų ir ekonomiškai efektyvių technologijų, skirtų ŠLG ir jų šaudmenų saugumui užtikrinti ir nukreipimo rizikai sumažinti, srityje. Be to, Taryba savo išvadose dėl tos strategijos priėmimo atkreipė dėmesį į pakitusią saugumo aplinką, įskaitant terorizmo Sąjungoje grėsmę bei ŠLG konstrukcijos ir technologijos pokyčius, kurie turi įtakos Vyriausybių gebėjimui šalinti tą grėsmę;
(3) 2018 m. Komisijos komunikate Dirbtinis intelektas Europai pažymima, kad pagrindinis visos su dirbtiniu intelektu susijusiems tyrimams skirtos paramos principas yra atsakingo dirbtinio intelekto kūrimas. Be to, jame pažymima, kad dirbtiniu intelektu galima lengvai prekiauti tarptautiniu mastu, todėl toje srityje ilgalaikį poveikį užtikrintų tik pasaulinio masto sprendimai, ir kad Sąjunga skatins naudoti dirbtinį intelektą ir apskritai visas technologijas, kad būtų lengviau spręsti pasaulinio masto problemas, remti Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą ir siekti Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslų;
(4) 2021 m. ataskaitoje Dabartinė mokslo ir technologijų raida ir galimas jos poveikis tarptautiniam saugumui ir nusiginklavimo pastangoms JT Generalinis sekretorius atkreipė dėmesį į didėjantį susirūpinimą dėl to, kad saugumo ir nusiginklavimo sričiai aktualus mokslas ir technologijos vystosi greičiau nei norminės ir valdymo sistemos, skirtos rizikai suprasti ir valdyti;
(5) Sąjunga nori prisidėti prie kolektyvinio saugumo ir potencialo pasinaudoti naujų technologijų teikiamomis galimybėmis, taip pat spręsti jų keliamus uždavinius, visų pirma susijusius su daugiašale nusiginklavimo ir ginklų kontrolės sistema;
(6) Sąjunga turėtų remti projekto Diegti inovacijas: technologijų ir tarptautinio saugumo plėtra įgyvendinimą,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
1. Siekiant įgyvendinti Visuotinę užsienio ir saugumo politikos strategiją ir atsižvelgiant į Sąjungos kovos su neteisėtais šaunamaisiais ginklais, šaulių ir lengvaisiais ginklais bei jų šaudmenimis strategiją Saugoti ginklus – ginti piliečius, taip pat Komisijos komunikatą Dirbtinis intelektas Europai, Sąjunga remia projekto Diegti inovacijas: technologijų ir tarptautinio saugumo plėtra įgyvendinimą.
2. Sąjungos remiama projekto veikla siekiama konkretaus tikslo – remti Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto (UNIDIR) darbą, vykdomą pagal jo Saugumo ir technologijų programą (SECTEC) siekiant gerinti žinias apie tarptautiniam saugumui aktualias naujas ir besiformuojančias technologijas bei tų technologijų supratimą.
3. Vykdant projekto veiklą visų pirma bus:
3. a)
stebimos ir identifikuojamos naujos ir besiformuojančios technologijos bei gerinamas supratimas apie jas, taip pat labiau įsitvirtinusių technologijų pritaikymas naujoms reikmėms, kad, remiantis techniškai ir moksliškai pagrįstais faktiniais duomenimis, politikos formuotojams ir sprendimus priimantiems asmenims būtų suteikiama prieinamų žinių apie nagrinėjamas technologijų sritis;
b)
siekiama geriau suprasti, kaip galėtų būti naudojamos naujos didelio poveikio technologijos ir kokį poveikį jos galėtų daryti saugumo kontekstuose. Pagal šį ramstį vykdoma veikla taip pat sutelkiama į didėjančią įvairių technologijų konvergenciją ir tarpsritinį jų taikymą, ir visų pirma į tai, kaip pažanga kuriant didelio poveikio technologijas lems konfliktų ir mūšio lauko ateitį;
c)
nagrinėjama, ar dėl naujų didelio poveikio technologijų kils naujų valdymo iššūkių, ir jei taip, kaip būtų galima modernizuoti tradicinį ginklų kontrolės priemonių rinkinį, kad tie iššūkiai būtų įveikti. Be to, įgyvendinant projektą taip pat bus nagrinėjamas tradicinių ginklų kontrolės priemonių papildomumas su platesnėmis technologijų valdymo priemonėmis, kurios gali padėti pasiekti tuos pačius saugumo, stabilumo, saugos, rizikos mažinimo ir ginklų neplatinimo tikslus.
4. Išsamus projekto aprašymas pateikiamas priede.
2 straipsnis
1. Už šio sprendimo įgyvendinimą atsako Sąjungos užsienio reikalų ir saugumo politikos vyriausiasis įgaliotinis (toliau - vyriausiasis įgaliotinis).
2. 1 straipsnyje nurodyto projekto techninį įgyvendinimą vykdo UNIDIR.
3. UNIDIR savo užduotį atlieka vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe. Tuo tikslu vyriausiasis įgaliotinis ir UNIDIR sudaro būtinus susitarimus.
3 straipsnis
1. 1 straipsnyje nurodytam Sąjungos finansuojamam projektui įgyvendinti skiriama finansinė orientacinė suma yra 1234011 EUR.
2. Iš 1 dalyje nustatytos orientacinės sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos laikantis Sąjungos biudžetui taikomų procedūrų ir taisyklių.
3. Komisija prižiūri, kad išlaidos, finansuojamos iš 1 dalyje nurodytos orientacinės sumos, būtų tinkamai valdomos. Tuo tikslu ji sudaro su UNIDIR susitarimą dėl įnašo. Tame susitarime dėl įnašo nustatoma, kad UNIDIR turi užtikrinti Sąjungos įnašo matomumą, proporcingą jo dydžiui.
4. Komisija stengiasi kuo greičiau po šio sprendimo įsigaliojimo sudaryti 3 dalyje nurodytą susitarimą dėl įnašo. Ji praneša Tarybai apie bet kokius to proceso metu kylančius sunkumus ir to susitarimo sudarymo datą.
4 straipsnis
1. Vyriausiasis įgaliotinis teikia Tarybai šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitas, grindžiamas UNIDIR kas ketvirtį rengiamomis ataskaitomis. Taryba tų ataskaitų pagrindu atlieka įvertinimą.
2. Komisija teikia informaciją apie 1 straipsnyje nurodyto projekto įgyvendinimo finansinius aspektus.
5 straipsnis Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną. Jis nustoja galioti praėjus 24 mėnesiams nuo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto susitarimo dėl įnašo sudarymo dienos. Tačiau šis sprendimas nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams po jo įsigaliojimo dienos, jei per tą laikotarpį tas susitarimas nesudaromas.
Priimta Briuselyje 2022 m. lapkričio 25 d. Tarybos vardu Pirmininkas J. Síkela
ANNEX
PRIEDAS
PROJEKTO DOKUMENTAS Inovacijų diegimas. Didelio poveikio technologijos ir tarptautinis saugumas Įvadas
Mokslo ir technologijų pažanga yra pagrindinė ekonominio ir socialinio vystymosi bei klestėjimo varomoji jėga. Tačiau, kaip nurodyta JT generalinio sekretoriaus 2021 m. ataskaitoje Dabartiniai mokslo bei technologijų pokyčiai ir jų galimas poveikis tarptautinio saugumo ir nusiginklavimo pastangoms, vis didesnį susirūpinimą kelia tai, kad saugumui ir nusiginklavimui svarbūs mokslo ir technologijų pokyčiai viršija norminių ir valdymo sistemų pajėgumus suprasti ir valdyti riziką. Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų institutas (UNIDIR) yra savarankiška institucija Jungtinėse Tautose, atliekanti nepriklausomus nusiginklavimo ir susijusių problemų, ypač tarptautinio saugumo klausimų, tyrimus. Istoriškai UNIDIR atlieka vadovaujamą vaidmenį remdama pastangas suprasti sparčios ir transformatyviosios technologinės pažangos poveikį saugumui ir į jį reaguoti. Šiandien šis darbas vykdomas vadovaujantis daugiamete Saugumo ir technologijų programa (SECTEC), kuri yra vienas iš pagrindinių žinių šaltinių ir tiltas, jungiantis tarptautinę diplomatinę bendruomenę, privatųjį sektorių ir pilietinę visuomenę (daugiau kaip 13000 parsisiuntimų ir daugiau kaip 6500 renginių dalyvių vien per pastaruosius dvejus metus). SECTEC veikla taip pat padarė didelį politikos poveikį, įskaitant konkrečias nuorodas JT Generalinėje Asamblėjoje priimtose dviejose bendro sutarimo ataskaitose dėl tarptautinio kibernetinio saugumo. Siūlomu 2 metų projektu, pavadintu Inovacijų diegimas. Didelio poveikio technologijos ir tarptautinis saugumas daugiausia dėmesio bus skiriama pasirinktoms bazinėms didelio poveikio technologijoms ir jų potencialiam poveikiui tarptautiniam saugumui. Darbas pagal šį projektą bus organizuojamas trimis kryptimis, kaip išsamiai aprašyta kitame skirsnyje. Projektas bus visiškai integruotas į platesnę SECTEC darbo programą panaudojant žinių išteklius ir tinklus, kurie jau sukurti kaip platesnės programos dalis, ir prisidedant prie bendrų jos tikslų, kurie yra glaudžiai suderinti su pagrindiniais instituto įgaliojimais, įgyvendinimo:
Formuoti politiką ir sprendimų priėmimą. Dėl technologinių inovacijų pasaulinėje saugumo aplinkoje atsiranda naujų netikrumo lygmenų ir kyla sunkumų tradiciniam konflikto, taip pat ginklų kontrolės koncepcijų supratimui ir atsakui. Daugiašalis nusiginklavimo mechanizmas, taip pat regioniniai ir nacionaliniai mechanizmai, turės pritaikyti savo priemones ir procesus, kad būtų galima parengti veiksmingą politinį atsaką į naujas technologijas. SECTEC darbu, kuriant žinias, teikiant konsultacijas ir generuojant idėjas, bus siekiama prisidėti prie tokio politinio atsako rengimo.
Sumažinti žinių apie tarptautinio saugumo technologinius aspektus spragas. Daugelio su naujomis technologijomis susijusių iššūkių ir galimybių šaknys yra jų techninėse charakteristikose, todėl sunku įgyvendinti politiką ar reguliavimo veiksmus tinkamai nesuprantant atitinkamos technologijos, įskaitant riziką ir galimybes. Padėtį dar labiau apsunkina daugeliui tokių inovacijų būdingas dvejopo (arba universalaus) naudojimo pobūdis, dėl kurio reikia plačiau suprasti bet kokios politikos ar reguliavimo veiksmų galimą poveikį įvairioms sritims ir to poveikio tarpusavio priklausomybės aspektą.
Sujungti bendruomenes. Pasaulyje didėjant nestabilumui ir nepasitikėjimui, plečiantis subjektams, esant didesnei žinių ir kvalifikacijos sklaidai ir vis labiau ribotam tradicinių reguliavimo formų pasirinkimui, reikia, kad įvairios bendruomenės skubiai burtųsi ir dalytųsi įžvalgomis, kad jomis būtų galima pagrįsti atitinkamas darbotvarkes. Tai pasakytina apie įvairiuose sektoriuose veikiančias bendruomenes (pvz., vyriausybes, pramonės sektorius, pilietinę visuomenę), taip pat apie daugiašalių mechanizmų bendruomenes, kurios tradiciškai veikia skirtingose srityse (pvz.; tarptautinio saugumo, vystymosi, skaitmeninio bendradarbiavimo, nusikalstamumo klausimų). SECTEC pasinaudos unikalia UNIDIR pozicija, kad galėtų dirbti įvairiose tradicinėse srityse, siekdama sujungti vis labiau tarpusavyje susijusius diskursus, sujungti bendruomenes ir kaupti žinias.
PROJEKTAS
Reaguoti į iššūkius ir išnaudoti technologinės pažangos suteikiamas galimybes taikos ir saugumo kontekste yra sudėtinga užduotis. Apskritai tam reikia gebėti suprasti, kas yra technologija, kaip ji galėtų būti naudojama ir kokiu tikslu, ir kokių turima valdymo priemonių, kuriomis būtų galima valdyti ar kontroliuoti jos plėtojimą ir naudojimą. Siūlomu projektu Inovacijų diegimas. Didelio poveikio technologijos ir tarptautinis saugumas siekiama išanalizuoti pasirinktų bazinių didelio poveikio technologijų kūrimą, taikymą bei valdymą ir jų svarbą tarptautinei taikai ir saugumui, pasitelkiant tris toliau aprašytas darbo kryptis. Šio projekto tikslu didelio poveikio technologijos apibrėžiamos kaip tos, kurios sudaro sąlygas inovacijoms, pajėgumų plėtojimui ir didesniam poveikiui kitose taikymo srityse, patenkančiose į UNIDIR SECTEC veiklos sritį, t. y. kibernetinėje, dirbtinio intelekto bei autonomijos ir sistemų integravimo, arba skatina jas diegti. Tai atitinka ES politiką dėl bazinių didelio poveikio technologijų, kurioje pripažįstamas esminis šių kompleksinių technologijų vaidmuo skatinant inovacijas įvairiuose sektoriuose ir taikymo srityse. Šiuo projektu daugiausia dėmesio bus skiriama galimybėms ir iššūkiams, susijusiems su keturiomis didelio poveikio technologijomis, kurios saugumo požiūriu laikomos ypač svarbiomis: pažangiosioms medžiagoms (pvz., puslaidininkiams, mikrotechnologijoms ir nanotechnologijoms), dalims ir komponentams (pvz., mikroschemoms, jutikliams), infrastruktūrai (pvz., naujos kartos junglumo infrastruktūrai – 5G ir 6G, daiktų internetui, debesijai, suvereniam internetui) ir apdorojimui bei kompiuterijai (pvz., debesijai, periferinei ir kvantinei kompiuterijai).
1. 1 darbo kryptis: Tendencijų stebėsena ir informuotumo apie mokslo ir technologijų raidą didinimas
1.
1.1. Tikslas Šios darbo krypties tikslas – nustatyti ir suprasti naujas ir besiformuojančias technologijas, taip pat naujas labiau įsitvirtinusių technologijų taikymo sritis. Veikla pagal šią darbo kryptį visų pirma bus siekiama suteikti politikos formuotojams ir sprendimus priimantiems asmenims prieinamų žinių apie nagrinėjamas technologijų sritis, remiantis techniškai ir moksliškai patikimais įrodymais.
1.2. Numatomi rezultatai:
1.2. a)
Geresnis politikos formuotojų ir sprendimus priimančių asmenų pasirengimas naujų ir besiformuojančių technologijų keliamiems iššūkiams ir suteikiamoms galimybėms.
b)
Geresnis įvairių technologijų sąsajų ir konvergencijos supratimas.
c)
Didesnis informuotumas apie galimą naujų technologijų keliamą riziką ir teikiamą naudą ir išankstinio perspėjimo pajėgumų teikimas valstybėms, kurių pajėgumai atlikti perspektyvų vertinimą, yra riboti.
1.3. Darbo krypties aprašymas Ši darbo kryptis apims du pagrindinius veiksmus. Pirma, bus galima sukurti nuolatinę technologijų perspektyvų vertinimo funkciją, kad ankstyvaisiais kūrimo ar taikymo etapais būtų nustatoma, tikrinama ir analizuojama aktualiausia mokslo ir technologijų pažanga. Vykdant šį veiksmą bus parengti 2 metiniai technologinių inovacijų svarbiausių tendencijų, susijusių su tarptautine taika ir saugumu, kompendiumai. Vykdant šį veiksmą padarytos išvados papildys (bet nedubliuos) oficialiuose daugiašaliuose procesuose, pavyzdžiui, CCW ir jos Vyriausybių ekspertų besiformuojančių technologijų mirtinų autonominių ginklų sistemų srityje klausimais grupėje, Neribotos sudėties darbo grupėje informacinių ir ryšių technologijų saugumo ir naudojimo klausimais vykdomą darbą, ir jomis bus naudojamasi siekiant prisidėti prie platesnio atitinkamos daugiašalės veiklos, pavyzdžiui, metinės JT generalinio sekretoriaus ataskaitos dėl mokslo ir technologijų vaidmens tarptautinės taikos ir saugumo kontekste, Bendros darbotvarkės, įskaitant naują taikos darbotvarkę, ir 2023 m. aukščiausiojo lygio susitikimo ateities klausimais, rinkinio. Antras veiksmas pagal šią darbo kryptį apims 8 technologinių pusryčių organizavimą, kad Ženevoje ir Niujorke esančiai diplomatinei bendruomenei kas ketvirtį būtų suteikta galimybė neformalioje aplinkoje ir tiesiogiai bendraujant su ekspertais mokytis ir aptarti konkrečias didelio poveikio technologijas, svarbias tarptautinei taikai ir saugumui. Kiekvienas renginys vyks du kartus: pirmą kartą – fiziškai Ženevoje, o antrą kartą – virtualiai ir bus skirtas Niujorko bendruomenei.
2. 2 darbo kryptis: Mokslo ir technologijų poveikio tarptautinei taikai ir saugumui supratimas
2.
2.1. Tikslas Šios darbo krypties tikslas – suprasti, kaip galėtų būti naudojamos didelio poveikio technologijos ir kokį poveikį jos galėtų padaryti saugumo kontekste. Vykdant darbą pagal šį ramstį daugiausia dėmesio taip pat bus skirta didėjančiai įvairių technologijų ir jų pritaikymo skirtingose srityse konvergencijai. Visų pirma šia darbo kryptimi bus pabrėžta, kaip pažanga didelio poveikio technologijų srityje formuos konfliktų ir mūšio lauko ateitį.
2.2. Numatomi rezultatai:
2.2. a)
Už politikos formavimą atsakingų subjektų bendruomenė geriau supras naujų ir besiformuojančių didelio poveikio technologijų poveikį taikai ir saugumui.
b)
Geresnis gebėjimas nustatyti ryšius ir sąsajas tarp skirtingų technologijų taikymo sričių, o tai padės rengti geriau pagrįstas politikos diskusijas įvairiose srityse ir procesuose.
c)
Geresnis gebėjimas nustatyti politikos intervencinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti naujų technologijų keliamą riziką netrukdant pažangai ir inovacijoms, būdus.
2.3. Darbo krypties aprašymas Ši darbo kryptis apims keturis mokslinius tyrimus, po vieną kiekvienai analizuojamų didelio poveikio technologijų pakategorei. Kiekvienu moksliniu tyrimu bus siekiama tiek pristatyti pačią technologiją, tiek atlikti teigiamo ir neigiamo poveikio, kurį tokia technologija galėtų daryti tarptautinei taikai ir saugumui, analizę. Pagal mokslinių tyrimų metodiką, naudojamą atliekant tokius poveikio vertinimus, bus atsižvelgiama ne tik į karinius pajėgumus, bet, kai aktualu ir taikytina, ir į politinius, ekonominius, socialinius, technologinius, teisinius ir aplinkos veiksnius (PESTLE analizė). Atlikus šiuos mokslinius tyrimus, bus parengtos rašytinės ataskaitos su santraukomis visomis JT oficialiosiomis kalbomis, kad jos būtų pasiekiamos ir prieinamos platesniam žmonių ratui (viso ataskaitų teksto vertimas bus atliekamas atsižvelgiant į turimą laiką ir išteklius). Be to, pripažįstant sudėtingą politinę, karinę, teisinę ir techninę ekosistemą, kurioje tokios technologijos kuriamos ir diegiamos, pagal šią darbo kryptį bus surengti keturi įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogai, siekiant papildyti mokslinių tyrimų veiklą ir skatinti įvairių suinteresuotųjų subjektų bendruomenių keitimąsi nuomonėmis ir žinių perdavimą. Šių susitikimų formatas bus hibridinis, o tvarkaraštis bus toks, kad juose galėtų dalyvauti auditorija iš viso pasaulio.
3. 3 darbo kryptis: Ginklų kontrolės modernizavimas ir XXI amžiaus valdymo atsako rengimas
3.
3.1. Tikslas Šios darbo krypties tikslas – išnagrinėti, ar naujos didelio poveikio technologijos kelia naujų valdymo iššūkių, ir, jei taip, kaip būtų galima modernizuoti tradicinių ginklų kontrolės priemonių rinkinius siekiant įveikti tuos iššūkius. Be to, vykdant veiklą pagal šią darbo kryptį bus nagrinėjamas tradicinių ginklų kontrolės priemonių ir platesnio masto technologijų valdymo priemonių, kurios gali padėti siekti tų pačių saugumo, stabilumo, saugos, rizikos mažinimo ir neplatinimo tikslų, papildomumas.
3.2. Numatomi rezultatai:
3.2. a)
Geresnis supratimas apie galimus dabartinio ginklų kontrolės priemonių rinkinio privalumus ir trūkumus susiduriant su naujomis ir besiformuojančiomis technologijomis.
b)
Geresnis supratimas apie platesnį technologijų valdymo priemonių rinkinį (pvz., pramonės standartus, savireguliavimo mechanizmus) ir kaip tarptautinė saugumo bendruomenė gali pasinaudoti tokiomis priemonėmis siekdama sukurti taikesnį, stabilesnį ir saugesnį pasaulį.
c)
Žinių kryžmaveika įvairiuose sektoriuose vykdant neformalų pasikeitimą žiniomis, kuriame gali dalyvauti visos JT valstybės narės, pramonės sektorius ir plačioji pilietinė visuomenė.
3.3. Darbo krypties aprašymas Ši darbo kryptis bus grindžiama 2 darbo krypties išvadomis, kad atrinktų didelio poveikio technologijų analizė būtų toliau plečiama atliekant keturis papildomus mokslinius tyrimus, kuriuose daugiausia dėmesio būtų skiriama konkretiems valdymo iššūkiams ir galimiems politinio atsako veiksmams. Kaip ir 2 darbo kryptyje, kiekvieną iš šių mokslinių tyrimų papildys specialus hibridiniu formatu rengiamas įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogas, kurio tikslas – pasimokyti iš įvairiuose sektoriuose nustatytos patirties, kuria būtų galima pasinaudoti siekiant pagerinti tarptautinės saugumo politikos atsaką. Be to, ši darbo kryptis apims interaktyvaus infografiko, kuris leistų apibrėžti ir nustatyti atitinkamas ginklų kontrolės ir platesnio masto technologijų valdymo priemones ir priemones regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu, skirtas atrinktoms didelio poveikio technologijoms, koncepcijos rengimą ir ankstyvąjį kūrimą. Šis veiksmas padės išbandyti tiek metodiką, pagal kurią nustatomos taikytinos bei aktualios priemonės ir joms suteikiami prioritetai, tiek įvairias duomenų vizualizavimo galimybes. Infografikas bus įkeltas į specialų UNIDIR interneto svetainės puslapį.