2016 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos reglamento (ES) 2016/1413, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo, klaidų ištaisymas (Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 230, 2016 m. rugpjūčio 25 d.)
Grade B
mapped from publisher markup. A grade says how a document's structure was obtained, not how reliable the law is.
Address https://gelex.eu/eli/EU/corrigendum/oj/L/2016/336/13@2016-12-10/lt
11 puslapis, priedas pakeičiamas taip:
ANNEX
PRIEDAS
Reglamento (ES) Nr. 432/2012 priedo įrašai, skirti maisto produktų kategorijomis Pakaitinis maisto produktas svoriui kontroliuoti, pakeičiami taip: Maistinė ar kita medžiaga, maisto produktas ar maisto produkto kategorija Teiginys Teiginio vartojimo sąlygos Maisto produkto vartojimo sąlygos ir (arba) apribojimai ir (arba) papildomi teiginiai ar perspėjimai EMST leidinio numeris EMST vertinti pateikto konsoliduoto sąrašo įrašo atitinkamas numeris Pakaitinis maisto produktas svoriui kontroliuoti Vieno pagrindinio valgio per parą pakeitimas pakaitiniu maisto produktu laikantis sumažinto energijos kiekio dietos padeda išlaikyti sumažėjusį kūno svorį. Norint vartoti šį teiginį, maisto produktas turėtų atitikti šiuos reikalavimus: Norint vartoti teiginį, vartotojui turi būti pateikiama informacija apie tinkamo paros skysčių suvartojimo svarbą ir apie tai, kad produktai numatyta paskirtimi yra naudingi tik tada, kai jie vartojami kaip dalis sumažinto energijos kiekio dietos, o kitą raciono dalį būtinai turi sudaryti kiti maisto produktai. Norint pasiekti deklaruojamą poveikį, vienas pagrindinis valgis kasdien turėtų būti keičiamas vienu pakaitiniu maisto produktu. 2010; 8(2):1466 2015; 13(11):4287 1418 Pakaitinis maisto produktas svoriui kontroliuoti Laikantis sumažinto energijos kiekio dietos dviejų pagrindinių paros valgių pakeitimas pakaitiniais maisto produktais padeda mažinti svorį. Norint vartoti šį teiginį, maisto produktas turėtų atitikti šiuos reikalavimus: Norint vartoti teiginį, vartotojui turi būti pateikiama informacija apie tinkamo paros skysčių suvartojimo svarbą ir apie tai, kad produktai numatyta paskirtimi yra naudingi tik tada, kai jie vartojami kaip dalis sumažinto energijos kiekio dietos, o kitą raciono dalį būtinai turi sudaryti kiti maisto produktai. Norint pasiekti deklaruojamą poveikį, du pagrindiniai valgiai kasdien turėtų būti keičiami pakaitiniais maisto produktais. 2010; 8(2):1466 2015; 13(11):4287 1417
1. Energinė vertė Maisto produkto porcijos energinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 200 kcal (840 kJ) ir ne didesnė kaip 250 kcal (1046 kJ).
2. Riebalų kiekis ir sudėtis Iš riebalų gaunama energija turi neviršyti 30 % visos produkto energinės vertės. Linoleno rūgšties kiekis (gliceridų pavidalu) turi būti ne mažesnis kaip 1 g.
3. Reikalavimų dėl aminorūgščių modelis (g/100 g baltymų)
Baltymų kiekis ir sudėtis Maisto produkto sudėtyje esantys baltymai turi sudaryti ne mažiau kaip 25 % ir ne daugiau kaip 50 % visos produkto energinės vertės. Cheminis baltymų indeksas turi būti lygus indeksui, kurį nustatė Pasaulio sveikatos organizacija Energinės vertės ir baltymų reikalavimuose. Jungtinio PSO, FAO ir JT universiteto posėdžio ataskaita. Ženeva, Pasaulio sveikatos organizacija, 1985 m. (PSO techninių ataskaitų serija, 724) Cisteinas ir metioninas 1,7 Histidinas 1,6 Izoleucinas 1,3 Leucinas 1,9 Lizinas 1,6 Fenilalaninas ir tirozinas 1,9 Treoninas 0,9 Triptofanas 0,5 Valinas 1,3 Cheminis indeksas – tai mažiausias santykį tarp kiekvienos bandomojo baltymo nepakeičiamos aminorūgšties kiekio ir atitinkamai kiekvienos bandomojo baltymo aminorūgšties kiekio pamatiniame baltyme. Jei cheminis indeksas žemesnis nei 100 % pamatinio baltymo indekso, minimalūs baltymų lygiai atitinkamai didinami. Bet kokiu atveju, baltymo cheminis indeksas sudaro ne mažiau kaip 80 % pamatinio baltymo indekso. Visais atvejais aminorūgščių galima pridėti tik siekiant pagerinti baltymų maistinę vertę ir tik šiam tikslui pasiekti reikiamomis dalimis.
4. Vitaminai ir mineralinės medžiagos Iš maisto produkto porcijos turi būti gaunama ne mažiau kaip 30 % referencinių maistinių vitaminų ir mineralinių medžiagų verčių, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 XIII priede. Šis reikalavimas netaikomas fluoridui, chromui, chloridui ir molibdenui. Natrio kiekis maisto produkto porcijoje turėtų būti ne mažesnis kaip 172,5 mg. Kalio kiekis maisto produkto porcijoje turėtų būti ne mažesnis kaip 500 mg.
1. Energijos kiekis Maisto produkto porcijos energinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 200 kcal (840 kJ) ir ne didesnė kaip 250 kcal (1046 kJ).
2. Riebalų kiekis ir sudėtis Iš riebalų gaunama energija turi neviršyti 30 % visos produkto energinės vertės. Linoleno rūgšties kiekis (gliceridų pavidalu) turi būti ne mažesnis kaip 1 g.
3. Reikalavimų dėl aminorūgščių modelis (g/100 g baltymų)
Baltymų kiekis ir sudėtis Maisto produkto sudėtyje esantys baltymai turi sudaryti ne mažiau kaip 25 % ir ne daugiau kaip 50 % visos produkto energinės vertės. Cheminis baltymų indeksas turi būti lygus indeksui, kurį nustatė Pasaulio sveikatos organizacija Energinės vertės ir baltymų reikalavimuose. Jungtinio PSO, FAO ir JT universiteto posėdžio ataskaita. Ženeva, Pasaulio sveikatos organizacija, 1985 m. (PSO techninių ataskaitų serija, 724) Cisteinas ir metioninas 1,7 Histidinas 1,6 Izoleucinas 1,3 Leucinas 1,9 Lizinas 1,6 Fenilalaninas ir tirozinas 1,9 Treoninas 0,9 Triptofanas 0,5 Valinas 1,3 Cheminis indeksas – tai mažiausias santykį tarp kiekvienos bandomojo baltymo nepakeičiamos aminorūgšties kiekio ir atitinkamai kiekvienos bandomojo baltymo aminorūgšties kiekio pamatiniame baltyme. Jei cheminis indeksas žemesnis nei 100 % pamatinio baltymo indekso, minimalūs baltymų lygiai atitinkamai didinami. Bet kokiu atveju, baltymo cheminis indeksas sudaro ne mažiau kaip 80 % pamatinio baltymo indekso. Visais atvejais aminorūgščių galima pridėti tik siekiant pagerinti baltymų maistinę vertę ir tik šiam tikslui pasiekti reikiamomis dalimis.
4. Vitaminai ir mineralinės medžiagos Iš maisto produkto porcijos turi būti gaunama ne mažiau kaip 30 % referencinių maistinių vitaminų ir mineralinių medžiagų verčių, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 XIII priede. Šis reikalavimas netaikomas fluoridui, chromui, chloridui ir molibdenui. Natrio kiekis maisto produkto porcijoje turėtų būti ne mažesnis kaip 172,5 mg. Kalio kiekis maisto produkto porcijoje turėtų būti ne mažesnis kaip 500 mg.