Address https://gelex.eu/eli/EU/act/2023/737@2023-04-04/lt

Contents

1. Preamble
2. (99) 1 lentelė Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos
3. (101) 2 lentelė Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos. 3 pakopa
4. (103) 3 lentelė Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos. 3 pakopa. Tik didelės bendrovės
5. (104) 4 lentelė Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos. 3 pakopa. Tik MVĮ
6. (105) 5 lentelė Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos
7. (107) 6 lentelė Atsargos
8. (109) 7 lentelė Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža
9. (116) 8 lentelė Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža. 2 lygis
10. (120) 9 lentelė Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža. 3 lygis
11. (121) 10 lentelė Didelių bendrovių pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža. 3 pakopa
12. (122) 11 lentelė Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža. 3 pakopa – MVĮ
13. (138) 12 lentelė MVĮ pardavimo, palyginti su visu Sąjungos pardavimu, dalis (%)
14. 1 straipsnis
15. ANNEX

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių, ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį ir 14 straipsnio 1 dalį,

kadangi: PROCEDŪRA

(1) 2018 m. gegužės 4 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) priėmė Reglamentą (ES) 2018/683 (toliau – laikinasis reglamentas), kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121 (toliau – padangos arba nagrinėjamasis produktas), nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2) 2018 m. spalio 18 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1579, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomas galutinis antidempingo muitas bei laikinojo muito galutinis surinkimas (toliau – ginčijamas reglamentas).

(3) 2018 m. lapkričio 9 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1690, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1579, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomas galutinis antidempingo muitas bei laikinojo muito galutinis surinkimas ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/163 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1690).

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas

(4) Kinijos kaučiuko pramonės asociacija (toliau – CRIA) ir Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmai (toliau – CCCMC) (toliau kartu – pareiškėjai) apskundė ginčijamą reglamentą Bendrajame Teisme kai kurių savo narių, išvardytų 9 ir 10 konstatuojamosiose dalyse (toliau – nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai), vardu. 2022 m. gegužės 4 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (toliau – Bendrasis Teismas) priėmė sprendimą bylose T-30/19 ir T-72/19 (toliau – sprendimas).

(5) Savo sprendimu Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1690.

(6) CRIA ir CCCMC pateikė kelis tvirtinimus dėl ginčijamo reglamento ir Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl dviejų iš jų: i) tvirtinimo, kad Komisija, apskaičiuodama priverstinį kainų mažinimą, neatliko teisingo kainų palyginimo ir žalos skirtumo įvertinimo eksportuojančių gamintojų atžvilgiu, ir ii) tam tikrų kaltinimų, iš esmės dėl nenuoseklumo ir teisės į gynybą pažeidimo, kiek tai susiję su žalos rodikliais ir atrinktų Sąjungos gamintojų duomenų lyginamuoju svoriu.

(7) Dėl priverstinio kainų mažinimo skirtumų apskaičiavimo Bendrasis Teismas nustatė, kad Komisija neatliko teisingo palyginimo pakoregavusi eksporto kainą (t. y. atėmusi susijusio importuotojo PBA išlaidas ir sąlyginį pelną), kai pardavimas buvo vykdomas per susijusį pardavimo subjektą Sąjungoje. Teismas pažymėjo, kad Sąjungos gamintojai taip pat vykdė tam tikrą pardavimą per susijusius pardavimo subjektus, o jų pardavimo kainos nebuvo pakoreguotos tokiu pat būdu. Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ginčijamame reglamente Komisijos atliktą priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimą iškreipė teisės klaida ir akivaizdi vertinimo klaida, todėl šiuo apskaičiavimu buvo pažeistos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 3 straipsnio 2 ir 3 dalys ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 (toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas) 8 straipsnio 1 ir 2 dalys. Be to, Bendrasis Teismas nustatė, kad klaidos turėjo įtakos bendroms išvadoms dėl žalos ir priežastinio ryšio bei žalos skirtumo įvertinimo, ir kad nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti, kiek galutiniai antidempingo muitai iš dalies buvo pagrįsti.

(8) Dėl antrojo punkto Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija neatliko objektyvaus tyrimo (kaip reikalaujama pagal pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 8 straipsnio 1 dalį), nes, nepatikslinusi visų mikroekonominių rodiklių, išskyrus pelningumą, skaičiavimų ir ginčijamame reglamente nenurodžiusi atnaujintų skaičių, Komisija neatsižvelgė į visus turimus svarbius duomenis. Be to, Bendrasis Teismas nustatė, kad buvo pažeista pareiškėjų teisė į gynybą. Visų pirma, Bendrasis Teismas nesutiko, kad tam tikra suinteresuotosioms šalims neatskleista informacija gali būti laikoma konfidencialia ir nustatė, kad visi aptariami duomenys buvo susiję su ginčijamame reglamente nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl tai buvo esminiai faktai ir aplinkybės, kurie turėjo būti atskleisti šalims.

(9) Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su CRIA ir CCCMC atstovaujamomis bendrovėmis (išvardytomis toliau pateiktoje lentelėje). BENDROVĖS PAVADINIMAS PAPILDOMAS TARIC KODAS Chaoyang Long March Tyre Co., Ltd C338 Triangle Tyre Co., Ltd C375 Shandong Wanda Boto Tyre Co., Ltd C366 Qingdao Doublestar Tire Industrial Co., Ltd C347 Ningxia Shenzhou Tire Co., Ltd C345 Guizhou Tyre Co., Ltd C340 Aeolus Tyre Co., Ltd C877 Shandong Huasheng Rubber Co., Ltd C360 Chongqing Hankook Tire Co., Ltd C334 Prinx Chengshan (Shandong) Tire Co., Ltd C346 Jiangsu Hankook Tire Co., Ltd C334 Shandong Linglong Tire Co., Ltd C363 Shandong Jinyu Tire Co., Ltd C362 Sailun Group Co., Ltd C351 Shandong Kaixuan Rubber Co., Ltd C353 Weifang Yuelong Rubber Co., Ltd C875 Weifang Shunfuchang Rubber And Plastic Products Co., Ltd C377 Shandong Hengyu Science & Technology Co., Ltd C358 Jiangsu General Science Technology Co., Ltd C341 Double Coin Group (Jiang Su) Tyre Co., Ltd C878 Hefei Wanli Tire Co., Ltd C876 GITI Tire (Anhui) Company Ltd C332 GITI Tire (Fujian) Company Ltd C332 GITI Tire (Hualin) Company Ltd C332 GITI Tire (Yinchuan) Company Ltd C332 Qingdao GRT Rubber Co., Ltd C350

(10) Be to, Bendrasis Teismas panaikino Reglamentą (ES) 2018/1690, kiek jis susijęs su CRIA ir CCCMC atstovaujamomis bendrovėmis (išvardytomis pirmiau pateiktoje lentelėje) ir bendrove Zhongce Rubber Group Co., Ltd (papildomas TARIC kodas C379).

Bendrojo Teismo sprendimo vykdymas

(11) Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 266 straipsniu, Sąjungos institucijos privalo imtis būtinų priemonių Teismo sprendimams vykdyti. Jeigu panaikinamas aktas, Sąjungos institucijų priimtas atliekant administracinę procedūrą, kaip antai šiuo atveju antidempingo tyrimą, Bendrojo Teismo sprendimas įgyvendinamas panaikintą aktą pakeičiant nauju aktu, kuriuo pašalinamas Bendrojo Teismo nustatytas pažeidimas.

(12) Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, procedūra, kuria siekiama pakeisti panaikintą aktą, gali būti tęsiama tiksliai nuo to etapo, kuriame nustatytas pažeidimas. Tiksliau tai reiškia, kad tokiu atveju, kai panaikinamas administracinę procedūrą užbaigiantis aktas, panaikinimas nebūtinai turi įtakos parengiamiesiems veiksmams, pvz., antidempingo tyrimo inicijavimui. Pavyzdžiui, kai panaikinamas reglamentas, kuriuo nustatomos galutinės antidempingo priemonės, tyrimas lieka nebaigtas, nes tik tyrimo užbaigimo aktas nebėra Sąjungos teisės sistemos dalis, išskyrus atvejus, kai pažeidimas padarytas inicijavimo etapu. Administracinės procedūros atnaujinimas vėl nustatant antidempingo muitus produktams, importuotiems panaikinto reglamento taikymo laikotarpiu, negali būti laikomas prieštaraujančiu netaikymo atgaline data taisyklei.

(13) Šioje byloje Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą, kiek tai susiję su nagrinėjamaisiais eksportuojančiais gamintojais, remdamasis tuo, kad Komisija padarė klaidą nustatydama, ar esama reikšmingo priverstinio kainų mažinimo, o tai turėjo įtakos priežastinio ryšio analizei. Ta pati metodinė klaida buvo nustatyta apskaičiuojant nagrinėjamų eksportuotojų žalos skirtumus. Teismas taip pat nustatė klaidų, padarytų neatskleidžiant tam tikros informacijos: i) bendrųjų žalos rodiklių prieš taikant svertinės vertės koregavimus ir duomenų, susijusių su MVĮ ir didelėmis įmonėmis; ii) žalos rodiklių, išskyrus pelningumą, po svertinės vertės patikslinimo; iii) tam tikros informacijos, susijusios su makroekonominių žalos duomenų šaltiniais, ir Sąjungos pramonės MVĮ, kurios nutraukė gamybą, sąrašo ir iv) tikslios bendros Sąjungos pramonės MVĮ, kurios bendradarbiavo atliekant tyrimus, pardavimo apimties ir informacijos, susijusios su MVĮ dalimi Sąjungos pramonėje.

(14) Ginčijamame reglamente padarytos išvados, kurios nebuvo užginčytos arba kurios buvo užginčytos, tačiau Bendrojo Teismo atmestos arba Bendrojo Teismo nenagrinėtos, ir todėl dėl jų ginčijamas reglamentas nebuvo panaikintas, visapusiškai tebegalioja ir dėl šio atnaujinimo poveikio joms nėra.

(15) Teismui priėmus 2022 m. gegužės 4 d. sprendimus bylose T-30/19 ir T-72/19, Komisija nusprendė iš dalies atnaujinti antidempingo ir antisubsidijų tyrimus dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujų ar restauruotų guminių pneumatinių autobusų arba sunkvežimių padangų, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, ir tęsti tyrimą nuo to momento, kai buvo padarytas pažeidimas. Pranešimas dėl tyrimų atnaujinimo (toliau – pranešimas dėl tyrimų atnaujinimo) apėmė tik Bendrojo Teismo sprendimo vykdymą CRIA ir CCCMC atstovaujamų ir pranešime dėl tyrimų atnaujinimo išvardytų bendrovių atžvilgiu.

(16) Tą pačią dieną Komisija taip pat nusprendė nustatyti reikalavimą registruoti šių bendrovių pagamintas tam tikras importuojamas Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujas ar restauruotas gumines pneumatines autobusų arba sunkvežimių padangas, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, ir nurodė nacionalinėms muitinėms prieš priimant sprendimą dėl prašymų grąžinti arba atsisakyti išieškoti antidempingo muitus, kiek tai susiję su šių bendrovių importuojamais produktais, palaukti, kol bus paskelbti atitinkami Komisijos įgyvendinimo reglamentai, kuriais bus vėl nustatyti muitai (toliau – registracijos reglamentas).

(17) Komisija apie tyrimo atnaujinimą pranešė suinteresuotosioms šalims ir paragino jas teikti pastabas.

Tiriamasis laikotarpis

(18) Atliekant tyrimą nagrinėtas 2016 m. liepos 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

Tolesnė procedūra

(19) 2023 m. sausio 10 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino vėl nustatyti antidempingo muitus (toliau – faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(20) Pastabas pateikė Kinijos kaučiuko pramonės asociacija (toliau – CRIA), GITI grupė ir nesusijęs importuotojas Hämmerling The Tyre Company GmbH (toliau – Hämmerling). Komisija išnagrinėjo pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Hämmerling ir CRIA paprašė būti išklausytos ir jų prašymai buvo patenkinti.

(21) CRIA prašymu, pateiktu pastabose dėl faktų atskleidimo, Komisija vėliau atskleidė šią papildomą informaciją (toliau – papildomas faktų atskleidimas): (1) 2023 m. sausio 30 d. pranešimu byloje Komisija pateikė papildomos informacijos, susijusios su Sąjungos pramonės taikomų kainų, kai parduodama tiesiogiai, netiesiogiai ir skirtingų rūšių pirkėjams, analize. (2) 2023 m. sausio 30 ir 31 d. Komisija Hankook grupei ir Aeolus/Pirelli taip pat pateikė atitinkamų bendrovių eksporto pardavimo sandorius, kurie buvo naudojami patikslintiems priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimams atlikti. Šie eksporto pardavimo sandoriai buvo tie patys, kurių informacija jau buvo atskleista atliekant tyrimą, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas. (3) 2023 m. sausio 31 d. pranešimu byloje Komisija patikslino ir pataisė galutinius muito dydžius visiems nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams, nustačiusi klaidą, susijusią su Hankook grupės ir Aeolus/Pirelli padarytos žalos apskaičiavimu. Ji taip pat pateikė papildomų paaiškinimų dėl Zhongce Rubber Group Co., Ltd teisinės padėties.

2023 m. sausio 30 d. pranešimu byloje Komisija pateikė papildomos informacijos, susijusios su Sąjungos pramonės taikomų kainų, kai parduodama tiesiogiai, netiesiogiai ir skirtingų rūšių pirkėjams, analize.

2023 m. sausio 30 ir 31 d. Komisija Hankook grupei ir Aeolus/Pirelli taip pat pateikė atitinkamų bendrovių eksporto pardavimo sandorius, kurie buvo naudojami patikslintiems priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimams atlikti. Šie eksporto pardavimo sandoriai buvo tie patys, kurių informacija jau buvo atskleista atliekant tyrimą, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas.

2023 m. sausio 31 d. pranešimu byloje Komisija patikslino ir pataisė galutinius muito dydžius visiems nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams, nustačiusi klaidą, susijusią su Hankook grupės ir Aeolus/Pirelli padarytos žalos apskaičiavimu. Ji taip pat pateikė papildomų paaiškinimų dėl Zhongce Rubber Group Co., Ltd teisinės padėties.

(22) Tik CRIA pateikė pastabų dėl papildomo faktų atskleidimo, į kurias Komisija prireikus atsižvelgė.

CRIA tvirtinimai dėl teisės į gynybą

(23) Po faktų atskleidimo CRIA tvirtino, kad buvo pažeistos jos teisės į gynybą, nes: (1) CRIA negavo priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimų, susijusių su eksportuojančiais gamintojais, iš kurių CRIA gavo įgaliojimą; (2) CRIA nebuvo suteikta pakankamai laiko pastaboms dėl faktų atskleidimo pateikti; (3) Komisija nesurengė klausymo per CRIA prašomą laiką; (4) Komisija neišnagrinėjo visų tvirtinimų, kurių nenagrinėjo Bendrasis Teismas.

CRIA negavo priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimų, susijusių su eksportuojančiais gamintojais, iš kurių CRIA gavo įgaliojimą;

CRIA nebuvo suteikta pakankamai laiko pastaboms dėl faktų atskleidimo pateikti;

Komisija nesurengė klausymo per CRIA prašomą laiką;

Komisija neišnagrinėjo visų tvirtinimų, kurių nenagrinėjo Bendrasis Teismas.

(24) kaip nurodyta 160 konstatuojamojoje dalyje, Komisija perskaičiavo visų nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų muitus, visų pirma eksportuojančių gamintojų, kurie buvo atrinkti ginčijamame reglamente ir dėl kurių Bendrasis Teismas priėmė sprendimą (t. y. GITI grupės, Hankook grupės ir Aeolus/Pirelli). Reikėtų priminti, kad atrinktų nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų žalos skirtumai buvo nustatyti remiantis neskelbtinais bendrovių duomenimis. Todėl skaičiavimai galėjo būti atskleisti ne visoms suinteresuotosioms šalims, o tik susijusioms bendrovėms.

(25) CRIA tvirtino, kad 10 konstatuojamojoje dalyje minimos bendrovės pasirašė įgaliojimo raštus, kuriuose buvo numatyta galimybė susipažinti su bendrovių neskelbtinais duomenimis, todėl Komisija turėjo atskleisti CRIA individualius šių bendrovių priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumo skaičiavimus. Be to, CRIA teigimu, įgaliojimo raštų turinys buvo toks pat kaip ir įprasto įgaliojimo, kuriuo teisininkas įgaliojamas atstovauti bendrovei.

(26) Komisija išnagrinėjo CRIA pateiktus įgaliojimo raštus. Keletas Kinijos gamintojų, kuriems taikomas Bendrojo Teismo sprendimas, pasirašė tokius individualius įgaliojimo raštus. Komisija pažymėjo, kad įgaliojimo raštai buvo grindžiami standartiniu tekstu kiekvieno gamintojo (atrinkto ar neatrinkto) atveju, ir juose nebuvo nurodyta, ar atitinkama bendrovė įgaliojo CRIA gauti konfidencialius bendrovės duomenis. Be to, ne visi atrinkti eksportuojantys gamintojai, dėl kurių atliekamas šis tyrimas, sutiko suteikti CRIA galimybę susipažinti su jų konfidencialiais duomenimis. Taip pat dėl tvirtinimo, kad aptariami įgaliojimo raštai visiškai atitiko įgaliojimą, Komisija laikėsi nuomonės, kad esminis įgaliojimo ir asociacijos įgaliojimo rašto skirtumas yra subjektas, kuriam leidžiama gauti duomenis. Įgaliojimo atveju teisinis patarėjas privalo laikytis atitinkamos advokatūros, kurios narys yra teisininkas, etikos taisyklių, pagal kurias, be kita ko, jam neleidžiama atskleisti jokių konfidencialių bendrovės duomenų. Todėl tai, kad įgaliojime gali nebūti konkrečios nuostatos dėl tokių duomenų, neatleidžia atitinkamo (-ų) teisininko (-ų) nuo pareigos laikytis griežčiausių etikos taisyklių šiuo klausimu ir užtikrinti gautų duomenų konfidencialumą. Priešingai, asociacijos gali neribotai susipažinti su savo narių konfidencialiais bendrovių duomenimis išimtiniais atvejais, o tai, be kita ko, gali pažeisti atitinkamas galiojančias konkurencijos taisykles. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad bendrovių pasirašytuose įgaliojimo raštuose nebuvo pakankamai konkrečiai ir aiškiai nurodyta, ar atitinkamos bendrovės leido asociacijai susipažinti su jų konfidencialia informacija.

(27) Remdamasi pirmiau minėta analize ir Komisijos deramu stropumu tvarkant turimą konfidencialią bendrovių informaciją, Komisija nusprendė atskleisti bendrovių konfidencialius duomenis tiesiogiai tik nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams, o ne CRIA, kad būtų apsaugotas šių duomenų konfidencialumas. Todėl 2023 m. sausio 10 d. duomenų rinkinys buvo išsiųstas GITI grupės teisiniam atstovui ir bendrovės Hankook atstovui. Kadangi nei Aeolus/Pirelli, nei kuris nors iš šios grupės nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų nebuvo įregistruoti kaip suinteresuotosios šalys, Komisija nustatė Aeolus/Pirelli kontaktinius asmenis ir 2023 m. sausio 17 d. pateikė jiems konkretų atitinkamų eksportuojančių gamintojų atskleistą informaciją. Jiems buvo suteikta galimybė pateikti pastabas iki 2023 m. sausio 31 d.

(28) 2023 m. sausio 16 d. CRIA paprašė pateikti susijusių bendrovių priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimus, pagrįstus pasirašytais įgaliojimo raštais. Atsakydama į tai, dėl 26 ir 27 konstatuojamosiose dalyse paaiškintų priežasčių Komisija paragino CRIA susisiekti su šiomis bendrovėmis ir gauti duomenis tiesiogiai iš jų.

(29) 2023 m. sausio 19 d. Aeolus Tyre Co, Ltd kreipėsi ir aiškiai davė leidimą Komisijai pateikti CRIA konkrečią atskleistą informaciją. Tą pačią dieną Komisija atskleidė CRIA Aeolus/Pirelli priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimus. Kalbant apie išsamius pardavimo sandorius, Komisija bendrovėms Aeolus Tyre Co., Ltd ir Pirelli Tyre Co., Ltd atskirai atskleidė tik jų pačių atitinkamą duomenų rinkinį. Taip buvo todėl, kad CRIA pateikė įgaliojimo raštą, kurį pasirašė tik Aeolus Tyre Co., Ltd, bet ne Pirelli Tyre Co., Ltd.

(30) Kalbant apie Hankook grupę, Komisija negavo aiškaus leidimo dalytis jos duomenimis su CRIA. Nepaisant to, CRIA savo pastabose dėl faktų atskleidimo tvirtino, kad grupė pateikė asociacijai savo konkrečią informaciją.

(31) Savo pastabose dėl faktų atskleidimo CRIA informavo Komisiją, kad GITI grupė panaikino savo įgaliojimo raštą CRIA. Vėliau, 2023 m. vasario 3 d., GITI grupė pateikė CRIA naują įgaliojimo raštą, kuriuo asociacijai aiškiai leidžiama gauti 2023 m. sausio 10 d. atskleistą konkrečios bendrovės informaciją. Po šio rašto ir CRIA prašymu, 2023 m. vasario 8 d. Komisija suteikė CRIA galimybę susipažinti su aptariama konkrečia atskleista informacija.

(32) Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Komisija laikėsi nuomonės, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų ir visų kitų nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų teisės į gynybą, taip pat CRIA teisės į gynybą nebuvo pažeistos. Nagrinėjamoms bendrovėms buvo atskleisti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimai ir joms buvo suteikta pakankamai laiko pastaboms dėl faktų atskleidimo pateikti.

(33) CRIA tvirtino, kad Komisija, atmesdama jos prašymą pratęsti pastabų dėl faktų atskleidimo pateikimo terminą ir surengti klausymą gerokai po kinų Naujųjų metų pabaigos, neatsižvelgė į išskirtines aplinkybes, t. y. 2023 m. sausio 21–29 d. vykusius kinų Naujuosius metus. CRIA teisininkų grupė tvirtino, kad dėl kinų Naujųjų metų jie iš CRIA negalėjo gauti tinkamų nurodymų ar informacijos dėl pastabų. Be to, nepaisant bylas nagrinėjančio pareigūno prašymo įsitraukti, nebuvo suteiktas joks reikšmingas pratęsimas, o bylas nagrinėjantis pareigūnas nesurengė klausymo šiam prašymui išnagrinėti.

(34) Komisija pažymėjo, kad terminą buvo prašoma pratęsti iki 2023 m. vasario 6 d., o tai yra itin ilgas terminas, t. y. pratęsti 14 dienų. Siekdama nesutrukdyti laiku užbaigti tyrimą, Komisija, nors jau buvo suteikusi 13 dienų pastaboms pateikti, pratęsė terminą dar dviem darbo dienomis, t. y. iki 2023 m. sausio 25 d. Kalbant apie prašymą dėl klausymo, Komisija iš pradžių pasiūlė klausymą surengti 2023 m. sausio 18 d., t. y. iki kinų Naujųjų metų. Vėliau CRIA pasiūlė surengti klausymą po kinų Naujųjų metų šventės, pageidautina – vasario mėn. Komisija sutiko ir pritarė, kad klausymas būtų surengtas 2023 m. sausio 31 d., t. y. po kinų Naujųjų metų ir pratęsto pastabų pateikimo termino.

(35) Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinio antidempingo reglamento 20 straipsnio 3 dalį šalių pastaboms pateikti nustatytas 10 kalendorinių dienų laikotarpis. Pratęsus terminą, CRIA ir visoms kitoms suinteresuotosioms šalims nustatytas terminas gerokai viršijo 10 kalendorinių dienų, o CRIA buvo suteikta net 15 dienų. Be to, Komisija, atsižvelgdama į pastabas, pateiktas po faktų atskleidimo, atskleidė papildomą informaciją ir suinteresuotosioms šalims suteikė papildomą 4 dienų laikotarpį pastaboms dėl papildomo faktų atskleidimo pateikti, t. y. iki 2023 m. vasario 3 d. Be to, priešingai nei teigia CRIA, atnaujinant tyrimus netaikomas pirminio faktų atskleidimo reikalavimas.

(36) Galiausiai, jeigu daugiau nei dviejų papildomų savaičių pratęsimas būtų suteiktas tik CRIA, būtų diskriminuojamos visos kitos šiame atnaujintame tyrime užregistruotos suinteresuotosios šalys.

(37) Dėl pastabos, kad Komisija neišnagrinėjo visų tvirtinimų, kurių nenagrinėjo Bendrasis Teismas, pažymėtina, kad Komisija šį klausimą jau išnagrinėjo 65 konstatuojamojoje dalyje ir jokių naujų argumentų nebuvo pateikta. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

Bylas nagrinėjančio pareigūno įsitraukimas

(38) CRIA paprašė bylas nagrinėjančio pareigūno įsitraukti pagal bylas nagrinėjančio pareigūno įgaliojimų 12, 13 ir 16 straipsnius dėl nepakankamai pratęsto termino pastaboms dėl faktų atskleidimo pateikti, nepagrįsto siūlomo Komisijos klausymo pagal faktų atskleidimą laiko ir dėl to, kad nebuvo atskleista tam tikra informacija.

(39) Bylas nagrinėjantis pareigūnas pažymėjo, kad CRIA terminas buvo pratęstas iki 2023 m. sausio 25 d. Atsižvelgdamas į išdėstytas konkrečias aplinkybes ir atitinkamo tyrimo laiko apribojimus bei pasikonsultavęs su už tyrimą atsakingomis Komisijos tarnybomis, bylas nagrinėjantis pareigūnas pritarė termino pratęsimui ir atmetė tolesnius pratęsimus. Dėl faktų atskleidimo turinio bylas nagrinėjantis pareigūnas rekomendavo CRIA ir Komisijos tarnyboms pirmiausia surengti klausymą ir tik po to kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną.

(40) Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija laikėsi nuomonės, kad CRIA galėjo visiškai pasinaudoti savo teise į gynybą per nustatytą ir pratęstą terminus, taip pat atsižvelgiant į atskleistos informacijos turinį ir papildomą informaciją, kuri buvo pateikta suinteresuotosioms šalims po to, kai po faktų atskleidimo buvo pateiktos pastabos. Po 2023 m. sausio 31 d. Komisijos tarnybų surengto klausymo CRIA neprašė, kad bylas nagrinėjantis pareigūnas ją išklausytų kuriuo nors iš anksčiau iškeltų klausimų.

Suinteresuotųjų šalių pastabos

(41) Komisija gavo pastabų iš Sąjungos pramonės, CRIA, GITI grupės, Hämmerling ir Opoltrans sp. z o.o. (toliau – Opoltrans).

(42) CRIA pateikė Komisijai kelių eksportuojančių gamintojų, kurių atžvilgiu Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą, pasirašytus įgaliojimo raštus, įskaitant tuos nagrinėjamuosius eksportuojančius gamintojus, kurie buvo atrinkti atliekant tyrimą, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas, visų pirma GITI grupės, Aeolus Tyre Co, Ltd, Chongqing Hankook Tire Co, Ltd ir Jiangsu Hankook Tire Co, Ltd.

(43) CRIA ir GITI grupė prieštaravo Komisijos sprendimui registruoti importuojamus produktus, nes šiuo konkrečiu atveju toks registravimas nėra aiškiai numatytas pagrindiniuose antidempingo ir antisubsidijų reglamentuose. Po faktų atskleidimo šios dvi šalys pakartojo savo tvirtinimą. Sąjungos pramonės atstovai laikėsi nuomonės, kad registravimas priklauso Komisijos diskrecijai.

(44) Dėl šio tvirtinimo Komisija laikėsi nuomonės, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog Komisija turi teisę reikalauti, kad nacionalinės valdžios institucijos imtųsi tinkamų priemonių importuojamiems produktams registruoti, yra bendro pobūdžio, kaip matyti iš 2016 m. pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio antraštės Bendrosios nuostatos. Be to, to reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nėra jokių apribojimų, susijusių su aplinkybėmis, kuriomis Komisija yra įgaliota reikalauti, kad nacionalinės muitinės registruotų prekes. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(45) Be to, GITI grupė tvirtino, kad tuo metu sprendimą dar buvo galima apskųsti, todėl jis nesuteikė pagrįsto teisinio pagrindo pradėti registravimą. Komisija laikėsi nuomonės, kad sprendimas nebuvo apskųstas, o registracija buvo tinkamas veiksmas, kurį reikėjo atlikti siekiant užtikrinti, kad būtų galima vėl nustatyti teisingo dydžio muitus, jei tokie būtų nustatyti, ir nurodyti muitinėms laukti, kol bus paskelbtas šis reglamentas.

(46) CRIA, GITI grupė, Hämmerling ir Opoltrans tvirtino, kad Komisija negali nurodyti nacionalinėms muitinėms negrąžinti pagal ginčijamą reglamentą surinktų muitų ir (arba) neatsisakyti jų išieškoti. Turi būti nedelsiant grąžinta visa suma. Jos taip pat tvirtino, kad šios bylos aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių Sprendime Deichmann, nes, pasak šalių, rinkos ekonominio režimo ir individualaus režimo tvirtinimų neįvertinimas toje byloje neturėjo įtakos muitų dydžiui. Šalys taip pat tvirtino, kad muitai negali būti vėl nustatyti atgaline data. Šalių teigimu, panaikintas visas ginčijamas reglamentas, o tai reiškia, kad jis buvo pašalintas iš Sąjungos teisės sistemos atgaline data, o Sprendime Deichmann nenustatyta jokio kito elemento, kuris galėjo turėti įtakos galutinio reglamento galiojimui. Be to, šalys tvirtino, kad dėl nustatyto pažeidimo, susijusio su priverstinio kainų mažinimo analize, visa Komisijos atlikta priežastinio ryšio analizė yra negaliojanti. Šalių nuomone, tai reiškia, kad jokie muitai neturėjo būti nei nustatyti, nei vėl nustatyti, nes visa žalos ir priežastinio ryšio analizė buvo klaidinga.

(47) Po faktų atskleidimo GITI grupė tvirtino, kad Komisijos sprendimas nurodyti nacionalinėms muitinėms negrąžinti muitų pažeidžia teisminės gynybos principą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje. Komisija turėtų leisti grąžinti muitus, kaip tai buvo padaryta, kai Bendrasis Teismas panaikino baudas, surinktas už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimą. Visų pirma, GITI grupė rėmėsi Teisingumo Teismo išvadomis, kad, kai Teismas paskelbia, kad reglamentas, kuriuo nustatomi antidempingo muitai <...>, yra negaliojantis, turi būti laikoma, kad tokie muitai niekada nebuvo teisėtai mokėtini, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 236 straipsnį, ir iš esmės nacionalinės muitinės juos turi grąžinti pagal šiuo tikslu nustatytas sąlygas. Be to, GITI grupės teigimu, muitų grąžinimo vėlavimas turi svarbių praktinių pasekmių, kurios daro neigiamą poveikį atitinkamų bendrovių finansinei būklei ir jų investicijų grąžai.

(48) Komisija priminė, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Komisija gali nurodyti nacionalinėms muitinėms, kad jos, prieš priimdamos sprendimą dėl ūkio subjektų, sumokėjusių minėtus muitus, pateiktų prašymų, palauktų, kol Komisija, vykdydama Sąjungos teismų sprendimą, nustatys šių muitų tarifus. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad Teisingumo Teismo sprendimo dėl negaliojimo pripažinimo ir pagal jį kylančių pareigų apimtis kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma atsižvelgiant ne tik į šio sprendimo rezoliucinę dalį, bet ir į motyvus, kurie yra būtinas jos pagrindas.

(49) Nagrinėjamoje byloje Bendrasis Teismas suabejojo priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimo metodu ir jo poveikiu priežastiniam ryšiui, taip pat tos pačios klaidos poveikiu bendrovių, dėl kurių Bendrasis Teismas priėmė sprendimą, žalos skirtumui. Be to, Bendrasis Teismas pareikalavo, kad Komisija patikslintų ir atskleistų tam tikrą su žalos rodikliais susijusią informaciją. Tačiau šie elementai nekėlė abejonių dėl visų kitų ginčijamame reglamente padarytų išvadų pagrįstumo. Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad atnaujinus tyrimą Komisija gali priimti priemonę, pakeičiančią panaikintą priemonę, ir atitinkamai vėl nustatyti galutinį antidempingo muitą, ištaisydama šiuo atveju nustatytus konkrečius pažeidimus. Šiuo atžvilgiu nėra svarbu, ar pažeidimai yra susiję su muitų dydžiu, ar ne. Bet kuriuo atveju, net jei atnaujinus tyrimą būtų padaryta išvada, kad antidempingo muitų nereikėtų vėl nustatyti, muitinės turėtų galimybę grąžinti visą muitų sumą, kuri buvo surinkta nuo ginčijamo reglamento priėmimo, vadovaudamosi atitinkamais muitų teisės aktais. Be to, į šį grąžinimą taip pat būtų įtrauktos tinkamos palūkanos pagal atitinkamus muitų teisės aktus. Taigi, priešingai nei teigia GITI grupė, bendrovėms būtų tinkamai kompensuota už tai, kad jos sumokėjo nagrinėjamus muitus.

(50) Teisingumo Teismas nuosekliai laikosi nuomonės, kad pagrindinio antidempingo reglamento 10 straipsnio 1 dalis neužkerta kelio priimti aktus, kuriais vėl nustatomi antidempingo muitai produktams, importuotiems negaliojančiais paskelbtų reglamentų taikymo laikotarpiu.

(51) Priešingai nei registracijos iki laikinųjų priemonių priėmimo atveju, pagrindinio antidempingo reglamento 10 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos šiuo atveju netaikomos. Vykdant Teismo sprendimus atliekamos registracijos tikslas nėra leisti galbūt surinkti muitus pagal prekybos apsaugos priemones atgaline tvarka, kaip numatyta tose nuostatose. Veikiau siekiama užtikrinti galiojančių priemonių veiksmingumą be pertrūkio nuo ginčijamo reglamento įsigaliojimo dienos iki pataisytų muitų nustatymo iš naujo, jei nusprendžiama juos iš naujo nustatyti, garantuojant, kad ateityje būtų galima surinkti tinkamo dydžio muitus. Taigi, kaip paaiškinta registracijos reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje, administracinės procedūros atnaujinimas, po kurio vėl nustatomi muitai, negali būti laikomas prieštaraujančiu netaikymo atgaline data taisyklei. Be to, kaip pripažino šalys, tą patį požiūrį neseniai patvirtino Bendrasis Teismas savo sprendime, priimtame byloje T-440/20. Todėl tvirtinimas, kad muitai negali būti vėl nustatyti, buvo atmestas.

(52) Kalbant apie Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą teisminės apsaugos principą, pagal suformuotą jurisprudenciją teisminės apsaugos principas negali užkirsti kelio ES institucijai, kurios teisės aktas anksčiau buvo panaikintas, priimti naują neigiamą poveikį šiam asmeniui darantį aktą, grindžiamą kitais pagrindais. Nagrinėjamu atveju padarytos išvados grindžiamos kitais pagrindais nei tie, kuriais remiantis buvo panaikintas ginčijamas reglamentas. Taigi, remiantis Bendrojo Teismo išvadomis, Komisija nepažeidė veiksmingos teisminės gynybos principo dėl to, kad šiuo reglamentu ji vėl nustatė galutinį antidempingo muitą po to, kai Teisingumo Teismas panaikino ginčijamą reglamentą.

(53) CRIA teigė, kad skolų muitinei neatsirado, todėl pakartotinis muitų nustatymas viršytų teisinį laikotarpį, per kurį nacionalinės muitinės turi teisę rinkti mokesčius, atsižvelgiant į trejų metų senaties terminą <...>. GITI grupės teigimu, pakartotinis muitų nustatymas atgaline data <...> net ir pasibaigus trejų metų terminui kelia pavojų (leidžiant suprasti, kad muitai gali būti renkami pasibaigus šiam trejų metų terminui), kad bus įsikišta į šį savarankišką nacionalinių muitinių sprendimų priėmimo procesą ir taip gali būti sutrikdytas kruopščiai suderintas Komisijos ir ES valstybių narių kompetencijos pasidalijimas, kaip nustatyta ES sutartyse. Po faktų atskleidimo GITI grupė pakartojo savo tvirtinimą.

(54) Komisija laikėsi nuomonės, kad abu argumentai turi būti atmesti. Pirma, Bendrasis Teismas nurodė, kad terminai negali užkirsti kelio Komisijai priimti reglamentą, kuriuo nustatomi arba vėl nustatomi antidempingo muitai, arba, a fortiori, pradėti ar atnaujinti procedūrą iki tokio priėmimo. Analogiškai Bendrasis Teismas nurodė, kad [Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 1 dalis] taikoma tik pranešant skolininkui apie muitų sumą, todėl jos įgyvendinimas priklauso tik nacionalinių muitinių, kurios yra kompetentingos pateikti tokį pranešimą, kompetencijai. Todėl ji nedraudžia Komisijai priimti reglamentą, kuriuo nustatomas arba vėl nustatomas galutinis kompensacinis muitas. Dėl tvirtinimo, kad pakartotinis muitų nustatymas pažeidžia Komisijos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimą, Komisija pažymėjo, kad GITI grupė nenurodė, kurią Sutarčių nuostatą pažeistų pakartotinis muitų įvedimas. Teismas nuosekliai laikėsi nuomonės, kad Komisija turi teisę vėl nustatyti muitus, kai ištaiso Teismo nustatytas klaidas. Be to, visam šiam reglamentui buvo taikoma pagrindinio antidempingo reglamento 15 straipsnio 3 dalyje numatyta nagrinėjimo procedūra. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(55) GITI grupė tvirtino, kad (patikslintų) antidempingo ir kompensacinių muitų nustatymas atgaline data taip pat būtų neproporcingas ir prieštarautų proporcingumo principui, nustatytam Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Be to, GITI grupė tvirtino, kad pakartotinis muitų nustatymas atgaline data nesuteikia ir negali suteikti jokios papildomos apsaugos Sąjungos pramonei arba užkirsti kelią tolesniam importui. Todėl tai pažeistų proporcingumo principą. Po faktų atskleidimo GITI grupė pakartojo šį tvirtinimą.

(56) Komisija priminė, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Komisija nepažeidė proporcingumo principo, kai siekdama įgyvendinti sprendimą vėl nustatė galutinį muitą, taikydama tinkamą muito normą ir nuo galutinių priemonių įsigaliojimo dienos. Ji taip pat nustatė, kad proporcinga sumažinti vėl nustatomas muito normas, o skirtumą nurodyta grąžinti arba atsisakyti jį išieškoti. Galiausiai dėl argumento, kad būtų neproporcinga, jei Sąjungos pramonei būtų suteikta papildoma apsauga atgaline data, Bendrasis Teismas nusprendė, kad šis tvirtinimas pats savaime nėra toks, kad būtų galima nustatyti reikiamą teisinį standartą, pagal kurį pakartotinis galutinio antidempingo muito, kuris ginčijamu reglamentu yra gerokai sumažintas, nustatymas šiuo atveju būtų neproporcingas. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(57) Hämmerling tvirtino, kad reikia atsižvelgti į dabartinę ekonominę padėtį. Nuo to laiko aptariamam ekonomikos sektoriui teko susidurti su COVID-19 krize, pasauliniu kainų šuoliu, turėjusiu poveikį visai tiekimo grandinei (įskaitant transportą ir logistiką), ir atitinkama ekonomine krize, o dabar – su tokiomis problemomis, kaip elektros energijos kainų padidėjimas, didelis infliacijos lygis ir pan., kurias sukėlė ir Rusijos agresija prieš Ukrainą. Todėl būtų nepagrįsta vėl nustatyti nagrinėjamus muitus tokiame sektoriuje, rinkoje ir mikroekonominėje bei makroekonominėje situacijoje, kuri visiškai skiriasi nuo tos, kuri buvo nagrinėjama atliekant tyrimą, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas.

(58) Kaip paaiškinta 11 konstatuojamojoje dalyje, panaikinto akto pakeitimo procedūra gali būti atnaujinta nuo to momento, kai buvo padarytas pažeidimas. Nagrinėjamu atveju Bendrojo Teismo nustatytas pažeidimas pasireiškė reglamente, kuriuo nustatomos galutinės antidempingo priemonės. Todėl Komisija, šalindama Bendrojo Teismo nustatytus pažeidimus, negali atsižvelgti į naujausius pokyčius, nesusijusius su tiriamuoju laikotarpiu ir nagrinėjamuoju laikotarpiu. Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 4 dalį, kai galutinai nustatyti faktai rodo, kad yra dempingas ir jo padaryta žala bei pagal 21 straipsnį reikia imtis priemonių, kad būtų apsaugoti Sąjungos interesai, nustatomas galutinis antidempingo muitas. Todėl, atnaujinus tyrimą, antidempingo muitai galėtų būti pakartotinai nenustatyti tik tuo atveju, jei Komisija nustatytų, kad tiriamuoju laikotarpiu nebuvo dempingo, dėl to padarytos žalos ar muitai neatitinka Sąjungos interesų.

(59) GITI grupė tvirtino, kad tyrimų atnaujinimas turėtų apimti tik Bendrojo Teismo nagrinėtus klausimus. Taigi Komisijai neleidžiama priverstinio kainų mažinimo analizę pakeisti kainų smukdymo analize, kad būtų galima atlikti poveikio kainai tyrimą, nes Komisijos patvirtinta metodika tebegalioja, todėl ji nėra tyrimo atnaujinimo dalykas. Bendrasis Teismas nenagrinėjo kainų smukdymo analizės poveikio, todėl jos neapima šis atnaujintas tyrimas.

(60) Komisija pažymėjo, kad Bendrasis Teismas suabejojo Komisijos atlikta priverstinio kainų mažinimo analize, kiek tai susiję su sąžiningu eksporto kainų ir Sąjungos pramonės kainų palyginimu. Todėl buvo suabejota pačia priverstinio kainų mažinimo metodika. Be to, niekas netrukdė Komisijai atsižvelgti į bet kokį kitą galimą importo dempingo kaina poveikį kainoms, kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 3 dalyje. Deichmann byloje Teismas nusprendė, kad Komisija turi didelę diskreciją; tik akivaizdžiai netinkamas šių priemonių pobūdis, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, gali turėti įtakos jų teisėtumui. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(61) GITI grupė tvirtino, kad Komisija negali laikytis naujo požiūrio nustatydama priverstinį kainų mažinimą. Visų pirma, Komisija neturėtų nustatyti naujos PKN struktūros, t. y. pridėti kliento rūšį (iš naujo) apskaičiuodama priverstinio kainų mažinimo ir žalos skirtumus.

(62) Nedarydama poveikio tam, ar Komisija turi teisę į PKN struktūrą įtraukti naujus elementus, Komisija priminė, kad 4.1 skirsnyje aprašytuose priverstinio kainų mažinimo skaičiavimuose į PKN struktūrą nebuvo įtraukta jokių naujų elementų. Todėl šis tvirtinimas buvo ginčytinas.

(63) CRIA tiek tyrimo inicijavimo metu, tiek po faktų atskleidimo tvirtino, kad reikia atsižvelgti į teisinius reikalavimus, kurie buvo pateikti, bet dėl kurių Bendrasis Teismas dar nepriėmė sprendimo, o Komisija turėtų aktyviai atsižvelgti į reikalavimus, kurių Bendrasis Teismas nenagrinėjo.

(64) Opoltrans tvirtino, kad atliekant tyrimą nebuvo importo iš Kinijos dempingo įrodymų ir, be kita ko, JAV kaip panašios šalies naudojimas buvo netinkamas, Sąjungos pramonė nepatiria žalos, nėra priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonės padėties ir importo iš Kinijos, pakartotinis muitų nustatymas neatitinka naudotojų interesų.

(65) Kaip Komisija paaiškino pranešime dėl tyrimų atnaujinimo, ginčijamame reglamente padarytos išvados, kurios nebuvo užginčytos arba kurios buvo užginčytos, tačiau Bendrojo Teismo sprendimu atmestos arba Bendrojo Teismo nenagrinėtos, ir todėl dėl jų ginčijamas reglamentas nebuvo panaikintas, visapusiškai tebegalioja. Tai apėmė CRIA ir Opoltrans nurodytus klausimus. Todėl Komisija neprivalėjo nagrinėti įtarimų dėl klausimų, kurių Bendrasis Teismas nenurodė esant neteisėtais.

Pakartotinis importo iš KLR poveikio kainoms ir priežastinio ryšio nagrinėjimas Priverstinio kainų mažinimo nustatymas

(66) Kaip paaiškinta 5–7 konstatuojamosiose dalyse, Bendrasis Teismas nustatė, kad Komisija, apskaičiuodama priverstinio kainų mažinimo skirtumus, neatliko sąžiningo palyginimo, nes ji pagal analogiją pakoregavo eksportuojančių gamintojų eksporto kainą, taikydama pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 9 dalį, o Sąjungos pramonė taip pat vykdė pardavimą per susijusius pardavimo subjektus ir jų pardavimas nebuvo pakoreguotas.

(67) Be to, Bendrojo Teismo sprendimo 163 punkte nustatyta, kad, jei nebūtų atliktas koregavimas pagal pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 9 dalį, toks metodas būtų leidęs teisingai palyginti kainas, kai nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas parduodami per susijusius pardavimo subjektus. Sprendimo 190 punkte Bendrasis Teismas taip pat nustatė, kad toks palyginimas neleidžia kompensuoti galimo klaidos, padarytos lyginant faktines pardavimo kainas, kurias eksportuojantys Kinijos gamintojai tiesiogiai taikė Sąjungos pirkėjams, ir perpardavimo kainas, kurias taikė su Sąjungos gamintojais susiję pardavimo subjektai, poveikio (paryškinta papildomai). Galiausiai sprendimo 134 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad nepaisant Komisijos pasirinkto prekybos lygio, susijusio su eksportuojančiais gamintojais ar Sąjungos gamintojais, teisėtumo ir tinkamumo, šios institucijos atliekamas kainų palyginimas visada turi būti teisingas ir šiuo tikslu turi būti susijęs su kainomis, kurios yra taikomos tuo pačiu prekybos lygiu.

(68) Kaip paaiškinta Bendrojo Teismo sprendimo 150 punkte, atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų pardavimo per susijusius pardavimo subjektus procentinės dalys buvo: Xingyuan grupės – 0 %, GITI grupės – 34 %, Aeolus/Pirelli – 19 % ir Hankook grupės – 98,6 %. Be to, atsakydama dėl Bendrojo Teismo procedūros organizavimo priemonės, Komisija nurodė, kad atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai per susijusius pardavimo subjektus pardavė 46,9 %, o atrinkti Sąjungos gamintojai – 87 % produkcijos. Todėl pardavimo per susijusius pardavimo subjektus dalis buvo didelė arba labai didelė kiekvienos iš dviejų atrinktų bendrovių grupių atveju.

(69) Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 149 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė per tiriamąjį laikotarpį buvusį priverstinį kainų sumažinimą palygindama: (1) atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies ir kiekvieno segmento produkto vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir (2) iš atrinktų Kinijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importuoto kiekvienos rūšies ir kiekvieno segmento produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į muitus ir išlaidas po importo (toliau – CIF iškrauto produkto kaina).

atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies ir kiekvieno segmento produkto vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir

iš atrinktų Kinijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importuoto kiekvienos rūšies ir kiekvieno segmento produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į muitus ir išlaidas po importo (toliau – CIF iškrauto produkto kaina).

(70) Siekiant vykdyti Bendrojo Teismo sprendimą, kai pardavimas buvo vykdomas per susijusius prekiautojus, eksporto kainos pagal analogiją nebebuvo koreguojamos pagal pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Todėl prie eksporto kainos vėl buvo pridėtos susijusio importuotojo pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos (toliau – PBA išlaidos) ir atrinktų nesusijusių importuotojų pelnas.

(71) Be to, Komisija įvertino, ar yra kitų galimų prekybos lygio problemų, kurias reikėtų spręsti siekiant teisingo palyginimo tais atvejais, kai eksportuojantys gamintojai pardavė tiesiogiai Sąjungos pirkėjams, o atrinkti Sąjungos gamintojai pardavė per susijusius pardavimo subjektus Sąjungos pirkėjams. Tuo tikslu ji atliko išsamią visų atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainų analizę, kad nustatytų tiesioginio pardavimo iš gamyklos ir netiesioginio pardavimo per susijusius pardavimo subjektus kainų modelius. Palyginus paaiškėjo, kad vienos rūšies produkto kainos labai skiriasi, tačiau nebuvo jokio akivaizdaus kainų modelio. Nors iš esmės susiję pardavimo subjektai turėtų patirti rinkodaros išlaidas parduodami pirkėjams Sąjungoje, paaiškėjo, kad šios išlaidos nebuvo nuosekliai perkeliamos į galutines kainas.

(72) Todėl Komisija padarė išvadą, kad tai, ar produktas buvo parduodamas tiesiogiai gamintojų, ar per gamintojų pardavimo subjektus, neturėjo jokio pastebimo poveikio už tą produktą pirkėjo mokamų kainų lygiui. Visų pirma, nenustatyta, kad dėl pardavimo per susijusį subjektą kainos būtų buvusios didesnės nei tiesioginio gamintojo pardavimo kainos. Todėl Komisija nenustatė jokio galimo poveikio kainų lygiui, kurį reikėtų kompensuoti, kaip įtarė Bendrasis Teismas sprendimo 190 punkte. Todėl šiuo atveju buvo pagrįsta palyginti atrinktų Sąjungos gamintojų faktines pardavimo kainas, kuriomis jie tiesiogiai arba per susijusius pardavimo subjektus pardavė produktus Sąjungos pirkėjams, su atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto kainomis.

(73) Komisija taip pat išsamiai išanalizavo kainų modelius pagal Sąjungos pramonės naudojamus pardavimo kanalus. Šiuo atžvilgiu Sąjungos pramonė įvairiomis dalimis pardavė naudotojams, platintojams, mažmenininkams ir kitiems. Pardavimas visiems pirkėjams, išskyrus kitus, buvo tipiškas visų rūšių produktų atveju. Komisija pažymėjo, kad dažnai tos pačios rūšies produkto pardavimo kainos naudotojams buvo mažesnės nei platintojams ir mažmenininkams taikomos kainos, tačiau buvo pastebėta ir priešingų tendencijų. Kainų, taikomų įvairiems pirkėjams, skirtumai nebūtinai priklausė ir nuo bendros konkrečiam pirkėjui parduotos apimties. Todėl Komisija padarė išvadą, kad skirtingiems pirkėjams taikomų kainų modelis nebuvo akivaizdus ir kad, siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, kaip nurodė Bendrasis Teismas, nereikėjo atlikti jokių papildomų koregavimų.

(74) Komisija priminė, kad 2023 m. sausio 30 d. pranešimu byloje ji pateikė papildomos informacijos, susijusios su Sąjungos pramonės taikomų kainų, kai parduodama tiesiogiai, netiesiogiai ir skirtingų rūšių pirkėjams, analize.

(75) Po papildomo faktų atskleidimo CRIA nesutiko su Komisijos išvada, kad negalima nustatyti Sąjungos gamintojų pardavimo kainų modelio. Komisija pažymėjo, kad CRIA nepagrindė savo tvirtinimo ir nepateikė jokių įrodymų, kad Komisijos analizė buvo klaidinga. Todėl ji šį tvirtinimą atmetė.

(76) Tokiu būdu nustatytas priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas, pagrįstas atrinktų eksportuojančių gamintojų importu, buvo 14,7 %.

Kainų smukdymas

(77) Bet kuriuo atveju, net jei patikslintas priverstinio kainų mažinimo skirtumas būtų laikomas nežymiu arba netinkamu, Komisija manė, kad aptariamo importo kainų poveikis Sąjungos pardavimui vis tiek būtų neigiamas.

(78) Importas dempingo kaina gali daryti didelį poveikį rinkai, ypač kai svarbus jautrumas kainoms. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos sunkvežimių ir autobusų padangų rinka yra labai konkurencinga rinka, kurioje kainų skirtumai gali turėti didelį poveikį rinkai.

(79) Nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip matyti iš laikinojo reglamento 7–10 lentelių, vidutinė Sąjungos pramonės kaina sumažėjo 8 %, o vieneto gamybos sąnaudos – 6 %. Sunkiausia padėtis buvo 3 pakopoje, kurioje pardavimo kaina sumažėjo 5 %, o vieneto gamybos sąnaudos padidėjo 1 %. Galiausiai dėl importo dempingo kaina 3 pakopos bendrovės buvo priverstos parduoti už kainą, lygią jų gamybos sąnaudoms, taigi pardavė be jokio pelno ir todėl patyrė nuostolių. Atitinkamai nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos apimtis (padidėjo 32 %) ir kainos (sumažėjo 11 %) smukdė kainas, o tai neleido Sąjungos pramonei padidinti savo kainų, kad būtų atsižvelgta į padidėjusias vieneto gamybos sąnaudas.

(80) Taigi Komisija padarė išvadą, kad net jei būtų ginčijamas priverstinis kainų mažinimas, šiuo atveju būtų galima teigti, kad dėl aptariamo importo yra smukdomos kainos.

Priežastinis ryšys

(81) Komisija nagrinėjo, ar vis dar būtų priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos gamintojų patirtos žalos, atsižvelgiant į peržiūrėtus importo iš atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo skirtumus ir nustatytą kainų smukdymą.

(82) Nepaisant visų atrinktų Kinijos eksportuotojų, išskyrus Xingyuan grupę, priverstinio kainų mažinimo skirtumo sumažinimo, tai nepakeitė fakto, kad importas iš atrinktų Kinijos eksportuotojų reikšmingu mastu priverstinai mažino Sąjungos pramonės pardavimo kainas. Todėl dėl peržiūrėtų priverstinio kainų mažinimo skirtumų nebuvo pakeista pirminė Komisijos išvada dėl priežastinio ryšio tarp Sąjungos gamintojų patirtos žalos ir importo dempingo kaina iš KLR buvimo, kaip nurodyta laikinojo reglamento 5.1 skirsnyje ir patvirtinta ginčijamo reglamento 5.1 skirsnyje. Dėl peržiūrėtų priverstinio kainų mažinimo skirtumų ir papildomų išvadų dėl kainų smukdymo nagrinėjamu atveju nepasikeitė nei analizė, nei išvados dėl kitų žalos priežasčių, pateiktos laikinojo reglamento 5.2 skirsnyje ir ginčijamo reglamento 5.2 skirsnyje.

(83) Todėl Komisija laikėsi savo išvados, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo dempingo kaina iš KLR, o dėl kitų atskirai arba bendrai vertintų veiksnių žalos ir subsidijuojamo importo priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

Pakartotinis bendrovių, dėl kurių atnaujinamas tyrimas, žalos skirtumų nagrinėjimas

(84) Sprendimo 179 punkte Bendrasis Teismas nustatė, kad apskaičiuojant žalos skirtumą reikia palyginti importo kainas, naudotas apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, ir panašaus produkto nežalingas kainas, įskaitant tikslinį pelną, atspindintį įprastas rinkos sąlygas. Atitinkamai klaida, susijusi su prekybos lygiu, kuriame atliekamas kainų palyginimas, gali turėti įtakos ir priverstinio kainų mažinimo, ir žalos skirtumo apskaičiavimui.

(85) Siekdama vykdyti Teismo sprendimą, Komisija perskaičiavo visų bendrovių, kurių atžvilgiu atnaujintas tyrimas, žalos pašalinimo lygį.

(86) Pradiniame tyrime Komisija nustatė per tiriamąjį laikotarpį buvusį žalos pašalinimo lygį palygindama: (1) keturių atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines nežalingas kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis; (2) tą pačią eksporto kainą, nustatytą 69 konstatuojamosios dalies antroje įtraukoje.

keturių atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines nežalingas kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis;

tą pačią eksporto kainą, nustatytą 69 konstatuojamosios dalies antroje įtraukoje.

(87) Sąjungos pramonės nežalinga kaina paprastai yra grindžiama kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudomis, įskaitant PBA išlaidas, prie kurių pridedamas pagrįstas pelnas, ir nustatoma pagal gamintojo kainos EXW sąlygomis lygį. Tačiau šiuo konkrečiu atveju Komisija neturėjo pakankamai išsamios ir patikrintos informacijos apie gamybos sąnaudas pagal PKN, kuri yra būtina žalos skirtumui apskaičiuoti, kaip aprašyta pirmiau. Atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes ir į tai, kad nebuvo aiškaus kainų skirtumo modelio priklausomai nuo atrinktų Sąjungos gamintojų naudojamo pardavimo kanalo, nežalinga kaina buvo pagrįsta galutine pardavimo kaina pagal produkto, parduodamo tiesiogiai arba per susijusius pardavimo subjektus, rūšį ir taikoma nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguota iki gamintojo kainos EXW sąlygomis, kaip aprašyta 86 konstatuojamosios dalies pirmoje įtraukoje, iš kurios buvo atimtas faktinis pelnas ir pridėtas pagrįstas pelnas. Atsižvelgiant į šias konkrečias aplinkybes ir siekiant vykdyti sprendimą, buvo nuspręsta, kad tikslinga simetriškai palyginti šią kainą su galutine eksportuojančių gamintojų pardavimo kaina, t. y. susijusių importuotojų lygiu, taip pat pakoreguota tik atsižvelgiant į muitus ir išlaidas po importo, kaip aprašyta 69 konstatuojamosios dalies antroje įtraukoje, tačiau įskaitant Sąjungoje įsikūrusių eksportuojančių gamintojų susijusių importuotojų PBA išlaidas ir pelną.

(88) Be to, atsižvelgdama į Bendrojo Teismo sprendimo 190 dalyje pateiktas išvadas, Komisija atidžiai išnagrinėjo, ar yra kitų prekybos lygio problemų, dėl kurių reikėtų kompensavimo siekiant atlikti teisingą palyginimą, atsižvelgiant į tai, kad 87 % atrinktų Sąjungos gamintojų pardavė per susijusius pardavimo subjektus, o daugelis eksportuojančių gamintojų taip pat vykdė tiesioginį pardavimą galutiniams pirkėjams. Komisija priminė, kad, kaip paaiškinta 87 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuojant žalos skirtumą buvo naudojamos galutinės Sąjungos pramonės kiekvienos rūšies produkto pardavimo kainos. Todėl, kaip nurodė Bendrasis Teismas sprendimo 179 punkte, išvados, padarytos dėl priverstinio kainų mažinimo skaičiavimų, visiškai taikomos taip pat ir žalos skirtumo skaičiavimams, kiek tai susiję su teisingu palyginimu. Kaip paaiškinta 71 ir 72 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nenustatė jokios kitos prekybos lygio problemos, dėl kurios reikėtų atlikti koregavimą, kad būtų galima atlikti teisingą palyginimą.

(89) Taigi taip buvo nustatyti šie peržiūrėti žalos skirtumai: Bendrovė Žalos pašalinimo lygis, % Xingyuan grupė 55,07 % GITI grupės bendrovės 28,51 % Hankook grupė 10,31 % Aeolus/Pirelli 27,56 % Bendrovės, bendradarbiavusios antisubsidijų ir antidempingo tyrimuose 23,15 % Zhongce Rubber Group Co., Ltd 55,07 % Weifang Yuelong Rubber Co., Ltd; Hefei Wanli Tire Co., Ltd 55,07 %

ATSKLEISTI TEISMO NURODYTUS DUOMENIS, KAD PAREIŠKĖJAI GALĖTŲ PASINAUDOTI SAVO TEISE Į GYNYBĄ

(90) Bendrasis Teismas savo sprendimo 33 punkte nurodė, kad Komisija pažeidė pareiškėjų teisę į gynybą, nes neatskleidė jiems jokių to paties sprendimo 244 punkte nurodytų duomenų.

(91) Bendrasis Teismas išvardijo atitinkamus duomenis (savo sprendimo 244 punkte): (1) bendrieji žalos rodikliai prieš taikant svertinės vertės koregavimus ir duomenys, susiję su MVĮ, viena vertus, ir didelėmis įmonėmis, kita vertus; (2) žalos rodikliai, išskyrus pelningumą, po svertinės vertės patikslinimo; (3) tam tikra informacija, susijusi su makroekonominių žalos duomenų šaltiniais, ir Sąjungos pramonės MVĮ, kurios nutraukė gamybą, sąrašas; (4) tiksli bendra Sąjungos pramonės MVĮ, kurios bendradarbiavo atliekant tyrimus, pardavimo apimtis ir informacija, susijusi su MVĮ dalimi Sąjungos pramonėje.

bendrieji žalos rodikliai prieš taikant svertinės vertės koregavimus ir duomenys, susiję su MVĮ, viena vertus, ir didelėmis įmonėmis, kita vertus;

žalos rodikliai, išskyrus pelningumą, po svertinės vertės patikslinimo;

tam tikra informacija, susijusi su makroekonominių žalos duomenų šaltiniais, ir Sąjungos pramonės MVĮ, kurios nutraukė gamybą, sąrašas;

tiksli bendra Sąjungos pramonės MVĮ, kurios bendradarbiavo atliekant tyrimus, pardavimo apimtis ir informacija, susijusi su MVĮ dalimi Sąjungos pramonėje.

Žalos rodikliai taikant svertinę vertę ir be jos atskirai MVĮ ir didelėms įmonėms

(92) Savo sprendimo 215–235 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad po galutiniame etape atliktų svertinės vertės pakeitimų (žr. ginčijamo reglamento 188–195 konstatuojamąsias dalis) Komisija teisingai apskaičiavo ir nurodė pardavimo Sąjungoje pelningumą visos Sąjungos pramonės lygmeniu (ginčijamo reglamento 5 lentelė) ir 3 pakopos lygmeniu (ginčijamo reglamento 6 lentelė). Tačiau, kaip pažymėjo Bendrasis Teismas savo sprendimo 227 punkte, dėl pasikeitusio svertinės vertės nustatymo metodo reikėjo perskaičiuoti visus mikroekonominius rodiklius, išskyrus pelningumą. To nepadariusi, Komisija objektyviai neišnagrinėjo importo dempingo kaina poveikio pagal pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio 3 dalį.

(93) Todėl, siekdama vykdyti Bendrojo Teismo sprendimą, tolesniuose skirsniuose Komisija išanalizavo galutiniame etape nustatytos svertinės vertės taikymo poveikį visiems mikroekonominiams rodikliams, išskyrus bendrą pelningumą ir 3 pakopos pelningumą (toliau – patikslinta svertinė vertė). Kaip parodyta toliau, taikant šią svertinę vertę iš esmės nepasikeitė nė viena Komisijos padaryta išvada dėl mikroekonominių rodiklių. Todėl buvo patvirtinta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo padaryta materialinė žala.

(94) Be to, savo sprendimo 244 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad Komisija pažeidė pareiškėjų teisę į gynybą, nes neatskleidė joms bendrųjų žalos rodiklių prieš taikant svertinės vertės koregavimus ir duomenų, susijusių su MVĮ, viena vertus, ir didelėmis įmonėmis, kita vertus. Tačiau Bendrasis Teismas nenurodė Komisijai iš naujo parengti išvadas dėl žalos, netaikant jokių svertinės vertinės koregavimų. Priešingai, Bendrasis Teismas tiesiog nurodė, kad šie bendrieji žalos rodikliai prieš taikant bet kokius svertinės vertės koregavimus, turėjo būti atskleisti suinteresuotosioms šalims.

(95) Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siekdama vykdyti Bendrojo Teismo sprendimą, Komisija tolesniuose skirsniuose pateikė nustatytus mikroekonominius rodiklius: 1) pirminiame etape – laikinajame reglamente, 2) galutiniame etape – po svertinės vertės patikslinimo (visose toliau pateiktose lentelėse tai vadinama patikslinta svertine verte), 3) netaikant svertinės vertės ir 4) 3 pakopos lygiu: 4a) tik MVĮ rodiklius ir 4b) tik didelių bendrovių rodiklius.

Mikroekonominiai rodikliai

(96) Kaip paaiškinta ginčijamo reglamento 185–192 konstatuojamosiose dalyse, Komisija laikėsi nuomonės, kad mikroekonominiai rodikliai negali atspindėti tikrosios Sąjungos pramonės padėties, nes didelės atrinktos bendrovės turėjo didesnį poveikį bendriems duomenims nei atrinktos MVĮ, o pastarųjų dalis bendrame Sąjungos pramonės pardavime sudarė maždaug 13 %.

(97) Todėl Komisija nusprendė padidinti atrinktų MVĮ svertinę vertę. Galutiniame etape ginčijamame reglamente buvo taikoma toliau nurodyta svertinė vertė. Pirma, Komisija nustatė MVĮ ir didelių bendrovių pardavimo procentinę dalį, palyginti su bendru Sąjungos pardavimu. Antra, Komisija išreiškė atrinktų MVĮ ir didelių atrinktų gamintojų pardavimą atitinkama jo apimtimi, palyginti su bendru Sąjungos pardavimu. Galiausiai procentinės dalys buvo palygintos ir MVĮ duomenys padidinti, kad atspindėtų tą pačią procentinę dalį, kaip ir atrinktų didelių bendrovių. Tai taip pat buvo paaiškinta 138 konstatuojamojoje dalyje. Pirminiame etape Komisija taip pat taikė papildomą koregavimą (t. y. siekdama atspindėti kiekvienos pakopos dalį, palyginti su Sąjungos pardavimu, pagal atrinktus duomenis). Tačiau, kaip paaiškinta ginčijamame reglamente, galutiniame etape šio koregavimo buvo atsisakyta, nes suinteresuotosios šalys užginčijo fiksuoto santykio taikymą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(98) Svertinės vertės koregavimas turėjo poveikį ne tik bendriems mikroekonominiams rodikliams, bet ir 3 pakopos rodikliams, nes šioje pakopoje veikė ir didelės bendrovės, ir MVĮ. Tendencijoms 1 ir 2 pakopoje poveikis nebuvo padarytas, nes šiose pakopose veikė tik didelės bendrovės. Kaip nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje, svertinės vertės koregavimas turėjo nedidelį poveikį bendriems mikroekonominiams rodikliams, nes apskaičiuota, kad MVĮ pardavimas tiriamuoju laikotarpiu sudarė maždaug 13 % viso Sąjungos pardavimo tiriamuoju laikotarpiu.

Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(99) 1 lentelė Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai. Pagrindas EUR/vnt. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Tiriamasis laikotarpis Laikinojo reglamento 7 lentelė Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina 237 225 216 218 Indeksas 2014 m. = 100 100 95 91 92 Patikslinta svertinė vertė Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina 239 228 219 220 Indeksas 2014 m. = 100 100 95 92 92 Be svertinės vertės Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina 252 238 226 228 Indeksas 2014 m. = 100 100 94 90 90 Laikinojo reglamento 7 lentelė Vidutinės gamybos sąnaudos 200 188 183 188 Indeksas 2014 m. = 100 100 94 91 94 Patikslinta svertinė vertė Vidutinės gamybos sąnaudos 202 189 185 190 Indeksas 2014 m. = 100 100 94 92 94 Be svertinės vertės Vidutinės gamybos sąnaudos 209 192 188 192 Indeksas 2014 m. = 100 100 92 90 92

(100) Nepaisant nominalaus skirtumo tarp vidutinės vieneto pardavimo kainos, nustatytos pagal skirtingas nagrinėjamojo laikotarpio galimybes, kalbant apie bendrą tendenciją, nenustatyta jokio skirtumo tarp preliminariame ir galutiniame etape taikytų svertinių verčių. Neskaičiuojant svertinių verčių, vidutinė vieneto pardavimo kaina sumažėjo 2 procentiniais punktais daugiau nei pagal kitus du scenarijus. Tokią pačią išvadą galima padaryti ir dėl vidutinių gamybos sąnaudų tendencijų.

(101) 2 lentelė Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos. 3 pakopa

Svertinė vertė, o tiksliau jos nebuvimas, neturėjo įtakos išvadoms dėl 1 ir 2 pakopos. Kalbant apie 3 pakopą, kaip matyti iš 2, 3 ir 4 lentelių, Komisija išnagrinėjo svertinės vertės ir jos netaikymo poveikį trims duomenų rinkiniams: visai 3 pakopai, didelėms bendrovėms, veikiančioms toje pakopoje, ir MVĮ. Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai. Pagrindas EUR/vnt. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Tiriamasis laikotarpis Laikinojo reglamento 10 lentelė Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina 181 176 172 172 Indeksas 2014 m. = 100 100 97 95 95 Patikslinta svertinė vertė Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina 180 176 172 171 Indeksas 2014 m. = 100 100 98 95 95 Be svertinės vertės Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina 201 191 182 180 Indeksas 2014 m. = 100 100 95 90 90 Laikinojo reglamento 10 lentelė Vidutinės gamybos sąnaudos 170 175 167 172 Indeksas 2014 m. = 100 100 103 98 101 Patikslinta svertinė vertė Vidutinės gamybos sąnaudos 170 175 167 172 Indeksas 2014 m. = 100 100 103 99 101 Be svertinės vertės Vidutinės gamybos sąnaudos 182 181 170 173 Indeksas 2014 m. = 100 100 99 93 95

(102) 3 pakopos atveju galutiniame etape patikslinta svertinė vertė neturėjo įtakos bendrai vieneto pardavimo kainos ir vieneto gamybos sąnaudų tendencijai. Kai svertinė vertė nebuvo taikoma, vieneto pardavimo kainos ir vieneto gamybos sąnaudų tendencijos per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo labiau abiejų rodiklių atveju, t. y. ne mažiau kaip 5 procentiniais punktais. Šios tendencijos iš esmės atspindėjo toliau nurodytas tendencijas, būdingas 3 pakopos didelėms bendrovėms.

(103) 3 lentelė Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos. 3 pakopa. Tik didelės bendrovės

Kaip matyti iš 3 lentelės, 3 pakopoje veikiančių didelių bendrovių tendencija buvo gerokai blogesnė, palyginti su bendra vieneto pardavimo kainos ir vieneto gamybos sąnaudų tendencija. Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai. Pagrindas EUR/vnt. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Tiriamasis laikotarpis Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina 207 195 184 183 Indeksas 2014 m. = 100 100 94 89 88 Vidutinės gamybos sąnaudos 186 183 171 174 Indeksas 2014 m. = 100 100 98 92 93

(104) 4 lentelė Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos. 3 pakopa. Tik MVĮ

Iš 4 lentelės matyti, kad MVĮ, kurios veikė tik 3 pakopoje, vieneto gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo, nes sąnaudos padidėjo 7 %. Tuo pat metu vieneto kaina sumažėjo 2 %. Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai. EUR/vnt. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Tiriamasis laikotarpis Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina 164 164 162 161 Indeksas 2014 m. = 100 100 100 99 98 Vidutinės gamybos sąnaudos 159 170 164 171 Indeksas 2014 m. = 100 100 107 103 107

Darbo sąnaudos

(105) 5 lentelė Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Tiriamasis laikotarpis Laikinojo reglamento 11 lentelė Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR) 43875 44961 46432 46785 Indeksas 2014 m. = 100 100 102 105 106 Patikslinta svertinė vertė Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR) 44300 45199 46605 46943 Indeksas 2014 m. = 100 100 102 105 106 Be svertinės vertės Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR) 46274 47180 48390 48477 Indeksas 2014 m. = 100 100 102 105 105

(106) Vidutinės darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 6 %, jei taikomos abiejų rūšių svertinės vertės, ir 5 %, jei svertinės vertės netaikomos.

Atsargos

(107) 6 lentelė Atsargos

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Tiriamasis laikotarpis Laikinojo reglamento 12 lentelė Laikotarpio pabaigos atsargos (indeksas 2014 m. = 100) 100 81 100 144 Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi 7 % 6 % 7 % 9 % Indeksas 2014 m. = 100 100 81 97 134 Patikslinta svertinė vertė Laikotarpio pabaigos atsargos (indeksas 2014 m. = 100) 100 82 99 146 Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi 7 % 6 % 7 % 9 % Indeksas 2014 m. = 100 100 83 97 137 Be svertinės vertės Laikotarpio pabaigos atsargos (indeksas 2014 m. = 100) 100 84 100 148 Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi 6 % 5 % 6 % 8 % Indeksas 2014 m. = 100 100 84 96 135

(108) Atsargos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 44 ir 46 %, jei taikomos abiejų rūšių svertinės vertės, ir 48 %, jei svertinės vertės netaikomos. Laikotarpio pabaigos atsargos siekė maždaug 9 % metinės produkcijos, jei taikomos abiejų rūšių svertinės vertės, ir 8 %, jei svertinės vertės netaikomos. Tokia padėtis darė neigiamą poveikį atrinktų Sąjungos gamintojų finansinei būklei.

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(109) 7 lentelė Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Tiriamasis laikotarpis Laikinojo reglamento 13 lentelė Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %) 15,6 % 16,7 % 15,2 % 13,7 % Indeksas 2014 m. = 100 100 106,9 97,7 88,1 Ginčijamo reglamento 5 lentelė Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %) 15,4 % 16,9 % 15,3 % 13,7 % Indeksas 2014 m. = 100 100 109,5 99,5 88,6 Be svertinės vertės Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %) 16,9 % 19,1 % 17,0 % 15,6 % Indeksas 2014 m. = 100 100 113 101 92 Laikinojo reglamento 13 lentelė Pinigų srautas (mln. EUR) 309 312 292 272 Indeksas 2014 m. = 100 100 101 94 88 Patikslinta svertinė vertė Pinigų srautas (mln. EUR) 272 281 264 244 Indeksas 2014 m. = 100 100 103 97 90 Be svertinės vertės Pinigų srautas (mln. EUR) 264 277 255 246 Indeksas 2014 m. = 100 100 105 97 93 Laikinojo reglamento 13 lentelė Investicijos (mln. EUR) 86 63 59 65 Indeksas 2014 m. = 100 100 73 69 76 Patikslinta svertinė vertė Investicijos (mln. EUR) 78 55 53 58 Indeksas 2014 m. = 100 100 71 68 74 Be svertinės vertės Investicijos (mln. EUR) 72 52 50 56 Indeksas 2014 m. = 100 100 72 69 78 Laikinojo reglamento 13 lentelė Investicijų grąža 21,0 % 21,7 % 19,3 % 17,6 % Indeksas 2014 m. = 100 100 103 92 84 Patikslinta svertinė vertė Investicijų grąža 23,4 % 24,6 % 21,7 % 20,3 % Indeksas 2014 m. = 100 100 105 92 87 Be svertinės vertės Investicijų grąža 23,4 % 24,6 % 21,7 % 20,3 % Indeksas 2014 m. = 100 100 105 92 86

(110) Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(111) Remiantis abiejų rūšių svertinėmis vertėmis, bendro pelningumo tendencija buvo panaši, t. y. jis sumažėjo nuo 15,6 ir 15,4 % 2014 m. iki 13,7 % tiriamuoju laikotarpiu. Tai buvo apskaičiuota remiantis kiekvienos iš pakopų svertine verte, palyginti su bendru pardavimu. Netaikant svertinės vertės, bendras pelningumas sumažėjo nuo 16,9 % 2014 m. iki 15,6 %.

(112) Trijų metodikų pelningumo mažėjimą lėmė kainų ir sąnaudų 2 procentinių punktų skirtumas.

(113) Komisija priminė, kad, kaip paaiškinta 93 konstatuojamojoje dalyje, bendras pelningumas jau buvo nurodytas galutiniame reglamente ir jam netaikomos Bendrojo Teismo išvados dėl nustatytų klaidų. Pelningumas pirmiau pateiktoje lentelėje buvo nurodytas tik siekiant išsamumo. Taikant tris skirtingas metodikas, bendram pelningumui įtakos turėjo 1 pakopos ir 2 pakopos pelningumas, o 3 pakopos pelningumas be svertinės vertės per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo maždaug 5 procentiniais punktais, kaip nurodyta 9 lentelėje. Be to, visos Sąjungos pramonės santykinė pelningumo tendencija taip pat mažėjo.

(114) Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija rodo, kad jis sumažėjo 7–12 % netaikant svertinės vertės arba taikant pirminę svertinę vertę.

(115) Investicijų grąža išreiškiama investicijų balansinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pagal tris metodikas ji sumažėjo maždaug 15 procentinių punktų.

(116) 8 lentelė Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža. 2 lygis

Kalbant apie 2 pakopą, svertinės vertės tikslinimas nuo pirminio iki galutinio etapo turėjo poveikį vertėms, bet ne bendrai stebėtai tendencijai. Todėl laikinojo reglamento 196 ir 197 konstatuojamosios dalys buvo patvirtintos. Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai. Pagrindas 2014 m. 2015 m. 2016 m. Tiriamasis laikotarpis Laikinojo reglamento 15 lentelė Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %) 17,9 % 16,7 % 16,0 % 15,3 % Indeksas 2014 m. = 100 100 93 90 86 Patikslinta svertinė vertė Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %) 17,9 % 16,7 % 16,0 % 15,3 % Indeksas 2014 m. = 100 100 93 90 86 Laikinojo reglamento 15 lentelė Pinigų srautas (mln. EUR) 88 76 65 69 Indeksas 2014 m. = 100 100 86 74 78 Patikslinta svertinė vertė Pinigų srautas (mln. EUR) 53 46 39 41 Indeksas 2014 m. = 100 100 86 74 78 Laikinojo reglamento 15 lentelė Investicijos (mln. EUR) 18 16 15 17 Indeksas 2014 m. = 100 100 92 84 97 Patikslinta svertinė vertė Investicijos (mln. EUR) 10 10 9 10 Indeksas 2014 m. = 100 100 92 84 97 Laikinojo reglamento 15 lentelė Investicijų grąža 20,4 % 21,4 % 20,1 % 16,2 % Indeksas 2014 m. = 100 100 105 98 79 Patikslinta svertinė vertė Investicijų grąža 20,4 % 21,4 % 20,1 % 16,2 % Indeksas 2014 m. = 100 100 105 98 79

(117) Pagal tą pačią aprašytą metodiką buvo atlikta konkreti 3 pakopos, 3 pakopoje veikiančių MVĮ ir 3 pakopoje veikiančių didelių bendrovių analizė.

(118) Komisija priminė, kad, kaip paaiškinta 93 konstatuojamojoje dalyje, 3 pakopos pelningumas jau buvo nurodytas ginčijamame reglamente ir jam netaikomos Bendrojo Teismo išvados dėl nustatytų klaidų. Pelningumas pirmiau pateiktoje lentelėje buvo nurodytas tik siekiant išsamumo.

(119) Nustatyta, kad bendro 3 pakopos pelningumo tendencija taikant dviejų rūšių svertinės vertės nustatymo metodikas buvo panaši. Taip yra dėl to, kad MVĮ nurodyti nuostoliai turėjo didesnę svertinę vertę atliekant bendrą apskaičiavimą, nes MVĮ nuostoliai buvo ypač dideli (– 6,1 % tiriamuoju laikotarpiu). Netaikant svertinės vertės, 3 pakopos pelningumas buvo artimas pelningumui, kurį nurodė toje pakopoje veikiančios didelės bendrovės. Tiriamuoju laikotarpiu 3 pakopos didelių bendrovių pelningumas, palyginti su 2014 m., sumažėjo perpus nuo 10 % iki 4,8 %.

(120) 9 lentelė Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža. 3 lygis

Kalbant apie 3 pakopą, grynasis pinigų srautas gerokai sumažėjo: maždaug 60 % taikant abiejų rūšių svertinės vertės nustatymo metodikas ir maždaug 35 % netaikant svertinės vertės. Investicijų grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo maždaug 66 procentiniais punktais taikant abiejų rūšių svertinės vertės nustatymo metodikas ir maždaug 48 procentiniais punktais netaikant svertinės vertės. Netaikant svertinės vertės, 3 pakopos pelningumas atspindėjo didelių 3 pakopos bendrovių pelningumą, kaip ir tikėtasi remiantis laikinojo reglamento 198 konstatuojamąja dalimi. Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai. Pagrindas 2014 m. 2015 m. 2016 m. Tiriamasis laikotarpis Laikinojo reglamento 16 lentelė Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %) 6,1 % 0,6 % 2,7 % –0,4 % Indeksas 2014 m. = 100 100 10 45 –7 Ginčijamo reglamento 6 lentelė Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %) 5,9 % 0,5 % 2,7 % –0,7 % Indeksas 2014 m. = 100 100 9 45 –12 Be svertinės vertės Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %) 9,23 % 5,01 % 6,29 % 3,92 % Indeksas 2014 m. = 100 100 54 68 42 Laikinojo reglamento 16 lentelė Pinigų srautas (mln. EUR) 28 17 26 11 Indeksas 2014 m. = 100 100 62 93 38 Patikslinta svertinė vertė Pinigų srautas (mln. EUR) 26,7 16,2 24,4 9,6 Indeksas 2014 m. = 100 100 61 91 36 Be svertinės vertės Pinigų srautas (mln. EUR) 18,7 12,6 16,1 12,1 Indeksas 2014 m. = 100 100 67 86 65 Laikinojo reglamento 16 lentelė Investicijos (mln. EUR) 14 10 10 10 Indeksas 2014 m. = 100 100 69 66 66 Patikslinta svertinė vertė Investicijos (mln. EUR) 13,4 9,0 8,6 8,7 Indeksas 2014 m. = 100 100 68 65 65 Be svertinės vertės Investicijos (mln. EUR) 8,2 6,0 6,3 7,4 Indeksas 2014 m. = 100 100 73 77 91 Laikinojo reglamento 16 lentelė Investicijų grąža 7,6 % 0,2 % 4,8 % 2,5 % Indeksas 2014 m. = 100 100 2 62 33 Patikslinta svertinė vertė Investicijų grąža 11,2 % 0,7 % 7,0 % 5,8 % Indeksas 2014 m. = 100 100 6 63 52 Be svertinės vertės Investicijų grąža 11,2 % 0,7 % 7,0 % 5,8 % Indeksas 2014 m. = 100 100 6 63 52

(121) 10 lentelė Didelių bendrovių pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža. 3 pakopa

Komisija pateikė išsamius duomenų rinkinius apie 3 pakopos didelių bendrovių pelningumą, pinigų srautą, investicijas ir investicijų grąžą. Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Tiriamasis laikotarpis Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %) 9,97 % 6,08 % 7,05 % 4,81 % Indeksas 2014 m. = 100 100 61 70 48 Pinigų srautas (mln. EUR) 17,9 12,2 15,3 12,4 Indeksas 2014 m. = 100 100 68 85 69 Investicijos (mln. EUR) 7,7 5,7 6,1 7,3 Indeksas 2014 m. = 100 100 74 78 95 Investicijų grąža 12,2 % 0,8 % 7,5 % 6,6 % Indeksas 2014 m. = 100 100 6 61 54

(122) 11 lentelė Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža. 3 pakopa – MVĮ

Komisija pateikė išsamius duomenų rinkinius apie 3 pakopos MVĮ pelningumą, pinigų srautą, investicijas ir investicijų grąžą. Apie tiriamuoju laikotarpiu patirtus nuostolius pranešta laikinojo reglamento 198 konstatuojamojoje dalyje. Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Tiriamasis laikotarpis Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %) 2,71 % –3,55 % –1,31 % –6,13 % Indeksas 2014 m. = 100 100 –131 –48 –226 Pinigų srautas (mln. EUR) 0,8 0,4 0,9 –0,2 Indeksas 2014 m. = 100 100 48 109 –30 Investicijos (mln. EUR) 0,5 0,3 0,2 0,1 Indeksas 2014 m. = 100 100 61 48 24 Investicijų grąža 5,0 % –0,3 % 2,2 % –1,2 % Indeksas 2014 m. = 100 100 –6 44 –23

(123) Komisija laikėsi nuomonės, kad mikroekonominiai rodikliai, pagrįsti patikslinta svertine verte, patvirtino ginčijamo reglamento 196 konstatuojamąją dalį, todėl laikinajame reglamente pateiktos tendencijomis pagrįstos išvados liko galioti.

(124) Be to, nustatyta, kad mikroekonominiai rodikliai, apskaičiuoti netaikant svertinės vertės, taip pat atitiko mikroekonominius rodiklius, apskaičiuotus taikant abi svertinės vertės nustatymo metodikas. Svertinės vertės netaikymas turėjo daugiausia įtakos 3 pakopai. Visų pirma, bendras 3 pakopos pelningumas netaikant svertinės vertės atspindėjo 3 pakopoje veikiančių didelių bendrovių pelningumą. Laikinojo reglamento 198 konstatuojamojoje dalyje nurodytas didelių bendrovių pelno dydis tiriamuoju laikotarpiu.

(125) Labai sumažėjo didelių bendrovių, veikiančių 3 pakopoje, pelno dydis ir investicijų grąža, kuri sumažėjo, taip pat pinigų srautas. MVĮ nuostoliai tiriamuoju laikotarpiu buvo ypač dideli (– 6,1 %). Panašias išvadas galima daryti ir dėl pinigų srauto bei investicijų grąžos, kurie tapo neigiami. Todėl išvada dėl MVĮ padėties liko galioti, o laikinojo reglamento ir ginčijamo reglamento tendencijos buvo patvirtintos.

(126) Nors šiuo atveju mikroekonominių rodiklių tendencijos, nustatytos remiantis patikslinta svertine verte, buvo panašios į mikroekonominių rodiklių tendencijas netaikant svertinės vertės, Komisija laikėsi nuomonės, kad galutiniame etape taikyta svertinės vertės nustatymo metodika buvo tiksli rinkos sąlygomis, kai Sąjungos pramonę sudarė ir didelės bendrovės, ir daug MVĮ. Komisija taip pat pažymėjo, kad Bendrajam Teismui nekilo abejonių dėl pačios metodikos.

Makroekonominiai rodikliai

(127) Kalbant apie makroekonominius rodiklius, Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad, kaip teigė CRIA ir CCCMC, Komisija nepateikė išsamesnės informacijos apie naudotų duomenų šaltinius. Be to, galutiniame etape CRIA ir CCCMC tvirtino, kad joms kilo abejonių dėl kai kurios informacijos, kuria remtasi, kaip nurodyta ginčijamo reglamento 201 konstatuojamojoje dalyje, patikimumo.

(128) Siekdama vykdyti sprendimą, Komisija paprašė papildomos informacijos ir gavo papildomų paaiškinimų per susitikimą su Europos padangų ir kaučiuko gamintojų asociacijos (toliau – ETRMA) atstovais. ETRMA pateikė išsamią informaciją apie metodiką, kurią asociacija taiko rinkos duomenims apibendrinti. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pateikta atvira susitikimo protokolo versija ir keli priedai. Prieduose išsamiai aprašyta, kaip ETRMA, padedama susijusios organizacijos Europol Governance, kuri jos vardu parengė makroekonominius duomenis, surinko duomenis. Komisija pakartojo, kad kai kurie eksportuojantys gamintojai (pavyzdžiui, Hankook grupė ir Aeolus/Pirelli), kurie buvo ETRMA nariai, neginčijo ETRMA pateiktų makroekonominių duomenų galutinio faktų atskleidimo metu.

(129) Tuo remdamasi Komisija manė, kad ji laikėsi Bendrojo Teismo išvadų dėl makroekonominių duomenų šaltinių, kaip nurodyta jo sprendimo 244 punkte.

Sąjungos pramonės MVĮ, kurios nutraukė gamybą

(130) Bendrasis Teismas nurodė, kad pareiškėjos per posėdį teisingai teigė, jog aštuonių skirtingų protektoriaus tiekėjų pateikti 85 gamybą nutraukusių MVĮ pavadinimai neleidžia nustatyti individualių tiekėjo ir pirkėjo verslo santykių, todėl šie pavadinimai nėra susiję su jokiais duomenimis, kurie gali būti konfidencialūs. Tokiomis aplinkybėmis Komisija neįrodė, kad gamybą nutraukusių Sąjungos pramonės MVĮ sąrašas buvo konfidencialus (žr. sprendimo 253 punktą).

(131) Komisija laikėsi nuomonės, kad iš esmės bendrovės pavadinimas neturėtų būti atskleidžiamas kitoms suinteresuotosioms šalims be aiškaus atitinkamos bendrovės sutikimo. Be to, ryšio tarp protektoriaus tiekėjo ir jo pirkėjo pašalinimo gali nepakakti, kad būtų galima atskleisti šią informaciją. Pirkėjų sąrašas yra viena iš pagrindinių bendrovės turto rūšių, todėl protektoriaus tiekėjas nėra suinteresuotas atskleisti tokio pobūdžio informaciją savo konkurentams. Be to, kai kurios nagrinėjamosios MVĮ ne tik 100 % orientavosi į restauravimo verslą, bet restauravimas buvo viena iš kitų veiklų (pavyzdžiui, naujų padangų pardavimas arba dirbtuvės dideliems sunkvežimių parkams). Galiausiai tai, kad bendrovė pranešė, jog klientas nustojo pirkti protektoriaus medžiagas, nebūtinai reiškė, kad ši bendrovė bankrutavo arba buvo likviduota. Taigi, pateikus šią informaciją būtų atskleista neskelbtina komercinė informacija.

(132) Nors iš kelių šalių gautų duomenų apie apimtį ar vertes apibendrinimas gali būti atskleistas nesukeliant konfidencialumo problemų, ypač jei apibendrinti duomenys yra tame pačiame intervale, tai negali būti taikoma įmonės pavadinimui. Be to, bendradarbiaujanti šalis negali atskleisti tokios informacijos be šalies, kurios pavadinimas nurodytas, leidimo. Todėl, norėdamas atskleisti tokį pirkėjų sąrašą, kiekvienas protektoriaus tiekėjas turėjo paprašyti kiekvieno savo pirkėjo leidimo atskleisti jo pavadinimą kitoms suinteresuotosioms šalims.

(133) Ginčijamo reglamento priėmimo metu suinteresuotosioms šalims galėjo būti atskleisti tik tų bendrovių, apie kurias pranešta kaip apie bankrutavusias arba likviduotas, pavadinimai. Tačiau Komisija neturėjo išsamios informacijos apie tai, kuri bendrovė bankrutavo, buvo likviduota ar tiesiog nutraukė gamybą. 2019 m. liepos 19 d. pranešime byloje Komisija pateikė išsamius paaiškinimus dėl metodikos, taikytos sudarant pirmiau minėtą sąrašą. Ginčijamo reglamento priėmimo metu Komisija susisiekė su aštuoniais protektoriaus tiekėjais, kad gautų informacijos apie jų pirkėjų sąrašą ir pardavimą nagrinėjamuoju laikotarpiu (2014 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 30 d.). Kadangi protektoriaus restauratoriai gali turėti kelis tiekėjus, tiekėjų pateikti duomenys buvo apibendrinti pagal pirkėjus siekiant nustatyti bendroves, kurios nagrinėjamuoju laikotarpiu nustojo pirkti protektoriaus medžiagą. Remdamasi ta duomenų baze, Komisija galėjo nustatyti protektoriaus restauravimo įmones, kurios pakeitė tiekėjus. Ginčijamo reglamento 244 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat nurodė, kad mažiausiai 85 MVĮ nutraukė gamybą, remdamasi laikinojo reglamento 202 konstatuojamąja dalimi.

(134) Komisija neturėjo informacijos apie kiekvieno protektoriaus restauratoriaus teisinį statusą. Visų pirma, Komisija negalėjo nustatyti bankrutavusių ar likviduotų bendrovių ir pranešti apie tai suinteresuotosioms šalims.

(135) Atlikdama šį tyrimą Komisija susisiekė su bendradarbiaujančiais protektorių tiekėjais, kad sužinotų faktinį teisinį statusą tų bendrovių, kurios nustojo pirkti protektorių medžiagas. Remdamiesi šiuo Komisijos prašymu, protektorių tiekėjai davė sutikimą atskleisti šių bendrovių pavadinimus, tačiau su sąlyga, kad jų įmonių pavadinimai būtų atskirti nuo pirkėjų pavadinimų. Komisija nustatė, kad dauguma išvardytų bendrovių veiklos nevykdė. Todėl Komisija nusprendė atskleisti MVĮ, kurios nustojo pirkti protektoriaus medžiagas iš suinteresuotųjų šalių, sąrašą. Jų pavadinimai buvo pateikti nekonfidencialioje bylos medžiagoje.

Informacija, susijusi su MVĮ dalimi, palyginti su visa Sąjungos pramone

(136) Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad Komisija neatskleidė informacijos, susijusios su MVĮ dalimi, palyginti su visa Sąjungos pramone (žr. sprendimo 244–266 punktus).

(137) Tačiau Komisija ginčijamo reglamento 4 lentelėje nurodė tikslią MVĮ dalį, palyginti su visa Sąjungos pramone.

(138) 12 lentelė MVĮ pardavimo, palyginti su visu Sąjungos pardavimu, dalis (%)

Kaip nurodyta ginčijamo reglamento 4 lentelėje, patikslinta svertinės vertės nustatymo metodika buvo grindžiama ne bendradarbiaujančių bendrovių nurodyta apimtimi, o bendra MVĮ ir didelių bendrovių pardavimo apimtimi, kaip parodyta toliau pateiktoje lentelėje. Konkretūs naudoti pagrindiniai duomenys pateikti 12 lentelėje. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Tiriamasis laikotarpis Sąjungos pardavimo apimtis, nurodyta ginčijamo reglamento 8 lentelės punktuose 14834175 14738216 14532627 14584104 Ginčijamo reglamento 4 lentelėje nurodyta MVĮ pardavimo dalis, palyginti su visu Sąjungos pardavimu 16,9 % 15,3 % 13,7 % 13,2 % Didelių bendrovių dalis, palyginti su visu Sąjungos pardavimu 83,1 % 84,7 % 86,3 % 86,8 % atrinktų MVĮ pardavimo apimtis vienetais 91700 84500 79300 74600 atrinktų MVĮ %, palyginti su visa MVĮ pardavimo apimtimi 3,6 % 3,7 % 3,9 % 3,8 % atrinktų didelių bendrovių %, palyginti su visa didelių bendrovių apimtimi [20–45] [20–45] [20–45] [20–45] Taikytas svertinės vertės koeficientas [4,5–11,3] [4,3–11,0] [4,0–10,3] [4,2–10,6] Svertinės vertės koeficientas = (atrinktų didelių bendrovių % x visa MVĮ pardavimo apimtis)/(atrinktų MVĮ pardavimo apimtis) – 1

Tyrime bendradarbiavusių MVĮ pardavimo apimtis

(139) Komisija priminė, kad, gavusi tinkamai pagrįstus prašymus, visiems skundo pateikėjams tyrimo metu suteikė anonimiškumą. Be to, siekiant dar labiau apsaugoti tokį anonimiškumą, nustatant patikslintas svertines vertes naudotas koeficientas buvo pagrįstas tik bendru Sąjungos pardavimu, įskaitant bendrą MVĮ pardavimą, o ne tik bendradarbiaujančių MVĮ pardavimo apimtimi. Todėl tiksli bendradarbiaujančių MVĮ pardavimo apimtis pati savaime nebuvo esminis faktas ar aplinkybė, kuria remdamasi Komisija nustatė Sąjungos pramonės žalos rodiklius. Vis dėlto Bendrasis Teismas sprendimo 256 punkte nusprendė, kad Komisija konkrečiai nepaaiškino, kaip apibendrintų duomenų atskleidimas galėtų atskleisti tam tikrų skundo pateikėjų tapatybę.

(140) Komisija laikėsi nuomonės, kad tam tikrais atvejais atskleidus apibendrintus duomenis iš tiesų gali būti neatskleista skundo pateikėjų tapatybė. Taip galėtų būti, pavyzdžiui, pramonės sektoriuje, kuriame bendrovių pardavimo apimtis pasiskirsčiusi netolygiai, o kiekvieno veiklos vykdytojo rinkos dalis yra nedidelė. Tačiau nagrinėjamu atveju Sąjungos pramonę sudarė kelios didelės bendrovių grupės ir daugiau nei 380 MVĮ. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 129 konstatuojamojoje dalyje, didelės bendrovių grupės sudarė maždaug 85 % Sąjungos pardavimo. Todėl atskleidus tikslią MVĮ pardavimo apimtį (ar net intervalus), kitos šalys būtų galėjusios padaryti išvadą, kurią skundo pateikėjų dalį sudaro didieji Sąjungos gamintojai, ir galiausiai būtų buvę galima nustatyti tuos didžiuosius Sąjungos gamintojus, kurie bendradarbiavo atliekant tyrimą, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas. Todėl, atidžiai iš naujo išnagrinėjusi turimus duomenis, Komisija padarė išvadą, kad atskleidus tikslią tyrime bendradarbiavusių MVĮ pardavimo apimtį (ar net intervalą) būtų kilęs pavojus skundo pateikėjų anonimiškumui.

(141) Po faktų atskleidimo CRIA pakartojo savo tvirtinimą, kad Komisija turėjo pateikti tikslią MVĮ, kurios bendradarbiavo atliekant tyrimą, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas, pardavimo apimtį.

(142) Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant tyrimą, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas, buvo galima sužinoti tyrime bendradarbiavusių MVĮ pardavimo apimtį iš atrankos formų, kurias užpildė visos bendradarbiaujančios bendrovės ir su kuriomis buvo galima susipažinti atviroje bylos versijoje. Su atrankos formomis atitinkamai galėjo susipažinti visos suinteresuotosios šalys. Be to, kaip nurodyta 139 konstatuojamojoje dalyje, nustatant MVĮ koeficientą nebuvo atsižvelgta į tikslią bendradarbiaujančių MVĮ pardavimo apimtį; priešingai, siekdama nustatyti patikslintas svertines vertes, Komisija naudojo tik bendrą Sąjungos pardavimo apimtį. Taigi tiksli bendradarbiaujančių MVĮ apimtis nebuvo vienas iš esminių faktų, naudojamų patikslintoms vertėms nustatyti. Galiausiai, kaip paaiškinta 140 konstatuojamojoje dalyje, atskleidus šiuos duomenis būtų kilęs pavojus skundo pateikėjų anonimiškumui. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

GALUTINĖS PRIEMONĖS

(143) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, importuojamam nagrinėjamajam produktui turėtų būti vėl nustatytas galutinis antidempingo muitas, lygus mažesniam iš nustatytų dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesnio muito taisykle. Šiuo atveju visiems nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams turėtų būti nustatyta galutinė antidempingo muito norma, lygi nustatytiems žalos skirtumams.

(144) Pabrėžiama, kad antisubsidijų tyrimas vykdytas lygiagrečiai su antidempingo tyrimu. Pagal Reglamento (ES) 2016/1037 24 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į mažesnio muito taisyklę ir tai, kad galutinės subsidijų normos yra mažesnės už žalos pašalinimo lygį, būtų tikslinga nustatyti patvirtintų galutinių subsidijų normų dydžio galutinį kompensacinį muitą ir tada nustatyti galutinį antidempingo muitą, kuris neviršytų atitinkamo žalos pašalinimo lygio.

(145) Kaip paaiškinta ginčijamo reglamento 335–343 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nusprendė, kad fiksuoto dydžio muitai yra tinkama priemonių forma.

(146) Po faktų atskleidimo ir papildomo faktų atskleidimo CRIA tvirtino, kad Komisija, nustatydama priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus, kaip vardiklį naudojo nenuoseklias CIF vertes. Abu skirtumai turėjo būti nustatyti pagal vardiklį, naudotą priverstinio kainų mažinimo skirtumui apskaičiuoti.

(147) Kaip Komisija nurodė 9 skirsnyje, eksporto kaina, naudota priverstinio kainų mažinimo skirtumui apskaičiuoti, buvo nustatyta iš atrinktų eksportuojančių gamintojų pardavimo pirmiems nepriklausomiems pirkėjams kainos atimant visas Sąjungoje patirtas išlaidas (kurios priklausė nuo kiekvienam sandoriui taikomų sąlygų Incoterms), kad būtų nustatyta vertė Sąjungos pasienyje. Pavyzdžiui, buvo atimtos vežimo Sąjungoje išlaidos. Prireikus prie šios vertės buvo pridėti muitai ir išlaidos po importo. Taip buvo nustatyta CIF iškrauto produkto kaina, kuri buvo lyginama su panašiai pakoreguota Sąjungos gamintojų pardavimo kaina, siekiant nustatyti priverstinio kainų mažinimo skirtumą, kuris buvo išreikštas Sąjungos pardavimo kainos procentine dalimi.

(148) Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas pagal produkto rūšis buvo nustatytas taip: (1) skaitiklis apskaičiuotas lyginant tą pačią CIF iškrauto produkto kainą (naudotą priverstinio kainų mažinimo skirtumui apskaičiuoti) su Sąjungos pramonės tiksline kaina; (2) vardiklis buvo Sąjungos CIF muitinė vertė, kurią nurodė atrinkti eksportuojantys gamintojai.

skaitiklis apskaičiuotas lyginant tą pačią CIF iškrauto produkto kainą (naudotą priverstinio kainų mažinimo skirtumui apskaičiuoti) su Sąjungos pramonės tiksline kaina;

vardiklis buvo Sąjungos CIF muitinė vertė, kurią nurodė atrinkti eksportuojantys gamintojai.

(149) Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį vardiklio vertė, naudojama nustatant priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą ir dempingo skirtumą, turėtų būti tokia pati palyginimo tikslais, kad būtų galima taikyti mažesnio muito taisyklę. Šis palyginimas atliekamas siekiant nustatyti procentinę dalį, kuria muitinėje deklaruota importo kaina turi būti padidinta taikant antidempingo muitus, kad būtų panaikintas anksčiau apskaičiuotos priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis arba dempingo sumos poveikis. Akivaizdu, kad, kadangi muitas bus taikomas deklaruotai Sąjungos CIF muitinei vertei, toks muitas matematiškai turi būti išreikštas tos pačios minėtos CIF kainos, kuri, kaip paaiškinta pirmiau, yra muito taikymo muitinėje pagrindas, procentine dalimi. Būtų nelogiška ir matematiškai klaidinga apskaičiuoti procentinę dalį remiantis viena verte, kuri naudojama kaip vardiklis, ir gautą procentinę dalį taikyti kitai vertei.

(150) Atsižvelgdama į pateiktas pastabas, Komisija dar kartą išnagrinėjo atskleistus skaičiavimus ir patvirtino, kad vardiklio verčių nustatymo metodika buvo teisinga. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad naudotos CIF vertės buvo nenuoseklios ir kad CIF iškrauto produkto kaina, kuri, viena vertus, buvo lyginama su Sąjungos kaina priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimo tikslais, ir, kita vertus, CIF vertė, naudota kaip vardiklis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumui ir dempingo skirtumui nustatyti, turėtų būti ta pati.

(151) CRIA tvirtino, kad Komisija, nustatydama fiksuotą muitą, taikė klaidingą metodiką, nes žalos skirtumo procentinė dalis buvo ekstrapoliuota nustatant muitą vienai padangai pagal bendrą importo apimtį, užuot naudojus tik atitinkamų rūšių produktų kiekį, kuris iš pradžių buvo naudojamas apskaičiuojant žalos skirtumą.

(152) Komisija taikė tą pačią metodiką, kaip ir ginčijamame reglamente, kurios Bendrasis Teismas nepripažino negaliojančia. Bet kuriuo atveju Komisija pažymėjo, kad antidempingo priemonės turi turėti lygiavertį taisomąjį poveikį nepriklausomai nuo jų formos. Neginčijama, kad, jei muitas būtų buvęs ad valorem priemonė, ad valorem muitas būtų taikomas visam importuojamam produktui ir visoms nagrinėjamojo produkto rūšims, neatsižvelgiant į tai, ar nustatant priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis arba dempingo sumą buvo atsižvelgta į konkrečią rūšį. Todėl tais atvejais, kai nusprendžiama muitą išreikšti konkrečia suma, toks konkretus muitas turi būti grindžiamas viso importuoto nagrinėjamojo produkto pardavimu per atitinkamą tiriamąjį laikotarpį, nes jis bus taikomas visam visų rūšių importuojamam produktui lygiai taip pat, kaip ir lygiavertis ad valorem muitas. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad tikslinga atsižvelgti į bendrą importo apimtį, kaip tai būtų daroma, jei būtų taikomas ad valorem muitas. Todėl ji šį tvirtinimą atmetė.

(153) Po papildomo faktų atskleidimo CRIA tvirtino, kad Komisija padarė klaidą nustatydama Zhongce Rubber Group Co, Ltd muito dydį.

(154) 2023 m. sausio 31 d. pranešime byloje Komisija paaiškino, kad ji atsižvelgė į 32,39 % žalos pašalinimo lygį, taikytą Zhongce Rubber Group Co, Ltd. laikotarpiu iki įsigaliojant reglamentui, kuriuo buvo nustatyti kompensaciniai muitai (nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d.). Taigi atitinkamas fiksuoto dydžio muitas tuo laikotarpiu buvo 49,31 EUR/vnt. Tačiau nuo 2018 m. lapkričio 13 d., kai įsigaliojo Reglamentas (ES) 2018/1690, kuriuo buvo atitinkamai iš dalies pakeistas ginčijamas reglamentas, Komisija, kiek tai susiję su subsidijų tyrimu, Zhongce Rubber Group Co., Ltd taikė didesnį 55,07 % žalos skirtumą, nes ji bendradarbiavo atliekant antidempingo tyrimą, bet nebendradarbiavo atliekant antisubsidijų tyrimą. Todėl dempingo skirtumas buvo lygus nuliui, o subsidijos norma buvo 51,8 %, t. y. 57,28 EUR/vnt. fiksuoto dydžio kompensacinio muito. CRIA pastabų dėl šio paaiškinimo nebuvo gauta. Todėl CRIA tvirtinimas, kad Komisija padarė klaidą apskaičiuodama žalos pašalinimo lygį šiai bendrovei, buvo atmestas.

(155) Po faktų atskleidimo CRIA taip pat teigė, kad muito dydis trims bendrovėms, t. y. Zhongce Rubber Group Co., Ltd, Weifang Yuelong Rubber Co., Ltd ir Hefei Wanli Tire Co., Ltd, taip pat turėtų būti sumažintas, nes Komisija tinkamai neįgyvendino Bendrojo Teismo sprendimo 190–192 dalių.

(156) Kaip paaiškinta 70 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad be koregavimo, kuris buvo atliktas prie eksportuojančių gamintojų eksporto kainos pridedant, kai taikoma, PBA išlaidas ir pelną, anksčiau atimtus pagal analogiją taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, daugiau koregavimų nereikia. Iš tiesų, kaip nurodyta 72, 73 ir 88 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad nebuvo jokių problemų dėl teisingo netiesioginio ir tiesioginio pardavimo ar skirtingų rūšių pirkėjų palyginimo. Todėl, panašiai kaip ir ginčijamame reglamente taikyta metodika, siekiant nustatyti žalos skirtumus atrinktų eksportuojančių gamintojų tiesioginis pardavimas pagal produkto rūšis buvo palygintas su atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimu. Tai taip pat buvo taikoma apskaičiuojant muitą kitiems eksportuotojams, kuris Xingyuan grupės, vykdžiusios tik tiesioginį pardavimą, atveju buvo grindžiamas 55,1 % žalos skirtumu. Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad Weifang Yuelong Rubber Co., Ltd ir Hefei Wanli Tire Co., Ltd taikomi kitiems eksportuotojams nustatyti antidempingo ir kompensaciniai muitai bei Weifang Yuelong taikomas kitiems eksportuotojams nustatytas kompensacinis muitas turėtų likti nepakitę. Todėl Komisija nusprendė, kad jos išvados atitinka Bendrojo Teismo sprendimo 190–192 punktus, ir atmetė šį tvirtinimą.

(157) Po faktų atskleidimo Komisija nustatė, kad fiksuoto dydžio muitas, pagrįstas Aeolus/Pirelli nustatytu žalos skirtumu, yra neteisingas. Žalos skirtumas buvo sumažintas nuo 29,79 % iki 27,56 % ir apie tai pranešta visoms šalims.

(158) Po papildomo faktų atskleidimo CRIA tvirtino, kad Komisija padarė klaidą nustatydama Hankook grupės muito dydį.

(159) Išnagrinėjusi šį tvirtinimą, Komisija iš tiesų nustatė rašybos klaidą ir ištaisė Hankook grupės žalos skirtumą iš 11,18 % į 10,31 %.

(160) Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galutiniai antidempingo muitų tarifai turėtų būti tokie: Bendrovė Dempingo skirtumas Subsidijos norma Žalos skirtumas Kompensacinis muitas Antidempingo muitas Fiksuoto dydžio kompensacinis muitas Fiksuoto dydžio antidempingo muitas Fiksuoto dydžio antidempingo muitas GITI grupė 56,8 % 7,74 % 28,51 % 7,74 % 20,77 % 11,07 35,74 46,81 Hankook grupė 60,1 % 2,06 % 10,31 % 2,06 % 8,25 % 3,75 17,37 21,12 Aeolus/Pirelli 85,0 % 32,85 % 27,56 % 27,56 % 0 39,77 0 39,77 Kitos antisubsidijų ir antidempingo tyrimuose bendradarbiavusios bendrovės, išvardytos priede 71,5 % 18,01 % 23,15 % 18,01 % 5,14 % 27,69 10,29 37,98 Zhongce Rubber Group Co., Ltd 71,5 % 51,08 % 55,07 % 51,08 % 0 57,28 0 49,31 Weifang Yuelong Rubber; Hefei Wanli Tire Co., Ltd 106,7 % 51,08 % 55,07 % 51,08 % 3,99 % 57,28 4,48 61,76

(161) Patikslinto dydžio antidempingo muitai taikomi be jokių pertraukų nuo laikinojo reglamento įsigaliojimo (t. y. nuo 2018 m. gegužės 8 d.).

(162) Be to, laikotarpiu iki galutinio antisubsidijų reglamento įsigaliojimo (t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d.) būtina taikyti kitokio dydžio antidempingo muitus. Šiuo laikotarpiu taikomas muitas yra lygus visoms nagrinėjamosioms bendrovėms nustatytam žalos skirtumui.

(163) Nors bylose T-30/19 ir T-72/19 pareiškėjai buvo tik Aeolus Tyre Co, Ltd ir Double Coin Group (Jiang Su) Tyre Co, Ltd, Komisija laikėsi nuomonės, kad pakoreguotas muitas taikomas visoms atitinkamoms grupėms. Aeolus grupės atveju nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai yra: Aeolus Tyre Co., Ltd, Aeolus Tyre (Taiyuan) Co., Ltd; Qingdao Yellow Sea Rubber Co., Ltd ir Pirelli Tyre Co., Ltd. Double Coin Group (Jiang Su) Tyre Co., Ltd atveju nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai yra: Double Coin Group (Jiang Su) Tyre Co., Ltd ir Shanghai Huayi Group Corp. Ltd.

(164) Muitinėms nurodoma pagal taikomus muitų teisės aktus surinkti atitinkamą sumą, susijusią su nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų importu, ir grąžinti visas surinktas permokėtas sumas.

(165) Šiuo reglamentu nekeičiamos muito normos eksportuojantiems gamintojams, kurie nebuvo įtraukti į pranešimą apie tyrimų atnaujinimą ir registracijos reglamentą. Todėl jų muitai liko nepakitę, o šios bendrovės nebuvo įvardytos šiame reglamente.

(166) Po faktų atskleidimo Hämmerling tvirtino, kad, kadangi Komisija ketino vėl nustatyti muitus pasibaigus Sąjungos muitinės kodekse numatytam trejų metų senaties terminui, ji taip pat turėtų nurodyti, kad vėl nustatytų ir anksčiau taikytų muitų skirtumas taip pat turėtų būti grąžinamas pasibaigus trejų metų senaties terminui.

(167) Komisija visų pirma priminė, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos muitinės kodeksu nedraudžiama Komisijai priimti reglamentą, kuriuo pakartotinai nustatomas galutinis antidempingo arba kompensacinis muitas ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui.

(168) Be to, kaip paaiškinta 164 konstatuojamojoje dalyje, muitinės pagal taikomus muitų teisės aktus surenka atitinkamą sumą, susijusią su nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų importu, ir grąžina visas surinktas permokėtas sumas. Byloje T-440/20 Bendrasis Teismas paaiškino, kad taikomi muitų teisės aktai yra, inter alia, Sąjungos muitinės kodekso 101 straipsnio 1 dalis, 102 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, 103 straipsnio 1 dalis ir 104 straipsnio 2 dalis. Pagal šias nuostatas mokėtiną muito sumą turi nustatyti kompetentinga muitinė, kuri yra atsakinga už pranešimą apie skolą muitinei, išskyrus atvejus, kai nuo šios skolos atsiradimo dienos praėjo treji metai. Teismas taip pat patikslino, kad iš to išplaukia, kad Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė iš tiesų ne tik užkerta kelią pranešti skolininkui apie muito sumą pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo jo skolos muitinei atsiradimo dienos, bet ir lemia, kad pasibaigus šiam laikotarpiui pačiai skolai muitinei pradedamas taikyti senaties terminas. Tačiau ta taisyklė taikoma tik pranešant skolininkui apie muitų sumą, todėl jos įgyvendinimas priklauso tik nacionalinių muitinių, kurios yra kompetentingos pateikti tokį pranešimą, kompetencijai. Todėl Komisija patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas trejų metų senaties terminas grąžinimui, ir prašymą atmetė.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(169) Atsižvelgiant į Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(170) Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms arba restauruotoms guminėms pneumatinėms autobusų arba sunkvežimių padangoms, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121 ir kurių KN kodai šiuo metu yra 40112090 ir ex40121200 (TARIC kodas 4012120010), kurias pagamino 2 ir 3 dalyse išvardytos bendrovės, nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Galutiniai antidempingo muitai, taikomi eurais už 1 dalyje aprašyto produkto vienetą, kurį pagamino toliau išvardytos bendrovės, nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. yra tokie: Bendrovė Antidempingo muitas Papildomas TARIC kodas GITI Tire (Anhui) Company Ltd; GITI Tire (Fujian) Company Ltd; GITI Tire (Hualin) Company Ltd; GITI Tire (Yinchuan) Company Ltd 46,81 C332 Chongqing Hankook Tire Co., Ltd; Jiangsu Hankook Tire Co., Ltd 21,12 C334 Aeolus Tyre Co., Ltd, Aeolus Tyre (Taiyuan) Co., Ltd; Qingdao GRT Rubber Co., Ltd; Pirelli Tyre Co., Ltd 39,77 C877 Kitos priede išvardytos per antisubsidijų ir antidempingo tyrimus bendradarbiavusios bendrovės, kurioms vėl nustatomas muitas 37,98 Zhongce Rubber Group Co., Ltd 49,31 C379 Weifang Yuelong Rubber Co., Ltd 61,76 C875 Hefei Wanli Tire Co., Ltd 61,76 C876

3. Galutiniai antidempingo muitai, taikomi eurais už 1 dalyje aprašyto produkto vienetą, kurį pagamino toliau išvardytos bendrovės, nuo 2018 m. lapkričio 13 d. yra tokie. Bendrovė Antidempingo muitas Papildomas TARIC kodas GITI Tire (Anhui) Company Ltd; GITI Tire (Fujian) Company Ltd; GITI Tire (Hualin) Company Ltd; GITI Tire (Yinchuan) Company Ltd 35,74 C332 Chongqing Hankook Tire Co., Ltd; Jiangsu Hankook Tire Co., Ltd 17,37 C334 Aeolus Tyre Co., Ltd, Aeolus Tyre (Taiyuan) Co., Ltd; Qingdao GRT Rubber Co., Ltd; Pirelli Tyre Co., Ltd 0 C877 Kitos priede išvardytos per antisubsidijų ir antidempingo tyrimus bendradarbiavusios bendrovės, kurioms vėl nustatomas muitas 10,29 Zhongce Rubber Group Co., Ltd 0 C379 Weifang Yuelong Rubber Co., Ltd 4,48 C875 Hefei Wanli Tire Co., Ltd 4,48 C876

2 straipsnis Visos 1 straipsnyje nustatytą galutinį antidempingo muitą viršijančios galutinio antidempingo muito sumos, kurias 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti eksportuojantys gamintojai sumokėjo pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1579, grąžinamos arba atsisakoma jas išieškoti. Dėl muitų grąžinimo ar atsisakymo juos išieškoti reikia kreiptis į nacionalines muitines pagal taikomus muitų teisės aktus. Visas sumas, kurios buvo grąžintos po Bendrojo Teismo sprendimo China Rubber Industry Association (CRIA) ir China Chamber of Commerce of Metals, Minerals & Chemicals Importers & Exporters (CCCMC)/Komisija (bylos T-30/19 ir T-72/19), jas išmokėjusios institucijos susigrąžina neviršydamos 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sumos.

3 straipsnis 1 straipsniu nustatytas galutinis antidempingo muitas taip pat renkamas už importuojamus produktus, registruojamus pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/1175, kuriuo, atnaujinus tyrimą siekiant įgyvendinti 2022 m. gegužės 4 d. sprendimus sujungtose bylose T-30/19 ir T-72/19 dėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1579 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1690, nustatomas reikalavimas registruoti tam tikras importuojamas Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujas ar restauruotas gumines pneumatines padangas, naudojamas autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, 1 straipsnio 3 dalį.

4 straipsnis Muitinėms pavedama nutraukti importuojamų produktų registraciją, nustatytą vadovaujantis panaikinamo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/1175 1 straipsnio 1 dalimi.

5 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje 2023 m. balandžio 4 d. Komisijos vardu Pirmininkė Ursula von der Leyen

ANNEX

Anx. priedas. Bendrovės, bendradarbiavusios antisubsidijų ir antidempingo tyrimuose, kurioms vėl nustatomas muitas: BENDROVĖS PAVADINIMAS PAPILDOMAS TARIC KODAS Chaoyang Long March Tyre Co., Ltd C338 Triangle Tyre Co., Ltd C375 Shandong Wanda Boto Tyre Co., Ltd C366 Qingdao Doublestar Tire Industrial Co., Ltd C347 Ningxia Shenzhou Tire Co., Ltd C345 Guizhou Tyre Co., Ltd C340 Shandong Huasheng Rubber Co., Ltd C360 Prinx Chengshan (Shandong) Tire Co., Ltd C346 Shandong Linglong Tyre Co., Ltd C363 Shandong Jinyu Tire Co., Ltd C362 Sailun Group Co., Ltd C351 Shandong Kaixuan Rubber Co., Ltd C353 Weifang Shunfuchang Rubber And Plastic Products Co., Ltd C377 Shandong Hengyu Science & Technology Co., Ltd C358 Jiangsu General Science Technology Co., Ltd C341 Shanghai Huayi Group Corp. Ltd; Double Coin Group (Jiang Su) Tyre Co., Ltd C878 Qingdao GRT Rubber Co., Ltd C350

PRIEDAS

Bendrovės, bendradarbiavusios antisubsidijų ir antidempingo tyrimuose, kurioms vėl nustatomas muitas: BENDROVĖS PAVADINIMAS PAPILDOMAS TARIC KODAS Chaoyang Long March Tyre Co., Ltd C338 Triangle Tyre Co., Ltd C375 Shandong Wanda Boto Tyre Co., Ltd C366 Qingdao Doublestar Tire Industrial Co., Ltd C347 Ningxia Shenzhou Tire Co., Ltd C345 Guizhou Tyre Co., Ltd C340 Shandong Huasheng Rubber Co., Ltd C360 Prinx Chengshan (Shandong) Tire Co., Ltd C346 Shandong Linglong Tyre Co., Ltd C363 Shandong Jinyu Tire Co., Ltd C362 Sailun Group Co., Ltd C351 Shandong Kaixuan Rubber Co., Ltd C353 Weifang Shunfuchang Rubber And Plastic Products Co., Ltd C377 Shandong Hengyu Science & Technology Co., Ltd C358 Jiangsu General Science Technology Co., Ltd C341 Shanghai Huayi Group Corp. Ltd; Double Coin Group (Jiang Su) Tyre Co., Ltd C878 Qingdao GRT Rubber Co., Ltd C350

Versions

1. 2023-04-04