Address https://gelex.eu/eli/EU/act/2022/2448@2022-12-13/lt

Contents

1. Preamble
2. 1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis
3. 2 straipsnis Terminų apibrėžtys
4. 3 straipsnis Atitikties nacionaliniams arba subnacionaliniams miško biomasės ruošos kriterijams vertinimas
5. 1. a)
6. i)
7. ii)
8. iii)
9. iv)
10. v)
11. 4 straipsnis Atitikties miško gavybos teritorijos lygmeniu taikomiems miško biomasės ruošos kriterijams vertinimas
12. i)
13. ii)
14. iii)
15. iv)
16. v)
17. 5 straipsnis Atitikties nacionaliniams LULUCF kriterijams vertinimas
18. a)
19. b)
20. c)
21. 6 straipsnis Atitikties miško gavybos teritorijos lygmeniu taikomiems LULUCF kriterijams vertinimas
22. 7 straipsnis Auditas ir tikrinimas
23. 1. a)
24. 8 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ypač į jos 29 straipsnio 8 dalį,

kadangi:

(1) kad energijai gaminti naudojama miško biomasė būtų įtraukta į Europos tikslus ir nacionalinius įnašus, taip pat į 23 bei 25 straipsniuose nustatytus su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusius įpareigojimus ir kad ji atitiktų viešosios paramos skyrimo reikalavimus, Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatomi nauji energijai gaminti naudojamos miško biomasės tvarumo kriterijai. Be to, Direktyvoje (ES) 2018/2001 reikalaujama, kad rengdamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos paramos schemas valstybės narės apsvarstytų turimas tvaraus biomasės tiekimo galimybes ir tinkamai atsižvelgtų į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB nustatytus žiedinės ekonomikos bei atliekų hierarchijos principus, kad išvengtų nereikalingo žaliavų rinkų iškraipymo;

(2) todėl energijai gaminti naudojama miško biomasė turi būti laikoma tvaria, jei ji atitinka tvarumo kriterijus, nustatytus Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse, kuriomis atitinkamai reglamentuojamas miško kirtimas ir dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis;

(3) kad būtų užtikrintas Direktyvos (ES) 2018/2001 tikslų ir Sąjungos aplinkos teisės aktų suderinamumas ir kad naujus miško biomasės tvarumo kriterijus valstybės narės ir ekonominės veiklos vykdytojai įgyvendintų patikimai ir suderintai, Direktyvoje (ES) 2018/2001 reikalaujama, kad Komisija priimtų įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos veiklos gairės, susijusios su atitikties šiems kriterijams įrodymu;

(4) siekdami kuo labiau sumažinti tvarios miško biomasės ruošos kriterijų neatitinkančios miško biomasės naudojimo riziką, ekonominės veiklos vykdytojai, remdamiesi miško biomasės kilmės šalyje galiojančiais tvarios miškotvarkos teisės aktais, įskaitant stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sistemas, turėtų atlikti rizika grindžiamą vertinimą. Todėl paruoštai miško biomasei turėtų būti taikomi nacionaliniai ir subnacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai, atitinkantys Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 6 dalies a punkte nustatytus miško biomasės ruošos kriterijus. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai turėtų įvertinti, ar turimos stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sistemos ir ar nėra įrodymų, kad esama didelių atitinkamų nacionalinės ar subnacionalinės teisės aktų vykdymo užtikrinimo trūkumų. Tuo tikslu ekonominės veiklos vykdytojai turėtų naudotis Europos Komisijos arba tarptautinių ar nacionalinių Vyriausybinių organizacijų parengtais teisiniais vertinimais ir ataskaitomis, kuriuose, be kita ko, gali būti nevyriausybinių ir miškų mokslo srities ekspertų organizacijų pateiktos informacijos. Atliekant rizika grindžiamą vertinimą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į visas atitinkamas Komisijos pradėtas ir tebevykstančias pažeidimo nagrinėjimo procedūras – informaciją apie jas galima rasti viešai prieinamoje Komisijos pažeidimų duomenų bazėje – ir į visus atitinkamus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus dėl pažeidimų, kuriais įrodomas nepakankamas reikalavimų vykdymo užtikrinimas;

(5) jei įrodymų, kad nacionaliniu lygmeniu laikomasi vieno ar daugiau miško biomasės ruošos kriterijų, nustatytų Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 6 dalies a punkte, neturima, miško biomasė turėtų būti laikoma didelės rizikos. Tokiais atvejais ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pateikti išsamesnių įrodymų, kad Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 6 dalies b punkte nustatytų miško biomasės ruošos kriterijų laikomasi taikant miško gavybos teritorijos lygmeniu įdiegtas valdymo sistemas. Šiuo atžvilgiu būtina išsamiau nustatyti, kokius tvarumo įrodymus ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pateikti pagal miško gavybos teritorijos lygmeniu įdiegtas valdymo sistemas, palyginti su tais, kurių reikalaujama atliekant nacionalinio ir subnacionalinio lygmenų atitikties vertinimą. Taip bus užtikrintas veiksmingas miško biomasės kriterijų, visų pirma miško atželdinimo, saugomų teritorijų išsaugojimo, miško biomasės ruošos poveikio dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei mažinimo ir ilgalaikio miško produktyvumo išlaikymo ar gerinimo kriterijų, laikymasis;

(6) siekiant užtikrinti tinkamą su miško biomasės ruoša susijusio išmetamo ir absorbuojamo biogeninių ŠESD kiekio apskaitą, būtina, kad miško biomasė atitiktų nacionalinius LULUCF kriterijus. Visų pirma, šalis arba ekonominės integracijos regioninė organizacija, iš kurios gaunama biomasė, turėtų būti Paryžiaus susitarimo šalis. Be to, atitinkama šalis arba ekonominės integracijos regioninė organizacija pagal Paryžiaus susitarimą turėtų būti pateikusi nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (NDC), į kuriuos būtų įtrauktas naudojant žemę ir vykdant žemės ūkio bei miškininkystės veiklą išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis, ir taip būtų užtikrinta, kad su biomasės ruoša susijusių anglies sankaupų pokytis būtų įtraukiamas į šalies arba regioninės ekonominės integracijos organizacijos įsipareigojimą mažinti arba apriboti išmetamą ŠESD kiekį, kaip nustatyta NDC. Kitu atveju ji turėtų būti priėmusi miško biomasės ruošos teritorijoje taikytinus nacionalinės arba subnacionalinės teisės aktus, kuriais siekiama išsaugoti ir didinti anglies sankaupas ir absorbentus. Be to, turėtų būti pateikta įrodymų, kad LULUCF sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis, apie kurį pranešta, neviršija absorbuojamo ŠESD kiekio ir kad atitinkamu baziniu laikotarpiu anglies dioksido absorbentai miškuose buvo išlaikyti arba sustiprinti;

(7) jei atitikties Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies a punkte nustatytiems LULUCF kriterijams įrodyti negalima, būtina, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų papildomų įrodymų dėl miško gavybos teritorijos lygmeniu įdiegtų valdymo sistemų, siekdami užtikrinti, kad anglies sankaupos ir absorbentai miškuose bus išlaikyti arba padidinti ilguoju laikotarpiu. Į tokias sistemas turėtų būti įtraukta bent informacija apie ilgalaikį anglies sankaupų ir absorbentų miškuose planavimą ir periodinę jų kiekio pokyčių stebėseną miško gavybos teritorijos lygmeniu;

(8) kad būtų užtikrintas patikimas atitikties naujiems miško biomasės tvarumo kriterijams tikrinimas, ekonominės veiklos vykdytojų teikiama informacija turėtų būti skaidri, tiksli, patikima ir apsaugota nuo sukčiavimo, o ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti sudarytos sąlygos remtis patikimomis sertifikavimo taisyklėmis. Tose taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į savanoriškų nacionalinių arba tarptautinių sertifikavimo schemų, kurias pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 4 dalį yra pripažinusi Komisija, vaidmenį;

(9) siekdamos kuo labiau sumažinti administracinę naštą, valstybės narės turėtų palengvinti ekonominės veiklos vykdytojų darbą, sudarydamos sąlygas planavimo ir stebėsenos tikslais susipažinti su duomenimis, įskaitant erdvinius duomenis ir registrus;

(10) šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro tvarumo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente nustatomos veiklos gairės, kurių turi laikytis valstybės narės, siekdamos užtikrinti patikimą ir suderintą rizika grindžiamų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos iš miško biomasės tvarumo kriterijų, nustatytų Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse, įgyvendinimą.

2 straipsnis Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

nacionaliniai arba subnacionaliniai miško biomasės ruošos kriterijai – Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 6 dalies a punkte nustatyti kriterijai;

miško gavybos teritorijos lygmeniu taikomi miško biomasės ruošos kriterijai – Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 6 dalies b punkte nustatyti kriterijai;

miško biomasės ruošos šalis – šalis arba teritorija, kurioje buvo gauta miško biomasės žaliava;

sodintinis miškas – miškas, kurį daugiausia sudaro medžiai, išaugę sodinant ir (arba) sąmoningai sėjant, su sąlyga, kad pasodinti ar pasėti medžiai, pasiekę brandaus medyno amžių, sudarys daugiau kaip penkiasdešimt procentų medyno tūrio; prie sodintinių miškų priskiriami anksčiau sodintų ar sėtų medžių atžalynai;

įveistas miškas – intensyviai tvarkomas sodintinis miškas, kuriam pasodintam ir pasiekusiam brandaus medyno amžių būdingos visos šios savybės: jį sudaro vienos arba dviejų rūšių tos pačios amžiaus klasės tolygiais atstumais augantys medžiai. Prie įveistų miškų priskiriami medienos, pluošto ir energijos gamybos tikslais sodinti trumpos rotacijos miškai, išskyrus apsaugos ar ekosistemų atkūrimo tikslais pasodintus miškus, taip pat miškus, išaugusius sodinant ar sėjant, kurie, pasiekę brandaus medyno amžių, yra arba bus panašūs į natūraliai želiančius miškus;

kelmai ir šaknys – viso tūrio, išskyrus medienos biomasės virš kelmo tūrį, medį sudarančios dalys, turint omenyje, kad kelmo aukštis – tai aukštis, kuriame pagal atitinkamoje šalyje ar regione įprastą kirtimo praktiką būtų kertamas medis;

negyva mediena – visa negyva miško paklotės nesudaranti stovinti arba ant žemės ar dirvožemyje gulinti medienos biomasė, įskaitant paviršiuje gulinčią medieną, stambias nuolaužas, negyvas šaknis ir ne mažesnio nei 10 cm ar bet kokio kito atitinkamoje šalyje nustatyto skersmens kelmus;

ilgalaikis produktyvumas – geros būklės miško gebėjimas nuolat ilgą laiką tvariai duoti tokios produkcijos, kaip įvairių kokybės klasių mediena, ir su mediena nesusijusios produkcijos ir ekosisteminės naudos, kaip antai: valyti orą ir vandenį, užtikrinti buveines laukinei gyvūnijai, teikti poilsį ar sudaryti kultūrinį kapitalą, ir, kai taikoma, susieti kelių iš eilės rotacijų miško augalus;

valdymo sistema – miško gavybos teritorijos lygmeniu renkama informacija, įskaitant informaciją tekstų, žemėlapių, lentelių ir diagramų pavidalu, taip pat, siekiant miško išteklių valdymo ar plėtros tikslų, planuojamos ir įgyvendinamos strategijos arba valdymo veikla;

natūralūs trikdžiai – kaip tai apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/841 3 straipsnio 9 punkte;

grynasis metinis prieaugis – metinis turimų gyvų medžių išteklių tūrio padidėjimas, atėmus vidutinį natūraliai žuvusių tų išteklių tūrį;

nacionaliniai LULUCF kriterijai – Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies a punkte nustatyti kriterijai;

miško gavybos teritorijos lygmeniu taikomi LULUCF kriterijai – Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkte nustatyti kriterijai;

anglies sankaupos – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2018/841 3 straipsnio 4 punkte;

absorbentas – kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) 2018/841 3 straipsnio 1 punkte;

pirmasis surinkimo punktas – kaip tai apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/996 2 straipsnio 12 dalyje;

pirmosios šalies auditas – ekonominės veiklos vykdytojo, tiekiančio žaliavas į pirmąjį surinkimo punktą, savideklaracija;

antrosios šalies auditas – ekonominės veiklos vykdytojo, valdančio pirmąjį surinkimo punktą, atliekamas tiekėjo auditas;

trečiosios šalies auditas – nuo audituojamos organizacijos nepriklausomos trečiosios šalies atliekamas ekonominės veiklos vykdytojo auditas;

ekonominės veiklos vykdytojas – kaip tai apibrėžta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/996 2 straipsnio 11 dalyje.

3 straipsnis Atitikties nacionaliniams arba subnacionaliniams miško biomasės ruošos kriterijams vertinimas

1. Valstybės narės reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų audituotą informaciją, patvirtinančią atitiktį nacionaliniams arba subnacionaliniams miško biomasės ruošos kriterijams. Tuo tikslu ekonominės veiklos vykdytojai atlieka rizika grindžiamą vertinimą, per kurį surenka tikslius, naujausius ir patikrinamus įrodymus, susijusius su visais šiais elementais:

1. a)

miško biomasės ruošos šalimi ir, kai taikoma, jos regionu, kuriame miško biomasė buvo paruošta;

b)

tuo, kad miško biomasės ruošos teritorijoje taikomais nacionalinės arba subnacionalinės teisės aktais užtikrinama:

i)

miško biomasės ruošos operacijų teisėtumas – patvirtinamas pateikiant įrodymus, kad miško biomasės ruoša atitinka ruošos šalyje taikomus teisės aktus, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 995/2010 2 straipsnio h punkte;

ii)

miško atželdinimas – gali būti patvirtinamas pateikiant įrodymus, kad pagal taikomus teisės aktus reikalaujama natūraliomis ir (arba) dirbtinėmis priemonėmis atželdinti mišką, kad toje pačioje teritorijoje per atitinkamą susijusiuose nacionalinės teisės aktuose nustatytą laikotarpį būtų įveistas naujas miškas;

iii)

veiksminga teritorijų, tarptautinės ar nacionalinės teisės aktuose arba atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytų gamtos apsaugos tikslais, įskaitant šlapynių ir durpynų teritorijas, apsauga;

iv)

toks miško kirtimas, kad būtų kuo labiau sumažintas neigiamas poveikis dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei, – gali būti patvirtinamas pateikiant įrodymus, kad taikomuose teisės aktuose arba atitinkamose miškotvarkos taisyklėse:

1) reikalaujama, kad neliesti miškai ir pagal 1 dalies b punkto iii papunktį saugomos teritorijos nebūtų nualinami tiek, kad juos pakeistų įveisti miškai, arba kad jie nebūtų pakeičiami įveistais miškais; be kita ko, gali būti reikalaujama užtikrinti, kad atželdinto miško teritorijoje būtų išsaugotas vietoje tinkamas ir pakankamas augalų ir medžių rūšių skaičius;

2) numatoma dirvožemio ir rūšių bei buveinių, be kita ko, saugomų pagal tarptautinės ar nacionalinės teisės aktus, apsauga. Siekdamos palengvinti ekonominės veiklos vykdytojų darbą, valstybės narės stengiasi teikti duomenis apie konkrečiai vietai būdingas aplinkos ypatybes;

3) nustatoma, kad, kai tikslinga, būtų kuo labiau sumažintas kelmų, šaknų ir negyvos medienos šalinimas;

v)

ilgalaikio miško produktyvumo išlaikymas arba didinimas – gali būti patvirtinamas pateikiant įrodymus, kad taikomais nacionalinio arba subnacionalinio lygmens teisės aktais užtikrinama, jog, remiantis vidutiniais metiniais duomenimis, per atitinkamą susijusiuose nacionalinės teisės aktuose nustatytą laikotarpį nukirstų medžių kiekis neviršija grynojo prieaugio, išskyrus atvejus, kai tai laikinai pateisinama dėl dokumentais pagrįstų su miško kenkėjais, audromis ar kitais natūraliais trikdžiais susijusių priežasčių. Tai gali būti įrodoma pateikiant:

1) nacionalines miškų inventorizacijos ataskaitas,

2) 5 straipsnio ii punkte nurodytus įrodymus arba

3) panašias subnacionalinio lygmens inventorizacijos ataskaitas;

c)

tuo, kad turimos sistemos, kuriomis užtikrinama b punkte nurodytų nacionalinės ir subnacionalinės teisės aktų stebėsena, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas, įskaitant informaciją apie: institucijas, atsakingas už stebėseną, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, sankcijas už reikalavimų nesilaikymą, sprendimų apskundimo sistemas ir galimybę visuomenei susipažinti su informacija;

d)

tuo, kad didelių b punkte nurodytų nacionalinių ir (arba) subnacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymo užtikrinimo trūkumų nenustatyta.

2. Rinkdami įrodymus, kurių reikalaujama pagal 1 dalies d punktą, ekonominės veiklos vykdytojai atsižvelgia į visus nacionalinių arba tarptautinių Vyriausybinių organizacijų parengtus teisinius vertinimus ir ataskaitas, kuriuose išsamiai aptariami 1 dalies b punkte nurodytų nacionalinės ar subnacionalinės teisės aktų vykdymo užtikrinimo trūkumai. Taip pat atsižvelgiama į visas Europos Komisijos, remiantis atitinkamais Sąjungos teisės aktais, prieš valstybę narę pradėtas atitinkamas pažeidimo nagrinėjimo procedūras. Tokio vykdymo užtikrinimo trūkumų įrodymu laikomas Teisingumo Teismo sprendimas prieš valstybę narę dėl atitinkamų Sąjungos teisės aktų, pavyzdžiui, Reglamento (ES) Nr. 995/2010, pažeidimo.

3. Siekdamos kuo labiau sumažinti ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą, valstybės narės gali sukurti viešas duomenų bazes, kuriose būtų laikoma naujausia informacija apie šiame straipsnyje nurodytus elementus, ir sudaro palankesnes sąlygas veiklos vykdytojams susipažinti su informacija, įskaitant viešus erdvinius duomenis ir viešuosius registrus. Šiuo tikslu valstybės narės gali rengti atitinkamus mokymus.

4. Ekonominės veiklos vykdytojai gali nuspręsti pagal 4 straipsnį tiesiogiai įrodyti atitiktį miško gavybos teritorijos lygmeniu taikomiems miško biomasės ruošos kriterijams.

4 straipsnis Atitikties miško gavybos teritorijos lygmeniu taikomiems miško biomasės ruošos kriterijams vertinimas

Jei įrodymų, kad laikomasi nacionalinių arba subnacionalinių vieno ar kelių miško biomasės ruošos kriterijų, neturima, valstybės narės reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų audituotą informaciją, kad tų kriterijų laikomasi pagal miško gavybos teritorijos lygmeniu nustatytas ir įgyvendinamas valdymo sistemas. Tuo tikslu ekonominės veiklos vykdytojai pateikia tikslius, naujausius ir patikrinamus įrodymus, susijusius su šiais elementais:

a)

miško gavybos teritorijos, dėl kurios turi būti įrodyta atitiktis ir kurioje taikomos b punkte nurodytos valdymo sistemos, erdvinėmis ribomis, be kita ko, nurodant geografines koordinates arba žemės sklypus;

b)

miško gavybos teritorijai taikomomis valdymo sistemomis, kuriomis užtikrinama, kad:

i)

miško biomasės ruošos operacijos atliekamos teisėtai – tai patvirtinama pateikiant įrodymus, kad tokia ruoša atitinka Reglamento (ES) Nr. 995/2010 6 straipsnyje apibrėžtą deramo patikrinimo sistemą;

ii)

miško atželdinimas atliekamas taip, kad bent jau būtų išlaikyta iškirstų miškų plotų kokybė ir skaičius, – tai gali būti patvirtinama pateikiant įrodymus, kad per ne ilgesnį kaip dešimties metų laikotarpį nuo miško biomasės ruošos toje pačioje teritorijoje įveistas miškas. Tai gali būti įrodoma pasinaudojant miškotvarkos planais, veiklos protokolais, poveikio aplinkai vertinimais ir atitinkamų atitikties auditų ir patikrinimų rezultatais;

iii)

miško biomasė negaunama iš tarptautinės ar nacionalinės teisės aktuose arba atitinkamos kompetentingos institucijos nustatytų gamtos apsaugos teritorijų, įskaitant šlapynių ir durpynų teritorijas, nebent turima įrodymų, kad žaliavos ruošos veikla netrukdo siekti nustatytų teritorijų apsaugos tikslų. Tai gali būti įrodoma pasinaudojant tarptautinėmis ir nacionalinėmis duomenų bazėmis, oficialiais žemėlapiais, miškotvarkos planais, veiklos protokolais, miško biomasės ruošos protokolais, palydoviniais vaizdais, poveikio aplinkai vertinimais ir oficialiais medienos ruošos leidimais, kuriuose nustatytos sąlygos ar apribojimai, kuriais užtikrinama, kad nebūtų prieštaraujama atitinkamiems gamtos apsaugos tikslams, ir atitinkamų atitikties auditų ir patikrinimų rezultatais;

iv)

miškai kertami taip, kad būtų siekiama bent jau išvengti neigiamo poveikio dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei. Tai gali būti patvirtinama pateikiant įrodymus, kad iš anksto nustatoma atitinkama su miško biomasės ruoša, atliekama energijos gamybos tikslais, susijusi rizika ir imamasi tinkamų poveikio švelninimo veiksmų, pavyzdžiui: Siekiant įrodyti, kad imamasi tų poveikio švelninimo veiksmų, gali būti naudojamasi tarptautinėmis ir nacionalinėmis duomenų bazėmis, oficialiais žemėlapiais ir palydoviniais vaizdais, miškotvarkos planais, veiklos protokolais, miško biomasės ruošos protokolais ir atitinkamų atitikties auditų ir patikrinimų rezultatais;

1) neliesti miškai ir pagal b punkto iii papunktį saugomos teritorijos nenualinami tiek, kad juos pakeistų įveisti miškai, ir nepakeičiami įveistais miškais;

2) išraunama kuo mažiau kelmų ir šaknų;

3) miško biomasė neruošiama pažeidžiamuose dirvožemiuose;

4) miško biomasė ruošiama taikant medienos ruošos sistemas, kuriomis mažinamas poveikis dirvožemio kokybei, įskaitant dirvožemio tankinimą;

5) miško biomasė ruošiama taip, kad būtų sumažintas poveikis biologinės įvairovės ypatybėms ir buveinėms, įskaitant pagal tarptautinės ar nacionalinės teisės aktus saugomus augalus ir gyvūnus;

6) miškuose paliekamas vietoje priimtinas negyvos medienos kiekis bei įvairovė ir

7) atliekama kuo mažiau plynojo kirtimo, išskyrus atvejus, kai tai laikinai pateisinama dėl dokumentais pagrįstų su miško kenkėjais, audromis ar kitais natūraliais trikdžiais susijusių priežasčių.

v)

ruošiant miško biomasę išlaikomas arba pagerinamas ilgalaikis miško produktyvumas. Tai gali būti patvirtinama pateikiant įrodymus, kad dešimt metų iki miško biomasės ruošos operacijų atitinkamoje miško gavybos teritorijoje metinis nukirstų medžių kiekis vidutiniškai neviršija grynojo metinio prieaugio, nebent kitas kiekis būtų tinkamai pateisintas siekiu padidinti būsimą miško produktyvumą arba dokumentais pagrįstais miškų kenkėjų, audrų ar kitų natūralių trikdžių įrodymais. Tai gali būti įrodoma pasinaudojant viešaisiais arba privačiaisiais miškų inventorizacijos duomenimis.

5 straipsnis Atitikties nacionaliniams LULUCF kriterijams vertinimas

Valstybės narės reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų audituotą informaciją, kuria patvirtinama atitiktis nacionaliniu lygmeniu taikomiems žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) kriterijams. Tuo tikslu ekonominės veiklos vykdytojai pateikia tikslius, naujausius ir patikrinamus įrodymus, kad šalis arba ekonominės integracijos regioninė organizacija, iš kurios gaunama miško biomasė, yra Paryžiaus susitarimo šalis ir tenkina vieną iš šių dviejų sudėtinių sąlygų: Siekdamos kuo labiau sumažinti ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą, valstybės narės gali veiklos vykdytojams teikti naujausią informaciją apie šiame straipsnyje nurodytus elementus.

i)

po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos ji pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos yra pateikusi nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (NDC), kurie atitinka šiuos reikalavimus:

a)

NDC apima žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo sektorius, kurie sujungti į vieną žemės ūkio, miškininkystės ir kito žemės naudojimo (AFOLU) sektorių arba skiriami į du – žemės ūkio ir LULUCF – sektorius;

b)

NDC paaiškinama, kaip į žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo sektorius atsižvelgta rengiant NDC;

c)

NDC žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo sektoriuose išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis, įskaitant su miško biomasės ruoša susijusį išmetamą ŠESD kiekį, įskaičiuojamas į šalies bendrą išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą arba

ii)

yra priimti miško biomasės ruošos teritorijoje taikytini nacionalinės arba subnacionalinės teisės aktai, kuriais siekiama išsaugoti ir padidinti anglies sankaupas ir absorbentus miškuose. Be to, pateikiami įrodymai, kad LULUCF sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis, apie kurį pranešta, neviršija pašalinamo ŠESD kiekio – tai gali būti patvirtinama pateikiant įrodymus, kad dešimt metų iki miško biomasės ruošos operacijų LULUCF sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis, apie kurį pranešta, vidutiniškai neviršijo pašalinamo ŠESD kiekio ir kad du paskutinius iš eilės dešimties metų laikotarpius iki miško biomasės ruošos operacijų anglies sankaupos ir absorbentai buvo išlaikomi arba didinami.

6 straipsnis Atitikties miško gavybos teritorijos lygmeniu taikomiems LULUCF kriterijams vertinimas

Jei įrodymų, kad laikomasi nacionalinių LULUCF kriterijų, neturima, valstybės narės reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų audituotą informaciją, patvirtinančią, kad yra nustatytos ir įgyvendinamos miško gavybos teritorijos lygmens valdymo sistemos, kuriomis siekiama ilguoju laikotarpiu užtikrinti anglies sankaupų ir absorbentų miškuose išlaikymą arba didinimą. Tuo tikslu ekonominės veiklos vykdytojai pateikia tikslius, naujausius ir patikrinamus įrodymus, laikydamiesi šių reikalavimų:

a)

nustatyti miško gavybos teritorijos, dėl kurios turi būti įrodyta atitiktis, erdvines ribas, pavyzdžiui, geografines koordinates arba žemės sklypus, įskaitant medynus ir žemės plotus, ir nustatyti atitinkamus miškų anglies kaupiklius, įskaitant antžeminę biomasę, požeminę biomasę, šiukšles, negyvą medieną ir dirvožemio organinę anglį;

b)

apskaičiuoti ankstesnio bazinio laikotarpio vidutinius anglies sankaupų ir absorbentų miškuose kiekius, kad būtų galima nustatyti lyginamąjį standartą, pagal kurį būtų palyginami miško gavybos teritorijos miškuose išlaikomi arba didinami anglies sankaupų ir absorbentų kiekiai. Siekdami palengvinti miškų inventorizacijos duomenų naudojimą arba sušvelninti natūralių trikdžių ar kitų ekstremalių reiškinių poveikį, ekonominės veiklos vykdytojai kaip bazinį laikotarpį naudoja 2000–2009 m. laikotarpį arba kitą panašios trukmės laikotarpį, kuo artimesnį 2000–2009 m. laikotarpiui. Ekonominės veiklos vykdytojai pasirinktą bazinį laikotarpį tinkamai pagrindžia. Ekonominės veiklos vykdytojai apytikriai apskaičiuoja visų pagal a punktą atskirai nustatytų atitinkamų anglies kaupiklių pamatines vertes;

c)

aprašyti tikėtinos miškotvarkos praktikos miško gavybos teritorijoje scenarijų numatomu ilguoju laikotarpiu, trunkančiu bent 30 metų po miško biomasės ruošos operacijų, per kurias gauta biomasė. Tas scenarijus parengiamas remiantis dokumentais pagrįsta ankstesniu baziniu laikotarpiu miško gavybos teritorijoje taikyta miškotvarkos praktika arba turimais miškotvarkos planais ar kitais patikrinamais įrodymais;

d)

apytikriai apskaičiuoti vidutinius anglies sankaupų ir absorbentų miško gavybos teritorijoje kiekius numatomu ilguoju laikotarpiu, trunkančiu bent 30 metų, priklausomai nuo miško augimo tempo, po miško biomasės ruošos operacijų. Siekiant užtikrinti palyginamumą su ankstesniu baziniu laikotarpiu, atliekant tuos apytikrius skaičiavimus remiamasi tais pačiais anglies kaupikliais ir naudojami tie patys duomenys bei metodai, kurie nurodyti a ir b punktuose. Jei ekonominės veiklos vykdytojai kiekybiškai įvertinti vieno ar daugiau pagal a punktą nustatytų kaupiklių negali, jie pateikia tinkamą pagrindimą;

e)

numatomo ilgojo laikotarpio vidutinius anglies sankaupų ir absorbentų atitinkamoje miško gavybos teritorijoje kiekius palyginti su ankstesnio bazinio laikotarpio anglies sankaupų ir absorbentų miškuose kiekiais. Jei numatomo ilgojo laikotarpio vidutiniai anglies sankaupų ir absorbentų miškuose kiekiai yra lygūs ankstesnio bazinio laikotarpio vidutiniams anglies sankaupų ir absorbentų miškuose kiekiams arba už juos didesni, miško biomasė atitinka miško gavybos teritorijos lygmeniu taikomus LULUCF kriterijus. Siekdami įrodyti atitiktį šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ekonominės veiklos vykdytojai nustato tinkamas faktinių anglies sankaupų ir absorbentų pokyčių stebėsenos ir tikrinimo sistemas.

7 straipsnis Auditas ir tikrinimas

1. Valstybės narės imasi priemonių, skirtų užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai:

1. a)

pateiktų jų tvarumo argumentus pagrindžiančią patikimą informaciją, iš kurios būtų matyti, kad 3–6 straipsniuose nustatyti reikalavimai yra tinkamai įvykdyti, ir, gavę prašymą, pateiktų išsamius duomenis, naudotus tai informacijai parengti. Jei siekiant įrodyti atitiktį miško biomasės ruošos ir LULUCF kriterijams pateikiama kitų įrodymų, jie turi atitikti aukštus patikimumo ir patikrinamumo standartus;

b)

naudotų masės balanso sistemą, nurodytą Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 1 dalyje;

c)

užtikrintų, kad trečioji šalis atliktų deramo lygio nepriklausomą pateiktos informacijos auditą, išskyrus atvejus, kai tikrinama nacionalinio ir subnacionalinio lygmens atitiktis miško biomasės ruošos ir LULUCF kriterijams – tuo atveju gali būti numatyta, kad iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos bus atliekamas pirmosios arba antrosios šalies auditas;

d)

užtikrintų tinkamą skaidrumo lygį, atsižvelgdami į poreikį atlikti viešąją audito metodo patikrą;

e)

pateiktų įrodymus, kad atitinkamas auditas yra atliekamas reguliariai, įskaitant prireikus atliekamas periodines patikras.

2. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad atliekant 1 dalies c punkte nurodytą auditą būtų vertinamas imties sudarymo dažnumas bei metodika ir duomenų patikimumas ir būtų patikrinama, ar ekonominės veiklos vykdytojų pateikta informacija yra tiksli, patikima ir apsaugota nuo sukčiavimo.

3. Kad įrodytų atitiktį šio reglamento 3–6 straipsniuose nustatytiems kriterijams, ekonominės veiklos vykdytojai gali naudotis Komisijos pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 4 dalį pripažintomis nacionalinėmis schemomis arba tarptautinėmis savanoriškomis schemomis.

4. Kad būtų sumažinta administracinė našta, visų pirma smulkiesiems ekonominės veiklos vykdytojams, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/996 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis gali būti atliekamas grupės auditas.

8 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje 2022 m. gruodžio 13 d. Komisijos vardu Pirmininkė Ursula von der Leyen

Versions

1. 2022-12-13