Address https://gelex.eu/eli/EU/directive/2025/1@2024-11-27/lt

Contents

1. Preamble
2. I ANTRAŠTINĖ DALIS DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR PERTVARKYMO INSTITUCIJŲ PASKYRIMAS
3. 1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis
4. 1. a)
5. 2 straipsnis Terminų apibrėžtys
6. 31) a)
7. 3 straipsnis Pertvarkymo institucijų ir kompetentingų ministerijų skyrimas
8. 4. a)
9. II ANTRAŠTINĖ DALIS PASIRENGIMAS I SKYRIUS Prevencinio gaivinimo planavimas ir pertvarkymo planavimas
10. 1 skirsnis Bendrosios nuostatos
11. 4 straipsnis Supaprastinti reikalavimai tam tikroms įmonėms
12. 1. a)
13. 3. a)
14. 2 skirsnis Prevencinio gaivinimo planai
15. 5 straipsnis Prevencinio gaivinimo planai
16. 4. a)
17. 6. a)
18. 11. a)
19. 12. a)
20. 6 straipsnis Priežiūros institucijų atliekama prevencinio gaivinimo planų peržiūra ir vertinimas
21. 1. a)
22. 7 straipsnis Grupių prevencinio gaivinimo planai
23. 6. a)
24. 8 straipsnis Grupės priežiūros institucijos atliekama grupių prevencinio gaivinimo planų peržiūra ir vertinimas
25. 2. a)
26. 3 skirsnis Pertvarkymo planavimas
27. 9 straipsnis Pertvarkymo planai
28. 5. a)
29. 6. a)
30. 10 straipsnis Grupių pertvarkymo planai
31. 2. a)
32. 11 straipsnis Grupių pertvarkymo planams taikomi reikalavimai ir tvarka
33. 1. a)
34. 3. a)
35. 12 straipsnis Pertvarkymo planų rengimo tikslais teikiama informacija ir draudimo ar perdraudimo įmonių bendradarbiavimas
36. 1. a)
37. 13 straipsnis Sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimas
38. 2. a)
39. 14 straipsnis Grupių sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimas
40. 3. a)
41. 15 straipsnis Įgaliojimas įveikti ar pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis
42. 5. a)
43. 7. a)
44. 16 straipsnis Įgaliojimas įveikti ar pašalinti sėkmingo grupės pertvarkymo kliūtis
45. 17 straipsnis Bendri sprendimai
46. 1. a)
47. 2. a)
48. 3. a)
49. III ANTRAŠTINĖ DALIS PERTVARKYMAS I SKYRIUS Pertvarkymo tikslai, pertvarkymo sąlygos ir bendrieji principai
50. 18 straipsnis Pertvarkymo tikslai
51. 2. a)
52. 19 straipsnis Pertvarkymo sąlygos
53. 1. a)
54. 4. a)
55. 20 straipsnis Patronuojančiųjų įmonių ir kontroliuojančiųjų bendrovių pertvarkymo sąlygos
56. 3. a)
57. 21 straipsnis Procedūros įmonių, kurioms netaikomi pertvarkymo veiksmai, atžvilgiu
58. 22 straipsnis Bendrieji pertvarkymo principai
59. 1. a)
60. 2. a)
61. 23 straipsnis Vertinimas pertvarkymo tikslais
62. 3. a)
63. 24 straipsnis Vertinimui taikomi reikalavimai
64. 1. a)
65. 4. a)
66. 6. a)
67. 25 straipsnis Preliminarūs ir galutiniai vertinimai
68. 2. a)
69. 3. a)
70. 1 skirsnis Bendrieji principai
71. 26 straipsnis Bendrieji pertvarkymo priemonių principai
72. 3. a)
73. 5. a)
74. 7. a)
75. 2 skirsnis Laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė
76. 27 straipsnis Laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė
77. 8. a)
78. 3 skirsnis Turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonė, verslo pardavimo priemonė ir laikinos įmonės sukūrimo priemonė
79. 28 straipsnis Turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonės, verslo pardavimo priemonės ir laikinos įmonės sukūrimo priemonės taikymo principai
80. 2. a)
81. 6. a)
82. 29 straipsnis Procedūriniai reikalavimai, susiję su verslo, turto, teisių ar įsipareigojimų pardavimu vykstant pertvarkymui
83. 2. a)
84. 30 straipsnis Turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonė
85. 2. a)
86. 4. a)
87. 5. a)
88. 8. a)
89. 31 straipsnis Verslo pardavimo priemonė
90. 1. a)
91. 6. a)
92. i)
93. ii)
94. iii)
95. 32 straipsnis Laikinos įmonės sukūrimo priemonė
96. 1. a)
97. 2. a)
98. 4. a)
99. 33 straipsnis Laikinos įmonės veikimas
100. 1. a)
101. 3. a)
102. 34 straipsnis Perdavimas draudimo garantijų sistemoms
103. 1. a)
104. 2. a)
105. 4 skirsnis Nurašymo arba konvertavimo priemonė
106. 35 straipsnis Nurašymo arba konvertavimo priemonės tikslas ir taikymo sritis
107. 1. a)
108. i)
109. ii)
110. 5. a)
111. i)
112. ii)
113. iii)
114. iv)
115. 6. a)
116. 8. a)
117. 36 straipsnis Sąlygos, taikomos akcininkams nurašymo arba konvertavimo priemonės taikymo atveju
118. 1. a)
119. 2. a)
120. 37 straipsnis Skolos konvertavimo į nuosavą kapitalą kursas
121. 38 straipsnis Papildomos nuostatos, reglamentuojančios nurašymo arba konvertavimo priemonę
122. 1. a)
123. 2. a)
124. 3. a)
125. 39 straipsnis Nurašymo ir konvertavimo poveikis
126. 2. a)
127. 4. a)
128. 40 straipsnis Įsipareigojimų, atsirandančių dėl išvestinių finansinių priemonių, nurašymas arba konvertavimas
129. 3. a)
130. 41 straipsnis Procedūrinių nurašymo arba konvertavimo kliūčių pašalinimas
131. 42 straipsnis Bendrieji įgaliojimai
132. 1. a)
133. 3. a)
134. 43 straipsnis Papildomi įgaliojimai
135. 1. a)
136. 3. a)
137. 4. a)
138. 44 straipsnis Specialus valdymas
139. 45 straipsnis Įgaliojimai, susiję su veiklos paslaugų ir infrastruktūros teikimu
140. 2. a)
141. 4. a)
142. 46 straipsnis Įgaliojimai užtikrinti, kad kitos valstybės narės vykdytų krizių valdymo priemones
143. 4. a)
144. 6. a)
145. 47 straipsnis Įgaliojimai turto, teisių, įsipareigojimų, akcijų ir kitų nuosavybės priemonių, esančių trečiosiose valstybėse arba reglamentuojamų pagal trečiųjų valstybių teisę, atžvilgiu
146. 1. a)
147. 48 straipsnis Tam tikrų sutartinių sąlygų netaikymas
148. 1. a)
149. 3. a)
150. i)
151. ii)
152. 49 straipsnis Įgaliojimai sustabdyti tam tikrų pareigų vykdymą
153. 4. a)
154. 50 straipsnis Įgaliojimai apriboti užtikrinimo teisių įgyvendinimą
155. 2. a)
156. 51 straipsnis Įgaliojimai laikinai sustabdyti teises nutraukti sutartį
157. 2. a)
158. i)
159. ii)
160. 3. a)
161. 4. a)
162. 5. a)
163. 52 straipsnis Apribojimų ar įsipareigojimų sustabdymo pertvarkymo atveju įgaliojimų sutartinis pripažinimas
164. 3. a)
165. 53 straipsnis Įgaliojimai laikinai sustabdyti išpirkimo teises
166. 54 straipsnis Naudojimasis pertvarkymo įgaliojimais
167. 1. a)
168. 55 straipsnis Sąlygos, taikomos akcininkams, draudėjams, naudos gavėjams, suinteresuotosioms šalims ir kitiems kreditoriams atliekant dalinį perdavimą ir taikant nurašymo arba konvertavimo priemonę
169. 56 straipsnis Skirtingų sąlygų taikymo vertinimas
170. 2. a)
171. 3. a)
172. 57 straipsnis Akcininkų, draudėjų, naudos gavėjų, suinteresuotųjų šalių ar kitų kreditorių apsaugos priemonės
173. 58 straipsnis Sandorio šalių apsaugos priemonės atliekant dalinius perdavimus
174. 1. a)
175. 2. a)
176. 3. a)
177. 59 straipsnis Finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimų, įskaitymo susitarimų ir užskaitos susitarimų bei perdraudimo sutarčių apsauga
178. 60 straipsnis Užtikrinimo susitarimų apsauga
179. 1. a)
180. 61 straipsnis Struktūrizuoto finansavimo susitarimų ir kitų tikslinių portfelių apsauga
181. 1. a)
182. 62 straipsnis Dalinis perdavimas. Prekybos, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų apsauga
183. 1. a)
184. 2. a)
185. 63 straipsnis Pranešimo reikalavimai
186. 2. a)
187. 3. a)
188. 64 straipsnis Pertvarkymo institucijos sprendimas
189. 65 straipsnis Pertvarkymo institucijų procedūrinės pareigos
190. 2. a)
191. 3. a)
192. 66 straipsnis Konfidencialumas
193. 1. a)
194. 2. a)
195. 4. a)
196. 5. a)
197. 67 straipsnis Ex ante teismo leidimas ir teisė užginčyti sprendimus
198. 4. a)
199. 68 straipsnis Kitų procedūrų apribojimai
200. 2. a)
201. i)
202. ii)
203. IV ANTRAŠTINĖ DALIS TARPVALSTYBINIŲ GRUPIŲ PERTVARKYMAS
204. 69 straipsnis Bendrieji sprendimų priėmimo, kai yra daugiau nei viena susijusi valstybė narė, principai
205. 70 straipsnis Pertvarkymo kolegijos
206. 1. a)
207. 2. a)
208. 5. a)
209. 71 straipsnis Europos pertvarkymo kolegijos
210. 72 straipsnis Keitimasis informacija
211. 73 straipsnis Grupės pertvarkymas, susijęs su grupės patronuojamąja įmone
212. 1. a)
213. 2. a)
214. 7. a)
215. 9. a)
216. 74 straipsnis Grupės pertvarkymas, susijęs su pagrindine patronuojančiąja įmone
217. 1. a)
218. 4. a)
219. V ANTRAŠTINĖ DALIS SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS
220. 75 straipsnis Susitarimai su trečiosiomis valstybėmis
221. 76 straipsnis Trečiųjų valstybių pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymas
222. 3. a)
223. i)
224. ii)
225. 77 straipsnis Teisė atsisakyti pripažinti arba vykdyti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras
226. 78 straipsnis Trečiųjų valstybių įmonių Sąjungos filialų pertvarkymas
227. 2. a)
228. 3. a)
229. 79 straipsnis Bendradarbiavimas su trečiųjų valstybių institucijomis
230. 2. a)
231. 80 straipsnis Keitimasis konfidencialia informacija
232. 1. a)
233. 2. a)
234. 81 straipsnis Finansavimo struktūros
235. VI ANTRAŠTINĖ DALIS SANKCIJOS
236. 82 straipsnis Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės
237. 4. a)
238. 83 straipsnis Konkrečios nuostatos dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių
239. 1. a)
240. 2. a)
241. 84 straipsnis Administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių paskelbimas
242. 2. a)
243. i)
244. ii)
245. 85 straipsnis EIOPA vykdomas centrinės duomenų bazės administravimas
246. 2. a)
247. 86 straipsnis Veiksmingas sankcijų taikymas ir priežiūros institucijų bei pertvarkymo institucijų naudojimasis įgaliojimais taikyti sankcijas
248. VII ANTRAŠTINĖ DALIS DIREKTYVŲ 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES, (ES) 2017/1132 IR REGLAMENTŲ (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 806/2014 IR (ES) 2017/1129 DALINIAI PAKEITIMAI
249. 87 straipsnis Direktyvos 2002/47/EB daliniai pakeitimai
250. 1)
251. 2)
252. 9a straipsnis Direktyva 2008/48/EB, Direktyva 2014/59/ES, Reglamentas (ES) 2021/23 ir Direktyva (ES) 2025/1
253. 88 straipsnis Direktyvos 2004/25/EB dalinis pakeitimas
254. 89 straipsnis Direktyvos 2007/36/EB daliniai pakeitimai
255. 90 straipsnis Direktyvos 2014/59/ES daliniai pakeitimai
256. 1)110)111)112)
257. 2) e)
258. 3)
259. 4) l)
260. 5) l)
261. 6) n)
262. 7)
263. 91 straipsnis Direktyvos (ES) 2017/1132 daliniai pakeitimai
264. 1)
265. 2) a)
266. b)
267. c)
268. 3)
269. 4) a)
270. b)
271. c)
272. 5) a)
273. b)
274. c)
275. 92 straipsnis Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 dalinis pakeitimas
276. 1) i)
277. 93 straipsnis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 dalinis pakeitimas
278. 94 straipsnis Reglamento (ES) Nr. 806/2014 dalinis pakeitimas
279. 95 straipsnis Reglamento (ES) 2017/1129 dalinis pakeitimas
280. VIII ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
281. 96 straipsnis EIOPA pertvarkymo komitetas
282. 97 straipsnis Bendradarbiavimas su EIOPA
283. 98 straipsnis Draudimo garantijų sistemos
284. 99 straipsnis Peržiūra
285. 100 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę
286. 101 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas
287. 102 straipsnis Adresatai
288. ANNEX
289. 1. a)
290. 3. a)
291. 4. a)
292. 5. a)
293. 9. a)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) draudimo įmonių sunkumai gali turėti didelį poveikį valstybių narių ekonomikai ir socialinei gerovei, jei dėl tokių sunkumų sutriktų draudėjams, naudos gavėjams ar žalą patyrusioms šalims teikiama apsauga. Dėl perdraudimo įmonių vaidmens ekonomikoje, jų tarpusavio sąsajų su tiesioginio draudimo įmonėmis ir finansų rinkomis plačiąja prasme, taip pat dėl gana koncentruotos perdraudimo rinkos reikia tinkamos sistemos, kad būtų galima tvarkingai spręsti jų sunkumų ar žlugimo problemas. Todėl tiek tiesioginio draudimo įmonių, tiek perdraudimo įmonių gaivinimo ir pertvarkymo klausimai turėtų būti sprendžiami atsižvelgiant į atitinkamus jų ypatumus;

(2) 2008 m. pasaulinė finansų krizė atskleidė finansų sektoriaus pažeidžiamumą ir jo tarpusavio sąsajas. Paaiškėjo, kad sunkumų ir žlugimo priežastys, inter alia, yra susijusios su finansų rinkų raida ir esminiu draudimo ar perdraudimo veiklos pobūdžiu. Šiuo atžvilgiu kaip pagrindinės draudimo ir perdraudimo įmonių susirūpinimo priežastys dažnai įvardijama draudimo veiklos rizika, t. y. per maži išmokų atidėjiniai, netinkama kainodara, t. y. nepakankamai įvertintos įmokos, netinkamas turto ir įsipareigojimų valdymas ir investiciniai nuostoliai. Šiomis aplinkybėmis mokesčių mokėtojų lėšos buvo panaudotos kelių draudimo įmonių pablogėjusiai finansinei būklei atkurti. Nors Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB buvo siekiama stiprinti Sąjungos finansų sistemą ir didinti draudimo ir perdraudimo įmonių atsparumą, ja nebuvo visiškai panaikinta tokių draudimo ir perdraudimo įmonių žlugimo galimybė. Didelis rinkos kintamumas ir ilgą laiką žemas palūkanų normų lygis galėtų ypač pakenkti draudimo ir perdraudimo įmonių pelningumui ir mokumo būklei. Todėl dėl draudimo ir perdraudimo įmonių jautrumo rinkos ir ekonominiams pokyčiams reikia ypatingo atsargumo ir tinkamos sistemos, kad būtų galima valdyti galimą tokių įmonių finansinės būklės pablogėjimą, įskaitant prevencinį valdymą. Kai kurių įmonių, ypač tarpvalstybinių, žlugimas ir priartėjimas prie žlugimo pastaruoju metu atskleidė dabartinės sistemos trūkumus, kuriuos reikia pašalinti, kad būtų galima tinkamai organizuoti tvarkingą draudimo ar perdraudimo įmonių pasitraukimą iš rinkos;

(3) draudimo ar perdraudimo įmonių veikla, paslaugos ar operacijos, kurių neįmanoma lengvai pakeisti per pagrįstą laikotarpį arba patiriant pagrįstas išlaidas draudėjams, naudos gavėjams ar žalą patyrusioms šalims, turi būti laikomos ypatingos svarbos funkcijomis, kurias reikia tęsti. Tokia veikla, paslaugos ar operacijos gali būti ypatingos svarbos Sąjungos, nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu. Draudimo ar perdraudimo apsaugos tęstinumas dažnai yra priimtinesnis nei žlungančios įmonės likvidavimas, nes toks tęstinumas užtikrina palankiausią rezultatą draudėjams, naudos gavėjams ar žalą patyrusioms šalims. Todėl itin svarbu, kad būtų prieinamos tinkamos priemonės, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žlugimui, o jam įvykus – kuo labiau sumažinti neigiamas pasekmes, išsaugant tų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą;

(4) veiksmingo žlungančių Sąjungos draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo užtikrinimas – esminis vidaus rinkos sukūrimo elementas. Tokių įmonių žlugimas daro poveikį ne tik draudėjams ir galbūt realiajai ekonomikai bei finansiniam stabilumui rinkose, kuriose tos draudimo ir perdraudimo įmonės veikia tiesiogiai, bet ir pasitikėjimui draudimo vidaus rinka. Sukūrus finansinių paslaugų vidaus rinką buvo sustiprinta skirtingų nacionalinių finansų sistemų sąveika. Draudimo ir perdraudimo įmonės aktyviai veikia finansų rinkose, kad galėtų valdyti savo investicijų portfelį ir su savo veikla susijusią riziką. Šiomis aplinkybėmis valstybių narių nepajėgumas spręsti draudimo ar perdraudimo įmonės žlugimo problemų ir ją pertvarkyti nuspėjamu ir suderintu būdu, kuris veiksmingai užkirstų kelią didesnei sisteminei žalai, gali pakenkti finansų rinkų stabilumui, taigi ir finansinių paslaugų vidaus rinkai;

(5) 2008 m. pasaulinė finansų krizė parodė, kad reikia sukurti tinkamą draudimo ir perdraudimo įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistemą. Kalbant apie tarptautinį lygmenį, 2011 m. spalio mėn. Finansinio stabilumo taryba paskelbė ir 2014 m. spalio mėn. atnaujino dokumentą Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai (Key Attributes of Effective Resolution Regimes for Financial Institutions), kuris apėmė svarstymus dėl bet kokių draudimo įmonių, kurios, jei žlugtų, galėtų būti sisteminės arba ypatingos svarbos, pertvarkymo. 2016 m. birželio mėn. Finansinio stabilumo taryba paskelbė papildomas gaires dėl veiksmingų sisteminės svarbos draudikų pertvarkymo strategijų ir planų rengimo. Be to, Tarptautinė draudimo priežiūros institucijų asociacija 2019 m. lapkričio mėn. priėmė Pagrindinius draudimo principus, taikytinus visoms draudimo ir perdraudimo įmonėms, ir Bendrą tarptautiniu mastu veikiančių draudimo grupių sistemą, kuriuose išsamiai išdėstyti prevencinio gaivinimo planavimo standartai ir veiksmai, kurių institucijos turėtų imtis draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri pasitrauktų iš rinkos ir būtų pertvarkoma, atžvilgiu. Nustatant žlungančių draudimo ir perdraudimo įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistemą į šiuos pokyčius reikėtų atsižvelgti;

(6) daugelis draudimo ir perdraudimo įmonių veikia tarpvalstybiniu mastu. Nepakankamas valdžios institucijų veiksmų koordinavimas ir jų bendradarbiavimas pasirengiant tarpvalstybinės draudimo ar perdraudimo įmonės sunkumams arba žlugimui ir juos valdant pakenktų valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui, lemtų neoptimalų rezultatą draudėjams, naudos gavėjams ir žalą patyrusioms šalims ir paveiktų draudimo vidaus rinkos patikimumą;

(7) šiuo metu draudimo ar perdraudimo įmonių koordinuoto pertvarkymo procedūros nėra suderintos Sąjungos lygmeniu. Priešingai, nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojamas draudimo ir perdraudimo įmonių žlugimas, valstybėse narėse iš esmės ir procedūriniu požiūriu reikšmingai skiriasi. Be to, įmonių nemokumo procedūros ne visada gali būti tinkamos draudimo ar perdraudimo įmonėms, nes šios procedūros ne visada gali užtikrinti tinkamą ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą draudėjų, naudos gavėjų ir žalą patyrusių šalių, realios ekonomikos ar viso finansinio stabilumo naudai;

(8) būtina užtikrinti žlungančių arba galinčių žlugti draudimo ar perdraudimo įmonių ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, kartu kuo labiau sumažinant tokios įmonės žlugimo poveikį ekonomikai ar finansų sistemai. Todėl būtina nustatyti sistemą, kuri suteiktų institucijoms patikimą priemonių rinkinį, leidžiantį pakankamai anksti ir greitai pradėti intervenciją draudimo ar perdraudimo įmonių, kurios žlunga arba gali žlugti, atžvilgiu. Tokia sistema turėtų užtikrinti, kad visų pirma nuostoliai būtų paskirstomi akcininkams ir tik po to kreditoriams, su sąlyga, kad nė vienas kreditorius nepatirtų didesnių nuostolių, nei būtų patyręs tuo atveju, jei draudimo ar perdraudimo įmonė būtų buvusi likviduota keliant įprastinę bankroto bylą, laikantis principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturėtų būti blogesnė nei keliant įprastinę bankroto bylą (principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nebūtų blogesnė). Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atspindėtos sąlygos, kurios būtų buvusios taikomos paveiktiems akcininkams, draudėjams, naudos gavėjams, suinteresuotosioms šalims ir kitiems kreditoriams, jeigu pertvarkomai įmonei būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, turėtų būti atsižvelgiama į visus svarbius įvykius, kurie atsirastų iškėlus įprastinę bankroto bylą arba prieš ją iškeliant, taip pat į visus susijusius įvykius, susijusius su tokios procedūros pradėjimu, įskaitant įvykius, susijusius su žalą patyrusių šalių apsauga pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/103/EB, kiek tai susiję su žala dėl nelaimingų atsitikimų draudimo įmonės nemokumo atveju;

(9) remiantis Direktyva 2009/138/EB, kuriama sistema turėtų suteikti institucijoms galimybę užtikrinti draudimo apsaugos tęstinumą draudėjams, naudos gavėjams ir žalą patyrusioms šalims, kai tikslinga, perduoti gyvybingą draudimo ar perdraudimo įmonės veiklą bei portfelius ir paskirstyti nuostolius sąžiningai ir nuspėjamai. Šie tikslai turėtų padėti išvengti nereikalingų nuostolių ar socialinių sunkumų draudėjams, naudos gavėjams ir žalą patyrusioms šalims, sušvelninti neigiamą poveikį realiajai ekonomikai, kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį finansų rinkoms ir mokesčių mokėtojams tenkančias išlaidas;

(10) vykdant Direktyvos 2009/138/EB peržiūrą, visų pirma nustatant rizikai jautresnius kapitalo reikalavimus, griežtesnę priežiūrą, išsamesnę likvidumo stebėseną ir geresnes makroprudencinės politikos priemones, turėtų būti dar labiau sumažinta draudimo ar perdraudimo įmonių žlugimo tikimybė ir padidintas tokių įmonių atsparumas nepalankiausioms ekonominėms sąlygoms, neatsižvelgiant į tai, kokios priežastys jas lėmė – visos sistemos sutrikimai ar konkrečiai įmonei būdingi įvykiai. Vis dėlto, nepaisant patikimos ir tvirtos prudencinės sistemos, neįmanoma visiškai išvengti finansinių sunkumų. Todėl valstybės narės turėtų būti pasiruošusios spręsti problemas su sisteminėmis krizėmis ir su pavienių įmonių žlugimu susijusiais atvejais ir turėti tam skirtas tinkamas gaivinimo ir pertvarkymo priemones. Tokios priemonės, be kita ko, turėtų apimti mechanizmus, kuriuos naudodamos įstaigos galėtų veiksmingai spręsti klausimus, susijusius su žlungančiomis ar galinčiomis žlugti įmonėmis. Naudojantis tokiomis priemonėmis ir įgaliojimais turėtų būti atsižvelgiama į žlugimo aplinkybes;

(11) kai kurios valstybės narės jau yra nustačiusios prevencinio gaivinimo planavimo reikalavimus ir žlungančių draudimo ar perdraudimo įmonių pertvarkymo mechanizmus. Vis dėlto tikėtina, kad tai, jog nėra bendrų draudimo ar perdraudimo įmonių gaivinimui ir pertvarkymui taikomų sąlygų, įgaliojimų ir procesų visoje Sąjungoje, kliudo vidaus rinkai sklandžiai veikti ir nacionalinėms institucijoms bendradarbiauti sprendžiant su sunkumų patiriančiomis ar žlungančiomis tarpvalstybinėmis įmonių grupėmis susijusius klausimus. Tai ypač aktualu, kai dėl skirtingų metodų nacionalinės institucijos neužtikrina vienodo kontrolės lygio arba neturi vienodų galimybių pertvarkyti draudimo ar perdraudimo įmones. Šie gaivinimo ir pertvarkymo režimų skirtumai gali turėti įtakos vienodoms sąlygoms ir potencialiai iškraipyti konkurenciją tarp įmonių. Ta kliūtis turėtų būti pašalinta ir turėtų būti patvirtintos taisyklės siekiant užtikrinant, kad nebūtų pakenkta vidaus rinkai. Tuo tikslu draudimo ar perdraudimo įmonių prevencinį gaivinimą ir pertvarkymą reglamentuojančios taisyklės turėtų būti suderintos vadovaujantis bendromis būtiniausio derinimo taisyklėmis. Siekiant užtikrinti suderinamumą su esamais Sąjungos teisės aktais draudimo paslaugų srityje, prevencinio gaivinimo ir pertvarkymo tvarka turėtų būti taikoma draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurioms taikomi Direktyvoje 2009/138/EB nustatyti prudenciniai reikalavimai;

(12) su grupe susijusio subjekto žlugimas gali greitai paveikti visos grupės mokumą ir veiklą. Todėl būtina nustatyti grupės prevencinio gaivinimo ir pertvarkymo planavimo reikalavimus. Be to, institucijos turėtų turėti veiksmingų priemonių, kad tų subjektų atžvilgiu galėtų taikyti taisomuosius veiksmus, kuriais būtų atsižvelgiama į visų grupės subjektų finansinį patikimumą, šalinamos sėkmingo grupės pertvarkymo kliūtys ir sukuriama nuosekli visos grupės pertvarkymo schema, ypač tarpvalstybinėmis aplinkybėmis. Todėl prevencinio gaivinimo ir pertvarkymo planavimo bei su sėkmingo pertvarkymo galimybe susiję reikalavimai ir pertvarkymo režimas taip pat turėtų būti taikomi patronuojančiosioms įmonėms, kontroliuojančiosioms bendrovėms ir kitiems grupės subjektams, įskaitant draudimo ir perdraudimo įmonių filialus, įsteigtus už Sąjungos ribų;

(13) siekiant užtikrinti, kad draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios priklauso finansiniams konglomeratams arba draudimo grupėms, kurios pačios yra finansiniai konglomeratai arba finansinių konglomeratų dalys, gaivinimo ir pertvarkymo planavimas ir faktinis pertvarkymas galėtų vykti sklandžiai, ir siekiant sumažinti administracinę naštą, turėtų būti nustatytos draudimo įmonių bei bankų pertvarkymo institucijų ir priežiūros institucijų dalijimosi informacija pareigos ir bankų pertvarkymo institucijai turėtų būti suteiktas stebėtojos statusas draudimo grupės, kuri pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/87/EB yra finansinis konglomeratas arba finansinio konglomerato dalis, pertvarkymo kolegijoje ir vice versa;

(14) priėmus naujas šia direktyva nustatytas taisykles, draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo institucijos ir bankų pertvarkymo institucijos kiekviena turės savo atskiras pertvarkymo sistemas, pritaikytas prie draudimo ir perdraudimo sektorių, taip pat bankų sektoriaus ypatumų. Pertvarkymo laikotarpis draudimo ir perdraudimo srityje skiriasi nuo pertvarkymo bankų atveju. Siekiant užkirsti kelią masiniam indėlių atsiėmimui, Bendra pertvarkymo valdyba ir nacionalinės bankų pertvarkymo institucijos paprastai turi veikti greitai. Kita vertus, draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo institucijos dažnai turi daugiau laiko rasti tinkamus sprendimus, kurie būtų naudingiausi draudėjams. Į masinį indėlių atsiėmimą panašus įvykis draudimo ir perdraudimo sektoriuje yra mažiau tikėtinas, o tokio įvykio pasekmės būtų kitokios nei bankų sektoriuje;

(15) abiem sektorių teisės aktų sistemomis atitinkamoms institucijoms suteikti nepriklausomi sprendimų priėmimo įgaliojimai. Todėl draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo institucijos ir bankų pertvarkymo institucijos turėtų veikti vienodomis sąlygomis. Vykdant pertvarkymo užduotis itin svarbu, kad draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo institucijos ir bankų pertvarkymo institucijos vienos kitas informuotų ir gera valia bendradarbiautų. Šioje direktyvoje nustatyti dalijimosi informacija reikalavimai turėtų tą bendradarbiavimą palengvinti. Todėl draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo institucijos ir bankų pertvarkymo institucijos, taip pat atitinkamos draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūros institucijos ir bankų priežiūros institucijos turėtų nedelsdamos keistis informacija, kuri laikoma būtina jų atitinkamoms užduotims atlikti;

(16) siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos būtų informuojamos ir su jomis būtų konsultuojamasi pakankamai anksti proceso eigoje ir struktūriškai, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus remdamosi informacija ir nuosekliai, draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo institucijos ir bankų pertvarkymo institucijos turėtų būti kviečiamos stebėtojų teisėmis į vienos kitų pertvarkymo kolegijas. Tai ypač svarbu vykdant prevencinio gaivinimo planavimą ir pertvarkymo planavimą, taip pat vertinant, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, ir galiausiai imantis pertvarkymo veiksmų vieno ar daugiau subjektų, kurie yra finansinių konglomeratų dalis, atžvilgiu. Kad Komisija galėtų remtis įgyta patirtimi, ji turėtų peržiūrėti atitinkamas šios direktyvos nuostatas ne vėliau kaip per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo;

(17) būtina užtikrinti gaivinimo ir pertvarkymo sistemos tinkamumą ir veiksmingumą, kartu išvengiant nereikalingos administracinės naštos ir išlaidų įmonėms ir institucijoms. Todėl tokios gaivinimo ir pertvarkymo sistemos įgyvendinimas turėtų būti proporcingas atitinkamos įmonės, jos veiklos ir paslaugų pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Be to, turėtų būti atsižvelgiama į gaivinimo ir pertvarkymo skirtumus. Kalbant apie gaivinimo ir pertvarkymo planavimo reikalavimų taikymo sritį, institucijos, remdamosi rizika pagrįstų kriterijų rinkiniais, turėtų nustatyti, kurioms įmonėms taikomi visapusiški arba supaprastinti planavimo reikalavimai. Siekiant didinti pasitikėjimą bendrąja draudimo ir perdraudimo rinka ir sudaryti vienodas sąlygas, turėtų būti pasiektas minimalus pasirengimo lygis, nustatant gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos ir ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos minimalų rinkos aprėpties lygį. Kalbant apie pertvarkymo planavimo reikalavimų taikymo sritį, institucijos turėtų nustatyti, kurių įmonių atžvilgiu yra didesnė tikimybė, kad, palyginti su kitomis jų kompetencijai priklausančiomis įmonėmis, pertvarkymo veiksmai atitiktų viešąjį interesą žlugimo atveju, arba kurios įmonės atlieka ypatingos svarbos funkcijas;

(18) dėl tos pačios priežasties institucijos turėtų, kai tinkama, taikyti kitokius arba mažesnius prevencinio gaivinimo ir pertvarkymo planavimo ir informavimo reikalavimus konkrečioms įmonėms ir reikalauti informaciją atnaujinti rečiau. Taikydamos tokius supaprastintus reikalavimus, institucijos turėtų atsižvelgti į įmonės veiklos pobūdį, dydį, sudėtingumą ir pakeičiamumą, jos akcijų paketo struktūrą ir teisinę formą, jos rizikos profilį ir tarpusavio sąsajų su kitomis reguliuojamomis įmonėmis arba visa finansų sistema laipsnį. Institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į tai, ar draudimo arba perdraudimo įmonės žlugimas ir vėlesnis likvidavimas keliant įprastinę bankroto bylą galėtų daryti didelį neigiamą poveikį draudėjams, finansų rinkoms, kitoms įmonėms arba visai ekonomikai. Institucijos turėtų kasmet Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) (EIOPA), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, teikti ataskaitas dėl tokių supaprastintų reikalavimų taikymo;

(19) siekdamos užtikrinti tvarkingą pertvarkymo procesą ir išvengti interesų konfliktų, valstybės narės turėtų paskirti viešojo administravimo institucijas arba institucijas, kurioms būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, vykdyti su gaivinimo ir pertvarkymo sistema susijusias funkcijas ir užduotis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad toms pertvarkymo institucijoms būtų skirta pakankamai išteklių. Jei valstybė narė paskiria pertvarkymo instituciją, kuri atlieka kitas funkcijas, turėtų būti nustatytos tinkamos struktūrinės priemonės, kad tos funkcijos būtų atskirtos nuo su pertvarkymu susijusių funkcijų ir užtikrintas veiklos nepriklausomumas. Toks atskyrimas neturėtų trukdyti pertvarkymo funkcijai turėti prieigą prie bet kokios informacijos, kuri jai reikalinga vykdant savo pareigas pagal gaivinimo ir pertvarkymo sistemą arba įvairių institucijų, dalyvaujančių taikant gaivinimo ir pertvarkymo sistemą, bendradarbiavimui;

(20) atsižvelgiant į galimas draudimo ar perdraudimo įmonės žlugimo pasekmes valstybės narės draudėjams, finansų sistemai ir ekonomikai, taip pat atsižvelgiant į galimą poreikį naudoti viešąsias lėšas šalinant tokio žlugimo pasekmes, krizių valdymo ir pertvarkymo procese ankstyvu etapu turėtų aktyviai dalyvauti valstybių narių finansų ministerijos ar kitos atitinkamos ministerijos;

(21) itin svarbu, kad grupės arba, kai taikytina, atskiros įmonės parengtų ir reguliariai atnaujintų prevencinio gaivinimo planus, kuriuose būtų nustatyti veiksmai, kurių tos grupės arba įmonės turi imtis, kad atkurtų savo finansinę būklę jai labai pablogėjus, kai galėtų kilti rizika jų gyvybingumui. Todėl draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų nustatyti kiekybinių ir kokybinių rodiklių rinkinį, pagal kurį būtų pradedami taikyti tokiuose prevencinio gaivinimo planuose numatyti taisomieji veiksmai. Tokie rodikliai turėtų padėti draudimo ir perdraudimo įmonėms imtis taisomųjų veiksmų, kurie geriausiai atitiktų jų draudėjų interesus pagal įmonių rizikos valdymo sistemas, ir jais neturėtų būti nustatyta naujų prudencinių reguliavimo reikalavimų. Todėl šia direktyva neturėtų būti nei užkertamas kelias įmonėms į savo prevencinio gaivinimo planus įtraukti elementus dėl kapitalo būklės pablogėjimo, kuris galėtų nulemti Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnyje nustatyto mokumo kapitalo reikalavimo nesilaikymą, nei turėtų būti reikalaujama, kad įmonės į savo prevencinio gaivinimo planus įtrauktų tokius elementus. Prevencinio gaivinimo planai, apimantys visus esminius grupės juridinius asmenis, turėtų būti išsamūs ir pagrįsti realiomis prielaidomis, taikytinomis įvairiais patikimais ir nepalankiais scenarijais. Šie prevencinio gaivinimo planai turėtų būti neatsiejama įmonės valdymo sistemos dalis. Rengiant tokius prevencinio gaivinimo planus galima atsižvelgti į esamas priemones, įskaitant savo rizikos ir mokumo vertinimą, nenumatytų atvejų planus arba likvidumo rizikos valdymo planus. Tačiau reikalavimas parengti prevencinio gaivinimo planą turėtų būti taikomas proporcingai ir neturėtų daryti poveikio realistiško gaivinimo plano, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2009/138/EB 138 straipsnio 2 dalį, parengimui ir pateikimui. Kai aktualu, prevencinio gaivinimo plano elementai galėtų būti naudojami kaip informacija arba pagrindas rengiant gaivinimo planą, kurio reikalaujama pagal Direktyvos 2009/138/EB 138 straipsnio 2 dalį;

(22) būtina užtikrinti tinkamą pasirengimą krizinėms situacijoms. Todėl reikėtų reikalauti, kad pagrindinės patronuojančiosios įmonės arba atskiros draudimo ar perdraudimo įmonės pateiktų savo prevencinio gaivinimo planus priežiūros institucijoms išsamiai įvertinti, be kita ko, įvertinti, ar tie planai yra visapusiški ir ar pagal juos būtų įmanoma laiku atkurti įmonės ar įmonių grupės gyvybingumą net finansiškai ypač nepalankiomis sąlygomis. Kai įmonė pateikia prevencinio gaivinimo planą, kuris nėra tinkamas, priežiūros institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai reikalauti, kad įmonė imtųsi priemonių, būtinų esminiams plano trūkumams pašalinti;

(23) pertvarkymo planavimas yra viena iš svarbiausių veiksmingo pertvarkymo proceso dalių. Todėl pertvarkymo institucijos turėtų turėti visą reikiamą informaciją, kad galėtų nustatyti ypatingos svarbos funkcijas ir užtikrinti jų tęstinumą. Draudimo ir perdraudimo įmonės turi išskirtinių žinių apie savo veikimą ir bet kokias su juo susijusias problemas, todėl pertvarkymo institucijos turėtų parengti pertvarkymo planus remdamosi, inter alia, atitinkamų įmonių teikiama informacija. Kad būtų išvengta nereikalingos administracinės naštos, pertvarkymo institucijos pirmiausia turėtų gauti reikiamą informaciją iš priežiūros institucijų;

(24) mažosios ir nesudėtingos įmonės neturėtų būti įpareigotos rengti atskirų prevencinio gaivinimo planų ir joms neturėtų būti taikomas pertvarkymo planavimas, išskyrus atvejus, kai tokia įmonė kelią ypatingą riziką nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu;

(25) siekiant numatyti galimą taisomųjų ir pertvarkymo priemonių sąveiką ir padidinti grupių pasirengimą krizėms bei jų sėkmingo pertvarkymo galimybę, bet kokia grupės prevencinio gaivinimo ir pertvarkymo planavimo tvarka turėtų būti taikoma visiems grupės subjektams, kuriems taikoma grupės priežiūra. Prevencinio gaivinimo planuose ir pertvarkymo planuose turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamos grupės finansinę, techninę ir verslo struktūrą ir jos vidaus tarpusavio sąsajų lygį;

(26) grupių prevencinio gaivinimo planai ir pertvarkymo planai turėtų būti parengti visai grupei ir juose turėtų būti nurodytos priemonės, susijusios tiek su pagrindine patronuojančiąja įmone, tiek su atskiromis patronuojamosiomis įmonėmis, kurios yra tos grupės dalis. Tačiau tai, kokiu mastu grupių prevencinio gaivinimo planuose ir pertvarkymo planuose atsižvelgiama į patronuojamąsias įmones, turėtų būti proporcinga jų svarbai grupei ir draudėjams, realiajai ekonomikai ir finansų sistemai valstybėse narėse, kuriose tos patronuojamosios įmonės veikia. Rengiant bet kokius pertvarkymo planus turėtų dalyvauti valstybių narių, kuriose grupė turi patronuojamųjų įmonių, pertvarkymo institucijos. Atitinkamos institucijos, veikdamos kartu su priežiūros institucijų arba pertvarkymo kolegijomis, turėtų dėti visas pastangas, kad būtų priimtas bendras sprendimas dėl tų planų įvertinimo ir priėmimo. Tačiau tinkamam pasirengimui krizėms neturėtų turėti įtakos tai, kad priežiūros institucijų ar pertvarkymo kolegijos nepriima bendro sprendimo. Tokiais atvejais kiekviena už patronuojamąją įmonę atsakinga priežiūros institucija turėtų galėti reikalauti, kad jos jurisdikcijai priklausančios patronuojamosios įmonės parengtų prevencinio gaivinimo planą, ir pati atlikti prevencinio gaivinimo plano vertinimą. Dėl tų pačių priežasčių kiekviena už patronuojamąją įmonę atsakinga pertvarkymo institucija turėtų parengti ir nuolat atnaujinti jos jurisdikcijai priklausančių patronuojamųjų įmonių pertvarkymo planą. Individualių prevencinio gaivinimo planų ir pertvarkymo planų rengimas įmonėms, kurios yra grupės dalis, turėtų būti išimtinis, tinkamai pagrįstas ir jam turėtų būti taikomi tie patys standartai, kurie taikomi panašioms įmonėms atitinkamoje valstybėje narėje. Jeigu rengiami individualūs įmonių, kurios yra grupės dalis, prevencinio gaivinimo planai ir pertvarkymo planai, atitinkamos institucijos turėtų siekti, kiek įmanoma, užtikrinti jų darną su likusių grupės narių prevencinio gaivinimo planais ir pertvarkymo planais;

(27) pertvarkymo institucijos, kurios neprieštarauja bendram sprendimui, gali tarpusavyje priimti bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano, taip pat dėl esminių kliūčių nustatymo ir prireikus dėl pagrindinės patronuojančiosios įmonės siūlomų priemonių bei priemonių, kurių reikalauja institucijos, kad būtų įveiktos arba pašalintos kliūtys, vertinimo;

(28) kad visos susijusios institucijos būtų išsamiai ir nuolat informuojamos, priežiūros institucijos turėtų perduoti visus prevencinio gaivinimo planus ir jų pakeitimus atitinkamoms pertvarkymo institucijoms, o pertvarkymo institucijos turėtų perduoti visus pertvarkymo planus ir jų pakeitimus atitinkamoms priežiūros institucijoms;

(29) remdamosi draudimo ar perdraudimo įmonių sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimu, pertvarkymo institucijos turėtų turėti įgaliojimus tiesiogiai arba netiesiogiai per priežiūros instituciją reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonės pakeistų savo struktūrą ir organizaciją. Pertvarkymo institucijos taip pat turėtų turėti galimybę imtis būtinų, bet proporcingų priemonių, kad sumažintų arba pašalintų bet kokias esmines kliūtis, trukdančias taikyti pertvarkymo priemones, ir užtikrintų atitinkamų subjektų sėkmingo pertvarkymo galimybę. Pertvarkymo institucijos turėtų įvertinti draudimo ar perdraudimo įmonių sėkmingo pertvarkymo galimybę tų įmonių lygmeniu, kai tikimasi, kad pagal grupės pertvarkymo planą būtų imtasi pertvarkymo veiksmų. Pertvarkymo institucijų galimybė reikalauti draudimo ar perdraudimo įmonės struktūros ir organizacijos pakeitimų arba imtis priemonių, kad būtų sumažintos arba pašalintos bet kokios esminės kliūtys, trukdančios taikyti pertvarkymo priemones, ir būtų užtikrinta atitinkamų įmonių sėkmingo pertvarkymo galimybė, neturėtų viršyti to, kas būtina atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės struktūrai ir veiklai supaprastinti siekiant pagerinti tos įmonės sėkmingo pertvarkymo galimybę;

(30) prevencinio gaivinimo plane arba pertvarkymo plane numatytų veiksmų įgyvendinimas gali turėti įtakos draudimo ar perdraudimo įmonių darbuotojams. Todėl, kai tikslinga, į tokius planus turėtų būti įtrauktos darbuotojų atstovų informavimo ir konsultavimosi su jais visų gaivinimo ir pertvarkymo procesų metu procedūros. Tose procedūrose turėtų būti atsižvelgiama į kolektyvines sutartis, socialinių partnerių numatytus kitus susitarimus, taip pat nacionalinės ir Sąjungos teisės nuostatas dėl profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų dalyvavimo bendrovės restruktūrizavimo procesuose;

(31) siekiant veiksmingo draudimo ir perdraudimo įmonių ar grupės subjektų, veikiančių visoje Sąjungoje, gaivinimo ir pertvarkymo, reikia, kad priežiūros institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiautų priežiūros institucijų kolegijose ir pertvarkymo kolegijose visais proceso etapais – nuo prevencinio gaivinimo planų ir pertvarkymo planų parengimo iki faktinio įmonės pertvarkymo. Tais atvejais, kai institucijos nesutaria dėl sprendimų, kurie turi būti priimti grupių ir įmonių atžvilgiu, kraštutiniu atveju EIOPA turėtų atlikti tarpininko vaidmenį;

(32) gaivinimo ir prevencinio etapų metu akcininkai turėtų išlaikyti visišką atsakomybę už draudimo ar perdraudimo įmonę ir jos kontrolę. Pradėjus įmonės pertvarkymą jie tokios atsakomybės išlaikyti nebeturėtų. Todėl pertvarkymo sistemoje turėtų būti numatyta, kad pertvarkymas būtų pradėtas laiku, t. y. iki to momento, kai draudimo ar perdraudimo įmonė tampa nemoki pagal balansą ar pinigų srautus, visas nuosavas kapitalas yra visiškai išnaudotas arba draudimo ar perdraudimo įmonė negali įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų, kai sueina jų įvykdymo terminas. Pertvarkymas turėtų būti inicijuojamas, kai priežiūros institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, arba pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, kad draudimo ar perdraudimo įmonė žlunga arba gali žlugti, o alternatyvios priemonės per pagrįstą laikotarpį neužkirstų kelio tokiam žlugimui. Draudimo ar perdraudimo įmonė turėtų būti laikoma žlungančia arba galinčia žlugti bet kuriomis iš šių aplinkybių: i) kai įmonė pažeidžia arba gali pažeisti Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriaus 5 skirsnyje nustatytą minimalaus kapitalo reikalavimą ir kai nėra pagrindo tikėtis, kad atitiktis jam bus atkurta; ii) kai įmonė nebeatitinka leidimo išdavimo sąlygų arba jei įmonė nevykdo teisinių pareigų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie jai taikomi, arba artimiausiu metu gali nevykdyti teisinių pareigų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie jai taikomi, taip, kad būtų pateisinamas leidimo panaikinimas; iii) kai draudimo ar perdraudimo įmonės turtas yra mažesnis už jos įsipareigojimus arba yra objektyvių veiksnių, kuriais remiantis galima teigti, kad artimoje ateityje jis bus mažesnis už jos įsipareigojimus; iv) kai draudimo ar perdraudimo įmonė negali arba artimiausiu metu negalės sumokėti savo skolų ar kitų įsipareigojimų, įskaitant mokėjimus draudėjams ar naudos gavėjams, kai sueina jų mokėjimo terminas, arba v) kai draudimo ar perdraudimo įmonei reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama;

(33) siekiant aiškiai atskirti priežiūros ir pertvarkymo institucijų atsakomybę, turėtų būti nurodyta, kad, kai pertvarkymo institucija imasi pertvarkymo veiksmų, už veiksmingą tokių pertvarkymo veiksmų įgyvendinimą galiausiai atsako pertvarkymo institucija. Todėl nuo to momento priežiūros institucija neturėtų imtis jokių priemonių pertvarkomos įmonės atžvilgiu be išankstinio pertvarkymo institucijos sutikimo. Be to, pertvarkymo institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai vykdant pertvarkymo veiksmus nutraukti bet kokios priemonės, kurios ėmėsi priežiūros institucija, taikymą, jei tos priemonės tolesnis taikymas trukdytų taikyti pertvarkymo priemones;

(34) naudojant pertvarkymo priemones ir įgaliojimus gali būti ribojamos draudimo ir perdraudimo įmonių akcininkų ir kreditorių teisės. Visų pirma pertvarkymo institucijų turimi įgaliojimai perduoti draudimo ar perdraudimo įmonės akcijas arba visą turtą ar jo dalį privačiam pirkėjui be akcininkų sutikimo turi poveikį akcininkų nuosavybės teisėms. Be to, įgaliojimai nuspręsti, kuriuos žlungančios įmonės įsipareigojimus perduoti, kad būtų užtikrintas paslaugų tęstinumas ir išvengta neigiamo poveikio draudėjams, naudos gavėjams ir žalą patyrusioms šalims, realiajai ekonomikai ar visam finansiniam stabilumui, gali paveikti vienodų sąlygų taikymą kreditoriams. Todėl bet kuri pertvarkymo priemonė turėtų būti taikoma tik toms draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurios žlunga arba gali žlugti, ir tik jeigu tai būtina ir proporcinga siekiant įgyvendinti pertvarkymo tikslus bendrojo intereso atžvilgiu, tinkamai atsižvelgiant į tikslą apsaugoti draudėjų, naudos gavėjų ir suinteresuotųjų šalių kolektyvinius interesus. Individualūs konkretaus asmens ar grupės interesai neturėtų būti viršesni už bendrą atitinkamos įmonės draudėjų, naudos gavėjų ir suinteresuotųjų šalių kolektyvinių interesų pusiausvyrą;

(35) visų pirma pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos tik tais atvejais, kai draudimo ar perdraudimo įmonė negali būti likviduota keliant įprastinę bankroto bylą, nedarant nepagrįsto poveikio draudėjų, naudos gavėjų ir suinteresuotųjų šalių apsaugai, nedestabilizuojant finansų sistemos ir neužkertant kelio greitam ypatingos svarbos funkcijų perdavimui ir tęstinumui, ir kai nėra pagrindo tikėtis alternatyvaus privataus sprendimo, įskaitant esamų akcininkų ar bet kokios trečiosios šalies atliktą kapitalo padidinimą, kurio pakaktų visiškam subjekto gyvybingumui atkurti, nedarant poveikio draudimo ar perdraudimo išmokoms. Nustatant, ar dėl viešojo intereso būtina taikyti pertvarkymo priemones, turėtų būti atsižvelgta į draudimo garantijų sistemas, taikytinas įmonei, atitinkančiai nemokumo procedūros taikymo arba pertvarkymo sąlygas. Bet koks akcininkų ir kreditorių teisių ribojimas, atsirandantis dėl pertvarkymo veiksmų, turėtų būti suderinamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija). Visų pirma tais atvejais, kai vykdant pertvarkymo veiksmus tos pačios klasės kreditoriai vertinami skirtingai, toks skirtingas vertinimas turėtų būti pagrįstas viešuoju interesu ir proporcingas rizikai, kurią siekiama pašalinti, be to, jis neturėtų būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai diskriminacinis pilietybės atžvilgiu;

(36) pertvarkymo institucijos turėtų turėti tam tikro lankstumo, kad galėtų subalansuoti pertvarkymo tikslus, atitinkamai atsižvelgdamos į kiekvieno atvejo pobūdį ir aplinkybes;

(37) siekdamos pertvarkymo tikslų, pertvarkymo institucijos turėtų įvertinti tinkamiausią pertvarkymo sąnaudų mažinimo būdą. Priklausomybės nuo nepaprastosios viešosios finansinės paramos mažinimas yra vienas iš pertvarkymo tikslų, tačiau tokios paramos naudojimas taip pat yra pertvarkymo sąnaudų dalis. Vis dėlto sąnaudų mažinimas neturėtų būti laikomas atskiru pertvarkymo tikslu, o veikiau principu, kuriuo pertvarkymo institucijos turėtų vadovautis spręsdamos, kaip geriausiai pasiekti pertvarkymo tikslus;

(38) taikydamos pertvarkymo priemones ir naudodamosi pertvarkymo įgaliojimais, pertvarkymo institucijos turėtų imtis visų tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo veiksmų būtų imtasi laikantis principo, kad draudimo ir perdraudimo išmokos paveikiamos tik po to, kai akcininkai ir kiti kreditoriai padengė savo nuostolių dalį. Be to, pertvarkymo institucijos turėtų užtikrinti, kad draudimo ar perdraudimo įmonių pertvarkymo sąnaudos būtų kuo mažesnės ir kad tos pačios klasės kreditoriams būtų taikomos vienodos sąlygos;

(39) nurašant arba konvertuojant kapitalo priemones, skolos priemones ir kitus tinkamus įsipareigojimus turėtų būti numatytas vidinis nuostolių padengimo mechanizmas. Šis mechanizmas kartu su perdavimo priemonėmis, kuriomis siekiama išlaikyti draudimo apsaugos tęstinumą draudėjų, naudos gavėjų ir žalą patyrusių šalių naudai, turėtų sudaryti sąlygas pasiekti pertvarkymo tikslus ir iš esmės apriboti draudimo ar perdraudimo įmonės žlugimo poveikį draudėjams. Tačiau galėtų pasitaikyti ypatingų atvejų, kai draudimo ar perdraudimo įmonės pertvarkymui prireikia specialių nacionalinių sistemų, visų pirma draudimo garantijų sistemos arba pertvarkymo fondo, intervencijos, kad būtų numatyti papildomi nuostolių padengimo ir restruktūrizavimo ištekliai arba, kraštutiniu atveju, nepaprastasis viešasis finansavimas. Būtinos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti kreditorius, taip pat turėtų atspindėti tokių specialių nacionalinių sistemų, kurios savo ruožtu turi atitikti Sąjungos valstybės pagalbos sistemą, egzistavimą. Nurašymo arba konvertavimo priemonė turėtų būti taikoma prieš naudojant bet kokią nepaprastąją viešąją finansinę paramą;

(40) nuosavybės teisių ribojimas neturėtų būti neproporcingas. Todėl paveikti draudimo ir perdraudimo įmonių akcininkai, draudėjai, naudos gavėjai, suinteresuotosios šalys ir kiti kreditoriai neturėtų patirti didesnių nuostolių nei tie, kuriuos jie būtų patyrę, jei draudimo ar perdraudimo įmonė būtų buvusi likviduota tuo metu, kai buvo priimtas pertvarkymo sprendimas. Tas principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nebūtų blogesnė, atspindi Chartijos 17 straipsniu saugomą pagrindinę teisę į nuosavybę. Vykdant administracinę pertvarkymo procedūrą ta teisė turėtų būti apsaugota užtikrinant, kad bet kurio paveikto akcininko, draudėjo, naudos gavėjo, suinteresuotosios šalies ar kito kreditoriaus padėtis nebūtų blogesnė, nei keliant įprastinę bankroto bylą. Vertinant sąlygas, kurios tokiu atveju būtų buvusios taikomos draudėjams, naudos gavėjams ir žalą patyrusioms šalims, reikėtų įtraukti visus mokėjimus, kuriuos draudėjai, naudos gavėjai ir žalą patyrusios šalys būtų gavusios iš draudimo garantijų sistemų, kai taikytina, ir iš žalos atlyginimo įstaigų pagal Direktyvą 2009/103/EB. Kai dalis pertvarkomos draudimo ar perdraudimo įmonės turto ir įsipareigojimų perduodama privačiam pirkėjui arba laikinai įmonei, likusi pertvarkomos įmonės dalis turėtų būti likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą. Likviduojant draudimo ar perdraudimo įmonę likę akcininkai ir kreditoriai turėtų turėti teisę pagal savo reikalavimus per likvidavimo procedūrą gauti išmoką ar kompensaciją, ne mažesnę negu suma, kurią jie būtų atgavę, jei visa draudimo ar perdraudimo įmonė būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą;

(41) siekiant apsaugoti akcininkų ir kreditorių, įskaitant draudėjus, naudos gavėjus ir suinteresuotąsias šalis, teises, būtina nustatyti aiškias pareigas, susijusias su pertvarkomos įmonės turto ir įsipareigojimų vertinimu ir su sąlygų, kurios būtų buvusios taikomos akcininkams ir kreditoriams, įskaitant draudėjus, naudos gavėjus ir suinteresuotąsias šalis, jei įmonė būtų buvusi likviduota iškėlus įprastinę bankroto bylą, vertinimu. Todėl būtina nustatyti, kad prieš imantis bet kokių pertvarkymo veiksmų turėtų būti atliktas nešališkas ir tikroviškas draudimo ar perdraudimo įmonės turto ir įsipareigojimų vertinimas. Tokį vertinimą turėtų būti galima apskųsti. Tačiau dėl pertvarkymo veiksmų pobūdžio ir jų glaudaus ryšio su vertinimu toks skundas turėtų būti galimas tik tuo atveju, jei jis kartu nukreiptas prieš pertvarkymo sprendimą. Be to, būtina nustatyti, kad, pritaikius pertvarkymo priemones, turėtų būti atliktas akcininkams ir kreditoriams, įskaitant draudėjus, naudos gavėjus ir suinteresuotąsias šalis, faktiškai taikytų sąlygų ir sąlygų, kurios jiems būtų buvusios taikytos keliant įprastinę bankroto bylą, palyginimas. Šį ex post palyginimą turėtų būti galima ginčyti atskirai nuo pertvarkymo sprendimo. Akcininkai ir kreditoriai, kurie gavo mažesnę sumą nei ta, kurią būtų gavę iškėlus įprastinę bankroto bylą, turėtų turėti teisę į skirtumo išmokėjimą;

(42) kai imamasi pertvarkymo veiksmų, draudėjai galėtų pasilikti kai kurias arba visas jų sutartyse numatytas išmokas ir nebūtinai turėtų sudaryti naują draudimo sutartį. Tais atvejais, kai įmonė likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą, keičiant sutartį draudėjai galėtų patirti pakeitimo išlaidų. Visų pirma ilgalaikių draudimo sutarčių atveju rinkos sąlygos ir pačių draudėjų ypatybės, taip pat papildomos išlaidos, pavyzdžiui, tarpininkavimo ir sutarties sudarymo mokesčiai, galėtų lemti dideles išlaidas draudėjams, turintiems pakeisti savo sutartis. Kai tokios pakeitimo išlaidos vertinamos taikant principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nebūtų blogesnė, reikia daryti prielaidą, kad panašaus apsaugos lygio nauja draudimo sutartis rinkoje vyraujančiomis kainomis yra sudaroma per pagrįstą laikotarpį nuo tos dienos, kai buvo imtasi pertvarkymo veiksmų;

(43) svarbu, kad nuostoliai būtų pripažinti draudimo ar perdraudimo įmonei žlungant. Vertinant žlungančių draudimo ar perdraudimo įmonių turtą ir įsipareigojimus turėtų būti remiamasi nešališkomis, apdairiomis ir realiomis prielaidomis, galiojančiomis pertvarkymo priemonių taikymo metu. Tačiau atliekant vertinimą draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė neturėtų turėti įtakos įsipareigojimų vertei. Vertinimai, skirti pertvarkymo veiksmų pasirinkimui ir struktūrai pagrįsti, turėtų derėti su taikytina prudencine reguliavimo sistema, tačiau pertvarkymo atveju galėtų būti daromi tiksliniai principų, kuriais grindžiama ši sistema, pakeitimai, visų pirma tais atvejais, kai netaikoma prielaida, kad įmonė vykdys savo veiklą kaip veiklą tęsianti įmonė. Ypatingos skubos atvejais pertvarkymo institucijoms turėtų būti įmanoma žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės turtą ar įsipareigojimus įvertinti skubos tvarka. Toks vertinimas turėtų būti preliminarus ir galioti tol, kol bus atliktas nepriklausomas vertinimas. EIOPA turėtų nustatyti principų, naudotinų atliekant tokius vertinimus, sistemą ir turėtų leisti atitinkamai pertvarkymo institucijoms ir nepriklausomiems vertintojams taikyti skirtingas konkrečias metodikas;

(44) imdamosi pertvarkymo veiksmų pertvarkymo institucijos turėtų atsižvelgti į pertvarkymo planuose numatytas priemones ir jomis vadovautis, nebent pertvarkymo institucijos, atsižvelgdamos į konkrečias aplinkybes, įvertintų, kad imantis pertvarkymo planuose nenumatytų veiksmų pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau;

(45) turėtų būti sukurtos tokios pertvarkymo priemonės, kurios būtų tinkamos taikyti įvairių didele dalimi neprognozuojamų scenarijų atveju, atsižvelgiant į tai, kad tarp vienos draudimo ar perdraudimo įmonės krizės ir platesnės sisteminės krizės galėtų būti skirtumų. Todėl pertvarkymo priemonės turėtų apimti kiekvieną iš šių scenarijų, įskaitant pertvarkomos mokios įmonės veiklos laipsnišką nutraukimą iki visiško jos veiklos nutraukimo, pertvarkomos įmonės verslo ar akcijų pardavimą, laikinos įmonės sukūrimą, turto ir įsipareigojimų atskyrimą nuo žlungančios įmonės sumažėjusios vertės ar blogų portfelių ir žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės kapitalo priemonių ir kitų tinkamų įsipareigojimų nurašymą ar konvertavimą;

(46) konkrečiais atvejais, kai tam tikri grupės subjektai teikia pertvarkomai įmonei paslaugas, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti draudimo apsaugos tęstinumą, pertvarkymo institucija turėtų turėti įgaliojimus užtikrinti, kad tokio esminių paslaugų teikėjo tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos ir toliau būtų tiekiamos ir teikiamos tais atvejais, kai jo finansinė būklė pablogėja dėl tos pačios grupės draudimo ar perdraudimo įmonės žlugimo ir kai naudotis tokiais įgaliojimais būtina siekiant išsaugoti kitų grupės subjektų teikiamos draudimo apsaugos tęstinumą. Tie įgaliojimai galėtų apimti naudojimąsi pertvarkymo įgaliojimais ir pertvarkymo priemonių taikymą esminių paslaugų teikėjui;

(47) jei pertvarkymo priemonės buvo panaudotos draudimo portfeliams perduoti patikimam subjektui, kuris galėtų būti privačiojo sektoriaus pirkėjas arba laikina įmonė, likusi įmonės dalis turėtų būti likviduota per tinkamą laikotarpį. To laikotarpio trukmė turėtų būti pagrįsta poreikiu, kad žlunganti draudimo ar perdraudimo įmonė teiktų paslaugas ar paramą, kad privačiojo sektoriaus pirkėjas ar laikina įmonė galėtų vykdyti veiklą ar teikti paslaugas, įgytas per tokį perdavimą;

(48) kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti nustatytos finansavimo struktūros, kuriomis būtų kompensuojama toje valstybėje narėje leidimą gavusių draudimo ir perdraudimo įmonių draudėjams, naudos gavėjams ir suinteresuotosioms šalims. Finansavimo struktūros turėtų būti prieinamos kitų kreditorių ir akcininkų reikalavimams tenkinti pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nebūtų blogesnė, jei tai būtina siekiant išvengti rėmimosi viešosiomis lėšomis. Tie reikalavimai turėtų būti apskaičiuojami pagal kreditorių hierarchiją, kuri taikoma tuo atveju, kai keliama įprastinė bankroto byla, o tai užkirs kelią kompensacijų mokėjimui akcininkams ar kitiems kreditoriams iki tol, kol bus sumokėtos visos kompensacijos draudėjams, naudos gavėjams arba suinteresuotosioms šalims. Nors turėtų būti vengiama tiesiogiai padengti draudimo įmonės nuostolius, tokias finansavimo struktūras turėtų būti galima naudoti kaip kraštutinę priemonę kitoms išlaidoms, susijusioms su pertvarkymo priemonių naudojimu, padengti, tiek, kiek tai yra būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, ir jei visapusiškai laikomasi pertvarkymo principų. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nuspręsti, kad finansavimo struktūros galėtų būti naudojamos draudėjų, naudos gavėjų ir suinteresuotųjų šalių nuostoliams padengti. Tokiu atveju žlunganti įmonė pasitrauktų iš rinkos ir visi draudimo sutarčių portfeliai arba jų dalis būtų perduoti kaip verslo pardavimo priemonės dalis arba perduoti laikinai įmonei, arba išlaikyti pertvarkomoje įmonėje, jei būtų taikoma laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė. Bet kuriuo atveju akcininkų reikalavimai turėtų būti nurašyti prieš pertvarkymo finansavimo struktūras panaudojant nuostoliams padengti. Pripažįstant draudimo rinkų įvairovę, valstybėms narėms turėtų būti suteikta šiek tiek lankstumo pasirenkant konkrečias išorės finansavimo struktūras, jei užtikrinamas pakankamas likvidumas kompensavimui per pagrįstą laikotarpį garantuoti. Valstybė narė turėtų nustatyti pareigą mokėti įmokas tik toje valstybėje narėje leidimus gavusioms draudimo ir perdraudimo įmonėms ir jos teritorijoje įsteigtiems trečiosios valstybės įmonės Sąjungos filialams;

(49) verslo pardavimo priemonė turėtų sudaryti sąlygas pertvarkymo institucijoms parduoti draudimo ar perdraudimo įmonę ar jos veiklos dalis vienam ar daugiau pirkėjų be akcininkų sutikimo. Taikydamos verslo pardavimo priemonę, institucijos tą draudimo ar perdraudimo įmonę arba jos veiklos dalis turėtų pateikti rinkai atvirai, skaidriai ir nediskriminuodamos, kartu siekdamos kiek įmanoma pakelti pardavimo kainą. Kai skubos sumetimais toks procesas neįmanomas, institucijos turėtų imtis veiksmų siekiant kompensuoti neigiamas pasekmes konkurencijai ir vidaus rinkai;

(50) visos grynosios pajamos, gautos iš pertvarkomos įmonės turto arba įsipareigojimų perdavimo taikant verslo pardavimo priemonę, turėtų tekti po likvidavimo procedūros likusiai įmonei. Visos grynosios pajamos, gautos iš pertvarkomos įmonės išleistų akcijų ar kitų nuosavybės priemonių perdavimo taikant verslo pardavimo priemonę, turėtų tekti tų akcijų arba kitų nuosavybės priemonių savininkams, su sąlyga, kad pirmiausia būtų kompensuojama draudėjams ir kitiems kreditoriams, tiek, kiek jų reikalavimai buvo nurašyti be visiško jų kompensavimo. Pajamos turėtų būti apskaičiuotos atmetus dėl draudimo ar perdraudimo įmonės žlugimo ir pertvarkymo proceso patirtas sąnaudas;

(51) informacija, susijusi su žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės pardavimu, ir derybos su potencialiais įsigyjančiaisiais asmenimis prieš pradedant taikyti verslo pardavimo priemonę, gali būti neskelbtina ir galėtų kelti riziką pasitikėjimui draudimo rinka. Todėl svarbu užtikrinti, kad būtų galima tokios informacijos atskleidimą visuomenei, kaip reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 596/2014, atidėti tiek, kiek reikia, kad būtų suplanuotas ir organizuotas atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės pertvarkymas;

(52) laikina įmonė – tai draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri visiškai ar iš dalies priklauso vienai ar daugiau valdžios institucijų arba kurią kontroliuoja pertvarkymo institucija. Pagrindinis laikinos įmonės tikslas – užtikrinti, kad žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės draudėjams ir toliau būtų teikiamos ypatingos svarbos funkcijos. Todėl laikina įmonė turėtų veikti kaip gyvybingas, veiklą galintis tęsti subjektas ir vos susidarius tinkamoms sąlygoms turėtų būti grąžinta į rinką arba, jei laikina įmonė yra negyvybinga, ji turėtų būti likviduota;

(53) turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonė turėtų suteikti institucijoms galimybę pertvarkomos įmonės turtą, teises ar įsipareigojimus perduoti atskirai įmonei, kad tokį turtą, teises ar įsipareigojimus būtų galima pašalinti, valdyti ir likviduoti. Siekiant nesuteikti nepagrįsto konkurencinio pranašumo žlungančiai draudimo ar perdraudimo įmonei, turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonė, kurios pagrindinė paskirtis – palengvinti portfelio perkėlimą, turėtų būti naudojama tik kartu su kitomis priemonėmis;

(54) veiksminga pertvarkymo tvarka turėtų užtikrinti, kad draudimo ar perdraudimo įmones būtų galima pertvarkyti taip, kad žlugimo neigiamas poveikis draudėjams, mokesčių mokėtojams, realiajai ekonomikai ir finansiniam stabilumui būtų kuo mažesnis. Nurašymu arba konvertavimu turėtų būti užtikrinta, kad prieš paveikiant draudimo ir perdraudimo išmokas, kai tik pasinaudojama pertvarkymo įgaliojimais, pirmiausia nuostolių patirtų ir atitinkamą dalį išlaidų, atsiradusių dėl draudimo ar perdraudimo įmonės žlugimo, padengtų žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės akcininkai ir kreditoriai. Todėl nurašymo arba konvertavimo priemonė turėtų labiau skatinti draudimo ar perdraudimo įmonių akcininkus ir kreditorius, o tam tikru mastu ir draudėjus, stebėti draudimo ar perdraudimo įmonės būklę įprastomis aplinkybėmis;

(55) svarbu užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos įvairiomis aplinkybėmis turėtų reikiamą lankstumą pertvarkomai įmonei taikyti laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonę, perduoti jos turtą, teises ir įsipareigojimus geriausiomis draudėjams sąlygomis arba paskirstyti likusius nuostolius. Todėl tikslinga nustatyti, kad pertvarkymo institucijos turėtų galėti taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonę tiek tais atvejais, kai siekiama pertvarkyti žlungančią draudimo ar perdraudimo įmonę kaip įmonę, kuriai taikoma laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė, tiek tais atvejais, kai ypatingos svarbos draudimo paslaugos perduodamos, o likusi draudimo ar perdraudimo įmonės dalis nutraukia veiklą ir yra likviduojama. Tokiomis aplinkybėmis draudimo įsipareigojimų restruktūrizavimas galėtų būti pateisinamas siekiant užtikrinti, kad būtų toliau teikiama reikšminga draudimo apsaugos dalis, ir kai laikoma, kad tai atitinka draudėjų interesus;

(56) jei yra realaus pagrindo tikėtis, kad įmonės gyvybingumas gali būti atkurtas, o draudėjai pertvarkymo proceso metu nepatiria nuostolių, nurašymo arba konvertavimo priemonė galėtų būti naudojama siekiant atkurti pertvarkomos įmonės veiklos tęstinumą. Tokiu atveju pertvarkymas taikant nurašymo arba konvertavimo priemonę turėtų būti vykdomas kartu su vadovybės pakeitimu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybės išsaugojimas yra tinkamas ir būtinas pertvarkymo tikslams pasiekti;

(57) nereikėtų taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonės reikalavimams, jei jie yra užtikrinti užtikrinimo priemone, įkaitu arba kitaip garantuojami, nes toks nurašymas arba konvertavimas gali būti neveiksmingas arba dėl galimo neigiamo tokio nurašymo arba konvertavimo poveikio finansiniam stabilumui. Tačiau siekiant užtikrinti, kad nurašymo arba konvertavimo priemonė būtų veiksminga ir atitiktų savo tikslus, pageidautina ją taikyti kiek įmanoma daugiau neužtikrintų žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės įsipareigojimų. Tam tikriems neužtikrintiems įsipareigojimams vis dėlto nereikėtų taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonės. Todėl siekiant užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, nurašymo arba konvertavimo priemonė neturėtų būti taikoma tam tikriems įsipareigojimams žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės darbuotojų atžvilgiu arba komerciniams reikalavimams, susijusiems su prekėmis ir paslaugomis, ypač svarbiomis kasdienei draudimo ar perdraudimo įmonės veiklai. Siekiant vykdyti įsipareigojimus dėl pensijų teisių ir pensijų sumų, mokėtinų pensijų patikos fondams ir pensijų patikėtiniams, nurašymo arba konvertavimo priemonė neturėtų būti taikoma žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės įsipareigojimams pensijų sistemoms. Siekiant sumažinti problemos plitimo visoje sistemoje riziką, nurašymo arba konvertavimo priemonė taip pat neturėtų būti taikoma įsipareigojimams, kurie atsiranda dėl dalyvavimo mokėjimo sistemose ir iki kurių likusio galiojimo termino yra likusios mažiau nei septynios dienos, arba įsipareigojimams draudimo ar perdraudimo įmonėms, kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, išskyrus tai pačiai grupei priklausančius subjektus, kurių pradinis galiojimo terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;

(58) draudėjų, naudos gavėjų ir suinteresuotųjų šalių kolektyvinių interesų apsauga yra vienas iš pagrindinių pertvarkymo tikslų. Todėl draudimo ir perdraudimo išmokoms nurašymo arba konvertavimo priemonė turėtų būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė, o pertvarkymo institucijos turėtų atidžiai apsvarstyti galimo draudimo išmokų, kylančių iš fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių turimų draudimo sutarčių, nurašymo pasekmes;

(59) pertvarkymo institucijos turėtų galėti įsipareigojimus visiškai arba iš dalies išbraukti iš nurašymo arba konvertavimo priemonės taikymo srities tam tikromis aplinkybėmis, kai tokių įsipareigojimų neįmanoma per pagrįstą laikotarpį nurašyti arba konvertuoti, kai išbraukimas yra griežtai būtinas ir proporcingas siekiant įgyvendinti pertvarkymo tikslus arba kai dėl nurašymo arba konvertavimo priemonės taikymo įsipareigojimams būtų prarasta vertė ir nuostoliai, kuriuos turėtų padengti kiti kreditoriai, būtų didesni nei tuo atveju, jei šie įsipareigojimai nebūtų buvę išbraukti. Tais atvejais, kai įsipareigojimai taip išbraukiami, kitų tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo lygis gali būti padidintas, siekiant atsižvelgti į tokius išbraukimo atvejus, jeigu laikomasi principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nebūtų blogesnė. Tuo pat metu iš valstybių narių neturėtų būti reikalaujama, kad jos finansuotų pertvarkymą iš savo bendrojo biudžeto;

(60) taikydamos nurašymo arba konvertavimo priemonę draudimo sutartims, pertvarkymo institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad privalomas minimalus draudimo apsaugos lygis pagal taikytiną teisę yra tenkinamas po sutarties pertvarkymo. Tai neturėtų trukdyti pertvarkymo institucijai taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonę draudimo kreditiniams reikalavimams, atsiradusiems iki pertvarkymo veiksmų datos;

(61) paprastai pertvarkymo institucijos turėtų taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonę taip, kad būtų užtikrintas pari passu požiūris į kreditorius ir atsižvelgiama į reikalavimų tenkinimo eiliškumą, nustatytą pagal taikytinus bankroto teisės aktus. Todėl nuostolius visų pirma turėtų dengti reguliuojamojo kapitalo priemonės, ir nuostoliai turėtų būti akcininkams paskirstyti arba panaikinant arba perduodant akcijas, arba labai sumažinant pelną, tenkantį vienai akcijai. Kai to neužtenka, reikėtų konvertuoti arba nurašyti subordinuotąją skolą. Pirmaeilius įsipareigojimus reikėtų konvertuoti arba nurašyti tik jeigu visa subordinuotoji skola jau konvertuota arba nurašyta; Ginčyti priemonės ar įsipareigojimo pagrindinės sumos sumažinimą arba jos konvertavimą dėl pasinaudojimo nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais turėtų būti įmanoma tik pagal pertvarkymo institucijos, kuri pasinaudojo nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais, valstybės narės teisę;

(62) įsipareigojimų, inter alia mokėjimo ir atsiskaitymo sistemoms, kreditoriams, kurie yra darbuotojai arba tiekėjai, išimtys arba pirmenybinis eiliškumas turėtų būti taikomi tiek trečiosiose valstybėse, tiek Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad įsipareigojimai galėtų būti nurašyti arba konvertuoti trečiosiose valstybėse, būtina nustatyti, kad tokia galimybė būtų pripažįstama sutartinėse nuostatose, kurias reglamentuoja trečiųjų valstybių teisė. Tokių sutartinių sąlygų neturėtų būti reikalaujama įsipareigojimams, kuriems netaikoma nurašymo ar konvertavimo priemonė, arba tais atvejais, kai pagal trečiosios valstybės teisę arba privalomą susitarimą, sudarytą su ta trečiąja valstybe, atitinkama valstybės narės pertvarkymo institucija gali naudotis nurašymo arba konvertavimo priemone;

(63) akcininkai ir kreditoriai turėtų kiek įmanoma prisidėti prie žlungančios įmonės nuostolių paskirstymo mechanizmo. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, kai draudimo ar perdraudimo įmonė emitentė nebegyvybinga, nuostoliai būtų visiškai padengti jos 1 lygio, 2 lygio ir 3 lygio kapitalo priemonėmis. Taigi pertvarkymo institucijos turėtų nurašyti visas tas priemones arba, kai taikytina, konvertuoti jas į 1 lygio kapitalo priemones nuo momento, kai įstaiga tampa nebegyvybinga, ir prieš imantis pertvarkymo priemonių. Tuo tikslu momentas, kai įstaiga nebėra gyvybinga, turėtų būti suprantamas kaip momentas, kai atitinkama pertvarkymo institucija nustato, kad draudimo ar perdraudimo įmonė atitinka pertvarkymo sąlygas, arba kaip momentas, kai atitinkama pertvarkymo institucija nusprendžia, kad draudimo ar perdraudimo įmonė nebebūtų gyvybinga, jei tos kapitalo priemonės nebūtų nurašytos ar konvertuotos. Šie reikalavimai turėtų būti pripažįstami priemonę reglamentuojančiose sąlygose ir visuose prospektuose ar siūlymo dokumentuose, kurie skelbiami ar pateikiami kartu su priemonėmis;

(64) siekiant veiksmingo pertvarkymo įgyvendinimo, pertvarkymo institucijos turėtų turėti visus būtinus teisinius įgaliojimus, kuriais įvairiais deriniais būtų galima naudotis taikant pertvarkymo priemones. Tokie teisiniai įgaliojimai turėtų apimti įgaliojimus žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės akcijas arba turtą, teises arba įsipareigojimus perduoti kitam subjektui, įskaitant kitą įmonę ar laikiną įmonę, įgaliojimus nurašyti ar panaikinti akcijas arba nurašyti ar konvertuoti žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės įsipareigojimus, įgaliojimus pakeisti vadovybę ir įgaliojimus taikyti laikiną reikalavimų apmokėjimo moratoriumą. Reikia papildomų įgaliojimų, įskaitant įgaliojimą reikalauti, kad kitos grupės dalys toliau teiktų esmines paslaugas;

(65) nebūtina numatyti konkrečių priemonių, kuriomis pertvarkymo institucijos turėtų kištis į žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės veiklą. Pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar imtis kontrolės tiesiogiai kišantis į draudimo ar perdraudimo įmonės veiklą, ar išdavus vykdomąjį potvarkį. Jos turėtų priimti sprendimą atsižvelgdamos į konkrečias aplinkybes;

(66) būtina nustatyti procedūrinius reikalavimus, kad apie pertvarkymo veiksmus būtų tinkamai pranešama ir skelbiama viešai. Tačiau pertvarkymo institucijų ir jų profesionalių patarėjų pertvarkymo proceso metu gauta informacija gali būti neskelbtina, todėl prieš viešai paskelbiant pertvarkymo sprendimą jai turėtų būti taikomas veiksmingas konfidencialumo režimas. Reikia laikytis prielaidos, kad bet kokia iki sprendimo priėmimo pateikiama informacija apie jo aspektus (apie tai, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, apie konkrečios priemonės naudojimą arba apie bet kokius konkrečius proceso veiksmus), turės poveikį su atitinkamais veiksmais susijusiems privatiems ir viešiesiems interesams. Taigi būtina užtikrinti, kad būtų taikomi tinkami tokios informacijos, įskaitant gaivinimo ir pertvarkymo planų turinio bei detalių ir šių planų vertinimų rezultatus, konfidencialumo išsaugojimo mechanizmai;

(67) pertvarkymo institucijoms ir mokesčių administratoriams neturėtų būti užkertamas kelias keistis informacija. Toks keitimasis informacija turėtų vykti pagal nacionalinę teisę ir, jei informacija gaunama iš kitos valstybės narės, ja turėtų būti keičiamasi tik gavus aiškų atitinkamos institucijos, iš kurios informacija gaunama, sutikimą;

(68) pertvarkymo institucijos turėtų turėti papildomų įgaliojimų užtikrinti akcijų arba skolos priemonių ir turto, teisių bei įsipareigojimų perdavimo trečiajai šaliai pirkėjai arba laikinai įmonei veiksmingumą. Visų pirma, siekiant palengvinti draudimo ar perdraudimo išmokų perdavimą nedarant poveikio bendram susijusio portfelio rizikos profiliui ir susijusiems techniniams atidėjiniams bei kapitalo reikalavimams, turėtų būti išsaugota perdraudimo sutarčių teikiama ekonominė nauda. Todėl pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę perduoti draudimo ar perdraudimo išmokas kartu su atitinkamomis perdraudimo teisėmis. Ta galimybė turėtų apimti įgaliojimus panaikinti trečiųjų šalių teises į perduotas priemones ar turtą, įgaliojimus užtikrinti sutarčių vykdymą ir įgaliojimus užtikrinti susitarimų su perduoto turto ir akcijų gavėju tęstinumą. Taip pat tai neturėtų paveikti sutarties šalies teisės nutraukti sutartį su pertvarkoma įmone arba su jos grupės subjektu dėl kitų priežasčių, nei žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės pertvarkymas. Be to, pertvarkymo institucijos turėtų turėti papildomus įgaliojimus reikalauti, kad likusi draudimo ar perdraudimo įmonės dalis, likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą, teiktų paslaugas, kurios yra būtinos tam, kad įmonė, kuriai, taikant verslo pardavimo priemonę ar laikinos įmonės sukūrimo priemonę, buvo perduotas turtas ar akcijos, galėtų vykdyti veiklą;

(69) pagal Chartijos 47 straipsnį kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Todėl turėtų būti numatyta teisė apskųsti pertvarkymo institucijų priimtus sprendimus;

(70) pertvarkymo institucijų taikomoms krizių valdymo priemonėms gali prireikti sudėtingų ekonominių vertinimų ir didelės veiksmų laisvės. Pertvarkymo institucijos turi specialiųjų žinių, kurių reikia tiems vertinimams atlikti ir tinkamam naudojimuisi veiksmų laisve nustatyti. Taigi svarbu užtikrinti, kad toje srityje pertvarkymo institucijų atliktais sudėtingais ekonominiais vertinimais remtųsi atitinkamas krizių valdymo priemones peržiūrintys nacionaliniai teismai. Tačiau tų vertinimų sudėtingumas neturėtų kliudyti nacionaliniams teismams išnagrinėti, ar duomenys, kuriais rėmėsi pertvarkymo institucija, faktiškai teisingi, patikimi ir nuoseklūs, ar tie duomenys apima visą svarbią informaciją, į kurią turėtų būti atsižvelgta siekiant įvertinti sudėtingas aplinkybes, ar remiantis tais duomenimis iš esmės galima daryti jais paremtas išvadas;

(71) kad galima būtų spręsti skubos atvejus, būtina numatyti, kad dėl pateiktų skundų nebūtų automatiškai sustabdytas užginčyto sprendimo poveikis ir kad pertvarkymo institucijos priimtas sprendimas būtų nedelsiant vykdytinas darant prielaidą, kad jo sustabdymas prieštarautų viešajam interesui;

(72) būtina apsaugoti trečiąsias šalis, kurios sąžiningai įsigijo pertvarkomos įmonės turtą, teises ir įsipareigojimus, institucijoms pasinaudojus pertvarkymo įgaliojimais. Taip pat būtina užtikrinti finansų rinkų stabilumą. Todėl teisė apskųsti pertvarkymo sprendimą neturėtų daryti poveikio jokiam vėlesniam administraciniam aktui ar sandoriui, sudarytam remiantis panaikintu sprendimu. Tokiais atvejais teisių gynimo priemonės dėl neteisingo sprendimo turėtų apsiriboti kompensacija už poveikį patiriančių asmenų patirtą žalą;

(73) gali prireikti skubiai imtis krizių valdymo priemonių dėl didelės rizikos finansiniam stabilumui atitinkamoje valstybėje narėje ir Sąjungoje. Todėl bet kokia nacionalinėje teisėje numatyta procedūra, susijusi su prašymu teismui ex ante leisti taikyti krizių valdymo priemonę, ir teismo atliekamas tokio prašymo nagrinėjimas turėtų būti greiti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atitinkama institucija galėtų priimti sprendimą iš karto po to, kai teismas suteikė leidimą. Tokia galimybė neturėtų daryti poveikio suinteresuotųjų šalių teisei pateikti teismui prašymą atidėti sprendimą. Tačiau tokia galimybė turėtų būti suteikta tik ribotam laikotarpiui po to, kai pertvarkymo institucija ėmėsi krizių valdymo priemonės, kad nebūtų nepagrįstai vilkinamas pertvarkymo sprendimo taikymas;

(74) kad pertvarkymas būtų efektyvus ir būtų išvengta jurisdikcijos kolizijų, žlungančiai draudimo ar perdraudimo įmonei nereikėtų kelti įprastinės bankroto bylos ar jos tęsti, kol pertvarkymo institucija naudojasi pertvarkymo įgaliojimais arba taiko pertvarkymo priemones, išskyrus atvejus, kai tai daroma pertvarkymo institucijos iniciatyva arba gavus jos pritarimą. Todėl būtina nustatyti, kad tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymas gali būti sustabdytas ribotam laikotarpiui, kad pertvarkymo institucijos galėtų taikyti pertvarkymo priemones. Vis dėlto tokia galimybė neturėtų būti taikoma pareigoms, taikomoms valstybių narių nustatytoms sistemoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/26/EB, įskaitant pagrindines sandorio šalis. Direktyva 98/26/EB sumažinama rizika, susijusi su dalyvavimu mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose, ypač sumažinant sutrikimus tokios sistemos dalyvio nemokumo atveju. Būtina užtikrinti, kad šios apsaugos priemonės ir toliau būtų taikomos krizių atvejais ir kad mokėjimo ir vertybinių popierių sistemų operatoriams bei kitiems rinkos dalyviams būtų išlaikytas tinkamas tikrumas. Todėl krizių prevencijos priemonė arba krizių valdymo priemonė per se neturėtų būti laikoma nemokumo byla, kaip tai suprantama Direktyvoje 98/26/EB, jei esminės pareigos pagal atitinkamą sutartį ir toliau vykdomos;

(75) būtina užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos, perduodamos turtą ir įsipareigojimus privačiojo sektoriaus pirkėjui arba laikinai įmonei, turėtų pakankamai laiko sutartims, kurias reikia perduoti, nustatyti. Todėl pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę apriboti sandorio šalių teises užbaigti, paankstinti ar kitaip nutraukti finansines sutartis iki perdavimo. Tokie apribojimai turėtų leisti pertvarkymo institucijoms susidaryti tikrą žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės balanso vaizdą, be vertės ir masto pakeitimų, kurių atsirastų dėl plataus pasinaudojimo nutraukimo teisėmis, ir turėtų padėti išvengti rinkos nestabilumo. Tačiau kišimasis į sutartines sandorio šalių teises turėtų būti apribotas iki būtino minimumo. Todėl bet kokie pertvarkymo institucijų nustatyti teisių nutraukti sutartį apribojimai turėtų būti taikomi tik krizių valdymo priemonėms arba įvykiams, tiesiogiai susijusiems su tokių priemonių taikymu. Todėl teisės nutraukti sutartį dėl bet kokių kitų įsipareigojimų nevykdymo, įskaitant garantinės įmokos nesumokėjimą ar nepateikimą, turėtų likti galioti;

(76) būtina užtikrinti, kad liktų galioti teisėti kapitalo rinkos susitarimai perduodant ne visą, bet dalį žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės turto, teisių ir įsipareigojimų. Todėl tikslinga nustatyti apsaugos priemones, kad būtų neleidžiama suskaidyti susietų įsipareigojimų arba susietų teisių ir sutarčių, įskaitant sutartis su ta pačia sandorio šalimi, kurioms taikomi užtikrinimo susitarimai, finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimai, įskaitymo susitarimai, baigiamosios užskaitos susitarimai ir struktūrizuoto finansavimo susitarimai. Kai taikomos šios apsaugos priemonės, pertvarkymo institucijos turėtų privalėti perduoti visas susietas sutartis pagal vieną saugomą susitarimą arba visas jas palikti likusiai žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės daliai. Tomis apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad nebūtų poveikio vertinant reguliuojamojo kapitalo pozicijas, kurioms taikomas užskaitos susitarimas Direktyvos 2009/138/EB tikslais;

(77) siekiant užtikrinti draudimo arba perdraudimo įmonės finansinį stabilumą, reikėtų įvesti moratoriumą draudėjų atsisakymo teisėms. Toks moratoriumas ir po jo atsiradęs atitinkamos įmonės finansinis stabilumas turėtų suteikti pertvarkymo institucijoms pakankamai laiko įvertinti tas įmones ir įvertinti, kokias pertvarkymo priemones reikėtų taikyti. Tokiu moratoriumu taip pat turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos draudėjams ir taip išvengiama galimo neigiamo finansinio poveikio tiems draudėjams, kurie nebūtų vieni pirmųjų, atsisakiusių savo draudimo liudijimų. Kadangi vienas iš pertvarkymo tikslų yra draudimo apsaugos tęstinumas, draudėjai turėtų toliau mokėti visus privalomus mokėjimus pagal atitinkamas draudimo ar perdraudimo sutartis, įskaitant anuitetų atveju;

(78) užtikrinant, kad pertvarkymo institucijos turėtų tas pačias pertvarkymo priemones ir įgaliojimus, bus lengviau koordinuoti veiksmus tarpvalstybinės grupės žlugimo atveju. Bet būtina imtis tolesnių veiksmų bendradarbiavimui skatinti ir neleisti imtis nedarnių nacionalinių veiksmų. Todėl siekiant susitarti dėl grupės pertvarkymo schemos pertvarkant grupės subjektus, turėtų būti reikalaujama, kad pertvarkymo institucijos konsultuotųsi tarpusavyje ir bendradarbiautų pertvarkymo kolegijose. Siekiant sukurti forumą diskusijoms ir tokiam susitarimui pasiekti, pertvarkymo kolegijos turėtų būti steigiamos remiantis esamomis priežiūros institucijų kolegijomis, į jas įtraukiant pertvarkymo institucijas ir dalyvaujant kompetentingoms ministerijoms, EIOPA ir, kai tikslinga, už draudimo garantijų sistemas atsakingoms institucijoms. Pertvarkymo kolegijos turėtų būti ne sprendimus priimantys organai, o platformos, palengvinančios nacionalinių institucijų sprendimų priėmimą, o bendrus sprendimus turėtų priimti atitinkamos nacionalinės institucijos;

(79) atsižvelgiant į reglamentavimo pokyčius reaguojant į pasaulinę finansų krizę, tos krizės metu įgytą patirtį ir šios direktyvos taikymą, Komisija, pasikonsultavusi su EIOPA, turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų įvertinamas minimalių bendrų standartų taikymo draudimo garantijų sistemoms Sąjungoje tinkamumas. Toje ataskaitoje turėtų būti bent jau: įvertinama dabartinė draudimo garantijų sistemų padėtis valstybėse narėse (draudimo apsaugos lygis, draudimo rūšys, priežastiniai veiksniai); aptariamos įvairios politikos galimybės, įskaitant draudimo garantijų sistemų naudojimą siekiant toliau naudoti arba likviduoti draudimo liudijimus, taip tinkamai atsižvelgiant į draudimo produktų skirtumus įvairiose valstybėse narėse; įvertinama būtinybė nustatyti ir, kai tinkama, išdėstyti būtinus veiksmus, kad visoje Sąjungoje būtų nustatytas minimalus bazinis draudimo garantijų sistemų lygis. Kai tikslinga, prie ataskaitos turėtų būti pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(80) pertvarkant tarpvalstybines grupes reikėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp, viena vertus, poreikio taikyti procedūras, kuriomis atsižvelgiama į situacijos kritiškumą ir sudaromos sąlygos laiku įgyvendinti veiksmingus ir teisingus sprendimus visai grupei, ir, kita vertus, būtinybės apsaugoti draudėjus, realiąją ekonomiką ir finansinį stabilumą visose valstybėse narėse, kuriose grupė veikia. Todėl skirtingos pertvarkymo institucijos turėtų pasidalyti savo nuomonėmis pertvarkymo kolegijoje, o visi grupės lygmens pertvarkymo institucijos siūlomi pertvarkymo veiksmai turėtų būti rengiami ir aptariami tarp skirtingų pertvarkymo institucijų, atsižvelgiant į grupės pertvarkymo planus. Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas priimti greitus ir bendrus sprendimus, kai tik įmanoma, pertvarkymo kolegijos taip pat turėtų atsižvelgti į visų valstybių narių, kuriose grupė vykdo veiklą, pertvarkymo institucijų nuomonę;

(81) grupės lygmens pertvarkymo institucijos pertvarkymo veiksmais visuomet reikėtų atsižvelgti į jų poveikį valstybių narių, kuriose grupė veikia, draudėjams, realiajai ekonomikai ir finansiniam stabilumui. Todėl valstybės narės, kurioje įsteigta patronuojamoji įmonė, pertvarkymo institucijos turėtų galėti kraštutiniu atveju ir tinkamai pagrįstais atvejais prieštarauti grupės lygmens pertvarkymo institucijos sprendimams, jei tos pertvarkymo institucijos mano, kad pertvarkymo veiksmai ir priemonės nėra tinkami dėl poreikio apsaugoti draudėjus, realiąją ekonomiką ir finansinį stabilumą toje valstybėje narėje arba dėl pareigų, kurias turi panašios įmonės toje valstybėje narėje;

(82) parengus grupės pertvarkymo schemą turėtų būti lengviau koordinuoti pertvarkymą – taip užtikrinama didesnė tikimybė pasiekti geriausią rezultatą visų grupės įmonių atžvilgiu. Todėl grupės lygmens pertvarkymo institucijos turėtų pasiūlyti grupės pertvarkymo schemas ir jas pateikti pertvarkymo kolegijai. Pertvarkymo institucijos, kurios nesutinka su grupės pertvarkymo schema arba nusprendžia imtis nepriklausomų pertvarkymo veiksmų, turėtų paaiškinti grupės lygmens pertvarkymo institucijai ir kitoms pertvarkymo institucijoms, kurioms taikoma grupės pertvarkymo schema, savo nesutikimo priežastis ir pranešti apie šias priežastis, taip pat pateikti išsamią informaciją apie bet kokius nepriklausomus pertvarkymo veiksmus, kurių jos ketina imtis. Visos pertvarkymo institucijos, nusprendusios nesilaikyti grupės pertvarkymo schemos, turėtų tinkamai apsvarstyti galimą tokio sprendimo poveikį draudėjams, realiajai ekonomikai ir finansiniam stabilumui valstybėse narėse, kuriose yra kitos pertvarkymo institucijos, ir galimus tokio sprendimo padarinius kitoms grupės dalims;

(83) siekiant užtikrinti koordinuotus grupės lygmens veiksmus, pertvarkymo institucijos turėtų būti paragintos pagal grupės pertvarkymo schemą taikyti tą pačią priemonę grupei priklausantiems subjektams, kurie atitinka pertvarkymo sąlygas. Todėl grupės lygmens pertvarkymo institucijos turėtų turėti įgaliojimus taikyti laikinos įmonės sukūrimo priemonę grupės lygmeniu, kad stabilizuotų visą grupę ir perduotų patronuojamųjų įmonių nuosavybę laikinai įmonei, siekdamos vėliau parduoti tokias patronuojamąsias įmones kaip paketą arba atskirai, kai rinkos sąlygos yra tinkamos. Be to, grupės lygmens pertvarkymo institucija turėtų turėti įgaliojimus patronuojančiosios įmonės lygmeniu taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonę;

(84) siekiant veiksmingai pertvarkyti tarptautiniu mastu veiklą vykdančias draudimo ir perdraudimo įmones ir grupes reikia, kad valstybių narių ir trečiųjų valstybių pertvarkymo institucijos bendradarbiautų. Šiuo tikslu, kai tai pateisinama dėl esamos situacijos, EIOPA turėtų būti suteikti įgaliojimai rengti ir sudaryti neprivalomus bendruosius bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų valstybių institucijomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnį. Dėl tos pačios priežasties nacionalinėms institucijoms turėtų būti leidžiama sudaryti dvišalius susitarimus su trečiųjų valstybių institucijomis pagal EIOPA bendruosius bendradarbiavimo susitarimus. Tokių dvišalių susitarimų plėtojimas turėtų užtikrinti veiksmingą planavimą, sprendimų priėmimą ir koordinavimą tokių tarptautiniu mastu veikiančių draudimo ir perdraudimo įmonių atžvilgiu. Siekiant sudaryti vienodas sąlygas, tokie dvišaliai susitarimai turėtų būti abipusiai, o pertvarkymo institucijos turėtų pripažinti ir vykdyti viena kitos procedūras, išskyrus atvejus, kai taikoma kokia nors išimtis, leidžianti atsisakyti pripažinti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras;

(85) pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas reikalingas tiek dėl Sąjungos arba trečiųjų valstybių grupių patronuojamųjų įmonių, tiek dėl Sąjungos arba trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų. Trečiųjų valstybių grupių patronuojamosios įmonės yra įmonės, įsteigtos Sąjungoje, kurioms dėl to visapusiškai taikoma Sąjungos teisė, įskaitant bet kokių pertvarkymo priemonių taikymą. Vis dėlto būtina, kad valstybės narės išsaugotų teisę veikti draudimo ir perdraudimo įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra trečiosiose valstybėse, filialų atžvilgiu, kai filialui skirtų trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir taikymas sukeltų pavojų realiajai ekonomikai ar finansiniam stabilumui Sąjungoje arba kai Sąjungos draudėjams nebūtų užtikrintas tokių pačių sąlygų kaip trečiosios valstybės draudėjams taikymas. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų turėti teisę, pasikonsultavusios su savo pertvarkymo institucijomis, atsisakyti pripažinti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras;

(86) šios direktyvos įgyvendinimas neturėtų užkirsti kelio nacionalinėms draudimo garantijų sistemoms veikti kartu su gaivinimo ir pertvarkymo sistema, neatsižvelgiant į nacionalinių draudimo garantijų sistemų finansavimo šaltinį. Pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų naudojimas draudimo ar perdraudimo įmonei neturėtų trukdyti draudėjams, naudos gavėjams ir kitoms suinteresuotosioms šalims gauti kompensacijų pagal šias nacionalines draudimo garantijų sistemas;

(87) EIOPA turėtų skatinti pertvarkymo institucijų praktikos konvergenciją gairėmis, paskelbtomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį. Konkrečiau, EIOPA turėtų nurodyti visus šiuos dalykus: a) tolesnę informaciją dėl supaprastintų reikalavimų taikymo tam tikroms įmonėms kriterijų; b) prevencinio gaivinimo planų scenarijų spektrą ir būtiniausių kokybinių ir kiekybinių rodiklių sąrašą; c) ypatingos svarbos funkcijų nustatymo kriterijus; d) sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo tolesnius klausimus ir kriterijus; e) išsamią informaciją apie priemones, skirtas sėkmingo pertvarkymo galimybės kliūtims įveikti arba pašalinti, ir aplinkybes, kuriomis kiekviena priemonė gali būti taikoma, ir f) kaip informacija turėtų būti pateikiama apibendrinta ar kolektyvine forma, kad būtų laikomasi konfidencialumo reikalavimų.

(88) finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos užtikrinti nuoseklų derinimą ir tinkamą draudėjų, investuotojų ir vartotojų apsaugą visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EIOPA, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga;

(89) kai tai numatyta šioje direktyvoje, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnių, Komisija turėtų priimti EIOPA parengtus techninių reguliavimo standartų projektus priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, kad būtų nustatyti šie elementai: a) kriterijai, pagal kuriuos įmonei taikomas prevencinio gaivinimo planavimas, metodai, naudotini nustatant rinkos dalis gaivinimo planavimo tikslais, ir informacija, kuri turi būti pateikta prevencinio gaivinimo planuose; b) pertvarkymo planų turinys ir grupių pertvarkymo planų turinys; c) įvairūs vertinimo elementai, įskaitant aplinkybes, kuriomis asmuo laikomas nepriklausomu vertinimo atlikimo tikslais, turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo pertvarkymo kontekste metodiką, skirtingų vertinimų atskyrimą, papildomų nuostolių rezervo, įtrauktino į preliminarius vertinimus, skaičiavimo metodiką, įsipareigojimų, atsirandančių dėl išvestinių finansinių priemonių, vertinimo metodiką bei principus ir skirtingų sąlygų vertinimo atlikimo metodiką; d) sutarties sąlygų, įtrauktinų į finansines sutartis, kurias reglamentuoja trečiosios valstybės teisė, turinys; e) pertvarkymo kolegijų veikimas. Kai tai numatyta šioje direktyvoje, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnio, Komisija turėtų priimti EIOPA parengtus techninių įgyvendinimo standartų projektus priimdama įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį, kad būtų nustatytos informacijos teikimo pertvarkymo planų ir draudimo ar perdraudimo įmonės bendradarbiavimo tikslais procedūros, tos informacijos turinys ir būtiniausias standartinių tos informacijos teikimo formų bei šablonų rinkinys;

(90) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/25/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/36/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1132 pateikiamos taisyklės dėl įmonių, kurios patenka į šių direktyvų taikymo sritį, akcininkų ir kreditorių apsaugos. Kai pertvarkymo institucijoms reikia veikti skubiai, tos taisyklės galėtų kliudyti pertvarkymo institucijoms veiksmingai vykdyti pertvarkymo veiksmus ir taikyti pertvarkymo priemones bei naudotis pertvarkymo įgaliojimais. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/23 nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos ir veiksmams, kurių imamasi vykdant draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymą. Siekiant suinteresuotiesiems subjektams užtikrinti didžiausią teisinį tikrumą, tokios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti aiškiai išdėstytos, ribotos ir taikomos tik viešojo intereso tikslais ir kai yra įvykdytos pertvarkymo proceso pradžios sąlygos;

(91) siekiant užtikrinti tinkamą dalijimąsi informacija ir visų susijusių institucijų prieigą prie jos, būtina užtikrinti, kad pertvarkymo institucijoms būtų atstovaujama visuose atitinkamuose forumuose ir kad EIOPA naudotųsi ekspertinėmis žiniomis, reikalingomis su draudimo ir perdraudimo įmonių gaivinimu ir pertvarkymu susijusioms užduotims atlikti. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad pertvarkymo institucijos būtų paskirtos kompetentingomis institucijomis, kaip nurodyta tame reglamente. Toks pertvarkymo institucijų ir kompetentingų institucijų sulyginimas atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 25 straipsnį EIOPA priskirtas funkcijas prisidėti ir aktyviai dalyvauti rengiant ir koordinuojant gaivinimo ir pertvarkymo planus;

(92) būtina užtikrinti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės, asmenys, kurie veiksmingai kontroliuoja jų veiklą, ir jų administracinis, valdymo ar priežiūros organas vykdytų savo pareigas, susijusias su tokių įmonių pertvarkymu. Taip pat svarbu užtikrinti, kad šioms įmonėms, asmenims, kurie veiksmingai kontroliuoja jų veiklą, ir jų administraciniam, valdymo ar priežiūros organui visoje Sąjungoje būtų taikomos panašios sąlygos. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės numatytų administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Tokios administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus dėl subjektų, kuriems taikoma administracinė sankcija arba kita administracinė priemonė, kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant administracinę sankciją arba kitą administracinę priemonę, administracinių sankcijų arba kitų administracinių priemonių skelbimo, pagrindinių įgaliojimų taikyti sankcijas ir administracinių baudų dydžių. EIOPA, laikydamasi griežtų profesinės paslapties saugojimo reikalavimų, turėtų administruoti centrinę visų administracinių sankcijų arba kitų administracinių priemonių ir informacijos apie skundus, apie kurias jai pranešė priežiūros institucijos ir pertvarkymo institucijos, duomenų bazę;

(93) iš valstybių narių neturėtų būti reikalaujama nustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ar kitų administracinių priemonių už šios direktyvos pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Vis dėlto už pažeidimus taikant ne administracines sankcijas ar kitas administracines priemones, o baudžiamąsias sankcijas, neturėtų sumažėti arba būti kitaip paveikta pertvarkymo institucijų ir priežiūros institucijų galimybė laiku bendradarbiauti, susipažinti su informacija ar ja keistis su kitų valstybių narių pertvarkymo institucijomis ir priežiūros institucijomis, be kita ko, po to, kai kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn atitinkamų pažeidimų atvejais;

(94) kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. suderinti draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo taisykles ir procesus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl įmonių žlugimo poveikio visoje Sąjungos jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(95) priimdamos sprendimus ar imdamosi veiksmų pagal šią direktyvą priežiūros institucijos ir pertvarkymo institucijos turėtų visada tinkamai atsižvelgti į savo sprendimų ir veiksmų poveikį draudėjams, realiajai ekonomikai ir finansiniam stabilumui kitose valstybėse narėse, taip pat turėtų apsvarstyti bet kurios patronuojamosios įmonės arba tarpvalstybinės veiklos svarbą valstybės narės, kurioje tokia patronuojamoji įmonė yra įsteigta ar veikla yra vykdoma, draudėjams, finansų sektoriui ir ekonomikai ir tai atlikti net tokiais atvejais, kai atitinkama patronuojamoji įmonė arba tarpvalstybinė veikla neturi didelės reikšmės grupei;

(96) praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija, remdamasi įgyta patirtimi ir pasikonsultavusi su EIOPA, turėtų išsamiau įvertinti ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, daugiausia dėmesio skirdama tam tikriems šios direktyvos taikymo aspektams,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR PERTVARKYMO INSTITUCIJŲ PASKYRIMAS

1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis

1. Šia direktyva nustatomos taisyklės ir procedūros, susijusios su toliau nurodytų subjektų gaivinimu ir pertvarkymu: Be to, šia direktyva nustatomos taisyklės ir procedūros, susijusios su esminių paslaugų teikėjais, kai atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė pertvarkoma. Nustatydamos ir taikydamos šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus ir taikydamos įvairias turimas priemones pirmoje arba antroje pastraipoje nurodyto subjekto atžvilgiu, pertvarkymo institucijos ir priežiūros institucijos atsižvelgia į to subjekto veiklos pobūdį, jo akcijų paketo struktūrą, teisinę formą, rizikos profilį, dydį, teisinį statusą ir tarpusavio sąsajas su kitomis įstaigomis arba apskritai su finansų sistema, taip pat į subjekto veiklos mastą ir sudėtingumą.

1. a)

Sąjungoje įsteigtų draudimo ir perdraudimo įmonių, kurioms taikomas Direktyvos 2009/138/EB 2 straipsnis;

b)

Sąjungoje įsteigtų patronuojančiųjų draudimo ir perdraudimo įmonių;

c)

Sąjungoje įsteigtų draudimo kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų bendrovių;

d)

valstybėje narėje veikiančių patronuojančiųjų draudimo kontroliuojančiųjų bendrovių ir patronuojančiųjų mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų bendrovių;

e)

Sąjungos patronuojančiųjų draudimo kontroliuojančiųjų bendrovių ir Sąjungos patronuojančiųjų mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų bendrovių;

f)

draudimo ir perdraudimo įmonių filialų, įsteigtų trečiojoje valstybėje ir atitinkančių 75–80 straipsniuose nustatytas sąlygas.

2. Valstybės narės gali priimti arba toliau taikyti taisykles, kurios yra griežtesnės nei nustatyta šioje direktyvoje ir remiantis šia direktyva priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose, arba tas taisykles papildo, jei tos taisyklės yra bendro taikymo ir jomis neprieštaraujama šiai direktyvai ir ja remiantis priimtiems deleguotiesiems ir įgyvendinimo aktams.

2 straipsnis Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) pertvarkymas – pertvarkymo priemonės arba 26 straipsnio 7 dalyje nurodytos priemonės taikymas siekiant vieno ar daugiau 18 straipsnio 2 dalyje nurodytų pertvarkymo tikslų;

2) draudimo įmonė – draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 punkte;

3) perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 punkte;

4) draudimo kontroliuojančioji bendrovė – draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies f punkte;

5) mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė – mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 punkte;

6) patronuojančioji draudimo kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, įsteigta valstybėje narėje, kuri nėra draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, gavusios leidimą arba įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

7) Sąjungos patronuojančioji draudimo kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji draudimo kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, kuri nėra draudimo ar perdraudimo įmonės, kitos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, gavusios leidimą arba įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

8) patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri yra įsteigta valstybėje narėje ir pati nėra draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, gavusios leidimą arba įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

9) Sąjungos patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė – patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, kuri nėra įmonės, gavusios leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

10) grupė – grupė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies c punkte;

11) pertvarkymo tikslai – pertvarkymo tikslai, nurodyti 18 straipsnio 2 dalyje;

12) pertvarkymo institucija – institucija, valstybės narės paskirta pagal 3 straipsnį;

13) priežiūros institucija – priežiūros institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 10 punkte;

14) pertvarkymo priemonė – pertvarkymo priemonė, nurodyta 26 straipsnio 3 dalyje;

15) pertvarkymo įgaliojimai – įgaliojimai, nurodyti 42–54 straipsniuose;

16) kompetentingos ministerijos – valstybių narių finansų ministerijos arba kitos ministerijos, pagal nacionalinę kompetenciją atsakingos už ekonomikos, finansų ir biudžeto nacionalinio lygmens sprendimus ir paskirtos pagal 3 straipsnio 7 dalį;

17) vyresnioji vadovybė – asmuo arba asmenys, faktiškai vadovaujantys įmonei ir atsakingi bei atskaitingi administraciniam, valdymo ar priežiūros organui už kasdienį įmonės valdymą;

18) tarpvalstybinė grupė – grupė, kurios subjektai yra įsteigti daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

19) nepaprastoji viešoji finansinė parama – valstybės pagalba, kaip tai suprantama SESV 107 straipsnio 1 dalyje, arba bet kuri kita viršvalstybinio lygmens viešoji finansinė parama, kuri būtų laikoma valstybės pagalba, jei būtų teikiama nacionaliniu lygmeniu, kuri yra teikiama 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto arba grupės, kuriai priklauso toks subjektas, gyvybingumui, likvidumui arba mokumui išsaugoti arba atkurti;

20) grupės subjektas – grupei priklausantis juridinis asmuo;

21) grupės priežiūros institucija – grupės priežiūros institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies d punkte;

22) prevencinio gaivinimo planas – pagal 5 straipsnį parengtas ir prižiūrimas prevencinio gaivinimo planas;

23) grupės prevencinio gaivinimo planas – pagal 7 straipsnį parengtas ir prižiūrimas grupės prevencinio gaivinimo planas;

24) reikšminga tarpvalstybinė veikla – reikšminga tarpvalstybinė veikla, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 152aa straipsnio 1 dalyje;

25) ypatingos svarbos funkcijos – draudimo ar perdraudimo įmonės trečiosioms šalims vykdoma veikla, paslaugos ar operacijos, kurių negalima pakeisti per pagrįstą laiką ar patiriant pagrįstas išlaidas ir kurių draudimo ar perdraudimo įmonei nepajėgiant vykdyti finansų sistema arba realioji ekonomika vienoje ar daugiau valstybių narių galėtų patirti reikšmingą poveikį, įskaitant, visų pirma, poveikį, kylantį dėl pasekmių daugelio draudėjų, naudos gavėjų ar žalą patyrusių šalių socialinei gerovei arba dėl sisteminio sutrikimo arba bendro pasitikėjimo draudimo paslaugų teikimu praradimo;

26) pagrindinės verslo linijos – verslo linijos ir susijusios paslaugos, kurios yra esminiai draudimo ar perdraudimo įmonės arba grupės, kuriai draudimo ar perdraudimo įmonė priklauso, pajamų, pelno ar franšizės vertės šaltiniai;

27) finansavimo struktūra – valstybės narės pagal 81 straipsnį nustatyta priemonė, kuria siekiama užtikrinti, kad pertvarkymo institucija veiksmingai taikytų pertvarkymo priemones ir veiksmingai naudotųsi pertvarkymo įgaliojimais;

28) nuosavos lėšos – nuosavos lėšos, kaip nustatyta Direktyvos 2009/138/EB 87 straipsnyje;

29) pertvarkymo veiksmai – sprendimas pradėti 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto pertvarkymą pagal 19 ar 20 straipsnį, pertvarkymo priemonės taikymas arba naudojimasis vienu ar daugiau pertvarkymo įgaliojimų;

30) pertvarkymo planas – pagal 9 straipsnį parengtas draudimo ar perdraudimo įmonės pertvarkymo planas;

31) grupės pertvarkymas – viena iš toliau nurodytų priemonių:

31) a)

pertvarkymo veiksmai patronuojančiosios įmonės arba draudimo ar perdraudimo įmonės, kuriai taikoma grupės priežiūra, lygmeniu arba

b)

pertvarkymo priemonių taikymo ir pertvarkymo institucijų naudojimosi pertvarkymo įgaliojimais grupės subjektų atžvilgiu koordinavimas;

32) grupės pertvarkymo planas – grupės pertvarkymo planas, parengtas pagal 10 ir 11 straipsnius;

33) grupės lygmens pertvarkymo institucija – pertvarkymo institucija valstybėje narėje, kurioje yra grupės priežiūros institucija;

34) grupės pertvarkymo schema – grupės pertvarkymui skirtas planas, parengtas pagal 73 straipsnį;

35) pertvarkymo kolegija – pagal 70 straipsnį įsteigta kolegija;

36) Europos pertvarkymo kolegija – pagal 71 straipsnį įsteigta kolegija;

37) mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji bendrovė – mišrią veiklą vykdanti draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies g punkte;

38) įprastinė bankroto byla – kolektyvinė bankroto byla, pagal kurią parduodamas visas skolininko turtas arba jo dalis ir paskiriamas likvidatorius arba administratorius ir kuri paprastai pagal nacionalinę teisę keliama draudimo ir perdraudimo įmonėms ir taikoma tik toms įmonėms arba apskritai bet kokiam fiziniam arba juridiniam asmeniui;

39) skolos priemonės – obligacijos ir kitos pervestinos skolos, priemonės, kuriomis sukuriama arba pripažįstama skola ir priemonės, suteikiančios teisę įgyti skolos priemones;

40) draudimo išmokos – draudimo kreditiniai reikalavimai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 268 straipsnio 1 dalies g punkte;

41) patronuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 15 punkte;

42) Sąjungos valstybės pagalbos sistema – sistema, nustatyta SESV 107, 108 bei 109 straipsniais ir reglamentais, taip pat visais Sąjungos teisės aktais, įskaitant gaires, komunikatus ir pranešimus, priimtais pagal SESV 108 straipsnio 4 dalį arba 109 straipsnį;

43) likvidavimas – 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto turto realizavimas;

44) turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonė – mechanizmas, reikalingas, kad pagal 30 straipsnį pertvarkymo institucija atliktų pertvarkomos įmonės turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą turto ir įsipareigojimų valdymo įmonei;

45) turto ir įsipareigojimų valdymo įmonė – juridinis asmuo, atitinkantis 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

46) nurašymo arba konvertavimo priemonė – mechanizmas, reikalingas, kad pagal 35 straipsnį pertvarkymo institucija pasinaudotų pertvarkomos įmonės įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais;

47) verslo pardavimo priemonė – mechanizmas, reikalingas, kad pagal 31 straipsnį pertvarkymo institucija atliktų pertvarkomos įmonės išleistų akcijų ar kitų nuosavybės priemonių arba pertvarkomos įmonės turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą pirkėjui, kuris nėra laikina įmonė;

48) laikina įmonė – juridinis asmuo, atitinkantis 32 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

49) laikinos įmonės sukūrimo priemonė – mechanizmas, reikalingas, kad pagal 32 straipsnį laikinai įmonei būtų perduodamos pertvarkomos įmonės išleistos akcijos arba kitos nuosavybės priemonės arba pertvarkomos įmonės turtas, teisės ar įsipareigojimai;

50) laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė – mechanizmas, reikalingas, kad pagal 27 straipsnį pertvarkomai įmonei būtų draudžiama sudaryti naujas draudimo ar perdraudimo sutartis ir jos veikla būtų apribota tik esamo portfelio administravimu, kol jos veikla bus nutraukta ir įmonė bus likviduota keliant įprastinę bankroto bylą;

51) nuosavybės priemonės – akcijos, kitos priemonės, kuriomis suteikiama nuosavybė, priemonės, kurias galima konvertuoti į akcijas ar kitas nuosavybės priemones arba kurios suteikia teisę jų įsigyti, ir priemonės, sudarančios akcijų ar kitų nuosavybės priemonių paketą;

52) akcininkas – nuosavybės priemonių turėtojas;

53) perdavimo įgaliojimai – 42 straipsnio 1 dalies e arba f punkte nurodyti įgaliojimai pertvarkomos įmonės akcijas, kitas nuosavybės priemones, skolos priemones, turtą, teises ar įsipareigojimus arba bet kokį jų derinį perduoti gavėjui;

54) pagrindinė sandorio šalis (PSŠ) – PSŠ, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte;

55) išvestinė finansinė priemonė – išvestinė finansinė priemonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 5 punkte;

56) nurašymo arba konvertavimo įgaliojimai – 35 straipsnio 2 dalyje ir 42 straipsnio 1 dalies g–k punktuose nurodyti įgaliojimai;

57) užtikrintasis įsipareigojimas – įsipareigojimas, kai kreditoriaus teisė į mokėjimą arba kitų pareigų vykdymas užtikrinami suvaržymu, įkeitimu ar sulaikymo teise arba finansinio užtikrinimo susitarimais, įskaitant įsipareigojimus, atsirandančius dėl atpirkimo sandorių ir kitų finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimų;

58) 1 lygio priemonės – pagrindinių nuosavų lėšų elementai, atitinkantys Direktyvos 2009/138/EB 94 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

59) 2 lygio priemonės – pagrindinių ir papildomų nuosavų lėšų elementai, atitinkantys Direktyvos 2009/138/EB 94 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas;

60) 3 lygio priemonės – pagrindinių ir papildomų nuosavų lėšų elementai, atitinkantys Direktyvos 2009/138/EB 94 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas;

61) tinkami įsipareigojimai – įsipareigojimai ir kapitalo priemonės, kurie nėra priskiriami 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto 1, 2 ar 3 lygio priemonėms ir kurie nėra išbraukti iš nurašymo arba konvertavimo priemonės taikymo srities pagal 35 straipsnio 5–8 dalis;

62) draudimo garantijų sistema – valstybės narės oficialiai pripažinta sistema, finansuojama iš draudimo ar perdraudimo įmonių arba draudėjų įnašų, garantuojanti reikalavimus atitinkančių draudimo išmokų visišką arba dalinį išmokėjimą reikalavimus atitinkantiems draudėjams, apdraustosioms šalims ir naudos gavėjams arba užtikrinanti draudimo liudijimų tolesnį galiojimą, kai draudimo įmonė yra nepajėgi arba gali tapti nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų ir pareigų, kylančių iš draudimo sutarčių;

63) atitinkamos kapitalo priemonės – 1 lygio, 2 lygio arba 3 lygio priemonės;

64) konvertavimo kursas – koeficientas, pagal kurį nustatomas akcijų ar kitų nuosavybės priemonių, į kurias bus konvertuojamas konkrečios klasės įsipareigojimas, skaičius nurodant arba vienintelę tos klasės priemonę, arba tam tikrą skolinio reikalavimo vertės vienetą;

65) poveikį patiriantis kreditorius – kreditorius, kurio reikalavimas susijęs su įsipareigojimu, kuris sumažintas arba konvertuotas į akcijas ar kitas nuosavybės priemones pasinaudojant nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais taikant nurašymo arba konvertavimo priemonę;

66) gavėjas – subjektas, kuriam iš pertvarkomos įmonės perduodamos akcijos, kitos nuosavybės priemonės, skolos priemonės, turtas, teisės arba įsipareigojimai ar bet kokie tų elementų deriniai;

67) darbo diena – bet kuri diena, išskyrus šeštadienius, sekmadienius ir visas dienas, kurios yra nedarbo dienos atitinkamoje valstybėje narėje;

68) teisė nutraukti sutartį – teisė nutraukti sutartį, teisė paankstinti, užbaigti, įskaityti arba užskaityti įsipareigojimus arba visos panašios nuostatos, kuriomis sustabdomas, keičiamas arba panaikinamas sutarties šalies įsipareigojimas, arba nuostata, dėl kurios neatsiranda pareiga pagal sutartį, nors kitomis aplinkybėmis ji atsirastų;

69) pertvarkoma įmonė – bet kuris iš 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytų subjektų, kuriam taikomi pertvarkymo veiksmai;

70) pagrindinė patronuojančioji įmonė – grupės, kuriai taikoma grupės priežiūra pagal Direktyvos 2009/138/EB 213 straipsnio 2 dalies a arba b punktą, patronuojančioji įmonė valstybėje narėje, kuri nėra kitos draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, turinčios leidimą ir įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

71) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė – trečiosios šalies draudimo įmonė arba trečiosios šalies perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 3 ir 6 punktuose;

72) trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros – veiksmai, kuriais pagal trečiosios valstybės teisės aktus valdomas trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės ar trečiosios valstybės patronuojančiosios įmonės žlugimas ir kurie pagal tikslus ir tikėtinus rezultatus prilygsta pertvarkymo veiksmams pagal šią direktyvą;

73) trečiosios valstybės įmonės Sąjungos filialas – trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas, esantis valstybėje narėje;

74) atitinkama trečiosios valstybės institucija – trečiosios valstybės institucija, atsakinga už funkcijų, prilygstančių pertvarkymo institucijų ar kompetentingų institucijų funkcijoms pagal šią direktyvą, vykdymą;

75) finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimas – susitarimas dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte;

76) užskaitos susitarimas – susitarimas, pagal kurį keletas reikalavimų ar įsipareigojimų gali būti konvertuoti į vieną grynąjį reikalavimą, įskaitant baigiamosios užskaitos susitarimus, pagal kuriuos įvykus priverstinio vykdymo įvykiui (nesvarbu, kaip ar kur apibrėžtam) šalių pareigos būtų paankstintos taip, kad būtų vykdytinos nedelsiant arba nutraukiamos, ir bet kokiu atveju konvertuojamos į vieną grynąjį reikalavimą arba pakeičiamos tokiu reikalavimu, įskaitant tarpusavio užskaitas suėjus terminui, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies n punkto i papunktyje, ir tarpuskaitą, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio k punkte;

77) įskaitymo susitarimas – susitarimas, pagal kurį du ar daugiau reikalavimų ar įsipareigojimų, kuriuos vienas kitam turi įvykdyti pertvarkoma įmonė ir sandorio šalis, gali būti įskaityti vienas kito atžvilgiu;

78) finansinės sutartys – finansinės sutartys, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 100 punkte;

79) krizių prevencijos priemonė – naudojimasis įgaliojimais siekiant įpareigoti įmonę pašalinti atsigavimui trukdančius trūkumus ar kliūtis pagal šios direktyvos 6 straipsnio 5 dalį, naudojimasis įgaliojimais siekiant įveikti ar pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis pagal šios direktyvos 15 arba 16 straipsnį, bet kurių priemonių taikymas pagal Direktyvos 2009/138/EB 137 straipsnį, 138 straipsnio 3 ir 5 dalis, 139 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnį ir prevencinės priemonės taikymas pagal Direktyvos 2009/138/EB 141 straipsnį;

80) krizių valdymo priemonė – pertvarkymo veiksmai, specialiojo valdytojo paskyrimas pagal 44 straipsnį arba asmens paskyrimas pagal 54 straipsnio 1 dalį;

81) paskirta nacionalinė makrolygio rizikos ribojimo institucija – institucija, kuriai patikėta vykdyti makrolygio rizikos ribojimo politiką, kaip nurodyta 2011 m. gruodžio 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijos dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje (ESRV/2011/3) Rekomendacijoje B1;

82) reguliuojama rinka – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;

83) kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

84) investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

85) mažoji ir nesudėtinga įmonė – mažoji ir nesudėtinga įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 10a punkte;

86) esminių paslaugų teikėjas – subjektas, tiekiantis prekes ar teikiantis paslaugas, tokias kaip IT paslaugos, komunalinės paslaugos ir patalpų nuoma, tvarkymas ir priežiūra, kurių reikia draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos vykdymo tęstinumui išlaikyti arba kurių reikia draudimo apsaugos tęstinumui užtikrinti, ir kuris priklauso tai pačiai grupei kaip ir ta įmonė;

87) patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 16 punkte;

88) Sąjungos patronuojamoji įmonė – draudimo ar perdraudimo įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra valstybėje narėje ir kuri yra trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės arba trečiosios valstybės patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;

89) filialas – filialas, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 11 punkte;

90) administracinis, valdymo ar priežiūros organas – administracinis, valdymo ar priežiūros organas, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 1 straipsnio 43 punkte;

91) finansų konglomeratas – finansų konglomeratas, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 14 dalyje.

3 straipsnis Pertvarkymo institucijų ir kompetentingų ministerijų skyrimas

1. Kiekviena valstybė narė skiria vieną ar išimties tvarka daugiau pertvarkymo institucijų, įgaliotų taikyti pertvarkymo priemones ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais.

2. Pertvarkymo institucijų funkcijas atlieka nacionaliniai centriniai bankai, kompetentingos ministerijos, viešojo administravimo institucijos arba institucijos, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.

3. Kai pertvarkymo institucijai yra pavestos kitos funkcijos, įskaitant priežiūros funkcijas, turi būti nustatytos tinkamos struktūrinės priemonės, kad būtų išvengta pertvarkymo institucijai pagal šią direktyvą pavestų funkcijų ir priežiūros ar kitų funkcijų interesų konfliktų, nedarant poveikio keitimosi informacija ir bendradarbiavimo pareigoms, kaip reikalaujama pagal 6 dalį. Valstybės narės užtikrina, kad tomis priemonėmis būtų užtikrinamas veiksmingas veiklos nepriklausomumas, įskaitant pertvarkymo institucijos atskirus darbuotojus, atskaitomybės ryšius ir sprendimų priėmimo procesus, nuo bet kokių priežiūros ar kitų tos pertvarkymo institucijos funkcijų.

4. 3 dalyje išdėstyti reikalavimai nekliudo:

4. a)

atskaitomybės ryšių susiejimui aukščiausiu arba vyresniosios vadovybės kelias funkcijas ar institucijas apimančios organizacijos lygmeniu;

b)

tam, kad vykdant pertvarkymo funkciją ir kitas funkcijas, įskaitant priežiūros funkcijas, iš anksto nustatytomis sąlygomis, susidūrus su laikinu darbo krūvio padidėjimu būtų dalijamasi darbuotojais, ar tam, kad pertvarkymo institucija galėtų naudotis darbuotojų, kuriais dalijamasi, ekspertinėmis žiniomis.

5. Pertvarkymo institucijos priima ir viešai paskelbia vidaus taisykles, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams laikantis 3 ir 4 dalyse išdėstytų reikalavimų, įskaitant taisykles dėl profesinės paslapties ir dėl skirtingas funkcijas vykdančių padalinių keitimosi informacija.

6. Valstybės narės reikalauja, kad priežiūros ir pertvarkymo funkcijas vykdančios institucijos ir asmenys, vykdantys tas funkcijas tų institucijų vardu, glaudžiai bendradarbiautų rengdami, planuodami ir taikydami pertvarkymo sprendimus tiek tuo atveju, kai pertvarkymo institucija ir priežiūros institucija yra atskiri subjektai, tiek tuo atveju, kai tas funkcijas vykdo tas pats subjektas.

7. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ministeriją kaip kompetentingą ministeriją pagal šią direktyvą. Kai aktualu, valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtas tinkamas koordinavimo su kitomis susijusiomis ministerijomis mechanizmas.

8. Kai valstybės narės pertvarkymo institucija nėra kompetentinga ministerija, pertvarkymo institucija nepagrįstai nedelsdama informuoja kompetentingą ministeriją apie pagal šią direktyvą priimtus sprendimus ir, jei nacionalinės teisės aktuose nenustatyta kitaip, neįgyvendina jokių sprendimų, kurie turi tiesioginį fiskalinį poveikį, negavusi tos kompetentingos ministerijos patvirtinimo.

9. Kai valstybė narė paskiria daugiau nei vieną pertvarkymo instituciją, ji Komisijai ir EIOPA pateikia visapusiškai pagrįstą pranešimą apie šio sprendimo priežastis ir aiškiai paskirsto funkcijas ir atsakomybės sritis tarp tų institucijų, užtikrina pakankamą jų veiklos koordinavimą ir paskiria vieną instituciją kaip kontaktinę instituciją bendradarbiaujant ir koordinuojant veiklą su atitinkamomis kitų valstybių narių institucijomis.

10. Valstybės narės praneša EIOPA apie paskirtą nacionalinę instituciją ar institucijas ir, kai aktualu, apie kontaktinę instituciją bei aprašo jų konkrečias funkcijas ir atsakomybės sritis. EIOPA skelbia šių pertvarkymo institucijų ir kontaktinių institucijų sąrašą.

11. Nedarant poveikio 67 straipsniui, valstybės narės gali apriboti pertvarkymo institucijos, priežiūros institucijos ir jų atitinkamų darbuotojų atsakomybę pagal nacionalinę teisę už jų veiksmus ir neveikimą vykdant jų funkcijas pagal šią direktyvą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS PASIRENGIMAS I SKYRIUS Prevencinio gaivinimo planavimas ir pertvarkymo planavimas

1 skirsnis Bendrosios nuostatos

4 straipsnis Supaprastinti reikalavimai tam tikroms įmonėms

1. Atsižvelgdamos į galimą draudimo ar perdraudimo įmonės žlugimo poveikį dėl jos verslo pobūdžio, akcijų paketo struktūros, teisinės formos, rizikos profilio, dydžio ir teisinio statuso, ryšių su kitomis reguliuojamomis įmonėmis arba finansų sistema apskritai, jos veiklos apimties ir sudėtingumo, ir tai, ar jos žlugimas ir vėlesnis likvidavimas keliant įprastinę bankroto bylą turėtų didelių neigiamų pasekmių finansų rinkoms, kitoms įmonėms, draudėjams, finansavimo sąlygoms arba visai ekonomikai, valstybės narės užtikrina, kad priežiūros ir pertvarkymo institucijos nustatytų, ar tam tikroms draudimo ir perdraudimo įmonėms ir grupėms gali būti taikomi supaprastinti reikalavimai, susiję su:

1. a)

5–8 straipsniuose numatytų prevencinio gaivinimo planų ir 9–12 straipsniuose numatytų pertvarkymo planų turiniu ir detalėmis;

b)

data, iki kurios turi būti parengti pirmieji prevencinio gaivinimo ir pertvarkymo planai, prevencinio gaivinimo ir pertvarkymo planų atnaujinimo dažnumu, kuris gali neviršyti dažnumo, nurodyto 5 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje ir 11 straipsnio 3 dalyje;

c)

5 straipsnio 6 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos, kurios reikalaujama iš įmonių, turiniu ir išsamumu;

d)

13 ir 14 straipsniuose nurodyto pertvarkymo galimybių įvertinimo išsamumo lygiu.

2. EIOPA ne vėliau kaip 2027 m. liepos 29 d. paskelbia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį, kad patikslintų šio straipsnio 1 dalies įžanginėje dalyje nurodytus kriterijus.

3. Valstybės narės reikalauja, kad atitinkamai priežiūros institucijos arba pertvarkymo institucijos kasmet ir atskirai apie kiekvieną valstybę narę pateiktų EIOPA visą šią informaciją:

3. a)

draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių, kurioms taikomas prevencinio gaivinimo planavimas ir pertvarkymo planavimas pagal 5, 7, 9 ir 10 straipsnius, skaičių;

b)

draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių, kurioms taikomi 1 dalyje nurodyti supaprastinti reikalavimai, skaičių;

c)

kiekybinę informaciją apie 1 dalies įžanginėje dalyje nurodytų kriterijų taikymą;

d)

pagal 1 dalies įžanginėje dalyje nurodytus kriterijus taikomų supaprastintų reikalavimų aprašymą, palyginti su nesupaprastintomis pareigomis, ir draudimo ir perdraudimo įmonių kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimtį, įvertinamą kaip valstybių narių draudimo ir perdraudimo įmonių ar visų grupių, jei taikytina, atitinkamai kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto bendros apimties procentinę dalį.

4. EIOPA kasmet viešai apie kiekvieną valstybę narę atskirai skelbia 3 dalies a–d punktuose nurodytą informaciją kartu su bet kokių skirtumų, susijusių su 1 dalies įgyvendinimu nacionaliniu lygmeniu, vertinimu.

2 skirsnis Prevencinio gaivinimo planai

5 straipsnis Prevencinio gaivinimo planai

1. Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios nepriklauso grupei, kuriai taikomas prevencinio gaivinimo planavimas pagal 7 straipsnį, ir kurios atitinka šio straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytus kriterijus, parengtų ir nuolat atnaujintų prevencinio gaivinimo planą. Tame prevencinio gaivinimo plane numatomos priemonės, kurių turi imtis atitinkama įmonė, kad atkurtų savo finansinę būklę, jei ji yra labai pablogėjusi. Prevencinio gaivinimo planų rengimas, atnaujinimas ir taikymas yra laikomas valdymo sistemos, kaip tai suprantama Direktyvos 2009/138/EB 41 straipsnyje, dalimi.

2. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucija draudimo ir perdraudimo įmonėms taikytų prevencinio gaivinimo planavimo reikalavimus, atsižvelgdama į jų dydį, verslo modelį, rizikos profilį, tarpusavio sąsajas ir pakeičiamumą, jų svarbą valstybių narių, kuriose jos veikia, ekonomikai ir jų tarpvalstybinę veiklą, visų pirma reikšmingą tarpvalstybinę veiklą. Priežiūros institucijos užtikrina, kad prevencinio gaivinimo planavimo reikalavimai pagal šį straipsnį būtų taikomi bent 60 % valstybės narės gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos ir bent 60 % jos ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos – gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis grindžiama bendra techninių atidėjinių suma, o ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis grindžiama bendra pasirašytų įmokų suma. Apskaičiuojant antroje pastraipoje nurodytą rinkos padengimo lygį, į grupės patronuojamąsias draudimo ar perdraudimo įmones gali būti atsižvelgiama, jei tos patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės priklauso grupei, kuriai pagrindinė patronuojančioji įmonė rengia ir prižiūri grupės prevencinio gaivinimo planą.

3. Visoms draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurioms taikomas pertvarkymo planas, taikomi prevencinio gaivinimo planavimo reikalavimai. Mažosioms ir nesudėtingoms įmonėms prevencinio gaivinimo planavimo reikalavimai netaikomi, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija mano, kad tokia įmonė kelia ypatingą riziką nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu.

4. Priežiūros institucijos užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo įmonės savo prevencinio gaivinimo planus atnaujintų bent kas dvejus metus ir bet kuriuo atveju:

4. a)

pasikeitus įmonės teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali daryti reikšmingą poveikį prevencinio gaivinimo planui arba kai dėlto būtina iš esmės keisti tą planą;

b)

kai tampa įmanoma numatyti reikšmingą įmonės finansinės būklės pokytį, kuris galėtų daryti reikšmingą poveikį plano veiksmingumui arba dėl kurio dėl kitų priežasčių reikėtų peržiūrėti prevencinio gaivinimo planą.

5. Prevencinio gaivinimo planuose nenumatoma galimybės pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama ar ją gauti.

6. Valstybės narės reikalauja, kad prevencinio gaivinimo planuose būtų pateikti visi šie elementai:

6. a)

pagrindinių plano elementų santrauka, įskaitant reikšmingus paskutinį kartą pateikto plano pakeitimus;

b)

įmonės arba grupės aprašymas, įskaitant visų reikšmingų pokyčių, įvykusių po paskutinį kartą pateikto plano, santrauką;

c)

8 dalyje nurodyta rodiklių sistema;

d)

aprašymas, kaip buvo parengtas prevencinio gaivinimo planas, kaip jis bus atnaujinamas ir kaip jis bus taikomas;

e)

įvairūs taisomieji veiksmai;

f)

komunikacijos strategija;

g)

jeigu įmonė pažeidė Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnyje nustatytą mokumo kapitalo reikalavimą ir kažkuriuo metu per pastaruosius 10 metų pateikė gaivinimo planą pagal Direktyvos 2009/138/EB 138 straipsnio 2 dalį, tas gaivinimo planas ir priemonių, kurių imtasi siekiant atkurti įmonės atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui, vertinimas.

7. Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės įvertintų savo prevencinio gaivinimo planų patikimumą ir įgyvendinamumą, visų pirma 8 dalyje nurodytą rodiklių sistemą ir taisomuosius veiksmus, remdamosi įvairiais makroekonomiškai ir finansiškai nepalankiausių sąlygų scenarijais, aktualiais atsižvelgiant į konkrečias draudimo ar perdraudimo įmonės sąlygas, įskaitant visai sistemai svarbius įvykius, išskirtinių nepalankių sąlygų įvykius, kurie gali turėti reikšmingos įtakos jų turto ir įsipareigojimų profiliui, ir tokių nepalankių sąlygų įvykių derinius.

8. Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės užtikrintų, jog jų prevencinio gaivinimo planuose būtų numatyta kokybinių ir kiekybinių rodiklių sistema, kurioje apibrėžiami lygiai, kuriuos pasiekus reikėtų apsvarstyti galimybę imtis taisomųjų veiksmų arba jų imtis. Šie rodikliai gali apimti kriterijus, susijusius, be kita ko, su kapitalu, likvidumu, turto kokybe, pelningumu, rinkos sąlygomis, makroekonominėmis sąlygomis ir veiklos įvykiais. Su kapitalo pozicija susiję rodikliai apima bent jau bet kokį Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnyje nustatyto mokumo kapitalo reikalavimo pažeidimą. Valstybės narės reikalauja, kad bet kokio mokumo kapitalo reikalavimo pažeidimo atveju atitinkama įmonė imtųsi tinkamų taisomųjų veiksmų pagal prevencinio gaivinimo planą. Valstybės narės reikalauja, kad priežiūros institucijos užtikrintų, jog draudimo ir perdraudimo įmonės įdiegtų tinkamas priemones, skirtas reguliariai pirmoje pastraipoje nurodytiems rodikliams stebėti.

9. Draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri nusprendžia imtis savo prevencinio gaivinimo plane numatytų taisomųjų veiksmų arba nusprendžia tokių taisomųjų veiksmų nesiimti, nors 8 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas rodiklis ir yra pasiektas, nedelsdama praneša apie tokį sprendimą priežiūros institucijai.

10. 1 dalyje nurodytos draudimo arba perdraudimo įmonės administracinis, valdymo ar priežiūros organas įvertina ir patvirtina prevencinio gaivinimo planą prieš jį pateikdamas priežiūros institucijai, kad ji atliktų peržiūrą.

11. EIOPA ne vėliau kaip 2027 m. sausio 29 d. paskelbia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį, kad patikslintų:

11. a)

bendradarbiaujant su Europos sisteminės rizikos valdyba – šio straipsnio 7 dalyje nurodytus įvairius scenarijus;

b)

šio straipsnio 8 dalyje nurodytus kokybinius ir kiekybinius rodiklius.

12. EIOPA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau nustatomi: EIOPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. liepos 29 d. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

12. a)

2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti kriterijai, visų pirma susiję su tarpvalstybine veikla;

b)

metodai, taikytini nustatant 2 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytas rinkos dalis;

c)

informacija, kurią draudimo ar perdraudimo įmonė turi įtraukti į prevencinio gaivinimo planą, įskaitant 6 dalies e punkte nurodytus taisomuosius veiksmus ir jų įgyvendinimą.

6 straipsnis Priežiūros institucijų atliekama prevencinio gaivinimo planų peržiūra ir vertinimas

1. Per devynis mėnesius nuo kiekvieno prevencinio gaivinimo plano pateikimo priežiūros institucijos peržiūri tą planą ir įvertina, kiek jis atitinka 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir visus šiuos aspektus:

1. a)

tai, ar pagrįstai tikėtina, kad plane siūlomų priemonių įgyvendinimas padės išlaikyti arba per tinkamą laikotarpį atkurti draudimo ar perdraudimo įmonės gyvybingumą ir finansinę būklę;

b)

tai, ar pagrįstai tikėtina, kad planas ir pagal planą numatytos konkrečios galimybės bus greitai ir veiksmingai įgyvendinami finansiškai nepalankiomis sąlygomis;

c)

tai, ar pagrįstai tikėtina, kad planas ir pagal planą numatytos konkrečios galimybės padės kiek įmanoma išvengti bet kokių didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai, taip pat taikant scenarijus, pagal kuriuos kitos draudimo ir perdraudimo įmonės prevencinio gaivinimo planus įgyvendintų tuo pačiu metu.

2. Priežiūros institucijos pertvarkymo institucijoms pateikia visus gautus prevencinio gaivinimo planus. Pertvarkymo institucijos gali išnagrinėti prevencinio gaivinimo planą siekdama nustatyti, kokie jame numatyti veiksmai galėtų turėti neigiamo poveikio atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės sėkmingo pertvarkymo galimybei, ir pateikti rekomendacijų tais klausimais priežiūros institucijai per 1 dalyje nurodytą laikotarpį.

3. Kai draudimo ar perdraudimo įmonė vykdo reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, buveinės valstybės narės priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos prašymu jai pateikia prevencinio gaivinimo planą. Priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija gali išnagrinėti prevencinio gaivinimo planą, kad nustatytų visus prevencinio gaivinimo plane numatytus veiksmus, kurie gali turėti neigiamą poveikį draudėjams, realiajai ekonomikai arba finansiniam stabilumui jos valstybėje narėje, ir pateikti rekomendacijų tais klausimais buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Buveinės valstybės narės priežiūros institucija pateikia pagrįstą atsakymą dėl savo sprendimo laikytis rekomendacijų arba jų nesilaikyti. Jeigu buveinės valstybės narės priežiūros institucija tinkamai neatsižvelgia į priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos rekomendacijas, priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija gali klausimą perduoti EIOPA pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.

4. Priežiūros institucijos, kurios, įvertinusios prevencinio gaivinimo planą, padaro išvadą, kad tame plane yra esminių trūkumų arba esminių įgyvendinimo kliūčių, praneša atitinkamai draudimo ar perdraudimo įmonei apie savo vertinimo turinį ir reikalauja, kad atitinkama įmonė per du mėnesius pateiktų patikslintą planą su paaiškinimais, kaip sprendžiami su tais trūkumais ar kliūtimis susiję klausimai. Tas dviejų mėnesių laikotarpis atitinkamos įmonės prašymu gali būti pratęstas vienu mėnesiu, jei su tuo sutinka priežiūros institucija. Prieš reikalaudama, kad draudimo ar perdraudimo įmonė iš naujo pateiktų prevencinio gaivinimo planą, priežiūros institucija suteikia galimybę įmonei pareikšti nuomonę dėl to reikalavimo. Priežiūros institucija, kuri nustato, kad trūkumai ir kliūtys nebuvo tinkamai pašalinti patikslintame plane, gali nurodyti įmonei, kokius konkrečius plano pakeitimus reikia atlikti.

5. Jei draudimo ar perdraudimo įmonė nepateikia patikslinto prevencinio gaivinimo plano arba jei priežiūros institucija padaro išvadą, kad pirminio vertinimo metu nustatyti trūkumai ar kliūtys nebuvo tinkamai pašalinti patikslintu prevencinio gaivinimo planu, ir, jeigu davus nurodymą dėl konkrečių plano pakeitimų trūkumų ir kliūčių tinkamai pašalinti neįmanoma, priežiūros institucija reikalauja, kad įmonė per pagrįstą laikotarpį nustatytų pakeitimus, kuriuos ji galėtų padaryti savo veikloje, kad pašalintų prevencinio gaivinimo plano trūkumus ar to plano įgyvendinimo kliūtis. Jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą laikotarpį nenustato tokių pakeitimų arba jei priežiūros institucija padaro išvadą, kad įmonės pasiūlytais veiksmais trūkumai ar kliūtys nebūtų tinkamai pašalinti, priežiūros institucija gali priimti pagrįstą sprendimą nurodyti įmonei imtis bet kokių priemonių, kurios, priežiūros institucijos manymu, yra būtinos ir proporcingos, atsižvelgiant į trūkumų ir kliūčių rimtumą ir priemonių poveikį įmonės veiklai. Apie šį sprendimą raštu pranešama draudimo ar perdraudimo įmonei ir jį turi būti galima apskųsti.

7 straipsnis Grupių prevencinio gaivinimo planai

1. Valstybės narės užtikrina, kad grupės priežiūros institucija turėtų įgaliojimus reikalauti, kad grupės pagrindinė patronuojančioji įmonė parengtų ir grupės priežiūros institucijai pateiktų grupės prevencinio gaivinimo planą. Grupės prevencinio gaivinimo planas – grupės, kuriai vadovauja pagrindinė patronuojančioji įmonė, prevencinio gaivinimo planas. Grupės prevencinio gaivinimo plane nustatomi taisomieji veiksmai, kuriuos gali būti reikalaujama įgyvendinti pagrindinės patronuojančiosios įmonės lygmeniu ir atskirų patronuojamųjų įmonių lygmeniu, siekiant atkurti jų finansinę būklę, jei ji yra labai pablogėjusi. Grupės priežiūros institucija nustato pirmoje pastraipoje nurodytą reikalavimą remiantis atitinkamai 5 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytais kriterijais.

2. Grupės prevencinio gaivinimo plane numatomi taisomieji veiksmai, siekiant visos grupės ar bet kurios grupei priklausančios draudimo ar perdraudimo įmonės stabilizavimo, kai grupė ar bet kuri grupės draudimo ar perdraudimo įmonė patiria nepalankiausias sąlygas, kad būtų įveiktos arba pašalintos sunkumų priežastys ir atkurta grupės ar bet kurios jai priklausančios įmonės finansinė būklė, tuo pačiu metu atsižvelgiant į kitų grupės subjektų finansinę būklę. Grupės prevencinio gaivinimo plane numatoma, kaip užtikrinti proporcingų priemonių, kurių reikia imtis grupės ir grupės subjektų lygmeniu, koordinavimą ir nuoseklumą.

3. Grupės prevencinio gaivinimo planas ir bet koks atskirai patronuojamajai draudimo ar perdraudimo įmonei skirtas planas rengiamas pagal 5 straipsnio 5–8 dalis ir atnaujinamas pagal 5 straipsnio 4 dalį. Pagal 5 straipsnio 8 dalies trečią pastraipą nustatoma tinkama reguliarios rodiklių stebėsenos tvarka. Grupės prevencinio gaivinimo plane nurodoma, ar yra kliūčių grupėje ir į planą įtrauktų subjektų lygmeniu įgyvendinti taisomuosius veiksmus ir ar yra esminių praktinių ar teisinių kliūčių nuosavoms lėšoms nedelsiant perduoti arba įsipareigojimams ar turtui išpirkti grupėje.

4. Priežiūros institucijos gali reikalauti, kad patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės arba 1 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodyti subjektai parengtų ir pateiktų prevencinio gaivinimo planus, kai nėra parengto grupės prevencinio gaivinimo plano.

5. Jeigu atitinkama priežiūros institucija nustato, kad grupės prevencinio gaivinimo plane nepakankamai atsižvelgiama į subjektą, turint omenyje jo svarbą atitinkamoje valstybėje narėje ir pareigas, taikomas panašioms įmonėms toje valstybėje narėje, ji, remdamasi pagrįsta nuomone, gali prašyti grupės priežiūros institucijos pareikalauti, kad grupei vadovaujanti pagrindinė patronuojančioji įmonė arba draudimo kontroliuojančioji bendrovė pateiktų patikslintą grupės prevencinio gaivinimo planą, kuriame būtų atsižvelgta į atitinkamos priežiūros institucijos nurodytus susirūpinimą keliančius klausimus. Jei buvo pateiktas patikslintas prevencinio gaivinimo planas ir atitinkama priežiūros institucija nustato, kad tame patikslintame plane nepakankamai atsižvelgiama į jai susirūpinimą keliančius klausimus, ji gali reikalauti, kad atitinkamos patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės arba 1 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodyti subjektai parengtų ir pateiktų prevencinio gaivinimo planą. Tuo atveju priežiūros institucija grupės priežiūros institucijai pateikia pagrįstą nuomonę dėl šio vertinimo. Vėliau ji pateikia grupės priežiūros institucijai prevencinio gaivinimo planą.

6. Grupės priežiūros institucija, jei laikomasi 66 straipsnyje nustatytų konfidencialumo reikalavimų, grupės prevencinio gaivinimo planus perduoda:

6. a)

EIOPA;

b)

atitinkamoms priežiūros institucijoms, kurios yra Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnio 3 dalyje nurodytos priežiūros institucijų kolegijos narės arba dalyvauja tos kolegijos veikloje;

c)

grupės lygmens pertvarkymo institucijai;

d)

patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms;

e)

atitinkamai pertvarkymo institucijai, paskirtai pagal Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnį, ir kompetentingai institucijai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte, tuo atveju, kai grupė yra finansinis konglomeratas arba jam priklauso.

7. Pagal 1 dalį grupės prevencinio gaivinimo planą ar prevencinio gaivinimo planą pagal 4 ar 5 dalį rengiančio subjekto administracinis, valdymo ar priežiūros organas įvertina ir patvirtina atitinkamą planą prieš jį teikiant atitinkamai grupės priežiūros institucijai ar priežiūros institucijai peržiūrėti.

8. Rengdama prevencinio gaivinimo planus, Sąjungos patronuojamoji įmonė gali atsižvelgti į visus grupių prevencinio gaivinimo planus, kuriuos parengė trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės arba trečiosios valstybės patronuojančiosios įmonės, kurių patronuojamoji įmonė ji yra, kai taikytina.

8 straipsnis Grupės priežiūros institucijos atliekama grupių prevencinio gaivinimo planų peržiūra ir vertinimas

1. Grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su atitinkamomis priežiūros institucijomis, kurios yra Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnio 3 dalyje nurodytos priežiūros institucijų kolegijos narės arba dalyvauja tos kolegijos veikloje, peržiūri grupės prevencinio gaivinimo planą ir įvertina, kiek jis atitinka 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir kriterijus. Tas vertinimas atliekamas 6 straipsnyje ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir per 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį ir jį vykdant atsižvelgiama į galimą taisomųjų veiksmų poveikį draudėjams, realiajai ekonomikai ir finansiniam stabilumui visose valstybėse narėse, kuriose grupė veikia.

2. Grupės priežiūros institucija siekia, kad priežiūros institucijų kolegijoje, įsteigtoje pagal Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnį, būtų priimtas bendras sprendimas, kaip nurodyta šios direktyvos 17 straipsnyje, dėl:

2. a)

grupės prevencinio gaivinimo plano peržiūros ir vertinimo;

b)

to, ar grupei priklausančioms draudimo ir perdraudimo įmonėms turi būti parengtas individualus prevencinio gaivinimo planas pagal šios direktyvos 7 straipsnio 4 arba 5 dalį;

c)

šios direktyvos 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų priemonių taikymo.

3 skirsnis Pertvarkymo planavimas

9 straipsnis Pertvarkymo planai

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos, pasikonsultavusios su priežiūros institucija, parengtų kiekvienos draudimo arba perdraudimo įmonės, nepriklausančios grupei, kuriai taikomas pertvarkymo planavimas pagal 10 ir 11 straipsnius, ir atitinkančios šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, pertvarkymo planą. Pertvarkymo plane numatomi pertvarkymo veiksmai, kurių pertvarkymo institucija gali imtis, kai draudimo ar perdraudimo įmonė atitinka 19 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas pertvarkymo sąlygas.

2. Pertvarkymo institucijos parengia pertvarkymo planus draudimo ir perdraudimo įmonėms, kurių atžvilgiu, jų vertinimu, yra didesnė tikimybė, kad, palyginti su kitomis jų kompetencijai priklausančiomis įmonėmis, pertvarkymo veiksmai atitiktų viešąjį interesą, kaip nurodyta 19 straipsnio 5 dalyje, atitinkamos įmonės žlugimo atveju, arba kurios, tų institucijų vertinimu, atlieka ypatingos svarbos funkciją. Atliekant tuos vertinimus atsižvelgiama bent į būtinybę pasiekti pertvarkymo tikslus ir į įmonės dydį, verslo modelį, rizikos profilį, tarpusavio sąsajas, pakeičiamumą, ypač į jos tarpvalstybinę veiklą. Remdamosi pirmoje pastraipoje nurodytais vertinimais, pertvarkymo institucijos užtikrina, kad pertvarkymo planavimas būtų taikomas bent 40 % valstybės narės gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos ir 40 % jos ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos – gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis grindžiama bendra techninių atidėjinių suma, o ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis grindžiama bendra pasirašytų įmokų suma. Apskaičiuojant rinkos padengimo lygį, galima atsižvelgti į grupės patronuojamąsias įmones, jei jos įtrauktos į grupės pertvarkymo planą. Mažosioms ir nesudėtingoms įmonėms pertvarkymo planavimo reikalavimai netaikomi, išskyrus atvejus, kai pertvarkymo institucija mano, kad tokia įmonė kelia ypatingą riziką nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu.

3. Kai atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė vykdo reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, buveinės valstybės narės pertvarkymo institucijos pateikia pertvarkymo plano projektą priimančiosios valstybės narės priežiūros ar pertvarkymo institucijoms. Priimančiosios valstybės narės priežiūros ar pertvarkymo institucijos gali išnagrinėti pertvarkymo plano projektą, kad nustatytų visus pertvarkymo plano projekte numatytus veiksmus, kurie gali turėti neigiamą poveikį draudėjams, realiajai ekonomikai arba finansiniam stabilumui jų valstybėje narėje, ir pateikti rekomendacijų tais klausimais buveinės valstybės narės pertvarkymo institucijai. Buveinės valstybės narės pertvarkymo institucija pateikia pagrįstą atsakymą dėl savo sprendimo laikytis rekomendacijų arba jų nesilaikyti. Jeigu buveinės valstybės narės pertvarkymo institucija tinkamai neatsižvelgia į priimančiosios valstybės narės priežiūros arba pertvarkymo institucijos rekomendacijas, priimančiosios valstybės narės priežiūros arba pertvarkymo institucija gali klausimą perduoti EIOPA pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.

4. Nurodant pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų taikymo galimybes, pertvarkymo planuose atsižvelgiama į atitinkamus pertvarkymo scenarijus, įskaitant scenarijų, kai draudimo ar perdraudimo įmonės žlugimas yra išskirtinis, arba scenarijų, kai jis įvyksta platesnio finansinio nestabilumo ar visos sistemos masto įvykių metu. Pertvarkymo planuose neturi būti numatoma galimybė pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama, nebent, jei esama, draudimo garantijų sistemomis arba finansavimo struktūromis.

5. Pertvarkymo institucijos pertvarkymo planus peržiūri ir prireikus atnaujina ne rečiau kaip kas dvejus metus ir bet kuriuo atveju: Draudimo ir perdraudimo įmonės ir priežiūros institucijos pertvarkymo institucijoms nedelsdamos praneša apie visus įvykius, dėl kurių pertvarkymo planas turi būti peržiūrėtas arba atnaujintas.

5. a)

reikšmingai pasikeitus draudimo ar perdraudimo įmonės teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tas pokytis galėtų daryti reikšmingą poveikį plano veiksmingumui arba dėl kurio dėl kitų priežasčių reikėtų peržiūrėti pertvarkymo planą;

b)

kai tampa įmanoma numatyti reikšmingą draudimo ar perdraudimo įmonės finansinės būklės pokytį, kuris galėtų daryti reikšmingą poveikį plano veiksmingumui arba dėl kurio dėl kitų priežasčių galėtų reikėti peržiūrėti pertvarkymo planą.

6. Nedarant poveikio 4 straipsniui, pertvarkymo planuose numatomos galimybės taikyti pertvarkymo priemones draudimo ar perdraudimo įmonei ir tos įmonės atžvilgiu naudotis pertvarkymo įgaliojimais. Pertvarkymo planuose pateikiami, o kai tinkama ir įmanoma, kiekybiškai įvertinami visi šie elementai: Pagrindinių plano elementų santrauka pateikiama draudimo ar perdraudimo įmonei.

6. a)

svarbiausių plano elementų santrauka;

b)

reikšmingų pokyčių įmonėje po paskutinį kartą pateiktos su pertvarkymu susijusios informacijos santrauka;

c)

paaiškinimas, kaip būtų galima teisiškai ir ekonomiškai atskirti ypatingos svarbos funkcijas ir pagrindines verslo linijas, kiek tai būtina, nuo kitų funkcijų, kad būtų užtikrintas tęstinumas įmonės žlugimo atveju;

d)

turtas, kurį būtų numatoma naudoti kaip įkaitą;

e)

kiekvieno reikšmingo plano aspekto įgyvendinimo laikotarpio įvertinimas;

f)

išsamus sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo, įskaitant likvidavimo keliant įprastinę bankroto bylą įgyvendinamumo ir patikimumo vertinimą, atliekamo pagal 13 straipsnį, aprašas;

g)

pagal 15 straipsnį reikalaujamų priemonių, kuriomis siekiama įveikti ar pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis, nustatytas atlikus vertinimą pagal 13 straipsnį, aprašas;

h)

paaiškinimas, kaip galėtų būti finansuojamos pertvarkymo galimybės, nenumatant galimybės pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama, nebent, jei esama, draudimo garantijų sistemomis arba finansavimo struktūromis;

i)

išsamus įvairių pertvarkymo strategijų, kurias būtų galima taikyti pagal įvairius galimus scenarijus ir taikytinus tvarkaraščius, aprašas;

j)

ypatingos svarbos priklausomumo ryšių aprašas;

k)

pertvarkymo plano poveikio įmonės darbuotojams analizė, įskaitant susijusių išlaidų įvertinimą, ir numatytų procedūrų, pagal kurias būtų konsultuojamasi su personalu vykdant pertvarkymą, kai taikytina, atsižvelgiant į nacionalines sistemas dialogui su socialiniais partneriais įgyvendinti, aprašas;

l)

informacijos teikimo žiniasklaidai ir visuomenei planas;

m)

pagrindinių operacijų ir sistemų nuolatiniam įmonės veiklos procesų veikimui užtikrinti aprašas;

n)

bet kokia įmonės pareikšta nuomonė dėl pertvarkymo plano, kai taikytina.

7. Pertvarkymo institucija perduoda pertvarkymo planus ir visus jų pakeitimus atitinkamoms priežiūros institucijoms.

8. EIOPA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau apibrėžia pertvarkymo plano turinį. EIOPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. liepos 29 d. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

9. EIOPA ne vėliau kaip 2027 m. sausio 29 d. paskelbia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį, kad apibrėžtų papildomus kriterijus ypatingos svarbos funkcijoms nustatyti.

10 straipsnis Grupių pertvarkymo planai

1. Valstybės narės užtikrina, kad grupės lygmens pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus rengti grupių pertvarkymo planus grupėms, kurioms taikomas pertvarkymo planavimas, remiantis 9 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis.

2. Grupės pertvarkymo plane:

2. a)

nustatomi pertvarkymo veiksmai, kurių turi būti imtasi kiekvieno subjekto atžvilgiu, kai reikės imtis priemonių, kad būtų užtikrintas ypatingos svarbos funkcijų tęstinumas;

b)

išnagrinėjama, kiek pertvarkymo priemones ir pertvarkymo įgaliojimus būtų galima koordinuotai taikyti ir jais naudotis, ir nustatomos visos koordinuotam pertvarkymui galinčios kilti kliūtys;

c)

kai grupei priklauso trečiosiose valstybėse įsisteigę subjektai, numatomos atitinkamos bendradarbiavimo ir koordinavimo priemonės dirbant su atitinkamomis tų trečiųjų valstybių institucijomis ir padariniai pertvarkymui Sąjungoje;

d)

numatomos priemonės (įskaitant tam tikrų funkcijų ar verslo linijų teisinį ir ekonominį atskyrimą), kurios yra būtinos grupės pertvarkymui palengvinti, atsižvelgiant į tarpusavio priklausomumo ryšius grupės viduje;

e)

nurodomi esami finansavimo šaltiniai grupių pertvarkymo veiksmams finansuoti ir, tais atvejais, kai reikėtų naudoti draudimo garantijų sistemas ar kokias nors finansavimo struktūras, nustatomi atsakomybės už tokį finansavimą pasidalijimo tarp finansavimo šaltinių skirtingose valstybėse narėse principai, nenumatant galimybės pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama;

f)

pateikiami 9 straipsnio 6 dalyje nustatyti elementai.

3. Grupės lygmens pertvarkymo institucija perduoda grupės pertvarkymo planus ir visus jų pakeitimus atitinkamoms priežiūros institucijoms, o kai grupė yra finansinis konglomeratas arba jo dalis – atitinkamai pertvarkymo institucijai, paskirtai pagal Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnį, ir kompetentingai institucijai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte.

4. Pertvarkymo institucijos gali parengti patronuojamųjų draudimo ar perdraudimo įmonių arba 1 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytų subjektų pertvarkymo planus, jei grupės pertvarkymo plano nėra.

5. Rengdamos pertvarkymo planus, Sąjungos patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijos gali atsižvelgti į atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų vykdomą grupių, už kurias tos pertvarkymo institucijos yra atsakingos, pertvarkymo strategiją. Jei pertvarkymo institucija mano, kad tokia pertvarkymo strategija yra patikima ir įgyvendinama, ji savo pertvarkymo plane gali tinkamai atspindėti tą pertvarkymo strategiją ir galimas jos pasekmes atitinkamai Sąjungos patronuojamajai įmonei. Dėl to neturi kilti rizika, kad nebus pasiekti 18 straipsnyje nurodyti pertvarkymo tikslai.

6. EIOPA parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose patikslinamas grupių pertvarkymo planų turinys atsižvelgiant į vidaus rinkoje veikiančių grupių verslo modelių įvairovę, projektus. EIOPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. liepos 29 d. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

11 straipsnis Grupių pertvarkymo planams taikomi reikalavimai ir tvarka

1. Valstybės narės užtikrina, kad pagrindinės patronuojančiosios įmonės pateiktų grupės lygmens pertvarkymo institucijai informaciją, kurios gali būti reikalaujama pagal 12 straipsnį. Ta informacija yra susijusi su pagrindine patronuojančiąja įmone ir tiek, kiek tai reikalinga, su kiekvienu grupės subjektu, įskaitant 1 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytus subjektus. Grupės lygmens pertvarkymo institucija, su sąlyga, kad yra įvykdyti šioje direktyvoje išdėstyti konfidencialumo reikalavimai, pagal šią dalį pateiktą atitinkamą informaciją perduoda:

1. a)

EIOPA;

b)

pertvarkymo institucijoms, kurios yra pertvarkymo kolegijos narės;

c)

atitinkamoms priežiūros institucijoms, kurios yra Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnio 3 dalyje nurodytos priežiūros institucijų kolegijos narės arba dalyvauja tos kolegijos veikloje.

2. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo kolegijose grupės lygmens pertvarkymo institucijos, veikdamos kartu su 1 dalies antros pastraipos b punkte nurodytomis pertvarkymo institucijomis ir pasikonsultavusios su atitinkamomis priežiūros institucijomis, kurios yra Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnio 3 dalyje nurodytos priežiūros institucijų kolegijos narės arba dalyvauja tos kolegijos veikloje, parengtų ir prižiūrėtų grupių pertvarkymo planus. Grupės lygmens pertvarkymo institucijos į grupių pertvarkymo planų rengimą ir priežiūrą savo nuožiūra (jei jos atitinka šios direktyvos 80 straipsnyje nustatytus konfidencialumo reikalavimus) gali įtraukti trečiosios valstybės pertvarkymo institucijas iš tų valstybių, kuriose grupė yra įsteigusi patronuojamųjų draudimo ar perdraudimo įmonių, draudimo kontroliuojančiųjų bendrovių arba svarbių filialų, kaip apibrėžta pagal Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnio 8 dalį.

3. Valstybės narės užtikrina, kad grupių pertvarkymo planai būtų peržiūrimi ir, kai tikslinga, atnaujinami bent kas dvejus metus ir bet kuriuo atveju:

3. a)

pasikeitus grupės, įskaitant bet kurį grupės subjektą, teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tas pokytis galėtų daryti reikšmingą poveikį planui arba dėl kurio reikėtų pakeisti planą;

b)

kai tampa įmanoma numatyti reikšmingą jos finansinės būklės pokytį, kuris galėtų daryti reikšmingą poveikį plano veiksmingumui arba dėl kurio dėl kitų priežasčių galėtų reikėti peržiūrėti pertvarkymo planą.

4. Grupės pertvarkymo planas priimamas bendru grupės lygmens pertvarkymo institucijos ir patronuojamųjų draudimo ir perdraudimo įmonių bei 1 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytų subjektų pertvarkymo institucijų sprendimu, kaip nurodyta 17 straipsnyje.

12 straipsnis Pertvarkymo planų rengimo tikslais teikiama informacija ir draudimo ar perdraudimo įmonių bendradarbiavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus reikalauti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės arba, kai taikoma, pagrindinė patronuojančioji įmonė:

1. a)

bendradarbiautų rengiant pertvarkymo planus ar grupės pertvarkymo planus tiek, kiek būtina;

b)

joms tiesiogiai arba per priežiūros instituciją teiktų visą pertvarkymo planams ar grupės pertvarkymo planams parengti ir įgyvendinti būtiną informaciją.

2. Priežiūros institucijos atitinkamose valstybėse narėse bendradarbiauja su pertvarkymo institucijomis, kad patikrintų, ar jau yra visa 1 dalyje minėta informacija arba jos dalis, ir pateikia tokią informaciją toms pertvarkymo institucijoms. Pertvarkymo institucijos, prieš prašydamos informacijos iš draudimo ir perdraudimo įmonių, gauna visą tokią turimą informaciją iš priežiūros institucijų.

3. EIOPA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir juose nurodo informacijos pagal šį straipsnį teikimo procedūras ir minimalų standartinių formų ir šablonų rinkinį ir tokios informacijos turinį. EIOPA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. liepos 29 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

II SKYRIUS Sėkmingo pertvarkymo galimybė

13 straipsnis Sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos, pasikonsultavusios su priežiūros institucija, įvertintų, kokiu mastu draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios nepriklauso grupei, gali būti sėkmingai pertvarkytos nenumatant galimybės pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama, nebent, jei esama ir kai taikytina, draudimo garantijų sistemomis arba finansavimo struktūromis. Laikoma, kad draudimo ar perdraudimo įmonę galima sėkmingai pertvarkyti, jei tą įmonę realiai ir patikimai galima likviduoti keliant įprastinę bankroto bylą arba jei pertvarkymo institucija gali pertvarkyti tą įmonę taikydama pertvarkymo priemones ir naudodamasi pertvarkymo įgaliojimais.

2. Kai pertvarkymo institucija padaro išvadą, kad dėl viešojo intereso gali reikėti imtis pertvarkymo veiksmų, nes likvidavimas keliant įprastinę bankroto bylą pertvarkymo tikslų nepasiektų tokiu pačiu mastu, ji pereina prie šių vienas po kito einančių etapų:

2. a)

pasirenka prioritetinius pertvarkymo veiksmus, tinkamus pertvarkymo tikslams pasiekti, atsižvelgdama į draudimo ar perdraudimo įmonės struktūrą ir verslo modelį;

b)

įvertina, ar įmanoma per tinkamą laikotarpį veiksmingai taikyti pasirinktus pertvarkymo veiksmus, ir nustato jų įgyvendinimui galinčias kilti kliūtis;

c)

įvertina pasirinktų pertvarkymo veiksmų patikimumą, atsižvelgdama į tikėtiną pertvarkymo poveikį valstybių narių ar Sąjungos finansų sistemoms ar realiajai ekonomikai ir draudėjų, naudos gavėjų ir suinteresuotųjų šalių kolektyvinių interesų apsaugai, siekdama užtikrinti draudimo ar perdraudimo įmonės vykdomų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą.

3. Pertvarkymo institucijos atlieka 1 dalyje nurodytą sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą tuo pačiu metu, kai pagal 9 straipsnį rengiamas ir atnaujinamas pertvarkymo planas, ir tokio parengimo ar atnaujinimo tikslais. Atlikdamos 1 dalyje nurodytą vertinimą, pertvarkymo institucijos išnagrinėja bent priede nurodytus sėkmingo pertvarkymo galimybės aspektus.

4. Sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimo tikslais pertvarkymo institucijos gali prašyti draudimo ar perdraudimo įmonių pateikti visą būtiną informaciją.

5. EIOPA ne vėliau kaip 2027 m. sausio 29 d. paskelbia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį, kad patikslintų tolesnius šio straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 14 straipsnyje numatyto sėkmingo draudimo ir perdraudimo įmonių ar grupių pertvarkymo galimybės vertinimo klausimus ir kriterijus.

14 straipsnis Grupių sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad grupės lygmens pertvarkymo institucijos kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, pasikonsultavusios su grupės priežiūros institucija ir tokių patronuojamųjų įmonių priežiūros institucijomis, įvertintų, kokiu mastu grupės gali būti sėkmingai pertvarkytos nenumatant galimybių pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama, nebent, jei esama ir kai taikytina, draudimo garantijų sistemomis arba finansavimo struktūromis.

2. Laikoma, kad grupę galima sėkmingai pertvarkyti, jei pertvarkymo institucijos realiai ir patikimai gali likviduoti grupės subjektus keliant įprastinę bankroto bylą arba pertvarkyti tą grupę taikydamos pertvarkymo priemones ir naudodamosi pertvarkymo įgaliojimais grupės subjektų atžvilgiu, jei juos galima lengvai ir laiku atskirti, arba naudodamosi kitomis nacionalinėje teisėje numatytomis priemonėmis. 70 straipsnyje nurodytos pertvarkymo kolegijos, vykdydamos savo funkcijas, atsižvelgia į grupių sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą.

3. Kai pertvarkymo institucija padaro išvadą, kad dėl viešojo intereso gali reikėti imtis pertvarkymo veiksmų, nes likvidavimas keliant įprastinę bankroto bylą pertvarkymo tikslų nepasiektų tokiu pačiu mastu, ji pereina prie šių vienas po kito einančių etapų:

3. a)

pasirenka prioritetinius pertvarkymo veiksmus, tinkamus pertvarkymo tikslams pasiekti, atsižvelgdama į grupės struktūrą ir verslo modelį;

b)

įvertina, ar įmanoma per tinkamą laikotarpį veiksmingai taikyti pasirinktus pertvarkymo veiksmus, ir nustato jų įgyvendinimui galinčias kilti kliūtis;

c)

įvertina pasirinktų pertvarkymo veiksmų patikimumą, atsižvelgdama į tikėtiną pertvarkymo poveikį valstybių narių ar Sąjungos finansų sistemoms ar realiajai ekonomikai ir draudėjų, naudos gavėjų ir suinteresuotųjų šalių kolektyvinių interesų apsaugai, siekiant užtikrinti grupės vykdomų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą.

4. Grupės lygmens pertvarkymo institucijos atlieka grupių sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą tuo pačiu metu, kai pagal 10 straipsnį rengiami ir atnaujinami grupių pertvarkymo planai, ir tokio parengimo ar atnaujinimo tikslais. Vertinimas atliekamas vadovaujantis 11 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Atlikdamos 1 dalyje nurodytą vertinimą, grupės lygmens pertvarkymo institucijos išnagrinėja bent priede nurodytus sėkmingo pertvarkymo galimybės aspektus.

5. Sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo tikslais grupės lygmens pertvarkymo institucija gali prašyti grupės subjektų pateikti visą būtiną informaciją.

15 straipsnis Įgaliojimas įveikti ar pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis

1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pagal 13 arba 14 straipsnį atlikto vertinimo metu paaiškėja, kad yra esminių kliūčių sėkmingam draudimo ar perdraudimo įmonės pertvarkymui, pertvarkymo institucija apie tai raštu praneša tai draudimo ar perdraudimo įmonei ir atitinkamai priežiūros institucijai.

2. Atitinkamai 9 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnio 4 dalyje nurodyto reikalavimo, kad pertvarkymo institucijos parengtų pertvarkymo planus ir kad atitinkamos pertvarkymo institucijos priimtų bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo planų pagal 17 straipsnį, taikymas sustabdomas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo iki tol, kol pertvarkymo institucija pritaria esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonėms pagal šio straipsnio 3 dalį arba priima sprendimą pagal šio straipsnio 4 dalį.

3. Per keturis mėnesius nuo pranešimo gavimo pagal 1 dalį draudimo ar perdraudimo įmonė pertvarkymo institucijai pasiūlo, kokiomis galimomis priemonėmis įveikti arba pašalinti pranešime nurodytas esmines kliūtis. Tų įmonės pasiūlytų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštyje atsižvelgiama į esminės kliūties priežastis. Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, įvertina, ar tomis priemonėmis veiksmingai įveikiamos ar pašalinamos esminės kliūtys.

4. Pertvarkymo institucijos, nustačiusios, kad pagal 3 dalį draudimo ar perdraudimo įmonės pasiūlytomis priemonėmis atitinkama kliūtis veiksmingai nesumažinama arba nepašalinama, tiesiogiai arba netiesiogiai per priežiūros instituciją pareikalauja, kad draudimo ar perdraudimo įmonė imtųsi bet kurios iš 5 dalyje išdėstytų alternatyvių priemonių, ir apie tokias priemones raštu praneša tai įmonei, o ši per vieną mėnesį nuo tokio pranešimo gavimo dienos pasiūlo planą, kaip įvykdyti tuos reikalavimus. Nustatydamos alternatyvias priemones, pertvarkymo institucijos turi parodyti, kad draudimo ar perdraudimo įmonės pasiūlytomis priemonėmis nebūtų buvę galima pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūčių ir kad siūlomos alternatyvios priemonės yra proporcingos šalinant tas kliūtis. Pertvarkymo institucijos atsižvelgia į priemonių poveikį draudimo ar perdraudimo įmonės veiklai, jos stabilumui ir gebėjimui prisidėti prie ekonomikos.

5. 4 dalies tikslais pertvarkymo institucijoms suteikiami įgaliojimai imtis bent bet kurios iš šių toliau išvardytų alternatyvių priemonių:

5. a)

reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė persvarstytų bet kokius grupės subjektų tarpusavio finansavimo susitarimus arba apsvarstytų, kodėl jų nėra, arba parengtų paslaugų susitarimus tarp grupės subjektų arba su trečiosiomis šalimis;

b)

reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė apribotų savo didžiausias individualias ir bendras pozicijas;

c)

nustatyti konkrečius ar nuolatinius papildomus informacijos reikalavimus, susijusius su pertvarkymu;

d)

reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė perleistų tam tikrą turtą arba restruktūrizuotų įsipareigojimus;

e)

reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė apribotų ar nutrauktų specifinę vykdomą ar planuojamą veiklą;

f)

apriboti naujų verslo linijų kūrimą ar esamų verslo linijų plėtojimą arba naujų ar esamų produktų pardavimą arba to neleisti;

g)

reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė pakeistų perdraudimo strategiją;

h)

reikalauti, kad būtų pakeista draudimo ar perdraudimo įmonės arba bet kurio grupės subjekto, kuris yra tiesiogiai arba netiesiogiai jos kontroliuojamas, teisinė ar veiklos struktūra, kad ji taptų mažiau sudėtinga siekiant užtikrinti, kad ypatingos svarbos funkcijas būtų galima teisiškai ir veiklos požiūriu atskirti nuo kitų funkcijų taikant pertvarkymo priemones;

i)

reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė arba patronuojančioji įmonė įsteigtų patronuojančiąją draudimo kontroliuojančiąją bendrovę valstybėje narėje arba Sąjungos patronuojančiąją draudimo kontroliuojančiąją bendrovę;

j)

kai draudimo ar perdraudimo įmonė yra mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė, reikalauti, kad mišrią veiklą vykdanti draudimo kontroliuojančioji bendrovė sukurtų atskirą draudimo kontroliuojančiąją bendrovę draudimo ar perdraudimo įmonei kontroliuoti, jei būtina siekiant palengvinti draudimo ar perdraudimo įmonės pertvarkymą ir išvengti, kad pertvarkymo priemonių taikymas ir naudojimasis pertvarkymo įgaliojimais turėtų neigiamą poveikį nefinansinei grupės daliai.

6. Prieš nustatydama bet kokią 5 dalyje nurodytą alternatyvią priemonę, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, tinkamai apsvarsto galimą tokios priemonės poveikį tos konkrečios draudimo ar perdraudimo įmonės vykdomos veiklos patikimumui ir stabilumui bei vidaus rinkai.

7. Pagal 1 arba 4 dalį priimtas pranešimas arba sprendimas atitinka šiuos reikalavimus: Be to, pagal 4 dalį priimtame sprendime nurodoma, kaip jis atitinka 4 dalies antroje pastraipoje nustatytą proporcingo taikymo reikalavimą.

7. a)

jame išdėstomos atitinkamo vertinimo ar nustatymo priežastys;

b)

jį turi būti galima apskųsti.

8. EIOPA ne vėliau kaip 2027 m. liepos 29 d. paskelbia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį, kad patikslintų pagal šio straipsnio 5 dalį numatytas priemones ir aplinkybes, kuriomis galima taikyti kiekvieną iš tų priemonių.

16 straipsnis Įgaliojimas įveikti ar pašalinti sėkmingo grupės pertvarkymo kliūtis

1. Grupės lygmens pertvarkymo institucija kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, pasikonsultavusi su priežiūros institucijų kolegija, įsteigta pagal Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnį, apsvarsto 14 straipsnyje nurodytą vertinimą pertvarkymo kolegijoje ir imasi visų pagrįstų veiksmų, kad priimtų 17 straipsnyje nurodytą bendrą sprendimą dėl priemonių, nustatytų pagal 15 straipsnio 4 dalį, taikymo visiems atitinkamiems grupės subjektams.

2. Grupės lygmens pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su grupės priežiūros institucija ir EIOPA pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 25 straipsnio 1 dalį, parengia ir pateikia ataskaitą pagrindinei patronuojančiajai įmonei ir patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms, o jos ataskaitą perduoda jų kompetencijai priklausančioms patronuojamosioms įmonėms. Ataskaita rengiama pasikonsultavus su priežiūros institucijomis ir joje analizuojamos esminės kliūtys, trukdančios veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones ir veiksmingai naudotis pertvarkymo įgaliojimais grupės atžvilgiu. Ataskaitoje rekomenduojamos proporcingos ir tikslinės priemonės, kurios, grupės lygmens pertvarkymo institucijos nuomone, yra būtinos arba tinkamos toms kliūtims pašalinti, atsižvelgiant į tų priemonių poveikį grupės verslo modeliui.

3. Per keturis mėnesius nuo ataskaitos gavimo dienos pagrindinė patronuojančioji įmonė grupės lygmens pertvarkymo institucijai gali teikti pastabas ir siūlyti alternatyvias priemones ataskaitoje nustatytoms kliūtims įveikti ar pašalinti. Grupės lygmens pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su grupės priežiūros institucija, įvertina, ar tomis priemonėmis veiksmingai įveikiamos ar pašalinamos esminės kliūtys.

4. Grupės lygmens pertvarkymo institucija apie pagrindinės patronuojančiosios įmonės pasiūlytas priemones praneša institucijoms, kurios yra pertvarkymo kolegijos narės arba dalyvauja jos veikloje. Grupės lygmens pertvarkymo institucija ir patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijos, pasikonsultavusios su priežiūros institucijomis, deda visas įmanomas pastangas, kad pertvarkymo kolegijoje būtų priimtas bendras sprendimas, kaip nurodyta 17 straipsnyje, dėl esminių kliūčių nustatymo ir, jei reikia, dėl pagrindinės patronuojančiosios įmonės pasiūlytų priemonių ir priemonių, kurių reikalauja institucijos, kad būtų įveiktos arba pašalintos kliūtys, įvertinimo. Tai darydamos jos atsižvelgia į galimą priemonių poveikį visose valstybėse narėse, kuriose grupė veikia.

III SKYRIUS Bendri sprendimai

17 straipsnis Bendri sprendimai

1. Grupių priežiūros institucijos, priežiūros institucijos, grupės lygmens pertvarkymo institucijos ir pertvarkymo institucijos stengiasi priimti 8 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje ir 16 straipsnio 4 dalyje nurodytus bendrus sprendimus per keturis mėnesius po to, kai: Priežiūros institucijos arba pertvarkymo institucijos prašymu EIOPA gali padėti grupių priežiūros institucijoms, priežiūros institucijoms, grupės lygmens pertvarkymo institucijoms ir pertvarkymo institucijoms susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.

1. a)

grupės priežiūros institucija perduoda grupės prevencinio gaivinimo planą pagal 7 straipsnio 6 dalį;

b)

grupės lygmens pertvarkymo institucija perduoda 11 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją;

c)

pagrindinė patronuojančioji įmonė pateikia pastabas arba pasiūlymą dėl alternatyvių priemonių, arba praėjus 16 straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

2. Jei per 1 dalies pirmos pastraipos įžanginėje formuluotėje nurodytą laikotarpį nepriimamas bendras sprendimas dėl kurio nors iš toliau išvardytų klausimų, grupės priežiūros institucija arba grupės lygmens pertvarkymo institucija, priklausomai nuo konkretaus atvejo, priima savo sprendimą dėl: Grupės priežiūros institucijos arba atitinkamai grupės lygmens pertvarkymo institucijos priimtas sprendimas turi būti išsamiai pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgta į kitų priežiūros institucijų arba atitinkamai pertvarkymo institucijų nuomones ir išlygas, pareikštas per 1 dalies pirmos pastraipos įžanginėje formuluotėje nurodytą laikotarpį. Sprendimas pateikiamas pagrindinei patronuojančiajai įmonei ir kitoms susijusioms institucijoms.

2. a)

grupės prevencinio gaivinimo plano peržiūros ir vertinimo;

b)

bet kurių priemonių, kurių pagrindinė patronuojančioji įmonė turi imtis pagal 6 straipsnio 4 ir 5 dalis;

c)

grupių pertvarkymo plano;

d)

16 straipsnyje nurodytų priemonių.

3. Jei per 1 dalies pirmos pastraipos įžanginėje formuluotėje nurodytą laikotarpį nepriimamas priežiūros institucijų ar pertvarkymo institucijų bendras sprendimas dėl kurio nors iš toliau išvardytų klausimų, kiekviena patronuojamosios įmonės priežiūros institucija arba pertvarkymo institucija, priklausomai nuo konkretaus atvejo, priima savo sprendimą:

3. a)

dėl to, ar jos jurisdikcijai priklausančioms draudimo ar perdraudimo įmonėms turi būti parengtas individualus prevencinio gaivinimo planas, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje;

b)

dėl 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų priemonių taikymo patronuojamosios įmonės lygmeniu;

c)

esminių kliūčių nustatymo ir, jei reikia, pagrindinės patronuojančiosios įmonės siūlomų priemonių bei priemonių, kurių reikalauja institucijos, kad būtų įveiktos arba pašalintos tos kliūtys, kaip nurodyta 16 straipsnio 1 dalyje, įvertinimo.

4. Pertvarkymo institucijoms per šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginėje formuluotėje nurodytą laikotarpį nepriėmus bendro sprendimo dėl grupės pertvarkymo plano priėmimo, kaip nurodyta 11 straipsnio 4 dalyje, kiekviena už patronuojamąją įmonę atsakinga pertvarkymo institucija priima savo sprendimą, taip pat parengia ir atnaujina jos jurisdikcijai priklausančių subjektų pertvarkymo planą. Kiekviena pertvarkymo institucija apie savo sprendimą praneša kitoms pertvarkymo kolegijos narėms.

5. Kiekvienas priežiūros arba pertvarkymo institucijų sprendimas pagal 3 arba 4 dalį turi būti išsamiai pagrįstas ir jame atsižvelgiama į kitų priežiūros institucijų, pertvarkymo institucijų, grupės priežiūros institucijų arba grupės lygmens pertvarkymo institucijų, jei taikytina, nuomones ir išlygas.

6. Priežiūros institucijos arba pertvarkymo institucijos, neprieštaraujančios 3 ir 4 dalyse nurodytam sprendimui, gali priimti bendrą sprendimą dėl grupės prevencinio gaivinimo plano arba grupės pertvarkymo plano, apimančio jų jurisdikcijai priklausančius grupės subjektus.

7. Jei, pasibaigus 1 dalies pirmos pastraipos įžanginėje formuluotėje nurodytam laikotarpiui, kuri nors iš atitinkamų priežiūros ar pertvarkymo institucijų klausimą bus perdavusi EIOPA pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, atitinkama grupės priežiūros institucija, grupės lygmens pertvarkymo institucija, priežiūros institucija arba pertvarkymo institucija, priklausomai nuo konkretaus atvejo, atideda savo sprendimo pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis priėmimą, laukia sprendimo, kurį EIOPA gali priimti pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir priima sprendimą vadovaudamasi EIOPA sprendimu. Šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginėje formuluotėje nurodytas laikotarpis laikomas taikinimo etapu, kaip nurodyta to reglamento 19 straipsnio 2 dalyje. EIOPA priima sprendimą per vieną mėnesį. Pasibaigus 1 dalies pirmos pastraipos įžanginėje formuluotėje nurodytam laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą, klausimas EIOPA neperduodamas. EIOPA nepriėmus sprendimo per vieną mėnesį nuo klausimo perdavimo jai dienos, taikomas atitinkamai grupės priežiūros institucijos, grupės lygmens pertvarkymo institucijos, grupės ar patronuojamosios įmonės individualaus lygmens priežiūros institucijos arba pertvarkymo institucijos sprendimas.

8. 8 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 4 dalyje ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytus bendrus sprendimus ir šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus sprendimus priežiūros institucijos arba pertvarkymo institucijos atitinkamose valstybėse narėse pripažįsta galutiniais ir juos taiko.

9. Kai bendri sprendimai priimami pagal 11 straipsnio 4 dalį ir, grupių pertvarkymo planų atžvilgiu, pagal šio straipsnio 6 dalį ir kai pertvarkymo institucija įvertina, kad nesutarimo dėl grupių pertvarkymo planų dalykas neigiamai veikia jos valstybės narės fiskalinę atsakomybę, grupės lygmens pertvarkymo institucija inicijuoja pakartotinį grupės pertvarkymo plano vertinimą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS PERTVARKYMAS I SKYRIUS Pertvarkymo tikslai, pertvarkymo sąlygos ir bendrieji principai

18 straipsnis Pertvarkymo tikslai

1. Valstybės narės užtikrina, kad, taikydamos pertvarkymo priemones ir naudodamosi pertvarkymo įgaliojimais, pertvarkymo institucijos atsižvelgtų į pertvarkymo tikslus, išvardytus 2 dalyje, ir pasirinktų priemones bei įgaliojimus, kuriais geriausiai pasiekiami konkrečiomis aplinkybėmis svarbūs tikslai.

2. Pertvarkymo tikslai: Siekdamos pirmos pastraipos c punkte nurodyto pertvarkymo tikslo, pertvarkymo institucijos pasirenka tuos su ypatingos svarbos funkcijomis susijusius metodus, kuriais geriausiai užtikrinamas draudėjų draudimo apsaugos tęstinumas. Siekdamos pirmos pastraipos d punkte nurodyto pertvarkymo tikslo, pertvarkymo institucijos, kiek įmanoma, teikia pirmenybę finansavimo šaltinių, kurie nėra valstybių narių biudžetas, naudojimui, įskaitant finansavimo struktūras, kaip nurodyta 81 straipsnyje, ir draudimo garantijų sistemas, kai jos tuo tikslu yra prieinamos pagal taikytiną teisę. Valstybės narės užtikrina, kad, siekdamos pertvarkymo tikslų, pertvarkymo institucijos stengtųsi kiek įmanoma sumažinti pertvarkymo išlaidas ir išvengti vertės praradimo, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant tų pertvarkymo tikslų.

2. a)

apsaugoti kolektyvinius draudėjų, naudos gavėjų ir suinteresuotųjų šalių interesus;

b)

išsaugoti finansinį stabilumą, visų pirma užkertant kelią neigiamo poveikio plitimui ir išlaikant rinkos drausmę;

c)

užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą;

d)

apsaugoti viešąsias lėšas kiek įmanoma sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę.

3. Pertvarkymo tikslai yra lygiavertės svarbos, o valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos juos derintų atsižvelgdamos į kiekvieno atvejo pobūdį ir aplinkybes.

19 straipsnis Pertvarkymo sąlygos

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos imtųsi pertvarkymo veiksmų draudimo ar perdraudimo įmonės atžvilgiu tik jei tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos:

1. a)

priežiūros institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, arba pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, yra nustačiusi, kad draudimo ar perdraudimo įmonė žlunga arba gali žlugti;

b)

nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis privačiojo sektoriaus priemonėmis arba priežiūros veiksmais, įskaitant prevencines ir taisomąsias priemones, būtų užkirstas kelias įmonės žlugimui per pagrįstą laikotarpį;

c)

pertvarkymo veiksmai yra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą.

2. Kai pertvarkymo institucija imasi pertvarkymo veiksmų ir kol tie pertvarkymo veiksmai nėra baigti, priežiūros institucija nepriima priemonių pertvarkomos įmonės atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai pertvarkymo institucija sutinka su tokiomis priemonėmis.

3. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos, pasikonsultavusios su priežiūros institucija, turėtų reikiamas priemones, visų pirma tinkamą prieigą prie bet kokios svarbios informacijos, kad galėtų priimti sprendimą pagal 1 dalies a punktą. Priežiūros institucija nedelsdama pateikia pertvarkymo institucijai pastarosios prašomą susijusią informaciją, kuria ji remsis atlikdama vertinimą.

4. Draudimo ar perdraudimo įmonė laikoma žlungančia arba galinčia žlugti bet kuriomis iš šių aplinkybių:

4. a)

draudimo ar perdraudimo įmonė pažeidžia arba gali pažeisti Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriaus 5 skirsnyje nurodytą minimalaus kapitalo reikalavimą, kai nėra pagrindo tikėtis, kad atitiktis jam bus atkurta;

b)

draudimo ar perdraudimo įmonė nebeatitinka leidimo išdavimo sąlygų arba nevykdo savo įsipareigojimų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie jai taikomi, arba yra objektyvių veiksnių, kuriais remiantis galima teigti, kad artimiausiu metu įmonė nevykdys savo įsipareigojimų taip, kad būtų pateisinamas leidimo panaikinimas;

c)

draudimo ar perdraudimo įmonės turtas yra mažesnis už jos įsipareigojimus arba yra objektyvių veiksnių, kuriais remiantis galima teigti, kad artimoje ateityje jis bus mažesnis už jos įsipareigojimus;

d)

draudimo ar perdraudimo įmonė negali sumokėti savo skolų ar kitų įsipareigojimų, įskaitant mokėjimus draudėjams ar naudos gavėjams, suėjus jų mokėjimo terminui, arba yra objektyvių veiksnių, kuriais remiantis galima teigti, kad artimiausiu metu įmonė atsidurs tokioje padėtyje;

e)

reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama.

5. 1 dalies c punkto tikslais pertvarkymo veiksmai atitinka viešąjį interesą, jei tokie veiksmai yra būtini vienam ar daugiau pertvarkymo tikslų pasiekti ir yra proporcingi šiems tikslams, o likvidavus įmonę keliant įprastinę bankroto bylą, be kita ko, naudojantis draudimo garantijų sistemomis, taikytinomis tai įmonei, jei tenkinamos įprastinės bankroto bylos sąlygos, tų tikslų nebūtų pasiekta tokiu pat mastu.

20 straipsnis Patronuojančiųjų įmonių ir kontroliuojančiųjų bendrovių pertvarkymo sąlygos

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos galėtų mutatis mutandis imtis pertvarkymo veiksmų 1 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodyto bet kurio subjekto atžvilgiu, jei tas subjektas atitinka 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kai mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamąsias draudimo ar perdraudimo įmones tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja tarpinė draudimo kontroliuojančioji bendrovė, grupės pertvarkymo veiksmai būtų taikomi tarpinei draudimo kontroliuojančiajai bendrovei ir grupės pertvarkymo veiksmai nebūtų taikomi mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiajai bendrovei.

3. Laikydamosi 2 dalies pertvarkymo institucijos gali imtis pertvarkymo veiksmų bet kurio iš 1 straipsnio 1 dalies c–e punktuose nurodytų subjektų atžvilgiu, net jei tie subjektai neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, jei taikomos visos šios sąlygos:

3. a)

viena ar daugiau patronuojamųjų draudimo ar perdraudimo įmonių atitinka 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

b)

patronuojamųjų draudimo ar perdraudimo įmonių turtas ir įsipareigojimai yra tokie, kad jų žlugimas kelia grėsmę kitai grupės draudimo ar perdraudimo įmonei arba visai grupei, arba pagal valstybės narės bankroto teisę reikalaujama imtis veiksmų visos grupės atžvilgiu;

c)

imtis pertvarkymo veiksmų 1 straipsnio 1 dalies c–e punktuose nurodytų subjektų atžvilgiu yra būtina, kad būtų pertvarkytos patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės arba būtų pertvarkyta visa grupė.

21 straipsnis Procedūros įmonių, kurioms netaikomi pertvarkymo veiksmai, atžvilgiu

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ar perdraudimo įmonėms, atitinkančioms 19 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas, bet ne 19 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą sąlygą, būtų taikoma likvidavimo procedūra, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 268 straipsnio 1 dalies d punkte, arba kitos procedūros pagal nacionalinę teisę, kurias pradėtų ir stebėtų kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 268 straipsnio 1 dalies a punkte, užtikrindamos tvarkingą pasitraukimą iš rinkos.

22 straipsnis Bendrieji pertvarkymo principai

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos, taikydamos pertvarkymo priemones ir naudodamosi pertvarkymo įgaliojimais, imtųsi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad pertvarkymo veiksmų būtų imamasi laikantis šių principų:

1. a)

pirmieji nuostoliai tenka pertvarkomos įmonės akcininkams;

b)

nuostoliai pertvarkomos įmonės kreditoriams paskirstomi po akcininkų pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, jeigu keliama įprastinė bankroto byla, išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje aiškiai nustatyta kitaip;

c)

pertvarkomos įmonės administracinis, valdymo ar priežiūros organas ir vyresnioji vadovybė pakeičiami, išskyrus atvejus, kai manoma, kad išlaikyti visą tą organą ir vyresniąją vadovybę arba jų dalį yra būtina siekiant pertvarkymo tikslų;

d)

pertvarkomos įmonės administracinis, valdymo ar priežiūros organas ir vyresnioji vadovybė teikia visą pagalbą, būtiną pertvarkymo tikslams pasiekti;

e)

fiziniams ir juridiniams asmenims tenka atsakomybė pagal civilinę arba baudžiamąją teisę už pertvarkomos įmonės žlugimą;

f)

jei šioje direktyvoje nenumatyta kitaip, tos pačios klasės kreditoriams taikomos vienodos sąlygos;

g)

nė vienas akcininkas ar kreditorius nepatiria didesnių nuostolių nei tie, kuriuos jie būtų patyrę, jei draudimo ar perdraudimo įmonė būtų likviduota keliant įprastinę bankroto bylą pagal 55–57 straipsniuose numatytas apsaugos priemones;

h)

pertvarkymo veiksmų imamasi taikant šioje direktyvoje numatytas apsaugos priemones.

2. Kai draudimo ar perdraudimo įmonė yra grupės dalis, pertvarkymo institucijos taiko pertvarkymo priemones ir naudojasi pertvarkymo įgaliojimais taip, kad, visų pirma tose šalyse, kuriose grupė veikia, kuo labiau sumažintų:

2. a)

poveikį kitiems grupės ūkio subjektams ir visai grupei;

b)

neigiamą poveikį draudėjams, realiajai ekonomikai ir finansiniam stabilumui Sąjungoje ir valstybėse narėse.

3. Taikydamos pertvarkymo priemones ir naudodamosi pertvarkymo įgaliojimais, valstybės narės užtikrina, kad jie atitiktų Sąjungos valstybės pagalbos sistemą.

4. Kai taikomos pertvarkymo priemonės, subjektas, kuriam tos priemonės taikomos, laikomas subjektu, kuriam taikomos bankroto arba kitos panašios nemokumo procedūros, Tarybos direktyvos 2001/23/EB 5 straipsnio 1 dalies tikslais.

5. Pertvarkymo institucijos, taikydamos pertvarkymo priemones ir naudodamosi pertvarkymo įgaliojimais, kai tikslinga, informuoja atitinkamos įmonės darbuotojų atstovus ir su jais konsultuojasi.

6. Pertvarkymo institucijoms taikant pertvarkymo priemones ir naudojantis pertvarkymo įgaliojimais nedaroma poveikio nacionalinės teisės ar praktikos nuostatų dėl darbuotojų atstovavimo valdymo organuose taikymui.

II SKYRIUS Vertinimas

23 straipsnis Vertinimas pertvarkymo tikslais

1. Pertvarkymo institucijos užtikrina, kad visų pertvarkymo veiksmų būtų imamasi remiantis sąžiningai, apdairiai ir realistiškai atlikto subjekto, kaip nurodyta 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų vertinimo rezultatais.

2. Prieš pradėdama subjekto, kaip nurodyta 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, pertvarkymą, pertvarkymo institucija užtikrina, kad būtų atliktas pirmasis vertinimas siekiant nustatyti, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos pagal 19 straipsnio 1 dalį arba 20 straipsnio 3 dalį.

3. Priėmusi sprendimą pradėti subjekto, kaip nurodyta 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, pertvarkymą, pertvarkymo institucija užtikrina, kad būtų atliktas antrasis vertinimas siekiant:

3. a)

surinkti informacijos sprendimui dėl tinkamų pertvarkymo veiksmų priimti;

b)

užtikrinti, kad pradedant taikyti pertvarkymo priemones būtų visiškai pripažinti to subjekto nuostoliai;

c)

surinkti informacijos sprendimui dėl nuosavybės priemonių panaikinimo ar arba jų vertės sumažinimo masto priimti;

d)

surinkti informacijos sprendimui dėl bet kurių neužtikrintųjų įsipareigojimų, įskaitant skolos priemones, nurašymo arba konvertavimo masto priimti;

e)

kai taikoma laikinos įmonės sukūrimo priemonė, surinkti informacijos sprendimui dėl turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų arba nuosavybės priemonių, kuriuos būtų galima perduoti laikinai įmonei, priimti ir surinkti informacijos sprendimui dėl bet kokio atlygio, kuris gali būti išmokėtas pertvarkomai įmonei arba, kai aktualu, nuosavybės priemonių turėtojams, vertės priimti;

f)

kai taikoma verslo pardavimo priemonė, surinkti informacijos sprendimui dėl turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų arba nuosavybės priemonių, kuriuos būtų galima perduoti trečiosios šalies pirkėjui, priimti ir padėti pertvarkymo institucijai suprasti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis 31 straipsnio tikslais.

4. 3 dalyje nurodytas vertinimas turi atitikti Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį. Tačiau, kai tikslinga, tas vertinimas gali būti koreguojamas, kad būtų atsižvelgta į prielaidą, jog įmonė vykdo savo veiklą kaip veiklą tęsianti įmonė, ir kad būtų atsižvelgta į konkrečias aplinkybes, susijusias su pertvarkymo priemonių naudojimu.

5. 2 ir 3 dalyse nurodyti vertinimai gali būti apskųsti pagal 67 straipsnį tik kartu su sprendimu taikyti pertvarkymo priemonę arba pasinaudoti pertvarkymo įgaliojimais.

24 straipsnis Vertinimui taikomi reikalavimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad 23 straipsnyje nurodytus vertinimus atliktų vienas iš šių subjektų:

1. a)

asmuo, nepriklausomas nuo valdžios institucijos ir nuo 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto;

b)

pertvarkymo institucija, jei tų vertinimų negali atlikti a punkte nurodytas asmuo.

2. 23 straipsnyje nurodyti vertinimai laikomi galutiniais, jei juos atliko šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmuo ir laikomasi visų šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytų reikalavimų.

3. Nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, galutinis vertinimas yra grindžiamas apdairiomis prielaidomis ir pagal jį nenumatoma, kad galėtų būti teikiama nepaprastoji viešoji finansinė parama nuo tada, kai būtų imtasi pertvarkymo veiksmų.

4. Galutinis vertinimas pateikiamas kartu su šia 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto turima informacija:

4. a)

atnaujinta subjekto finansinė ataskaita ir atnaujintas ekonominis vertinimas pagal Direktyvą 2009/138/EB;

b)

subjekto finansinės būklės ataskaita, įskaitant, kai aktualu, nepriklausomos aktuarinės funkcijos atliktą Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriaus 2 skirsnyje nurodytų subjekto techninių atidėjinių vertinimą;

c)

visa papildoma informacija apie Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriaus 2 skirsnyje nurodyto subjekto turto, techninių atidėjinių ir kitų įsipareigojimų rinkos ir balansines vertes.

5. Galutiniame vertinime nurodomas kreditorių suskirstymas į klases pagal jų eiliškumą vadovaujantis taikytina bankroto teise. Galutiniame vertinime taip pat numatoma tvarka, kurios kiekviena akcininkų ir kreditorių klasė galėtų tikėtis, jei atitinkamas subjektas būtų likviduojamas keliant įprastinę bankroto bylą. Pirmoje pastraipoje nurodyta numatoma tvarka nedaro poveikio 56 straipsnyje nurodytam vertinimui.

6. EIOPA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma: EIOPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2027 m. liepos 29 d. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą, priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

6. a)

aplinkybės, kuriomis šio straipsnio 1 dalies tikslais asmuo yra laikomas nepriklausomu tiek nuo pertvarkymo institucijos, tiek nuo 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto;

b)

draudimo ar perdraudimo įmonės turto ir įsipareigojimų vertės vertinimo metodika vykdant pertvarkymą;

c)

vertinimų atskyrimas pagal šios direktyvos 23 ir 56 straipsnius.

25 straipsnis Preliminarūs ir galutiniai vertinimai

1. 23 straipsnyje nurodyti vertinimai, neatitinkantys 24 straipsnio 2 dalies reikalavimų, laikomi preliminariais vertinimais. Atliekant preliminarius vertinimus, taip pat vertinamas papildomų nuostolių rezervas ir tai, ar tas rezervas tinkamai pagrįstas.

2. Pertvarkymo institucijos, kurios imasi pertvarkymo veiksmų remdamosi preliminariu vertinimu, užtikrina, kad kuo greičiau būtų atliktas galutinis vertinimas. Tos pertvarkymo institucijos užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodytu galutiniu vertinimu:

2. a)

būtų sudarytos sąlygas visiškai pripažinti bet kokius 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto nuostolius jo apskaitos knygose;

b)

būtų suteikta informacijos, padedančios priimti sprendimą atkurti kreditorių reikalavimus arba padidinti išmokėto atlygio sumą pagal 3 dalį.

3. Jeigu atliekant galutinį vertinimą nustatytas 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto grynosios turto vertės įvertis yra didesnis už preliminaraus vertinimo metu nustatytą to subjekto grynosios turto vertės įvertį, pertvarkymo institucija gali:

3. a)

padidinti poveikį patiriančių kreditorių reikalavimų, kurie buvo nurašyti arba restruktūrizuoti, vertę;

b)

įpareigoti laikiną įmonę išmokėti papildomą atlygį turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų atžvilgiu pertvarkomai įmonei arba, priklausomai nuo konkretaus atvejo, nuosavybės priemonių savininkams.

4. EIOPA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose šio straipsnio 1 dalies tikslais patikslintų papildomų nuostolių rezervo, įtrauktino į preliminarius vertinimus, vertinimo metodiką. EIOPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2027 m. liepos 29 d. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą, priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

III SKYRIUS Pertvarkymo priemonės

1 skirsnis Bendrieji principai

26 straipsnis Bendrieji pertvarkymo priemonių principai

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos turėtų būtinus įgaliojimus taikyti pertvarkymo priemones 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytam subjektui, kuris atitinka 19 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas pertvarkymo sąlygas.

2. Jei pertvarkymo institucija nusprendžia taikyti pertvarkymo priemonę 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytam subjektui ir dėl to pertvarkymo veiksmo nuostolių patirtų kreditoriai, visų pirma draudėjai, arba jų reikalavimai būtų restruktūrizuojami ar konvertuojami, pertvarkymo institucija pasinaudoja įgaliojimu nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus pagal 35 straipsnį prieš pat pertvarkymo priemonės taikymą arba kartu taikydama šią priemonę. Iš visų pajamų, gautų susigrąžinus bet kurias pagrįstas išlaidas, kurios buvo faktiškai patirtos naudojant pertvarkymo priemones arba naudojantis pertvarkymo įgaliojimais taikant bet kurią pertvarkymo priemonę pagal 5 dalį, pirmiausia kompensuojama subjekto draudėjams ir kitiems kreditoriams tiek, kiek jų reikalavimai buvo nurašyti jų visiškai nekompensuojant. Tinkamų įsipareigojimų konvertavimas į kapitalo priemones gali būti taikomas tik draudimo išmokoms tik tais atvejais, kai pertvarkymo institucija pagrindžia, kad pertvarkymo tikslų negalima pasiekti kitomis pertvarkymo priemonėmis arba kad konvertavus draudimo išmokas draudėjai būtų geriau apsaugoti, palyginti su kitų pertvarkymo priemonių naudojimu ir jų reikalavimų nurašymu.

3. Pertvarkymo priemonės yra šios: Pertvarkymo institucijos pertvarkymo priemones gali taikyti individualiai, arba kaip jų derinį, išskyrus turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonę, kuri taikoma tik kartu su kita pertvarkymo priemone.

3. a)

laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė;

b)

verslo pardavimo priemonė;

c)

laikinos įmonės sukūrimo priemonė;

d)

turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonė;

e)

nurašymo arba konvertavimo priemonė.

4. Kai taikoma tik verslo pardavimo priemonė ir laikinos įmonės sukūrimo priemonė ir kai šios priemonės naudojamos tik daliai pertvarkomos įmonės turto, teisių ar įsipareigojimų perduoti, likusi draudimo ar perdraudimo įmonė arba 1 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytas likęs subjektas, iš kurių buvo perduotas turtas, teisės ar įsipareigojimai, likviduojami keliant įprastinę bankroto bylą. Toks likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar ta likusi draudimo ar perdraudimo įmonė arba 1 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytas likęs subjektas, turi teikti paslaugas ar paramą pagal 45 straipsnį, kad gavėjas galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti likusios draudimo ar perdraudimo įmonės arba 1 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodyto likusio subjekto veiklą, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai arba laikomasi 22 straipsnyje nustatytų principų.

5. Pertvarkymo institucija ir bet kuri pagal 81 straipsnį veikianti finansavimo struktūra arba bet kurios finansavimo struktūros vardu veikianti pertvarkymo institucija gali susigrąžinti visas pagrįstas išlaidas, faktiškai patirtas taikant pertvarkymo priemones arba naudojantis pertvarkymo įgaliojimais, vienu ar keliais iš šių būdų:

5. a)

kaip atskaitymą iš atlygio, gavėjo sumokėto pertvarkomai įmonei arba atitinkamai akcijų arba kitų nuosavybės priemonių savininkams;

b)

iš pertvarkomos įmonės kaip privilegijuotasis kreditorius;

c)

iš pajamų, gautų nutraukus laikinos įmonės, turto ir įsipareigojimų valdymo įmonės arba draudimo ar perdraudimo įmonės, kuriai taikoma laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė, veiklą, kaip privilegijuotasis kreditorius.

6. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės bankroto teisės taisyklės dėl kreditoriams žalingų teisės aktų panaikinimo ar nevykdymo nebūtų taikomos pertvarkomos įmonės turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimui kitam subjektui taikant pertvarkymo priemonę arba naudojantis pertvarkymo įgaliojimais.

7. Valstybės narės gali pertvarkymo institucijoms suteikti papildomų priemonių ir įgaliojimų, kuriais galima naudotis, kai 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytas subjektas tenkina 19 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas pertvarkymo sąlygas, jeigu:

7. a)

tos papildomos priemonės ir įgaliojimai, juos taikant tarpvalstybinės grupės atžvilgiu, nesudaro kliūčių veiksmingam grupės pertvarkymui ir

b)

tos priemonės ir įgaliojimai atitinka pertvarkymo tikslus ir bendruosius pertvarkymo principus, nustatytus 22 straipsnyje.

8. Valstybės narės užtikrina, kad jei subjektui, kuris patenka į 1 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nebūtų taikoma jokia pertvarkymo priemonė, kadangi tai yra konkrečios teisinės formos subjektas – savidraudos draugija arba kooperatinė bendrovė, pertvarkymo institucijos turėtų reikiamus įgaliojimus taikyti priemones, kurie būtų kuo panašesni į šio straipsnio 3 dalyje išvardytus įgaliojimus, be kita ko, jų poveikio atžvilgiu.

2 skirsnis Laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė

27 straipsnis Laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus pertvarkomai įmonei taikyti laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo procedūrą, kad būtų nutraukta tos įmonės veikla, ir uždrausti pertvarkomai įmonei pradėti naują draudimo ir perdraudimo veiklą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai priežiūros institucija panaikina veiklos leidimą, draudimo ar perdraudimo įmonė, kuriai buvo taikyta laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė, iškart, kai pradedama taikyti ta priemonė, atitiktų Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriaus 5 skirsnyje nustatytą minimalaus kapitalo reikalavimą.

3. Tuo atveju, kai priežiūros institucija panaikina veiklos leidimą, valstybės narės užtikrina, kad draudimo ar perdraudimo įmonei, kuriai taikoma laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė, būtų toliau taikomos bendrosios draudimo priežiūros taisyklės ir tikslai, nustatyti Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies III skyriuje, kol jos veikla nutraukiama pagal šio straipsnio 8 dalį.

4. Pertvarkymo institucijos užtikrina, kad pertvarkoma draudimo ar perdraudimo įmonė, kuriai taikoma laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė, būtų pajėgi išlaikyti tinkamai parengtus ir kompetentingus darbuotojus, kad būtų užtikrintas tvarkingas laipsniškai nutraukiamos draudimo veiklos tęstinumas, kol įmonė bus likviduota.

5. Pertvarkymo institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su priežiūros institucijomis, stebi pertvarkomos draudimo ar perdraudimo įmonės pinigų srautą, taip pat išlaidas ir sąnaudas, kad būtų išsaugota jos vertė ir paklausa rinkoje.

6. Pertvarkymo institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su priežiūros institucijomis, vertina numatomus turto sudėties pokyčius, atidžiai stebi perdraudimo susitarimus ir reikalauja, kad bent kartą per ketvirtį būtų atliekamos nepriklausomos aktuarinės techninių atidėjinių ir rezervų peržiūros.

7. Taikydamos laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonę, pertvarkymo institucijos gali apriboti arba uždrausti bet kokį atlygį už nuosavą kapitalą ir nuosavu kapitalu laikomas priemones, įskaitant dividendų išmokėjimą, ir gali apriboti arba uždrausti bet kokį kintamojo atlygio ir savo nuožiūra sukauptų pensijų išmokų mokėjimą.

8. Pertvarkymo institucijos priima sprendimą, kad pertvarkoma įmonė, kuriai taikoma laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė, turi būti likviduota bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų įvyksta anksčiau:

8. a)

visas arba iš esmės visas pertvarkomos įmonės, kuriai taikoma laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė, turtas, teisės ar įsipareigojimai parduodami trečiosios šalies pirkėjui;

b)

pertvarkomos įmonės, kuriai taikoma laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė, turtas visiškai likviduojamas ir jos įsipareigojimai visiškai įvykdomi.

9. Jei taikoma laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė ir jei pertvarkomos įmonės, kuriai taikoma ta priemonė, grynoji turto vertė tapo neigiama, pertvarkymo institucija įvertina, ar įmonė turi būti likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą, ar jai turi būti taikoma kita pertvarkymo priemonė. Jei nesilaikoma Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriaus 5 skirsnyje nustatyto minimalaus kapitalo reikalavimo, pertvarkymo institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su priežiūros institucija, įvertina, ar įmonė turėtų būti likviduota keliant įprastinę bankroto bylą, ar turėtų būti taikoma kita pertvarkymo priemonė.

3 skirsnis Turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonė, verslo pardavimo priemonė ir laikinos įmonės sukūrimo priemonė

28 straipsnis Turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonės, verslo pardavimo priemonės ir laikinos įmonės sukūrimo priemonės taikymo principai

1. Valstybės narės užtikrina, kad pagal 31 straipsnio 5 ir 6 dalis ir 67 straipsnį pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus naudotis turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemone, verslo pardavimo priemone ir laikinosios įmonės sukūrimo priemone negavusios pertvarkomos įmonės akcininkų ar bet kurios trečiosios šalies, išskyrus pirkėją ar laikinąją įmonę, sutikimo ir nesilaikydamos jokių procedūrinių reikalavimų pagal bendrovių ar vertybinių popierių teisę, išskyrus 29 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2. Laikantis 26 straipsnio 2 ir 5 dalių bet koks pirkėjo ar laikinos įmonės sumokėtas atlygis skiriamas:

2. a)

akcijų ar kitų nuosavybės priemonių savininkams, kai tokios akcijos ar kitos nuosavybės priemonės, kurias išleido pertvarkoma įmonė, iš jų turėtojų buvo perduotos pirkėjui arba laikinai įmonei;

b)

pertvarkomai įmonei, kai dalis arba visas pertvarkomos įmonės turtas ar įsipareigojimai buvo perduoti pirkėjui arba laikinai įmonei.

3. Laikantis 26 straipsnio 2 ir 5 dalių bet koks turto ir įsipareigojimų valdymo įmonės, nurodytos 30 straipsnio 2 dalyje, sumokėtas atlygis tiesiogiai iš pertvarkomos įmonės įgyto turto, teisių ar įsipareigojimų atžvilgiu skiriamas pertvarkomai įmonei. Atlygis gali būti sumokėtas turto ir įsipareigojimų valdymo įmonės išleistos skolos priemonės forma.

4. Perdavimams, atliekamiems taikant turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonę, verslo pardavimo priemonę arba laikinos įmonės sukūrimo priemonę, taikomos III antraštinės dalies V skyriuje nurodytos apsaugos priemonės.

5. Kai tai būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, papildomiems perdavimams atlikti pertvarkymo institucijos gali daugiau nei vieną kartą pasinaudoti turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemone, verslo pardavimo priemone ir laikinos įmonės sukūrimo priemone.

6. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas pirkėjas arba laikina įmonė, kai aktualu, galėtų ir toliau naudotis teisėmis dalyvauti pertvarkomos įmonės mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemose, vertybinių popierių biržose bei draudimo garantijų sistemose ir turėtų galimybę jomis naudotis, su sąlyga, kad tas pirkėjas ar laikina įmonė atitinka narystės ir dalyvavimo tokiose sistemose kriterijus. Valstybės narės, kai aktualu, užtikrina, kad tais atvejais, kai tenkinami ne visi pirmoje pastraipoje išvardyti kriterijai:

6. a)

nebūtų atsisakyta suteikti narystės ar galimybės dalyvauti mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemose, vertybinių popierių biržose ir draudimo garantijų sistemose dėl to, kad pirkėjas ar laikina įmonė neturi kredito reitingų agentūros suteikto reitingo arba kad toks reitingas neatitinka reikalaujamo reitingo lygio, jog būtų suteikta galimybė naudotis tokiomis sistemomis;

b)

tais atvejais, kai pirkėjas arba laikina įmonė neatitinka narystės ar dalyvavimo mokėjimo, tarpuskaitos ar atsiskaitymo sistemoje, vertybinių popierių biržoje ar draudimo garantijų sistemoje kriterijų, pirmoje pastraipoje nurodytomis teisėmis naudojamasi laikotarpį, kurį nurodo pertvarkymo institucijos, kuris neviršija 24 mėnesių ir kuris gali būti atnaujintas pirkėjui arba laikinai įmonei pateikus prašymą pertvarkymo institucijai.

7. Nedarant poveikio III antraštinės dalies V skyriui, pertvarkomos įmonės akcininkai ar kreditoriai ir kitos trečiosios šalys, kurių turtas, teisės ar įsipareigojimai nėra perduodami taikant turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonę, verslo pardavimo priemonę arba laikinos įmonės sukūrimo priemonę, neturi jokių teisių ar reikalavimų į perduotą turtą, teises ar įsipareigojimus arba į laikinos įmonės arba turto ir įsipareigojimų valdymo priemonės administracinį, valdymo ar priežiūros organą ar vyresniąją vadovybę, arba jų atžvilgiu.

29 straipsnis Procedūriniai reikalavimai, susiję su verslo, turto, teisių ar įsipareigojimų pardavimu vykstant pertvarkymui

1. Laikantis 3 dalies, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pertvarkymo institucijos siekia taikyti verslo pardavimo priemonę arba parduoti laikiną įmonę arba jos turtą, teises ar įsipareigojimus, pertvarkoma įmonė, laikina įmonė arba atitinkamas turtas, teisės, įsipareigojimai, akcijos ar kitos nuosavybės priemonės būtų parduodami pagal 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Galima parduoti atskiras teisių, turto ir įsipareigojimų grupes.

2. Nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, 1 dalyje nurodytas pardavimas turi atitikti šiuos reikalavimus: Šie reikalavimai netrukdo pertvarkymo institucijoms kreiptis į konkrečius potencialius pirkėjus. Vieši skelbimai apie 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto arba laikinos įmonės pardavimą, kurių kitais atvejais būtų reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 1 dalį, gali būti atidėti pagal to reglamento 17 straipsnio 4 arba 5 dalį.

2. a)

jis turi būti kuo skaidresnis ir iš esmės neiškreipti įmonės arba laikinos įmonės, kurią pertvarkymo institucija ketina perduoti, turto, teisių, įsipareigojimų, akcijų ar kitų nuosavybės priemonių;

b)

jį vykdant nederamai nesuteikiama pirmenybės potencialiems pirkėjams ir jie nediskriminuojami;

c)

jį vykdant nekyla interesų konfliktas;

d)

jį vykdant nesuteikiama nesąžiningo pranašumo potencialiam pirkėjui;

e)

jį vykdant atsižvelgiama į poreikį greitai įgyvendinti pertvarkymo veiksmus;

f)

juo siekiama kuo labiau pakelti atitinkamų akcijų ar kitų nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų pardavimo kainą.

3. Pertvarkymo institucijos gali priimti pagrįstą sprendimą nesilaikyti pardavimo reikalavimo, jeigu jos nustato, kad laikantis 2 dalyje nustatytų reikalavimų galėtų būti pakenkta vienam ar keliems pertvarkymo tikslams.

30 straipsnis Turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonė

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus pertvarkomos įmonės arba laikinos įmonės turtą, teises ar įsipareigojimus perduoti vienai ar kelioms turto ir įsipareigojimų valdymo įmonėms.

2. Taikant turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonę turto ir įsipareigojimų valdymo įmonė turi būti juridinis asmuo:

2. a)

kuris visas arba iš dalies priklauso vienai ar kelioms viešosioms institucijoms, tarp kurių gali būti pertvarkymo institucija, ir jį kontroliuoja pertvarkymo institucija, ir

b)

kuris sukurtas tam, kad gautų tam tikrą arba visą vienos ar kelių pertvarkomų įmonių arba laikinos įmonės turtą, teises ir įsipareigojimus.

3. Turto ir įsipareigojimų valdymo įmonė valdo jai perduotus portfelius, kad būtų kuo labiau padidinta jų vertė, vėliau tokius portfelius parduodant arba juos tvarkingai likviduojant.

4. Valstybės narės užtikrina, kad turto ir įsipareigojimų valdymo įmonė veiktų laikydamasi šių reikalavimų:

4. a)

atitinkama pertvarkymo institucija yra patvirtinusi turto ir įsipareigojimų valdymo įmonės steigimo dokumentus;

b)

priklausomai nuo turto ir įsipareigojimų valdymo įmonės nuosavybės struktūros atitinkama pertvarkymo institucija paskiria arba patvirtina tokios įmonės administracinį, valdymo ar priežiūros organą;

c)

atitinkama pertvarkymo institucija patvirtina administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių atlygį ir apibūdina jų pareigas;

d)

atitinkama pertvarkymo institucija patvirtina turto ir įsipareigojimų valdymo įmonės strategiją ir rizikos profilį.

5. Pertvarkymo institucijos 1 dalyje nurodytais įgaliojimais perduoti turtą, teises ar įsipareigojimus gali naudotis tik kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis bet kuriuo iš šių atvejų:

5. a)

padėtis konkrečioje to turto, teisių ir įsipareigojimų rinkoje yra tokia, kad to turto, teisių ar įsipareigojimų likvidavimas keliant įprastinę bankroto bylą galėtų turėti neigiamų pasekmių vienai ar kelioms finansų rinkoms;

b)

toks perdavimas yra būtinas siekiant palengvinti laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonės taikymą arba užtikrinti tinkamą pertvarkomos įmonės arba laikinos įmonės veikimą;

c)

toks perdavimas yra būtinas siekiant gauti kuo didesnes likvidavimo pajamas.

6. Taikydamos turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonę, pertvarkymo institucijos pagal 23 straipsnį ir vadovaudamosi Sąjungos valstybės pagalbos sistema nustato atlygį, už kurį turtas, teisės ir įsipareigojimai perduodami turto ir įsipareigojimų valdymo įmonei. Atlygis gali turėti nominaliąją arba neigiamą vertę.

7. Kai pertvarkymo institucijos yra pritaikiusios laikinos įmonės sukūrimo priemonę, turto ir įsipareigojimų valdymo įmonės po laikinos įmonės sukūrimo priemonės taikymo gali iš laikinos įmonės įsigyti turto, teisių ar įsipareigojimų.

8. Pertvarkymo institucijos gali pertvarkomos įmonės turtą, teises ar įsipareigojimus perduoti vienai ar kelioms turto ir įsipareigojimų valdymo įmonėms daugiau nei vieną kartą, o vienos ar kelių turto ir įsipareigojimų valdymo įmonių turtą, teises ar įsipareigojimus vėl grąžinti pertvarkomai įmonei bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų: Bet kuriuo iš pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytų atvejų grąžinimas gali būti atliekamas per bet kurį laikotarpį ir atitinka bet kurias kitas atitinkamu tikslu toje priemonėje nurodytas sąlygas. Pertvarkoma įmonė privalo priimti bet kokį pagal pirmos pastraipos a ir b punktus perduotą turtą, teises ar įsipareigojimus.

8. a)

galimybė grąžinti turtą, teises ar įsipareigojimus aiškiai nurodyta priemonėje, pagal kurią atliktas perdavimas;

b)

turtas, teisės ar įsipareigojimai nepriklauso priemonėje, pagal kurią atliktas perdavimas, nurodytų teisių, turto ar įsipareigojimų klasėms arba neatitinka jų perdavimo sąlygų.

9. Turto ir įsipareigojimų valdymo įmonės tikslai neapima jokių pareigų ar atsakomybės pertvarkomos įmonės akcininkų ar kreditorių atžvilgiu. Turto ir įsipareigojimų valdymo įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organo nariams arba vyresniajai vadovybei netaikoma atsakomybė tokių akcininkų ar kreditorių atžvilgiu už veiksmus ar neveikimą vykdant savo pareigas, nebent tokius veiksmus ar neveikimą lėmė didelis aplaidumas arba sunkus nusižengimas pagal nacionalinę teisę, kuriuo daromas tiesioginis poveikis tų akcininkų ar kreditorių teisėms. Valstybės narės gali papildomai apriboti turto ir įsipareigojimų valdymo įmonės ir jos administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių arba vyresniosios vadovybės atsakomybę už veiksmus ir neveikimą vykdant savo pareigas.

31 straipsnis Verslo pardavimo priemonė

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus pirkėjui, kuris nėra laikina įmonė, perduoti:

1. a)

pertvarkomos įmonės išleistas akcijas arba kitas nuosavybės priemones;

b)

visą arba tam tikrą pertvarkomos įmonės turtą, teises ar įsipareigojimus.

2. Perdavimas pagal 1 dalį vykdomas komercinėmis sąlygomis atsižvelgiant į aplinkybes ir laikantis Sąjungos valstybės pagalbos sistemos. Pertvarkymo institucijos imasi visų pagrįstų veiksmų, kad perdavimas būtų vykdomas komercinėmis sąlygomis, atitinkančiomis pagal 23 straipsnį atliktą vertinimą, atsižvelgiant į atvejo aplinkybes.

3. Pertvarkymo institucijos, gavusios pirkėjo sutikimą, gali atšaukti įvykdytus perdavimus, jei tai pateisinama atvejo aplinkybėmis. Pertvarkoma įmonė arba pirminiai savininkai privalo priimti visas anksčiau perduotas akcijas ar kitas nuosavybės priemones, turtą, teises ar įsipareigojimus.

4. Kai atliekamas 1 dalyje nurodytas perdavimas, pirkėjai privalo turėti atitinkamą leidimą užsiimti įsigyjamu verslu. Priežiūros institucijos užtikrina, kad visos paraiškos tokiam leidimui gauti kartu su perdavimu būtų apsvarstomos laiku.

5. Nukrypstant nuo Direktyvos 2009/138/EB 57–62 straipsnių, kai dėl akcijų ar kitų nuosavybės priemonių perdavimo taikant verslo pardavimo priemonę būtų įsigyjamas arba padidinamas draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų paketas, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 57 straipsnio 1 dalyje, tos draudimo ar perdraudimo įmonės priežiūros institucija pagal tuos straipsnius reikalaujamą vertinimą atlieka laiku, kad nebūtų uždelstas verslo pardavimo priemonės taikymas ar trukdoma pertvarkymo veiksmais pasiekti pertvarkymo tikslus.

6. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai priežiūros institucija nuo perdavimo dienos nėra užbaigusi 5 dalyje nurodyto vertinimo, būtų taikomos šios nuostatos:

6. a)

toks akcijų ar kitų nuosavybės priemonių perdavimas įsigyjančiajam asmeniui turi tiesioginį teisinį poveikį;

b)

vertinimo laikotarpiu ir f punkte numatytu turto pardavimo laikotarpiu įsigyjančiojo asmens su tokiomis akcijomis ar kitomis nuosavybės priemonėmis susijusios balsavimo teisės sustabdomos, ir šios teisės suteikiamos tik pertvarkymo institucijai, kuri neprivalo naudotis tokiomis balsavimo teisėmis ir neturi jokios atsakomybės už tai, ar naudojasi tokiomis balsavimo teisėmis ar jomis nesinaudoja;

c)

vertinimo laikotarpiu ir f punkte nustatytu turto pardavimo laikotarpiu Direktyvos 2009/138/EB 62 straipsnyje numatytos sankcijos ir kitos priemonės už akcijų paketo įsigijimo ar perleidimo reikalavimų pažeidimus tokiam akcijų ar kitų nuosavybės priemonių perdavimui netaikomos;

d)

užbaigusi vertinimą priežiūros institucija nedelsdama raštu praneša pertvarkymo institucijai ir įsigyjančiajam asmeniui, ar patvirtina tokį akcijų ar kitų nuosavybės priemonių perdavimą įsigyjančiajam asmeniui, ar pagal Direktyvos 2009/138/EB 58 straipsnio 4 dalį prieštarauja tokiam akcijų ar kitų nuosavybės priemonių perdavimui įsigyjančiajam asmeniui;

e)

jei priežiūros institucija patvirtina tokį akcijų ar kitų nuosavybės priemonių perdavimą įsigyjančiajam asmeniui, su tokiomis akcijomis ar kitomis nuosavybės priemonėmis susijusios balsavimo teisės įsigyjančiajam asmeniui visiškai suteikiamos iš karto po to, kai pertvarkymo institucija ir įsigyjantysis asmuo gauna tokį priežiūros institucijos patvirtinimą;

f)

jeigu priežiūros institucija prieštarauja tokiam akcijų ar kitų nuosavybės priemonių perdavimui įsigyjančiajam asmeniui:

i)

su tokiomis akcijomis ar kitomis nuosavybės priemonėmis susijusios balsavimo teisės, kaip numatyta b punkte, galioja toliau;

ii)

pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad įsigyjantysis asmuo parduotų tokias akcijas arba kitas nuosavybės priemones per pertvarkymo institucijos nustatytą pardavimo laikotarpį atsižvelgiant į vyraujančias rinkos sąlygas;

iii)

jeigu įsigyjantysis asmuo nevykdo ii punkte numatyto prašymo, priežiūros institucija, gavusi pertvarkymo institucijos sutikimą, gali įsigyjančiajam asmeniui taikyti sankcijas ir kitas priemones už Direktyvos 2009/138/EB 62 straipsnyje nustatytų akcijų paketo įsigijimo ar perleidimo reikalavimų pažeidimus.

7. Kad galėtų naudotis teisėmis teikti paslaugas arba įsisteigti kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvą 2009/138/EB, pirkėjas laikomas pertvarkomos įmonės teisių perėmėju ir gali toliau naudotis visomis tokiomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkoma įmonė perduoto turto, teisių ar įsipareigojimų atžvilgiu.

32 straipsnis Laikinos įmonės sukūrimo priemonė

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus laikinai įmonei perduoti:

1. a)

vienos ar kelių pertvarkomų įmonių išleistas akcijas arba kitas nuosavybės priemones;

b)

visą arba tam tikrą vienos ar kelių pertvarkomų įmonių turtą, teises ar įsipareigojimus.

2. Laikina įmonė yra juridinis asmuo, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus:

2. a)

ji visa arba iš dalies priklauso vienai ar kelioms viešosios institucijoms, tarp kurių gali būti pertvarkymo institucija arba, kai taikytina, draudimo garantijų sistema, ir ją kontroliuoja pertvarkymo institucija;

b)

ji sukurta tam, kad gautų ir turėtų kai kurias arba visas pertvarkomos įmonės išleistas akcijas ar kitas nuosavybės priemones arba kai kurį arba visą vienos ar kelių pertvarkomų įmonių turtą, teises ar įsipareigojimus, siekiant įgyvendinti pertvarkymo tikslus ir parduoti pertvarkomą įmonę.

3. Taikydamos laikinos įmonės sukūrimo priemonę, pertvarkymo institucijos užtikrina, kad laikinai įmonei perduotų įsipareigojimų bendra vertė neviršytų iš pertvarkomos įmonės perduotų teisių ir turto bendros vertės.

4. Pritaikius laikinos įmonės sukūrimo priemonę, pertvarkymo institucijos, jei tai pateisinama aplinkybėmis, gali atšaukti įvykdytus perdavimus, o pertvarkoma įmonė arba pirminiai savininkai privalo priimti bet kokį anksčiau perduotą turtą, teises ar įsipareigojimus, akcijas ar kitas nuosavybės priemones, jei tai pateisinama atvejo aplinkybėmis, bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų: Pirmoje pastraipoje nurodytas grąžinimas gali būti atliekamas bet kuriuo metu ir atitinka bet kurias kitas priemonėje, pagal kurią atliktas perdavimas, nurodytas sąlygas.

4. a)

galimybė grąžinti konkrečias akcijas ar kitas nuosavybės priemones, turtą, teises ar įsipareigojimus aiškiai nurodyta priemonėje, pagal kurią atliktas perdavimas;

b)

konkrečios akcijos ar kitos nuosavybės priemonės, turtas, teisės ar įsipareigojimai nepriklauso priemonėje, pagal kurią atliktas perdavimas, nurodytų akcijų ar kitų nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų klasėms arba neatitinka jų perdavimo sąlygų.

5. Pritaikius laikinos įmonės sukūrimo priemonę, pertvarkymo institucijos gali perduoti laikinos įmonės akcijas ar kitas nuosavybės priemones arba turtą, teises ar įsipareigojimus trečiosios šalies pirkėjui.

6. Laikina įmonė yra laikoma pertvarkomos įmonės teisių perėmėja ir gali toliau naudotis visomis tokiomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkoma įmonė perduoto turto, teisių ar įsipareigojimų atžvilgiu.

7. Laikinos įmonės tikslai neapima jokių pareigų ar atsakomybės pertvarkomos įmonės akcininkų ar kreditorių atžvilgiu. Laikinos įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organo nariams arba vyresniajai vadovybei nėra taikoma atsakomybė tokių akcininkų ar kreditorių atžvilgiu už veiksmus ar neveikimą vykdant savo pareigas, nebent tokius veiksmus ar neveikimą lėmė didelis aplaidumas ar sunkus nusižengimas pagal nacionalinę teisę, kuriuo daromas tiesioginis poveikis tokių akcininkų ar kreditorių teisėms. Valstybės narės taip pat gali apriboti laikinos įmonės ir jos administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių arba vyresniosios vadovybės atsakomybę pagal nacionalinę teisę už veikimą ir neveikimą vykdant savo pareigas.

33 straipsnis Laikinos įmonės veikimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad laikina įmonė veiktų laikydamasi šių reikalavimų: Nepaisant pirmos pastraipos e ir f punktuose nurodytų nuostatų ir kai to reikia pertvarkymo tikslams pasiekti, laikina įmonė gali būti įsteigta ir jai gali būti suteiktas leidimas trumpam laikotarpiui jos veiklos pradžioje nesilaikant Direktyvos 2009/138/EB. Tuo tikslu pertvarkymo institucija priežiūros institucijai pateikia prašymą šiuo klausimu. Jei priežiūros institucija nusprendžia suteikti tokį leidimą, ji nurodo laikotarpį, kurį laikina įmonė neprivalo laikytis Direktyvos 2009/138/EB reikalavimų. Šis laikotarpis turi neviršyti 24 mėnesių.

1. a)

pertvarkymo institucija yra patvirtinusi laikinos įmonės steigimo dokumentus;

b)

priklausomai nuo laikinos įmonės nuosavybės struktūros pertvarkymo institucija paskiria arba patvirtina laikinos įmonės administracinį, valdymo ar priežiūros organą;

c)

pertvarkymo institucija patvirtina administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių atlygį ir apibrėžia jų pareigas;

d)

pertvarkymo institucija patvirtina laikinos įmonės strategiją ir rizikos profilį;

e)

laikinai įmonei išduodamas leidimas pagal Direktyvą 2009/138/EB ir ji turi pagal taikytiną nacionalinę teisę būtiną leidimą vykdyti veiklą ar teikti paslaugas, kurias ji įgyja atlikus perdavimą pagal šios direktyvos 42 straipsnį;

f)

laikina įmonė atitinka Direktyvos 2009/138/EB reikalavimus ir yra prižiūrima pagal tą direktyvą;

g)

laikina įmonė veikia pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą, o pertvarkymo institucija gali atitinkamai apibrėžti jos veiklos apribojimus.

2. Atsižvelgdama į visus Sąjungos arba nacionalinėmis konkurencijos taisyklėmis nustatytus apribojimus, laikinos įmonės vadovybė vykdo laikinos įmonės veiklą, kad pasiektų pertvarkymo tikslus ir parduotų pertvarkomą įmonę arba perduotų jos turtą, teises ar įsipareigojimus vienam ar keliems privačiojo sektoriaus pirkėjams, kai tik susidaro tinkamos rinkos sąlygos.

3. Pertvarkymo institucijos nusprendžia, kad subjektas nebėra laikina įmonė, bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, priklausomai nuo to, kuris įvyksta anksčiau:

3. a)

laikina įmonė susijungia su kitu subjektu;

b)

laikina įmonė nebeatitinka 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų;

c)

trečiosios šalies pirkėjui parduodamas visas arba beveik visas laikinos įmonės turtas, teisės ar įsipareigojimai;

d)

visas laikinos įmonės turtas yra likviduojamas ir visi jos įsipareigojimai yra įvykdyti.

4. Atsižvelgiant į 26 straipsnio 2 ir 5 dalis, visos nutraukus laikinos įmonės veiklą gautos pajamos skiriamos laikinos įmonės akcininkams.

34 straipsnis Perdavimas draudimo garantijų sistemoms

1. Nukrypdamos nuo 32 ir 33 straipsnių, valstybės narės gali numatyti, kad laikinos įmonės pareigos ir teisės būtų pavestos atitinkamai draudimo garantijų sistemai. Užtikrindamos draudėjų interesus, draudimo santykių tęstinumą bei išmokų išmokėjimą ir užtikrindamos, kad šios direktyvos tikslai vis dar būtų tinkamai pasiekti, valstybės narės gali numatyti galimybę tokiai draudimo garantijų sistemai perduoti: Pertvarkymo institucijos užtikrina, kad draudimo garantijų sistemai perduotų įsipareigojimų bendra vertė neviršytų iš pertvarkomos įmonės perduotų teisių ir turto bendros vertės.

1. a)

vienos ar kelių pertvarkomų įmonių išleistas akcijas arba kitas nuosavybės priemones arba

b)

visą arba tam tikrą vienos ar kelių pertvarkomų įmonių turtą, teises ar įsipareigojimus.

2. Valstybės narės užtikrina, kad draudimo garantijų sistema, kuriai pavedamos laikinos įmonės pareigos ir teisės, atitiktų šiuos reikalavimus: Pirmos pastraipos b punktas netaikomas draudimo garantijų sistemai, kuriai pavedamos laikinos įmonės pareigos ir teisės, jeigu bet koks perduotas turtas, teisės, įsipareigojimai ar nuosavybės teisės atskiriami nuo kito draudimo garantijų sistemos turto, teisių ir įsipareigojimų ir nemokamas atlygis už perduotą turtą.

2. a)

pertvarkymo institucija yra patvirtinusi laikinos įmonės steigimo dokumentus;

b)

pertvarkymo institucija patvirtina administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių atlygį ir apibrėžia jų pareigas;

c)

laikina įstaiga nesudaro naujų draudimo sutarčių ir nekeičia esamų draudimo sutarčių taip, kad dėl to galėtų padidėti laikinai įmonei privalomos draudimo išmokos;

d)

draudimo garantijų sistemai taikomos bendrosios draudimo priežiūros taisyklės ir tikslai, siekiant užtikrinti tinkamą draudėjų apsaugos lygį.

3. Valstybės narės užtikrina, kad draudimo garantijų sistemos, kuriai pavedamos laikinos įmonės pareigos ir teisės, finansavimas būtų pakankamas, kad būtų galima tęsti draudimo santykius ir užtikrinti draudimo išmokų išmokėjimą.

4 skirsnis Nurašymo arba konvertavimo priemonė

35 straipsnis Nurašymo arba konvertavimo priemonės tikslas ir taikymo sritis

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos galėtų taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonę pertvarkymo tikslams pasiekti bet kuriuo iš šių tikslų: Taikydamos nurašymo arba konvertavimo priemonę draudimo išmokoms, pertvarkymo institucijos taip pat gali pertvarkyti susijusių draudimo sutarčių sąlygas, kad būtų veiksmingiau pasiekti pertvarkymo tikslai. Tai darydamos pertvarkymo institucijos atsižvelgia į poveikį kolektyviniams draudėjų interesams.

1. a)

siekiant rekapitalizuoti 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytą subjektą, kurie tenkina 19 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas pertvarkymo sąlygas, tiek, kad būtų galima taikyti laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonę ir išlaikyti leidimą pagal Direktyvą 2009/138/EB;

b)

siekiant reikalavimus, įskaitant draudimo išmokas, arba skolos priemones konvertuoti į nuosavą kapitalą arba sumažinti jų pagrindinę sumą, kai reikalavimai, išmokos arba skolos priemonės perduodami:

i)

laikinai įmonei arba

ii)

taikant turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonę arba verslo pardavimo priemonę.

2. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos, remdamosi pagal 23 straipsnį atliktu vertinimu, nustatytų sumą, kuria kapitalo priemonės, skolos priemonės ir kiti tinkami įsipareigojimai turi būti nurašyti arba konvertuoti 1 dalyje nurodytais tikslais.

3. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos galėtų taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonę visiems 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytų subjektų įsipareigojimams, išlaikydamos jų dabartinę teisinę formą arba prireikus apsvarstydamos galimybę pakeisti jų teisinę formą.

4. Valstybės narės užtikrina, kad nurašymo arba konvertavimo priemonė galėtų būti taikoma visoms 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto kapitalo priemonėms ir visiems įsipareigojimams, kurie yra įtraukti į tos priemonės taikymo sritį pagal šio straipsnio 5–8 dalis.

5. Pertvarkymo institucijos netaiko nurašymo arba konvertavimo priemonės šių pagal valstybės narės arba trečiosios valstybės teisę reglamentuojamų įsipareigojimų atžvilgiu:

5. a)

užtikrintųjų įsipareigojimų;

b)

įsipareigojimų kredito įstaigoms, investicinėms įmonėms ir draudimo ar perdraudimo įmonėms, išskyrus tai pačiai grupei priklausančius subjektus, kurių pradinis terminas trumpesnis nei septynios dienos;

c)

įsipareigojimų, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei septynios dienos, skirtų pagal Direktyvą 98/26/EB nustatytoms sistemoms ar sistemų operatoriams arba tų sistemų dalyviams, atsirandančių dėl dalyvavimo tokioje sistemoje, arba įsipareigojimų PSŠ, kurioms Sąjungoje suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, ir trečiųjų valstybių PSŠ, kurias pripažįsta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA), pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį;

d)

įsipareigojimų bet kuriai iš šių šalių:

i)

darbuotojui, kiek tai susiję su sukauptu atlyginimu, pensijos išmokomis ar kitu fiksuoto dydžio darbo užmokesčiu, išskyrus kintamąjį atlygio komponentą, nereglamentuojamą kolektyvine sutartimi;

ii)

komerciniam arba prekybos kreditoriui, atsirandančių dėl 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytam subjektui teikiamų prekių ar paslaugų, pavyzdžiui, IT paslaugų, komunalinių paslaugų ir patalpų nuomos, tvarkymo ir priežiūros paslaugų, kurios yra reikalingos to subjekto veiklos vykdymo tęstinumui išlaikyti arba draudimo apsaugos tęstinumui užtikrinti;

iii)

mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, su sąlyga, kad tokiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikytiną teisę;

iv)

draudimo garantijų sistemoms, atsirandančių dėl privalomų įnašų pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus;

e)

įsipareigojimų, atsirandančių dėl naudojamų motorinių transporto priemonių draudimo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu pagal Direktyvą 2009/103/EB.

6. Valstybės narės gali nustatyti, kad pertvarkymo institucijos nurašymo arba konvertavimo priemonės netaikytų:

6. a)

įsipareigojimams, atsirandantiems dėl esamų ir būsimų reikalavimų išmokėti draudimo išmokas, kurie yra padengti turtu pagal Direktyvos 2009/138/EB 275 straipsnio 1 dalies a punktą;

b)

įsipareigojimams, atsirandantiems pagal privataus sveikatos draudimo sutartis arba privačias ilgalaikės priežiūros draudimo sutartis, teikiamas kaip alternatyva privalomam sveikatos ar ilgalaikės priežiūros draudimui, teikiamam pagal teisės aktais nustatytą socialinės apsaugos sistemą; išimtis taikoma tik tai atitinkamos atsakomybės daliai, kuria pakeičiama pagal teisės aktus nustatytos socialinės apsaugos sistemos privaloma dalis.

7. 5 dalies a punktas ir 6 dalies a punktas neužkerta kelio pertvarkymo institucijoms, kai tikslinga, nurašymo arba konvertavimo priemonę taikyti bet kuriai užtikrintojo įsipareigojimo arba įsipareigojimo, kuris yra garantuotas įkeistu įkaitu, daliai, kuri viršija turto, įkeitimo, kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės ar įkaito, kuriais jis užtikrinamas, vertę, arba bet kuriai 6 dalies a punkte nurodytų įsipareigojimų daliai, kuri viršija turto, įtraukto į specialų registrą, nurodytą Direktyvos 2009/138/EB 276 straipsnio 1 dalyje, vertę.

8. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai taikoma nurašymo arba konvertavimo priemonė, pertvarkymo institucijos nurašymo arba konvertavimo priemonės gali netaikyti arba iš dalies netaikyti tam tikriems įsipareigojimams, bet kuriuo iš šių atvejų:

8. a)

per pagrįstą laiką būtų neįmanoma tam įsipareigojimui taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonės, nepaisant pertvarkymo institucijos gera valia dedamų pastangų;

b)

netaikymas yra griežtai būtinas ir proporcingas siekiant užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų ir pagrindinių verslo linijų tęstinumą taip, kad būtų išlaikytas pertvarkomos įmonės gebėjimas tęsti pagrindinę veiklą, teikti paslaugas ir vykdyti sandorius;

c)

netaikymas yra griežtai būtinas ir proporcingas siekiant užkirsti kelią plačiam problemos išplitimui taip, kad tai galėtų labai sutrikdyti valstybės narės arba Sąjungos ekonomiką;

d)

tiems įsipareigojimams taikant nurašymo arba konvertavimo priemonę būtų prarasta jų vertė, o nuostoliai, kuriuos turėtų padengti kiti kreditoriai, būtų didesni nei tuo atveju, jeigu tiems įsipareigojimams nurašymo arba konvertavimo priemonė nebūtų taikoma arba

e)

išimtis yra griežtai būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti, kad trečiosioms šalims būtų atlyginama už jų patirtus sužalojimus ir žalą, kuriuos apima draudimo sutartys, susijusios su trečiųjų šalių įsipareigojimais, kai tokios sutartys yra privalomos pagal taikytiną teisę.

9. Pertvarkymo institucijos atsižvelgia į tai, ar tais atvejais, kai taikoma nurašymo arba konvertavimo priemonė, draudimo sutartys, kurių sąlygos buvo pertvarkytos pagal 1 dalies antrą pastraipą, po sutarties pertvarkymo atitinka pagal taikytiną teisę privalomą minimalų draudimo apsaugos lygį.

36 straipsnis Sąlygos, taikomos akcininkams nurašymo arba konvertavimo priemonės taikymo atveju

1. Valstybės narės užtikrina, kad taikydamos nurašymo arba konvertavimo priemonę, pertvarkymo institucijos akcininkų atžvilgiu imtųsi vieno arba abiejų iš toliau nurodytų veiksmų: Pirmos pastraipos b punkto atžvilgiu konvertuojama tokiu konvertavimo kursu, kad labai sumažėtų esamo akcijų paketo ar nuosavybės priemonių dydis, tenkantis vienai nuosavybės priemonei.

1. a)

panaikintų esamas akcijas ar kitas nuosavybės priemones arba perduotų jas kreditoriams, kurių reikalavimai buvo konvertuoti;

b)

jeigu pagal 23 straipsnį atlikto vertinimo rezultatai rodo, kad pertvarkomos įmonės grynoji vertė yra teigiama, sumažintų esamo akcijų paketo ar kitų nuosavybės priemonių dydį, tenkantį vienai akcijai ar kitai nuosavybės priemonei, konvertuojant atitinkamas pertvarkomos įmonės išleistas kapitalo priemones ar skolos priemones arba kitus tinkamus pertvarkomos įmonės įsipareigojimus į akcijas ar kitas nuosavybės priemones, taikant nurašymo arba konvertavimo priemonę.

2. Svarstydamos, kokių veiksmų, nurodytų 1 dalyje, imtis, pertvarkymo institucijos atsižvelgia į:

2. a)

vertinimą, atliktą pagal 23 straipsnį;

b)

sumą, kuria pertvarkymo institucija įvertino, kad 1 lygio priemonės turi būti sumažintos, o atitinkamos kapitalo priemonės nurašytos ar konvertuotos vadovaujantis 38 straipsnio 1 dalimi.

3. Nukrypstant nuo Direktyvos 2009/138/EB 57–62 straipsnių, jeigu dėl pertvarkomos įmonės išleistų kapitalo priemonių, skolos priemonių ar kitų tinkamų pertvarkomos įmonės įsipareigojimų konvertavimo būtų įsigyjamas arba padidinamas draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų paketas, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 57 straipsnio 1 dalyje, priežiūros institucijos pagal tuos straipsnius reikalaujamą vertinimą atlieka laiku, kad nebūtų uždelstas kapitalo priemonių konvertavimas ir netrukdoma pertvarkymo veiksmais pasiekti atitinkamus pertvarkymo tikslus.

4. Jeigu tos įmonės priežiūros institucija kapitalo priemonių konvertavimo dieną nėra užbaigusi pagal 3 dalį reikalaujamo vertinimo, dėl kapitalo priemonių konvertavimo įvykusiam įsigyjančiojo asmens akcijų paketo įsigijimui ar padidinimui taikoma 31 straipsnio 6 dalis.

37 straipsnis Skolos konvertavimo į nuosavą kapitalą kursas

Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos, taikydamos nurašymo ir konvertavimo priemonę ir naudodamosi 42 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytu įgaliojimu, galėtų taikyti skirtingą konvertavimo kursą skirtingų klasių kapitalo priemonėms ir įsipareigojimams pagal vieną ar abu šiuos principus:

a)

konvertavimo kursas atitinka tinkamą kompensaciją poveikį patiriančiam kreditoriui už visus nuostolius, patirtus dėl naudojimosi nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais;

b)

įsipareigojimams, kurie pagal taikytinus bankroto teisės aktus laikomi pirmaeiliais, taikomas konvertavimo kursas, kuris yra didesnis už subordinuotiesiems įsipareigojimams taikytiną konvertavimo kursą.

38 straipsnis Papildomos nuostatos, reglamentuojančios nurašymo arba konvertavimo priemonę

1. Pertvarkymo institucijos nurašymo arba konvertavimo priemonę taiko laikydamosi reikalavimų eiliškumo, taikytino keliant įprastinę bankroto bylą, taip, kad būtų pasiekti šie rezultatai: Jei nustatoma, kad nurašomo turto vertė, pagrįsta 25 straipsnyje nurodytu preliminariu vertinimu, viršija reikalavimus, palyginti su 24 straipsnio 2 dalyje nurodytu galutiniu vertinimu, gali būti taikomas kapitalo atkūrimo mechanizmas, kad reikiamu mastu būtų kompensuota visų pirma kreditoriams, o vėliau ir akcininkams. Spręsdamos, ar įsipareigojimai turi būti nurašyti ar konvertuoti į nuosavą kapitalą, pertvarkymo institucijos nekonvertuoja vienos klasės įsipareigojimų, kai tos klasės įsipareigojimai, kurie subordinuojami tai klasei, nėra konvertuojami į nuosavo kapitalą ar nenurašomi. Valstybės narės užtikrina visiems reikalavimams, atsirandantiems dėl nuosavų lėšų priemonių, pagal įprastines bankroto bylas reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus būtų suteikiamas mažesnis prioritetas nei reikalavimams, atsirandantiems ne dėl nuosavų lėšų priemonių. Taikant šią pastraipą, jeigu priemonė tik iš dalies pripažįstama nuosavų lėšų priemone, visa priemonė laikoma reikalavimu, atsirandančiu dėl nuosavų lėšų priemonių, ir jai suteikiamas mažesnis prioritetas nei reikalavimams, atsirandantiems ne dėl nuosavų lėšų priemonių.

1. a)

pirmiausia proporcingai nuostoliams ir iki jų maksimalios ribos sumažinamos jų 1 lygio priemonės, o pertvarkymo institucija imasi 36 straipsnio 1 dalyje nurodyto vieno ar abiejų veiksmų 1 lygio priemonių turėtojų atžvilgiu;

b)

2 lygio priemonių pagrindinė suma tiek, kiek reikia norint pasiekti pertvarkymo tikslus, arba iki atitinkamų kapitalo priemonių maksimalios sumos nurašoma arba konvertuojama į 1 lygio priemones, arba atliekami abu veiksmai, priklausomai nuo to, kuri suma yra mažesnė;

c)

3 lygio priemonių pagrindinė suma tiek, kiek reikia norint pasiekti pertvarkymo tikslus, arba iki atitinkamų kapitalo priemonių maksimalios sumos nurašoma arba konvertuojama į 1 lygio priemones, arba atliekami abu veiksmai, priklausomai nuo to, kuri suma yra mažesnė;

d)

likusių tinkamų įsipareigojimų pagrindinė suma arba su jais susijusi negrąžinta mokėtina suma pagal reikalavimų tenkinimo eiliškumą įprastinėje bankroto byloje, įskaitant Direktyvos 2009/138/EB 275 straipsnio 1 dalyje numatytą draudimo išmokų eiliškumą, nurašoma arba konvertuojama į 1 lygio priemones, arba atliekami abu veiksmai tiek, kiek to reikia pertvarkymo tikslams pasiekti.

2. Kai nurašoma atitinkamos kapitalo priemonės arba skolos priemonės ar kito tinkamo įsipareigojimo pagrindinė suma, taikomos šios nuostatos:

2. a)

dėl nurašymo arba konvertavimo priemonės taikymo atsiradęs sumažinimas yra nuolatinis, atsižvelgiant į bet kokį kapitalo atkūrimą pagal 1 dalyje nurodytą kompensavimo mechanizmą;

b)

atitinkamos kapitalo priemonės, skolos priemonės ar kito tinkamo įsipareigojimo turėtojui nebelieka jokių įsipareigojimų tos nurašytos priemonės sumos atžvilgiu arba susijusių su ja, išskyrus visus jau sukauptus įsipareigojimus ir visą galimą atsakomybę už žalą, kuri gali būti patirta apskundus pasinaudojimo nurašymo įgaliojimais teisėtumą;

c)

jokia kompensacija nemokama nė vienam atitinkamos kapitalo priemonės, skolos priemonės ar kito tinkamo įsipareigojimo turėtojui, išskyrus atvejus, nurodytus 3 dalyje.

3. Siekdamos atlikti atitinkamų kapitalo priemonių, skolos priemonių ar kitų tinkamų įsipareigojimų konvertavimą pagal 1 dalies b ir c punktus, pertvarkymo institucijos gali reikalauti, kad 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyti subjektai išleistų 1 lygio priemones atitinkamų kapitalo priemonių, skolos priemonių ar kitų tinkamų įsipareigojimų turėtojams. Atitinkamos kapitalo priemonės, skolos priemonės ar kiti tinkami įsipareigojimai gali būti konvertuojami su sąlyga, kad tenkinamos visos šios sąlygos:

3. a)

1 lygio priemones išleidžia draudimo ar perdraudimo įmonė, 1 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytas subjektas arba patronuojančioji įmonė, gavusi atitinkamos pertvarkymo institucijos sutikimą;

b)

1 lygio priemonės išleidžiamos prieš tai, kai tas 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytas subjektas išleidžia akcijas ar kitas nuosavybės priemones, kad valstybė arba valstybės subjektas galėtų suteikti nuosavų lėšų;

c)

1 lygio priemonės suteiktos ir perduotos iškart po pasinaudojimo konvertavimo įgaliojimais;

d)

konvertavimo kursas, pagal kurį nustatomas 1 lygio priemonių, teikiamų pagal kiekvieną atitinkamą kapitalo priemonę, skolos priemonę ar kitą tinkamą įsipareigojimą, skaičius, atitinka 37 straipsnį.

4. 1 lygio priemonių teikimo pagal 3 dalį tikslais pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyti subjektai visą laiką turėtų išankstinį leidimą, būtiną atitinkamam skaičiui 1 lygio priemonių išleisti.

39 straipsnis Nurašymo ir konvertavimo poveikis

1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pertvarkymo institucija taiko nurašymo arba konvertavimo priemonę ir naudojasi nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais pagal 35 straipsnio 1 dalį ir 42 straipsnio 1 dalies g–k punktus, pagrindinės arba negrąžintos mokėtinos sumos sumažinimas, konvertavimas arba panaikinimas įsigaliotų ir būtų nedelsiant privalomas pertvarkomai įmonei ir poveikį patiriantiems kreditoriams bei akcininkams.

2. Kad būtų galima veiksmingai taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonę, pertvarkymo institucija užbaigia visas būtinas administracines ir procedūrines užduotis arba reikalauja, kad jos būtų užbaigtos, įskaitant:

2. a)

visų atitinkamų registrų pakeitimą;

b)

akcijų, kitų nuosavybės priemonių arba skolos priemonių išbraukimą iš biržos sąrašų arba pašalinimą iš prekybos;

c)

naujų akcijų arba kitų nuosavybės priemonių įtraukimą į biržos sąrašus arba leidimą jomis prekiauti;

d)

skolos priemonių, kurios buvo nurašytos, pakartotinį įtraukimą į biržos prekybos sąrašus arba pakartotinį leidimą jomis prekiauti, neprivalant paskelbti prospekto, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1129.

3. Kai pertvarkymo institucija, pasinaudodama 42 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytais įgaliojimais, įsipareigojimo pagrindinę sumą arba negrąžintą mokėtiną sumą sumažina iki nulio, tas įsipareigojimas ir visos su juo susijusios pareigos ar reikalavimai, kurie nėra sukaupti naudojimosi įgaliojimais metu, laikomi visomis prasmėmis įvykdytais ir jų negalima įrodyti jokioje vėlesnėje procedūroje, susijusioje su vėlesniu pertvarkomos įmonės arba tos įmonės teises perėmusio subjekto likvidavimu.

4. Kai pertvarkymo institucija, pasinaudodama 42 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytais įgaliojimais, įsipareigojimo pagrindinę sumą arba negrąžintą mokėtiną sumą sumažina iš dalies, bet ne visą:

4. a)

įsipareigojimas laikomas įvykdytu sumažintos sumos apimtimi;

b)

atitinkama priemonė ar susitarimas, kuriais sukurtas pradinis įsipareigojimas, toliau taikomi likusiai įsipareigojimo pagrindinei sumai arba negrąžintai mokėtinai sumai, atsižvelgiant į visus mokėtinų palūkanų sumos pakeitimus, kad būtų atsižvelgta į pagrindinės sumos sumažinimą, ir visus vėlesnius sąlygų pakeitimus, kuriuos pertvarkymo institucija galėtų padaryti pasinaudodama 42 straipsnio 1 dalies l punkte nurodytais įgaliojimais.

40 straipsnis Įsipareigojimų, atsirandančių dėl išvestinių finansinių priemonių, nurašymas arba konvertavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais įsipareigojimo, atsirandančio dėl išvestinės finansinės priemonės, atžvilgiu naudotųsi tik užbaigiant finansinių išvestinių priemonių sandorius arba juos užbaigus. Pradėdamos pertvarkymą, pertvarkymo institucijos yra įgaliojamos tuo tikslu nutraukti ir užbaigti bet kurią išvestinių finansinių priemonių sutartį. Kai išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimui pagal 35 straipsnio 8 dalį netaikoma nurašymo arba konvertavimo priemonė, pertvarkymo institucijos neprivalo nutraukti arba užbaigti finansinių išvestinių priemonių sutarties.

2. Kai išvestinių finansinių priemonių sandoriams taikomas užskaitos susitarimas, pertvarkymo institucija arba nepriklausomas vertintojas, atlikdami vertinimą pagal 23 straipsnį, nustato, koks grynasis įsipareigojimas atsiranda dėl tų sandorių pagal užskaitos susitarimo sąlygas.

3. Pertvarkymo institucijos įsipareigojimų, kurie atsiranda dėl išvestinių finansinių priemonių, vertę nustato atsižvelgdamos į visus šiuos aspektus:

3. a)

tinkamas išvestinių finansinių priemonių klasių, įskaitant sandorius, kuriems taikomi užskaitos susitarimai, vertės nustatymo metodikas;

b)

atitinkamo momento, kada reikėtų nustatyti išvestinės finansinės priemonės pozicijos vertę, nustatymo principus;

c)

tinkamas metodikas, taikomas vertei, kuri būtų prarasta dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių užbaigimo ir jų nurašymo arba konvertavimo, ir nuostolių sumos, kuri būtų susidariusi dėl išvestinių finansinių priemonių nurašymo arba konvertavimo, palyginti.

4. EIOPA, pasikonsultavusi su ESMA, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinamos 3 dalyje nustatytos metodikos ir principai dėl įsipareigojimų, atsirandančių dėl išvestinių finansinių priemonių, vertinimo. Išvestinių finansinių priemonių sandorių, kuriems taikomas užskaitos susitarimas, atveju EIOPA atsižvelgia į užskaitos susitarime nustatytą sandorių užbaigimo metodiką. EIOPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2027 m. liepos 29 d. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą, priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

41 straipsnis Procedūrinių nurašymo arba konvertavimo kliūčių pašalinimas

1. Kai taikoma nurašymo arba konvertavimo priemonė, valstybės narės, kai taikytina, reikalauja, kad 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyti subjektai bet kuriuo metu turėtų pakankamą įstatinio akcinio kapitalo arba kitų 1 lygio priemonių sumą, kad užtikrintų, jog toms įmonėms ir subjektams nebūtų trukdoma išleisti pakankamai naujų akcijų arba kitų nuosavybės priemonių, kad būtų galima veiksmingai atlikti įsipareigojimų konvertavimą į akcijas arba kitas nuosavybės priemones. Pertvarkymo institucijos įvertina, kaip laikomasi pirmoje pastraipoje dalyje nustatyto reikalavimo, rengdamos ir prižiūrėdamos pertvarkymo planus pagal 9 ir 10 straipsnius.

2. Valstybės narės užtikrina, kad pagal įmonių steigimo dokumentus ar įstatus nebūtų procedūrinių kliūčių, trukdančių įsipareigojimus konvertuoti į akcijas ar kitas nuosavybės priemones, įskaitant akcininkų turimas pirmenybės teises arba reikalavimus gauti akcininkų sutikimą dėl kapitalo padidinimo.

IV SKYRIUS Pertvarkymo įgaliojimai

42 straipsnis Bendrieji įgaliojimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos turėtų visus būtinus įgaliojimus taikyti pertvarkymo priemones 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytiems subjektams, kurie atitinka atitinkamai 19 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas pertvarkymo sąlygas. Visų pirma pertvarkymo institucijos turi šiuos pertvarkymo įgaliojimus, kuriais jos gali naudotis individualiai arba kaip jų derinį:

1. a)

įgaliojimą reikalauti, kad bet kuris asmuo pateiktų informaciją, reikalingą, kad pertvarkymo institucija galėtų spręsti dėl pertvarkymo veiksmo ir jį parengti, įskaitant pertvarkymo planuose pateiktos informacijos atnaujinimą ir papildymą, be kita ko, prašyti, kad informacija būtų pateikta atliekant patikrinimus vietoje;

b)

įgaliojimą perimti pertvarkomos įmonės kontrolę ir naudotis visomis teisėmis ir įgaliojimais, suteiktais pertvarkomos įmonės akcininkams, kitiems savininkams ir administraciniam, valdymo ar priežiūros organui;

c)

įgaliojimą uždrausti pradėti vykdyti naują draudimo ar perdraudimo veiklą ir taikyti pertvarkomai įmonei tvarkingo laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo procedūrą bei nutraukti jos veiklą;

d)

įgaliojimą leisti laikinai įmonei, įsteigtai ir gavusiai leidimą nesilaikant Direktyvos 2009/138/EB per trumpą laikotarpį, nurodytą šios direktyvos 33 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, pradėti vykdyti naują draudimo ar perdraudimo veiklą arba atnaujinti esamą veiklą;

e)

įgaliojimą perduoti pertvarkomos įmonės išleistas akcijas ir kitas nuosavybės priemones;

f)

įgaliojimą kitam subjektui to subjekto sutikimu perduoti pertvarkomos įmonės teises, turtą ar įsipareigojimus;

g)

įgaliojimą restruktūrizuoti draudimo išmokas arba sumažinti, įskaitant sumažinimą iki nulio, pertvarkomos įmonės skolos priemonių ir tinkamų įsipareigojimų, įskaitant draudimo išmokas, pagrindinę sumą arba negrąžintą mokėtiną sumą;

h)

įgaliojimą konvertuoti pertvarkomos įmonės skolos priemones ir tinkamus įsipareigojimus, įskaitant draudimo išmokas, į 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto, atitinkamos patronuojančiosios įmonės arba laikinos įmonės, kuriai perduodamas 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto turtas, teisės ar įsipareigojimai, paprastąsias akcijas ar kitas nuosavybės priemones;

i)

įgaliojimą panaikinti pertvarkomos įmonės išleistas skolos priemones, išskyrus užtikrintuosius įsipareigojimus, vadovaujantis 35 straipsnio 5 dalimi;

j)

įgaliojimą sumažinti, įskaitant sumažinimą iki nulio, pertvarkomos įmonės akcijų arba kitų nuosavybės priemonių nominaliąją vertę ir panaikinti tokias akcijas ar kitas nuosavybės priemones;

k)

įgaliojimą reikalauti, kad pertvarkoma įmonė arba atitinkama patronuojančioji įmonė išleistų naujų akcijų ar kitų nuosavybės priemonių arba kitų kapitalo priemonių, įskaitant privilegijuotąsias akcijas ir neapibrėžtąsias konvertuojamas priemones;

l)

įgaliojimą koreguoti ar keisti pertvarkomos įmonės išleistų skolos priemonių ir kitų tinkamų įsipareigojimų terminą arba koreguoti pagal tokias priemones ir kitus tinkamus įsipareigojimus mokėtinų palūkanų sumą arba datą, kurią turi būti pradedamos mokėti palūkanos, be kita ko, laikinai sustabdyti mokėjimą;

m)

įgaliojimą užbaigti ir nutraukti finansines sutartis arba išvestines finansines priemones;

n)

įgaliojimą nušalinti arba pakeisti pertvarkomos įmonės administracinį, valdymo ar priežiūros organą ir vyresniąją vadovybę;

o)

įgaliojimą prašyti, kad priežiūros institucija laiku, nukrypstant nuo Direktyvos 2009/138/EB 58 straipsnyje nustatytų laikotarpių, įvertintų akcijų paketo pirkėją.

2. Valstybės narės užtikrina, kad priemonių, kurių ėmėsi priežiūros institucija, taikymas būtų nutrauktas, jei jų tolesnis taikymas trukdytų naudoti pertvarkymo priemones.

3. Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad pertvarkymo priemones taikančioms ir pertvarkymo įgaliojimais besinaudojančioms pertvarkymo institucijoms nebūtų taikomi jokie toliau nurodyti reikalavimai, kurie kitais atvejais būtų taikomi pagal nacionalinę teisę, sutartį ar kitaip: Pirmos pastraipos b punktas nedaro poveikio 63 ir 65 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir pranešimo reikalavimams pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą.

3. a)

vadovaujantis 3 straipsnio 8 dalimi ir 67 straipsnio 1 dalimi, reikalavimai gauti viešų ar privačių asmenų, įskaitant pertvarkomos įmonės akcininkus, kreditorius arba draudėjus, patvirtinimą arba sutikimą;

b)

procedūriniai reikalavimai prieš pasinaudojant įgaliojimais pranešti asmenims, įskaitant visus reikalavimus paskelbti pranešimą ar prospektą arba kuriai nors kitai institucijai pateikti dokumentą arba jį joje užregistruoti.

4. Valstybės narės užtikrina, kad jeigu nė vienas iš šio straipsnio 1 dalyje išvardytų įgaliojimų subjektui, patenkančiam į 1 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes tai yra konkrečios teisinės formos subjektas – savidraudos draugija arba kooperatinė bendrovė, nėra taikomi, pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus, kurie būtų kuo panašesni į šio straipsnio 1 dalyje išvardytus įgaliojimus, be kita ko, jų poveikio atžvilgiu.

5. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijoms naudojantis 4 dalyje nustatytais įgaliojimais, asmenims, patiriantiems poveikį, įskaitant akcininkus, kreditorius, draudėjus ir sandorio šalis, būtų taikomos šios direktyvos V skyriuje numatytos apsaugos priemonės arba tą patį poveikį turinčios apsaugos priemonės.

43 straipsnis Papildomi įgaliojimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos, naudodamosi pertvarkymo įgaliojimais, turėtų įgaliojimus atlikti visus šiuos veiksmus: Šios dalies a punkto tikslais jokia teisė gauti kompensaciją pagal šią direktyvą nelaikoma įsipareigojimu ar suvaržymu.

1. a)

pagal 60 straipsnį numatyti įvykdyti perdavimą, netaikant jokių įsipareigojimų ar suvaržymų perduodamų finansinių priemonių, teisių, turto ar įsipareigojimų atžvilgiu;

b)

panaikinti teises įsigyti bet kokių papildomų akcijų arba kitų nuosavybės priemonių;

c)

prašyti, kad atitinkama institucija nebeleistų arba laikinai neleistų prekiauti finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje arba nutraukti oficialų finansinių priemonių įtraukimą į biržos sąrašus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/34/EB;

d)

numatyti, kad gavėjas būtų traktuojamas taip, tarsi tas gavėjas būtų pertvarkoma įmonė visų pertvarkomos įmonės teisių ar pareigų arba veiksmų, kurių imasi pertvarkoma įmonė, be kita ko, atsižvelgiant į 31 ir 32 straipsniuose nurodytos verslo pardavimo priemonės ir laikinos įmonės sukūrimo priemonės taikymą, visas teisių ar pareigų, susijusių su dalyvavimu rinkos infrastruktūroje, tikslais;

e)

įpareigoti pertvarkomą įmonę arba gavėją teikti vienas kitam informaciją ir pagalbą;

f)

panaikinti arba pakeisti sutarties, kurios šalis yra pertvarkoma įmonė, sąlygas arba pakeisti gavėją kaip sutarties šalį;

g)

be perdraudimo įmonės sutikimo perduoti bet kokias perdraudimo teises, apimančias perduotas draudimo ar perdraudimo išmokas, kai pertvarkymo institucija visą pertvarkomos įmonės turtą ir įsipareigojimus, susijusius su tomis perdraudimo teisėmis, arba jų dalį perduoda kitam subjektui.

2. Pertvarkymo institucijos naudojasi 1 dalyje nurodytais įgaliojimais, kai, jų nuomone, tai tikslinga siekiant užtikrinti pertvarkymo veiksmų veiksmingumą arba įgyvendinti vieną ar kelis pertvarkymo tikslus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad naudodamosi pertvarkymo įgaliojimais pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus numatyti tęstinumo priemones, būtinas siekiant užtikrinti pertvarkymo veiksmų veiksmingumą ir, kai aktualu, užtikrinti galimybę gavėjui valdyti jam perduotą verslą. Tokias tęstinumo priemones visų pirma sudaro:

3. a)

pertvarkomos įmonės sudarytų sutarčių tęstinumas, kad gavėjas perimtų pertvarkomos įmonės teises ir įsipareigojimus, susijusius su visomis perduotomis finansinėmis priemonėmis, teisėmis, turtu ar įsipareigojimais, ir pakeistų pertvarkomą įmonę tai tiesiogiai arba netiesiogiai nurodant visuose atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose;

b)

pertvarkomos įmonės pakeitimas gavėju visuose teisiniuose procesuose, susijusiuose su visomis perduotomis finansinėmis priemonėmis, teisėmis, turtu ar įsipareigojimais.

4. 1 dalies pirmos pastraipos d punkte ir 3 dalies b punkte nurodyti įgaliojimai neturi įtakos:

4. a)

pertvarkomos įmonės darbuotojo teisei nutraukti darbo sutartį;

b)

atsižvelgiant į 49, 50 ir 51 straipsnius, sutarties šalies teisei pasinaudoti sutartyje numatytomis teisėmis, įskaitant teisę nutraukti sutartį, kai tokia teisė numatyta sutarties sąlygose dėl pertvarkomos įmonės veiksmų arba neveikimo iki atitinkamo perdavimo arba gavėjo veiksmų arba neveikimo po atitinkamo perdavimo užbaigimo.

44 straipsnis Specialus valdymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos galėtų paskirti specialųjį valdytoją, kuris pakeistų pertvarkomos įmonės administracinį, valdymo ar priežiūros organą. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad specialusis valdytojas būtų kvalifikuotas, turėtų gebėjimų ir žinių savo funkcijoms vykdyti. Valstybės narės gali nustatyti, kad pertvarkymo institucija gali paskirti kelis specialiuosius valdytojus.

2. Specialusis valdytojas turi visus pertvarkomos įmonės akcininkų ir administracinio, valdymo ar priežiūros organo įgaliojimus. Specialusis valdytojas tais įgaliojimais naudojasi kontroliuojant pertvarkymo institucijai. Pertvarkymo institucija gali apriboti specialiojo valdytojo veiksmus arba įpareigoti jį gauti išankstinį pritarimą tam tikriems veiksmams. Pertvarkymo institucija viešai praneša apie 1 dalyje nurodytą paskyrimą ir su juo susijusias sąlygas.

3. Specialusis valdytojas turi teisės aktais nustatytą pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų skatinama įgyvendinti pertvarkymo tikslus ir pertvarkymo veiksmus, kurių ėmėsi pertvarkymo institucija. Jei yra neatitikimų ar prieštaravimų kurių nors kitų įmonės įstatuose ar nacionalinėje teisėje nustatytų vadovybės pareigų atžvilgiu, ši teisės aktais nustatyta pareiga yra viršesnė už tas kitas pareigas.

4. Valstybės narės reikalauja, kad specialusis valdytojas reguliariai, kaip nustato pertvarkymo institucija, ir pradėdamas bei baigdamas eiti jam arba jai paskirtas pareigas rengtų ataskaitas jį arba ją paskyrusiai institucijai pertvarkymo institucijai. Tose ataskaitose išsamiai apibūdinama pertvarkomos įmonės finansinė būklė ir nurodomos priežastys, dėl kurių imtasi priemonių.

5. Specialusis valdytojas (-ai) skiriamas (-i) ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas, jei pertvarkymo institucija nustato, kad vis dar tenkinamos specialiojo valdytojo paskyrimo sąlygos.

6. Pertvarkymo institucija specialųjį valdytoją gali bet kada nušalinti nuo pareigų.

45 straipsnis Įgaliojimai, susiję su veiklos paslaugų ir infrastruktūros teikimu

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus reikalauti, kad pertvarkoma įmonė arba jos grupės subjektai teiktų visas būtinas veiklos paslaugas ar infrastruktūrą, kad gavėjas galėtų veiksmingai vykdyti jam perduotą verslą, įskaitant atvejus, kai pertvarkomai įmonei arba atitinkamam grupės subjektui keliama įprastinė bankroto byla.

2. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos turėtų būtinus įgaliojimus užtikrinti, kad esminių paslaugų teikėjas, kuris pertvarkomai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai tiekė prekes ir teikė paslaugas, galėtų ir toliau jai jas tiekti (teikti) po to, kai buvo imtasi pertvarkymo veiksmų, kai:

2. a)

esminių paslaugų teikėjo turtas yra mažesnis už jo įsipareigojimus arba yra objektyvių požymių, kuriais remiantis galima teigti, kad esminių paslaugų tiekėjo turtas artimiausiu metu bus mažesnis už jo įsipareigojimus, arba

b)

esminių paslaugų teikėjas negali sumokėti savo skolų ar kitų įsipareigojimų suėjus jų mokėjimo terminui arba yra objektyvių požymių, kurias remiantis galima teigti, kad tas esminių paslaugų teikėjas artimiausiu metu atsidurs tokioje padėtyje.

3. Valstybės narės užtikrina, kad jų pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus užtikrinti, kad būtų vykdomos pareigos, kurias kitose valstybėse narėse įsteigtos pertvarkymo institucijos pagal 1 dalį nustato jų teritorijoje įsteigtiems grupės subjektams.

4. 1 ir 3 dalyse nurodytos veiklos paslaugos ir infrastruktūra teikiamos šiomis sąlygomis:

4. a)

jei veiklos paslaugos ir infrastruktūra pertvarkomai įmonei buvo teikiamos pagal susitarimą prieš imantis pertvarkymo veiksmų ir to susitarimo galiojimo laikotarpiu tokiomis pačiomis sąlygomis;

b)

pagrįstomis sąlygomis, kai nėra susitarimo arba kai susitarimo galiojimas yra pasibaigęs.

46 straipsnis Įgaliojimai užtikrinti, kad kitos valstybės narės vykdytų krizių valdymo priemones

1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai perduodamos akcijos, kitos nuosavybės priemonės arba turtas, teisės ar įsipareigojimai apima turtą, esantį kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra pertvarkymo institucija, arba apima teises ar įsipareigojimus pagal kitos valstybės narės nei ta, kurioje yra pertvarkymo institucija, teisę, perdavimas būtų vykdomas toje kitoje valstybėje narėje arba pagal tos kitos valstybės narės teisę.

2. Valstybės narės teikia pertvarkymo institucijai, kuri įvykdė arba ketina įvykdyti perdavimą, visą pagrįstą pagalbą, kad užtikrintų akcijų ar kitų nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą gavėjui, laikantis visų taikytinos nacionalinės teisės reikalavimų.

3. Valstybės narės užtikrina, kad akcininkai, kreditoriai ir trečiosios šalys, kuriems turi poveikį 1 dalyje nurodytas akcijų, kitų nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas, neįgytų teisės neleisti perdavimo, jį užginčyti ar atidėti pagal kurią nors valstybės narės, kurioje yra turtas, teisės aktų nuostatą arba teisės aktų, taikomų akcijoms, kitoms nuosavybės priemonėms, teisėms ar įsipareigojimams, nuostatą.

4. Valstybės narės užtikrina, kad kapitalo priemonių, skolos priemonių ar kitų tinkamų įsipareigojimų pagrindinė suma būtų sumažinta arba kad tokie įsipareigojimai ar priemonės būtų konvertuoti, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijai pasinaudojant nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais pertvarkomos įmonės atžvilgiu, jei atitinkami įsipareigojimai ar priemonės:

4. a)

reglamentuojami pagal kitos valstybės narės nei ta, kurioje yra pertvarkymo institucija, pasinaudojusi nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais, teisę;

b)

yra skolos kreditoriams, esantiems kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra pertvarkymo institucija, pasinaudojusi nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais.

5. Valstybės narės užtikrina, kad akcininkai ir kreditoriai, kuriems turi poveikį pasinaudojimas 4 dalyje nurodytais nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais, neįgytų teisės užginčyti galimo priemonės ar įsipareigojimo pagrindinės sumos sumažinimo arba jų konvertavimo pagal jokią kitos valstybės narės nei ta, kurioje yra pertvarkymo institucija, pasinaudojusi nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais, teisės aktų nuostatą.

6. Visos valstybės narės užtikrina, kad pagal valstybės narės, kurioje yra pertvarkymo institucija, teisę būtų nustatytos visos šios priemonės:

6. a)

akcininkų, kreditorių ir trečiųjų šalių teisė pagal 67 straipsnį apskųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą akcijų, kitų nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą;

b)

kreditorių teisė pagal 67 straipsnį apskųsti priemonės arba įsipareigojimo, nurodytų šio straipsnio 4 dalies a arba b punkte, pagrindinės sumos sumažinimą arba jų konvertavimą;

c)

V skyriuje nurodytos turto, teisių ar įsipareigojimų, kurie nurodyti 1 dalyje, dalinio perdavimo apsaugos priemonės.

47 straipsnis Įgaliojimai turto, teisių, įsipareigojimų, akcijų ir kitų nuosavybės priemonių, esančių trečiosiose valstybėse arba reglamentuojamų pagal trečiųjų valstybių teisę, atžvilgiu

1. Valstybės narės nustato, kad tais atvejais, kai pertvarkymo veiksmai apima veiksmus, taikomus turtui, esančiam trečiojoje valstybėje, arba akcijoms, kitoms nuosavybės priemonėms, teisėms arba įsipareigojimams, kuriuos reglamentuoja trečiosios valstybės teisė, pertvarkymo institucijos gali reikalauti, kad:

1. a)

asmuo, kontroliuojantis pertvarkomą įmonę, ir gavėjas imtųsi visų būtinų veiksmų užtikrinti, kad pertvarkymo veiksmai būtų įvykdyti;

b)

asmuo, kontroliuojantis pertvarkomą įmonę, būtų įpareigotas turėti akcijas, kitas nuosavybės priemones, turtą ar teises arba vykdyti įsipareigojimus gavėjo vardu, kol įvykdomi pertvarkymo veiksmai;

c)

pagrįstos gavėjo sąnaudos, faktiškai patirtos vykdant visus veiksmus, privalomus pagal a ir b punktus, būtų apmokamos bet kuriuo iš 26 straipsnio 5 dalyje nurodytų būdų.

2. Siekdamos palengvinti galimus veiksmus pagal šio straipsnio 1 dalį, valstybės narės reikalauja, kad 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyti subjektai į susijusius susitarimus įtrauktų sutartines sąlygas, pagal kurias akcininkai, kreditoriai ar susitarimo, kuriuo sukuriamas įsipareigojimas, šalys pripažįsta, kad įsipareigojimui gali būti taikomi nurašymo ar konvertavimo įgaliojimai, ir sutinka, jog joms gali būti privalomai taikomas pagrindinės sumos ar negrąžintos mokėtinos sumos sumažinimas, konvertavimas ar panaikinimas, kai naudodamasi tais įgaliojimais šiuos veiksmus atlieka pertvarkymo institucija. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos galėtų reikalauti, jog 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyti subjektai pateiktų toms pertvarkymo institucijoms nepriklausomo teisės specialisto pagrįstą teisinę nuomonę, kuria būtų patvirtintas tokių sutartinių sąlygų teisinis vykdytinumas ir veiksmingumas.

3. Jei pertvarkymo institucija nustato, kad, nepaisant visų būtinų veiksmų, kurių pagal 1 dalies a punktą ėmėsi pertvarkomą įmonę kontroliuojantis asmuo, labai mažai tikėtina, kad pertvarkymo veiksmas taps veiksmingas tam tikro trečiojoje valstybėje esančio turto arba tam tikrų akcijų, kitų nuosavybės priemonių, teisių ar įsipareigojimų, kuriuos reglamentuoja trečiosios valstybės teisė, atžvilgiu, pertvarkymo institucija pertvarkymo veiksmo nepradeda. Jei pertvarkymo institucija jau yra nurodžiusi imtis pertvarkymo veiksmo, tas nurodymas negalioja atitinkamo turto, akcijų, nuosavybės priemonių, teisių ar įsipareigojimų atžvilgiu.

48 straipsnis Tam tikrų sutartinių sąlygų netaikymas

1. Krizių prevencijos priemonė arba krizių valdymo priemonė, kurios imtasi subjekto atžvilgiu, įskaitant bet kokį įvykį, tiesiogiai susijusį su tokios priemonės taikymu, pagal atitinkamo subjekto sudarytą sutartį per se nelaikoma priverstinio vykdymo įvykiu, kaip tai suprantama Direktyvoje 2002/47/EB, ar nemokumo byla, kaip tai suprantama Direktyvoje 98/26/EB, su sąlyga, kad toliau vykdomos esminės pareigos pagal tą sutartį, įskaitant mokėjimo ir pateikimo pareigas ir įkaito pateikimą. Be to, krizių prevencijos priemonė arba krizių valdymo priemonė per se nelaikoma priverstinio vykdymo įvykiu, kaip tai suprantama Direktyvoje 2002/47/EB, arba nemokumo byla, kaip tai suprantama Direktyvoje 98/26/EB, pagal sutartį, kurią sudaro:

1. a)

patronuojamoji įmonė, kai patronuojančioji įmonė ar bet kuris grupės subjektas užtikrina arba kitaip palaiko pareigas pagal tą sutartį, arba

b)

bet kuris grupės subjektas, kai ta sutartis apima priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatas.

2. Kai trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros pripažįstamos pagal 76 straipsnį arba, jei tokio pripažinimo nėra, kai taip nusprendžia pertvarkymo institucija, šio straipsnio tikslais trečiųjų valstybių pertvarkymo procedūros laikomos krizių valdymo priemone.

3. Su sąlyga, kad toliau vykdomos esminės pareigos pagal sutartį, įskaitant mokėjimo ir pateikimo pareigas ir įkaito pateikimą, taikant krizių prevencijos priemonę arba krizių valdymo priemonę, įskaitant bet kurį įvykį, tiesiogiai susijusį su tokios priemonės taikymu, per se niekam neleidžiama:

3. a)

pasinaudoti nutraukimo, sustabdymo, pakeitimo, užskaitos arba įskaitymo teisėmis, be kita ko, pagal sutartį, kurią sudaro:

i)

patronuojamoji įmonė, kai sutarties pareigas užtikrina arba kitaip palaiko grupės subjektas;

ii)

bet kuris grupės subjektas, kai ta sutartis apima priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatas;

b)

užvaldyti, pradėti kontroliuoti kurią nors kurio nors iš atitinkamų 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytų subjektų ar kurio nors grupės subjekto nuosavybę arba užtikrinti su ja susijusios užtikrinimo priemonės pagal sutartį, apimančią priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatas, vykdymą;

c)

daryti įtaką bet kurio iš atitinkamų 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytų subjektų ar kurio nors grupės subjekto sutartinėms teisėms pagal sutartį, apimančią priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatas.

4. 1, 2 ir 3 dalys nedaro poveikio asmens teisei imtis 3 dalies a, b arba c punkte nurodytų veiksmų, kai ta teisė atsiranda dėl įvykio, kuris nėra krizių prevencijos priemonė, krizių valdymo priemonė arba bet kuris kitas įvykis, tiesiogiai susijęs su tokios priemonės taikymu.

5. Sustabdymas arba apribojimas pagal 49 arba 50 straipsnį nelaikomas sutartinio įsipareigojimo nevykdymu šio straipsnio 1 ir 3 dalių ir 51 straipsnio 1 dalies tikslais.

6. Šiame straipsnyje išdėstytos nuostatos laikomos viršesnėmis privalomomis nuostatomis, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 9 straipsnyje.

49 straipsnis Įgaliojimai sustabdyti tam tikrų pareigų vykdymą

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus sustabdyti visas mokėjimo ar pateikimo pareigas pagal visas sutartis, kurių šalis yra pertvarkoma įmonė, nuo pranešimo apie sustabdymą pagal 65 straipsnio 3 dalį paskelbimo iki kitos darbo dienos po to paskelbimo vidurnakčio valstybėje narėje, kurioje yra pertvarkomos įmonės pertvarkymo institucija.

2. Mokėjimo ar pateikimo pareiga, kurią būtų reikėję įvykdyti per 1 dalyje nurodytą sustabdymo laikotarpį, turi būti įvykdyta iš karto pasibaigus sustabdymo laikotarpiui.

3. Kai pertvarkomos įmonės mokėjimo ar pateikimo pareigos pagal sutartį sustabdomos pagal 1 dalį, pertvarkomos įmonės sandorio šalių mokėjimo ar pristatymo pareigos pagal tą sutartį sustabdomos tam pačiam laikotarpiui.

4. Sustabdymas pagal 1 dalį netaikomas mokėjimo ir pateikimo pareigoms, kurios turi būti vykdomos:

4. a)

pagal Direktyvą 98/26/EB nustatytų sistemų ir paskirtų sistemų operatorių atžvilgiu;

b)

PSŠ, kurioms Sąjungoje suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, ir pagal to reglamento 25 straipsnį ESMA pripažintų trečiųjų valstybių PSŠ atžvilgiu.

5. Naudodamosi įgaliojimais pagal šį straipsnį, pertvarkymo institucijos atsižvelgia į galimą naudojimosi tais įgaliojimais poveikį. Pertvarkymo institucijos tų įgaliojimų taikymo sritį nustato atsižvelgdamos į kiekvieno atvejo aplinkybes.

50 straipsnis Įgaliojimai apriboti užtikrinimo teisių įgyvendinimą

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos būtų įgaliotos apriboti pertvarkomos įmonės užtikrinimo priemonių turinčių kreditorių galimybes įgyvendinti savo užtikrinimo teises, susijusias su tos įmonės turtu, nuo pranešimo apie apribojimą pagal 65 straipsnio 3 dalį paskelbimo iki kitos darbo dienos po to paskelbimo vidurnakčio valstybėje narėje, kurioje yra pertvarkomos įmonės pertvarkymo institucija.

2. Jokie apribojimai pagal 1 dalį netaikomi:

2. a)

Direktyvos 98/26/EB tikslais nustatytų sistemų arba sistemų operatorių užtikrinimo teisių atžvilgiu;

b)

PSŠ, kurioms Sąjungoje suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, ir pagal to reglamento 25 straipsnį ESMA pripažintų trečiųjų valstybių PSŠ atžvilgiu.

3. Kai taikomas 62 straipsnis, pertvarkymo institucijos užtikrina, kad apribojimai, nustatyti naudojantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais, būtų nuosekliai taikomi visiems grupės subjektams, kurių atžvilgiu vykdomi pertvarkymo veiksmai.

51 straipsnis Įgaliojimai laikinai sustabdyti teises nutraukti sutartį

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos būtų įgaliotos sustabdyti bet kurios su pertvarkoma įmone sudarytos sutarties šalies teises nutraukti sutartį nuo pranešimo pagal 65 straipsnio 3 dalį paskelbimo iki kitos darbo dienos po to paskelbimo vidurnakčio valstybėje narėje, kurioje yra pertvarkomos įmonės pertvarkymo institucija, su sąlyga, kad bus toliau vykdomos mokėjimo ir pateikimo pareigos ir teikiamas įkaitas.

2. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos būtų įgaliotos sustabdyti bet kurios su pertvarkomos įmonės patronuojamąja įmone sudarytos sutarties šalies teises nutraukti sutartį, kai taikomas bet kuris iš šių aspektų: Teisių nutraukti sutartį sustabdymas įsigalioja nuo pranešimo pagal 65 straipsnio 3 dalį paskelbimo iki kitos darbo dienos po to paskelbimo vidurnakčio valstybėje narėje, kurioje įsteigta pertvarkomos įmonės patronuojamoji įmonė.

2. a)

pareigas pagal tą sutartį užtikrina arba kitaip palaiko ta pertvarkoma įmonė;

b)

teisės nutraukti sutartį pagal tą sutartį grindžiamos tik pertvarkomos įmonės nemokumu arba finansine būkle;

c)

tuo atveju, kai perdavimo įgaliojimais, kuriais buvo arba gali būti pasinaudota pertvarkomos įmonės atžvilgiu:

i)

visas patronuojamosios įmonės turtas ir įsipareigojimai, susiję su ta sutartimi, yra arba gali būti perduoti gavėjui ir jis juos prisiima arba gali prisiimti, arba

ii)

pertvarkymo institucija kitaip tinkamai užtikrina tokių pareigų apsaugą.

3. Jokie sustabdymai pagal 1 arba 2 dalį netaikomi:

3. a)

Direktyvos 98/26/EB tikslais nustatytų sistemų ar paskirtų sistemų operatorių atžvilgiu arba

b)

PSŠ, kurioms Sąjungoje suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, ir pagal to reglamento 25 straipsnį ESMA pripažintų trečiųjų valstybių PSŠ atžvilgiu.

4. Asmuo gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį nepasibaigus 1 arba 2 dalyje nurodytam laikotarpiui, jeigu tas asmuo gauna pertvarkymo institucijos pranešimą, kad iš sutarties kylančios teisės ir įsipareigojimai nėra:

4. a)

perduodami kitam subjektui arba

b)

nurašomi arba konvertuojami pagal 35 straipsnio 1 dalies a punktą.

5. Kai pertvarkymo institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytais įgaliojimais sustabdyti teises nutraukti sutartį ir kai nėra paskelbtas pranešimas pagal šio straipsnio 4 dalį, remiantis 48 straipsniu, tomis teisėmis nutraukti sutartį galima pasinaudoti pasibaigus sustabdymo laikotarpiui šiomis sąlygomis:

5. a)

jei sutartyje numatytos teisės ir įsipareigojimai yra perduoti kitam subjektui, viena iš sandorio šalių gali pasinaudoti tomis teisėmis nutraukti sutartį toje sutartyje numatytomis sąlygomis tik gavėjo tęsiamo arba vėliau vykdomo priverstinio vykdymo įvykio atveju;

b)

jeigu sutartyje numatytos teisės ir įsipareigojimai paliekami pertvarkomai įmonei ir pertvarkymo institucija tai sutarčiai nėra pritaikiusi nurašymo arba konvertavimo priemonės 35 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytu tikslu, pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam sustabdymui viena iš sandorio šalių gali pasinaudoti teisėmis nutraukti sutartį toje sutartyje numatytomis sąlygomis.

52 straipsnis Apribojimų ar įsipareigojimų sustabdymo pertvarkymo atveju įgaliojimų sutartinis pripažinimas

1. Valstybės narės reikalauja, kad 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyti subjektai į visas jų sudaromas ir trečiosios valstybės teisės reglamentuojamas finansines sutartis įtrauktų sąlygas, pagal kurias sutarties šalys pripažįsta, kad tokios finansinės sutarties atžvilgiu pertvarkymo institucija gali pasinaudoti įgaliojimais sustabdyti arba apriboti teises ir pareigas pagal 49, 50 ir 51 straipsnius, ir pripažįsta, kad joms privaloma laikytis 48 straipsnio reikalavimų.

2. Be to, valstybės narės gali reikalauti, kad pagrindinės patronuojančiosios įmonės užtikrintų, kad jų patronuojamosios įmonės trečiosiose valstybėse, kurios yra 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyti subjektai, į 1 dalyje nurodytas finansines sutartis įtrauktų sąlygas, kuriomis būtų numatyta, kad pertvarkymo institucijos naudojimasis įgaliojimais sustabdyti arba apriboti pagrindinės patronuojančiosios įmonės teises ir pareigas, laikantis 1 dalies, nėra pagrįstas pagrindas tas sutartis nutraukti anksčiau, sustabdyti, pakeisti, jų atžvilgiu vykdyti užskaitą, pasinaudoti įskaitymo teisėmis arba užtikrinti užtikrinimo teisių įgyvendinimą.

3. 1 dalis taikoma visoms finansinėms sutartims, kuriomis:

3. a)

sukuriama nauja pareiga arba iš esmės pakeičiama esama pareiga įsigaliojus nuostatoms, nacionaliniu lygmeniu priimtoms šiam straipsniui perkelti į nacionalinę teisę;

b)

numatomas naudojimasis viena ar daugiau nutraukimo teisių arba teisėmis užtikrinti užtikrinimo teisių įgyvendinimą, kurioms būtų taikomas 48, 49, 50 arba 51 straipsnis, jei finansinė sutartis būtų reglamentuojama valstybės narės teisės aktais.

4. Tai, kad 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytas subjektas į savo finansines sutartis neįtraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutartinių sąlygų, netrukdo pertvarkymo institucijai 48, 49, 50 ir 51 straipsnyje nurodytus įgaliojimus taikyti tų finansinių sutarčių atžvilgiu.

5. EIOPA, atsižvelgdama į įvairius 1 dalyje nurodytų subjektų verslo modelius, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas 1 dalyje nurodytų sutartinių sąlygų turinys. EIOPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2027 m. liepos 29 d. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą, priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

53 straipsnis Įgaliojimai laikinai sustabdyti išpirkimo teises

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos būtų įgaliotos laikinai apriboti arba sustabdyti draudėjų išpirkimo teises, susijusias su pertvarkomos įmonės sudarytomis gyvybės draudimo sutartimis, su sąlyga, kad toliau vykdomos esminės pareigos pagal sutartis, visų pirma mokėjimo pareigos draudėjų, naudos gavėjų arba žalą patyrusių šalių naudai.

2. 1 dalyje nurodytais įgaliojimais naudojamas tik tol, kol tai būtina siekiant palengvinti vienos ar daugiau pertvarkymo priemonių taikymą. Šie įgaliojimai galioja laikotarpį, nurodytą pranešime apie sustabdymą, paskelbtame pagal 65 straipsnio 3 dalį.

54 straipsnis Naudojimasis pertvarkymo įgaliojimais

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos galėtų kontroliuoti pertvarkomą įmonę, kad jos galėtų: Pirmoje pastraipoje nurodytą kontrolę gali tiesiogiai vykdyti pertvarkymo institucija arba netiesiogiai – pertvarkymo institucijos paskirtas asmuo arba asmenys. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo laikotarpiu nebūtų galima naudotis pertvarkomos įmonės akcijomis ar kitomis nuosavybės priemonėmis suteiktomis balsavimo teisėmis.

1. a)

valdyti pertvarkomą įmonę ir vykdyti pertvarkomos įmonės veiklą bei teikti jos paslaugas, naudodamosi visais pertvarkomos įmonės akcininkų ir administracinio, valdymo ar priežiūros organo įgaliojimais;

b)

valdyti ir parduoti pertvarkomos įmonės turtą ir nuosavybę.

2. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos, atsižvelgdamos į 67 straipsnyje nurodytą teisę pateikti skundą, pertvarkymo veiksmų galėtų imtis pagal nacionalinę administracinę kompetenciją ir procedūras išdavusios vykdomąjį potvarkį ir nekontroliuodamos pertvarkomos įmonės.

3. Pertvarkymo institucijos kiekvienu atveju atskirai nusprendžia, ar tikslinga pertvarkymo veiksmų imtis 1 arba 2 dalyje nurodytais būdais, atsižvelgdamos į pertvarkymo tikslus ir bendruosius pertvarkymo principus, nustatytus 22 straipsnyje, konkrečias tos pertvarkomos įmonės aplinkybes ir poreikį palengvinti veiksmingo tarpvalstybinių grupių pertvarkymo sąlygas.

4. Pertvarkymo institucijos pagal nacionalinę teisę neturi būti laikomos šešėliniais direktoriais arba de facto direktoriais.

V SKYRIUS Apsaugos priemonės

55 straipsnis Sąlygos, taikomos akcininkams, draudėjams, naudos gavėjams, suinteresuotosioms šalims ir kitiems kreditoriams atliekant dalinį perdavimą ir taikant nurašymo arba konvertavimo priemonę

1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai buvo pritaikyta viena ar daugiau pertvarkymo priemonių, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje aprašytą atvejį, ir kai pertvarkymo institucijos perduoda tik dalį pertvarkomos įmonės teisių, turto ir įsipareigojimų, akcininkų, draudėjų, naudos gavėjų, suinteresuotųjų šalių ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo neperduoti, reikalavimai būtų kompensuoti bent tokia suma, kurią jie būtų gavę, jei pertvarkoma įmonė būtų buvusi likviduota keliant įprastinę bankroto bylą tuo metu, kai buvo priimtas 64 straipsnyje nurodytas sprendimas.

2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai buvo pritaikyta viena ar daugiau pertvarkymo priemonių ir kai pertvarkymo institucijos taiko nurašymo arba konvertavimo priemonę, akcininkai, draudėjai, naudos gavėjai, suinteresuotosios šalys ir kiti kreditoriai, kurių reikalavimai buvo nurašyti arba konvertuoti į nuosavybės vertybinius popierius, nepatirtų didesnių nuostolių nei tie, kurių jie būtų patyrę, jei pertvarkoma įmonė būtų buvusi likviduota iškėlus įprastinę bankroto bylą iškart tuo metu, kai buvo priimtas 64 straipsnyje nurodytas sprendimas.

56 straipsnis Skirtingų sąlygų taikymo vertinimas

1. Siekdamos įvertinti, ar akcininkams, draudėjams, naudos gavėjams, suinteresuotosioms šalims ir kitiems kreditoriams būtų taikomos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įmonei būtų iškelta įprastinė bankroto byla, valstybės narės užtikrina, kad kuo greičiau po įvykdyto pertvarkymo veiksmo ar veiksmų nepriklausomas asmuo atliktų vertinimą. Tas vertinimas turi būti atskirtas nuo vertinimo, atliekamo pagal 23 straipsnį.

2. Atliekant 1 dalyje nurodytą įvertinimą nustatomos:

2. a)

sąlygos, kurios būtų buvusios taikomos akcininkams, draudėjams, naudos gavėjams, suinteresuotosioms šalims ir kitiems kreditoriams arba atitinkamoms draudimo garantijų sistemoms, jei pertvarkomai įmonei, kurios atžvilgiu buvo įvykdytas pertvarkymo veiksmas ar veiksmai, būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla tuo metu, kai buvo priimtas 64 straipsnyje nurodytas sprendimas;

b)

faktinės sąlygos, kurios buvo taikomos akcininkams, draudėjams, naudos gavėjams, suinteresuotosioms šalims ir kitiems kreditoriams pertvarkant pertvarkomą įmonę;

c)

ar yra skirtumas tarp a punkte nurodytų sąlygų ir b punkte nurodytų sąlygų taikymo.

3. Atliekant vertinimą:

3. a)

daroma prielaida, kad pertvarkomai įmonei, kurios atžvilgiu buvo įvykdytas pertvarkymo veiksmas ar veiksmai, būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla tuo metu, kai buvo priimtas 64 straipsnyje nurodytas sprendimas;

b)

daroma prielaida, kad pertvarkymo veiksmas ar veiksmai nebuvo įvykdyti;

c)

atsižvelgiama į draudimo liudijimų, kurie tuo metu, kai buvo priimtas 64 straipsnyje nurodytas sprendimas, jau buvo nupirkti atitinkamoms draudėjų grupėms, komerciniu požiūriu pagrįstą pakeitimo išlaidų, įskaitant tarpininkavimo ir sutarties sudarymo mokesčius, įvertį;

d)

neatsižvelgiama į jokią pertvarkomai įmonei skirtą nepaprastąją viešąją finansinę paramą.

4. EIOPA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinama šiame straipsnyje nurodyto vertinimo atlikimo metodika, visų pirma sąlygų, kurios būtų buvusios taikomos akcininkams, draudėjams, naudos gavėjams, suinteresuotosioms šalims ir kitiems kreditoriams, jei pertvarkomai įmonei būtų buvusi taikoma nemokumo procedūra tuo metu, kai buvo priimtas 64 straipsnyje nurodytas sprendimas, vertinimo metodika ir pakeitimo išlaidų apskaičiavimo metodika. EIOPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2027 m. liepos 29 d. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą, priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

57 straipsnis Akcininkų, draudėjų, naudos gavėjų, suinteresuotųjų šalių ar kitų kreditorių apsaugos priemonės

Valstybės narės užtikrina, kad jei atlikus įvertinimą pagal 56 straipsnį nustatoma, kad 55 straipsnyje nurodyti akcininkai, draudėjai, naudos gavėjai, suinteresuotosios šalys ar kiti kreditoriai arba, kai aktualu, draudimo garantijų sistema pagal taikytiną nacionalinę teisę patyrė didesnių nuostolių, nei jie būtų patyrę įmonę likviduojant keliant įprastinę bankroto bylą, jie turėtų teisę į skirtumo išmokėjimą.

58 straipsnis Sandorio šalių apsaugos priemonės atliekant dalinius perdavimus

1. Valstybės narės užtikrina tinkamą toliau nurodytų susitarimų ir tokių susitarimų sandorio šalių apsaugą: Tinkamos formos apsauga, taikoma pirmos pastraipos a–g punktuose nurodytų klasių susitarimams, yra pasirenkama pagal 59–62 straipsnius.

1. a)

užtikrinimo susitarimų, pagal kuriuos asmuo kaip užtikrinimo priemonę turi faktinę arba sąlyginę perduodamo turto arba teisių dalį, nepaisant to, ar ta dalis užtikrinta konkrečiu turtu arba teisėmis, ar kintamo dydžio turto įkeitimu arba panašiu susitarimu;

b)

finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimų, pagal kuriuos užtikrinimo priemonių davėjas įkaitą, skirtą konkrečių pareigų įvykdymui užtikrinti arba padengti, pateikia perduodamas visą turto nuosavybę įkaito gavėjui, sąlygose numatant, kad įkaito gavėjas perduoda turtą, jei tos konkrečios pareigos įvykdomos;

c)

įskaitymo susitarimų, pagal kuriuos du ar daugiau reikalavimų ar pareigų, kuriuos viena kitai turi įvykdyti pertvarkoma įmonė ir sandorio šalis, gali būti įskaityti vienas kito atžvilgiu;

d)

užskaitos susitarimų;

e)

su investiciniais vienetais susijusių draudimo liudijimų ar kitų tikslinių portfelių;

f)

perdraudimo sutarčių;

g)

struktūrizuoto finansavimo susitarimų, įskaitant pakeitimą vertybiniais popieriais ir priemones, naudojamas apsidraudimo tikslais, kurios sudaro neatskiriamą užstato fondo dalį ir kurios pagal nacionalinę teisę yra užtikrintos ir užtikrinimo priemonę pateikia ir laiko susitarimo šalis arba patikėtinis, agentas ar paskirtasis asmuo.

2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos apsaugos priemonės būtų taikomos šiomis aplinkybėmis:

2. a)

pertvarkymo institucija dalį (bet ne visą) pertvarkomos įmonės turto, teisių ar įsipareigojimų perduoda kitam subjektui arba, taikant pertvarkymo priemonę, iš laikinos įmonės arba turto ir įsipareigojimų valdymo įmonės – kitam asmeniui;

b)

pertvarkymo institucija naudojasi 43 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytais įgaliojimais.

3. Reikalavimas pagal 1 dalį taikomas nepaisant susitarimų šalių skaičiaus ir to, ar susitarimai:

3. a)

sukurti sutartimi, patikos sandoriais ar kitais būdais arba atsiranda automatiškai taikant teisę;

b)

atsiranda pagal kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės teisę arba juos visiškai ar iš dalies reglamentuoja kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės teisė.

59 straipsnis Finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimų, įskaitymo susitarimų ir užskaitos susitarimų bei perdraudimo sutarčių apsauga

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų tinkamai apsaugoti finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimai, taip pat įskaitymo ir užskaitos susitarimai ir perdraudimo sutartys taip, kad būtų neleidžiama perduoti kai kurių, bet ne visų teisių ir įsipareigojimų, kurie saugomi pagal finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimą, įskaitymo susitarimą, užskaitos susitarimą arba perdraudimo sutartį tarp pertvarkomos įmonės ir kito asmens, ir pasinaudojant papildomais įgaliojimais keisti arba nutraukti teisių ir įsipareigojimų, kurie saugomi pagal tokį finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimą, įskaitymo susitarimą, užskaitos susitarimą arba perdraudimo sutartį. Pirmos pastraipos tikslais teisės ir įsipareigojimai turi būti laikomi saugomais pagal finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimą, įskaitymo susitarimą, užskaitos susitarimą arba perdraudimo sutartį, kai susitarimo ar sutarties šalys turi teisę įskaityti arba užskaityti šias teises ir įsipareigojimus.

2. Nepaisant 1 dalies, kai tai būtina siekiant geriau apsaugoti draudėjus užtikrinant, kad perduodami draudimo liudijimai ir toliau atitiktų atitinkamus teisinius reikalavimus dėl privalomo minimalaus draudimo apsaugos lygio pagal taikytiną nacionalinę teisę, pertvarkymo institucijos gali perduoti tuos sutarčių portfelius, kurie yra 1 dalyje nurodytų susitarimų ir sutarčių dalis, neperduodamos kito turto, teisių ir įsipareigojimų, kurie yra tų pačių susitarimų ir sutarčių dalis, ir gali atlikti to turto, teisių ir kitų įsipareigojimų perdavimą, keitimą ar nutraukimą neperduodamos sutarčių portfelių.

60 straipsnis Užtikrinimo susitarimų apsauga

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų tinkamai apsaugoti įsipareigojimai, užtikrinti užtikrinimo susitarimu, kad nebūtų leidžiama vykdyti vieno ar daugiau iš šių veiksmų:

1. a)

perduoti turto, kuriuo užtikrintas įsipareigojimas, nebent kartu perduodamas tas įsipareigojimas ir užtikrinimo priemonės nauda;

b)

perduoti užtikrintojo įsipareigojimo, nebent kartu perduodama užtikrinimo priemonės nauda;

c)

perduoti užtikrinimo priemonės naudos, nebent kartu perduodamas užtikrintasis įsipareigojimas;

d)

pasinaudojant papildomais įgaliojimais keisti arba nutraukti užtikrinimo susitarimo, jei dėl to pakeitimo arba nutraukimo tas įsipareigojimas nebebūtų užtikrinamas.

2. Nepaisant 1 dalies, kai tai būtina siekiant geriau apsaugoti draudėjus užtikrinant, kad perduodami draudimo liudijimai ir toliau atitiktų atitinkamus teisinius reikalavimus dėl privalomo minimalaus draudimo apsaugos lygio pagal taikytiną nacionalinę teisę, pertvarkymo institucijos gali perduoti tuos sutarčių portfelius, kurie yra 1 dalyje nurodytų susitarimų dalis, neperduodamos kito turto, teisių ir įsipareigojimų, kurie yra tų pačių susitarimų dalis, ir gali atlikti to turto, teisių ir kitų įsipareigojimų perdavimą, keitimą ar nutraukimą neperduodamos sutarčių portfelių.

61 straipsnis Struktūrizuoto finansavimo susitarimų ir kitų tikslinių portfelių apsauga

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų tinkamai apsaugoti struktūrizuoto finansavimo susitarimai ar kiti tiksliniai portfeliai, įskaitant 58 straipsnio 1 dalies e ir g punktuose nurodytus susitarimus, kad nebūtų leidžiamas nė vienas iš šių veiksmų:

1. a)

perduoti tam tikrą, bet ne visą turtą, teises ir įsipareigojimus, kurie sudaro arba įeina į struktūrizuoto finansavimo susitarimą ar kitus tikslinius portfelius, įskaitant 58 straipsnio 1 dalies e ir g punktuose nurodytus susitarimus, kurių šalis yra pertvarkoma įmonė;

b)

pasinaudojant papildomais įgaliojimais nutraukti arba pakeisti turtą, teises ir įsipareigojimus, kurie sudaro arba įeina į struktūrizuoto finansavimo susitarimo ar kitus tikslinius portfelius, įskaitant 58 straipsnio 1 dalies e ir g punktuose nurodytus susitarimus, kurių šalis yra pertvarkoma įmonė.

2. Nepaisant 1 dalies, kai tai būtina siekiant geriau įgyvendinti 18 straipsnyje nurodytus pertvarkymo tikslus, visų pirma siekiant užtikrinti geresnę draudėjų apsaugą, pertvarkymo institucijos gali atlikti turto, teisių ar įsipareigojimų, kurie yra to paties susitarimo dalis, perdavimą, keitimą arba nutraukimą.

62 straipsnis Dalinis perdavimas. Prekybos, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų apsauga

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo priemonės taikymas neturėtų poveikio sistemų ir sistemų taisyklių, kurioms taikoma Direktyva 98/26/EB, veikimui, kai pertvarkymo institucija atlieka kurį nors iš šių veiksmų:

1. a)

dalį (bet ne visą) pertvarkomos įmonės turto, teisių ar įsipareigojimų perduoda kitam subjektui;

b)

pasinaudoja 43 straipsnyje nurodytais papildomais įgaliojimais panaikinti arba iš dalies pakeisti sutarties, kurios šalis yra pertvarkoma įmonė, sąlygas arba pakeisti sutartyje gavėją kaip sutarties šalį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu perdavimu, panaikinimu ar pakeitimu negali būti:

2. a)

atšaukiamas pervedimo pavedimas pažeidžiant Direktyvos 98/26/EB 5 straipsnį;

b)

pakeičiamas arba paneigiamas pervedimo pavedimų ir užskaitos vykdymas, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 98/26/EB 3 ir 5 straipsnius, lėšų, vertybinių popierių ar kredito priemonių naudojimas, kaip reikalaujama pagal tos direktyvos 4 straipsnį, arba įkaito apsauga, kaip reikalaujama pagal tos direktyvos 9 straipsnį.

VI SKYRIUS Procedūrinės pareigos

63 straipsnis Pranešimo reikalavimai

1. Valstybės narės reikalauja, kad 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto administracinis, valdymo ar priežiūros organas praneštų priežiūros institucijai, jei, jo vertinimu, 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytas subjektas žlunga arba gali žlugti, kaip tai suprantama 19 straipsnio 4 dalyje.

2. Priežiūros institucijos informuoja atitinkamas pertvarkymo institucijas apie: Priežiūros institucijos taip pat pateikia pertvarkymo institucijoms padėties atkūrimo plano, kurį šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytas subjektas pateikė pagal Direktyvos 2009/138/EB 138 straipsnio 2 dalį, kopiją, finansinio plano, kurį šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytas subjektas pateikė pagal Direktyvos 2009/138/EB 139 straipsnio 2 dalį, kopiją ir atitinkamai priežiūros institucijų nuomonę dėl šių dokumentų.

2. a)

visus pranešimus, gautus pagal šio straipsnio 1 dalį, pagal Direktyvos 2009/138/EB 136 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį ir 139 straipsnio 1 dalį;

b)

visus veiksmus, kurių priežiūros institucija reikalauja imtis 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytą subjektą naudodamasi įgaliojimais, kuriuos ji turi pagal šios direktyvos 15 arba 16 straipsnį ir pagal Direktyvos 2009/138/EB 136a straipsnį, 137 straipsnį, 138 straipsnio 3 ir 5 dalis, 139 straipsnio 3 dalį, 140, 141 ir 144 straipsnius;

c)

padėties atkūrimo laikotarpio pratęsimą pagal Direktyvos 2009/138/EB 138 straipsnio 4 dalį.

3. Priežiūros institucija arba pertvarkymo institucija, nustačiusi, kad 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytas subjektas atitinka 19 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, nedelsdama apie tai praneša šioms institucijoms, jei jos yra skirtingos institucijos:

3. a)

to subjekto pertvarkymo institucijai;

b)

to subjekto priežiūros institucijai;

c)

bet kurios valstybės narės, kurioje tas subjektas vykdo reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, priežiūros institucijai;

d)

bet kurios valstybės narės, kurioje tas subjektas vykdo reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, pertvarkymo institucijai;

e)

draudimo garantijų sistemai, su kuria tas subjektas yra susijęs, kai taikytina ir kai būtina, kad būtų vykdomos draudimo garantijų sistemos funkcijos;

f)

kai taikytina, grupės lygmens pertvarkymo institucijai;

g)

kompetentingai ministerijai;

h)

kai taikytina, grupės priežiūros institucijai;

i)

Europos sisteminės rizikos valdybai ir paskirtai nacionalinei makrolygio rizikos ribojimo institucijai;

j)

jei subjektas yra finansinio konglomerato dalis, atitinkamai pertvarkymo institucijai, paskirtai pagal Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnį, ir atitinkamai kompetentingai institucijai, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013.

64 straipsnis Pertvarkymo institucijos sprendimas

1. Gavusi priežiūros institucijos pranešimą pagal 63 straipsnio 3 dalį arba savo iniciatyva pertvarkymo institucija nustato, ar atitinkamas 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytas subjektas atitinka 19 straipsnio 1 dalies arba 20 straipsnio 3 dalies sąlygas.

2. Sprendime imtis arba nesiimti pertvarkymo veiksmų 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto atžvilgiu nurodomos to sprendimo priežastys. Kai priimamas sprendimas imtis pertvarkymo veiksmų, sprendime taip pat pateikiama ši informacija: pertvarkymo veiksmai ir, kai tinkama, pasirengimas taikyti likvidavimą, administratoriaus paskyrimą arba kitas priemones pagal taikytiną įprastinę bankroto bylą, arba kitas pertvarkymo priemones, laikantis 26 straipsnio 7 dalies, pagal nacionalinę teisę.

65 straipsnis Pertvarkymo institucijų procedūrinės pareigos

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos kuo skubiau po pertvarkymo veiksmų pradžios įvykdytų 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus.

2. Pertvarkymo institucijos apie 1 dalyje nurodytus pertvarkymo veiksmus praneša pertvarkomai įmonei ir šioms institucijoms, jei jos yra skirtingos institucijos:

2. a)

pertvarkomos įmonės priežiūros institucijai;

b)

pertvarkomos įmonės filialų priežiūros institucijai;

c)

valstybės narės, kurioje įsteigta pertvarkoma įmonė, centriniam bankui;

d)

kai taikytina, draudimo garantijų sistemai, su kuria pertvarkoma įmonė susijusi;

e)

kai taikytina, grupės lygmens pertvarkymo institucijai;

f)

kompetentingai ministerijai;

g)

kai taikytina, grupės priežiūros institucijai;

h)

Europos sisteminės rizikos valdybai ir paskirtai nacionalinei makrolygio rizikos ribojimo institucijai;

i)

Komisijai, Europos Centriniam Bankui, EIOPA, ESMA ir EBI;

j)

kai pertvarkoma įmonė yra įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio b punkte, sistemų, kuriose ji dalyvauja, operatoriams;

k)

jei pertvarkoma įmonė yra finansinio konglomerato dalis, atitinkamai pertvarkymo institucijai, paskirtai pagal Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnį, ir atitinkamai kompetentingai institucijai, kaip tai suprantama Direktyvoje 2013/36/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013.

3. Pertvarkymo institucija paskelbia potvarkio arba priemonės, kuriais nurodoma imtis pertvarkymo veiksmų, kopiją arba pranešimą, kuriame apibendrinamas pertvarkymo veiksmų poveikis, įskaitant poveikį draudėjams, ir, kai taikytina, 49, 50 ir 51 straipsniuose nurodyto sustabdymo ar apribojimo sąlygas ir laikotarpį, arba užtikrina jų paskelbimą tokiomis priemonėmis:

3. a)

savo oficialioje interneto svetainėje;

b)

priežiūros institucijos (jei tai nėra pati pertvarkymo institucija) interneto svetainėje ir EIOPA interneto svetainėje;

c)

pertvarkomos įmonės interneto svetainėje;

d)

jei pertvarkomos įmonės akcijomis, kitomis nuosavybės priemonėmis arba skolos priemonėmis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, – priemonėmis, naudojamomis reglamentuojamai informacijai apie pertvarkomą įmonę atskleisti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB 21 straipsnio 1 dalį.

4. Jei akcijomis, nuosavybės priemonėmis arba skolos priemonėmis neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, pertvarkymo institucija užtikrina, kad dokumentai, kuriuose pateikiami 3 dalyje nurodytų priemonių įrodymai, būtų nusiųsti pertvarkomos įmonės akcininkams ir kreditoriams, apie kuriuos sužinoma pasinaudojus pertvarkomos įmonės registrais arba duomenų bazėmis, prie kurių turi prieigą pertvarkymo institucija.

66 straipsnis Konfidencialumas

1. Valstybės narės užtikrina, kad toliau išvardyti asmenys, institucijos ir įstaigos būtų įpareigoti laikytis profesinės paslapties reikalavimų ir kad nė vienas iš jų neatskleistų jokios konfidencialios informacijos:

1. a)

pertvarkymo institucijos;

b)

priežiūros institucijos ir EIOPA;

c)

kompetentingos ministerijos;

d)

specialieji valdytojai, paskirti pagal šios direktyvos 44 straipsnį;

e)

potencialūs įsigyjantieji asmenys, su kuriais priežiūros institucijos susisiekė arba kuriems pertvarkymo institucijos teikė pasiūlymą pirkti, nepaisant to, ar susisiekiama arba tas pasiūlymas teikiamas rengiantis panaudoti verslo pardavimo priemonę ir ar dėl to pasiūlymo įvyko įsigijimas;

f)

auditoriai, buhalteriai, juridiniai ir specializuoti konsultantai, vertintojai ir kiti ekspertai, tiesiogiai ar netiesiogiai samdomi pertvarkymo institucijų, priežiūros institucijų, kompetentingų ministerijų arba potencialių įsigyjančiųjų asmenų, nurodytų e punkte;

g)

įstaigos, kurios administruoja draudimo garantijų sistemas;

h)

įstaiga, kuri atsakinga už finansavimo struktūras;

i)

centriniai bankai ir kitos institucijos, dalyvaujančios pertvarkymo procese;

j)

laikina įmonė arba turto ir įsipareigojimų valdymo įmonė;

k)

kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar retkarčiais teikiantys ar suteikę paslaugas a–j punktuose nurodytiems asmenims;

l)

vyresnioji vadovybė, administracinio, valdymo ir priežiūros organo nariai ir a–j punktuose nurodytų įstaigų ar subjektų darbuotojai prieš jų paskyrimą, jo metu ir po jo;

m)

atitinkama pertvarkymo institucija, paskirta pagal Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnį, ir kompetentinga institucija, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 575/2013.

2. Nedarant poveikio 1 dalyje nustatytų reikalavimų bendroms normoms, valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytiems asmenims būtų draudžiama atskleisti konfidencialią informaciją, gautą vykdant profesinę veiklą arba gautą iš priežiūros institucijos ar pertvarkymo institucijos, vykdančios savo funkcijas, bet kuriam asmeniui ar institucijai, išskyrus šiuos atvejus: Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti asmenys įvertintų poveikį, kurį informacijos atskleidimas galėtų turėti su finansine, pinigų ar ekonomine politika susijusiam viešajam interesui, fizinių ir juridinių asmenų komerciniams interesams, tikrinimų tikslams, tyrimams ir auditui. Antroje pastraipoje nurodyto poveikio vertinimo procedūra apima konkretų gaivinimo ir pertvarkymo plano turinio ir detalių, kaip nurodyta 5, 7, 9, 10 ir 12 straipsniuose, ir bet kurio pagal 6, 8 ir 13 straipsnius atlikto vertinimo rezultatų atskleidimo poveikio įvertinimą. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytiems asmenims ar subjektams šio straipsnio pažeidimo atveju būtų taikoma civilinė atsakomybė.

2. a)

informacija atskleidžiama vykdant savo funkcijas pagal šią direktyvą;

b)

informacija atskleidžiama apibendrinta ar kolektyvine forma taip, kad būtų neįmanoma identifikuoti atskirų 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytų subjektų;

c)

informacija atskleidžiama gavus aiškų ir išankstinį institucijos arba 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto, kurie pateikė informaciją, sutikimą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalies a, b, c, g, i ir j punktuose nurodyti asmenys būtų įdiegę vidaus taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad būtų laikomasi 1 ir 2 dalyse nustatytų konfidencialumo reikalavimų, įskaitant taisykles, kuriomis užtikrinamas informacijos slaptumas tarp asmenų, tiesiogiai dalyvaujančių pertvarkymo procese.

4. Šio straipsnio 1–3 dalimis neužkertamas kelias:

4. a)

1 dalies a–i punktuose nurodytų įstaigų ar subjektų darbuotojams ir ekspertams tarpusavyje dalytis informacija kiekvienos įstaigos ar subjekto viduje;

b)

pertvarkymo institucijoms ir priežiūros institucijoms, įskaitant jų darbuotojus ir ekspertus, pertvarkymo veiksmų planavimo arba vykdymo tikslais dalytis informacija tarpusavyje ir su kitomis Sąjungos pertvarkymo institucijomis, kitomis Sąjungos priežiūros institucijomis, kompetentingomis ministerijomis, centriniais bankais, draudimo garantijų sistemomis, institucijomis, atsakingomis už įprastines bankroto bylas, institucijomis, atsakingomis už finansų sistemų stabilumo palaikymą valstybėse narėse naudojantis makroprudencinėmis taisyklėmis, asmenimis, atsakingais už teisės aktais nustatyto sąskaitų audito atlikimą, EIOPA arba, laikantis 80 straipsnio, trečiųjų valstybių institucijomis, atliekančiomis funkcijas, lygiavertes pertvarkymo institucijų funkcijoms, arba, taikant griežtus konfidencialumo reikalavimus, – potencialiais įsigyjančiaisiais asmenimis;

c)

tos pačios valstybės narės pertvarkymo institucijoms ir mokesčių administratoriams keistis informacija tiek, kiek toks keitimasis yra leidžiamas pagal nacionalinę teisę; jei ta informacija gaunama iš kitos valstybės narės, ja keičiamasi tik gavus aiškų informaciją pateikusios institucijos sutikimą.

5. Valstybės narės gali leisti keistis informacija su toliau išvardytais subjektais:

5. a)

taikant griežtus konfidencialumo reikalavimus – kitais asmenimis, kai tai būtina pertvarkymo veiksmų planavimo ar vykdymo tikslais;

b)

parlamentinio tyrimo komitetais savo valstybėse narėse, audito rūmais savo valstybėse narėse ir kitais subjektais, atsakingais už tyrimų atlikimą savo valstybėse narėse, laikantis tinkamų sąlygų;

c)

nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už mokėjimo sistemų priežiūrą, institucijomis, atsakingomis už įprastines bankroto bylas, institucijomis, kurioms pavesta kitų finansų sektoriaus subjektų viešoji priežiūros pareiga, institucijomis, atsakingomis už finansų rinkų, kredito įstaigų ir investicinių įmonių bei jų vardu veikiančių inspektorių priežiūrą, valstybių narių institucijomis, atsakingomis už finansų sistemų stabilumo palaikymą valstybėse narėse naudojantis makroprudencinėmis taisyklėmis, institucijomis, atsakingomis už finansų sistemos stabilumo apsaugą, ir asmenimis, kuriems pavesta vykdyti teisės aktais nustatytus auditus.

6. 1–5 dalys nedaro poveikio nacionalinei teisei dėl informacijos atskleidimo teismo proceso baudžiamosiose arba civilinėse bylose tikslais.

7. EIOPA ne vėliau kaip 2027 m. sausio 29 d. paskelbia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį, kuriose nurodoma, kaip šio straipsnio 2 dalies b punkto tikslais informacija turėtų būti teikiama apibendrinta arba kolektyvine forma.

VII SKYRIUS Teisė pateikti skundą ir teisės imtis kitų veiksmų panaikinimas

67 straipsnis Ex ante teismo leidimas ir teisė užginčyti sprendimus

1. Valstybės narės gali reikalauti, kad sprendimui dėl krizių prevencijos priemonės taikymo arba krizių valdymo priemonės taikymo būtų taikomas ex ante teismo leidimas, su sąlyga, kad sprendimo dėl krizių valdymo priemonės taikymo atžvilgiu, vadovaujantis nacionaline teise, prašymo dėl leidimo pateikimo ir to prašymo nagrinėjimo teisme procedūra yra skubi.

2. Valstybės narės pagal šią direktyvą nacionalinėje teisėje numato teisę apskųsti sprendimą dėl krizių prevencijos priemonės taikymo arba sprendimo dėl pasinaudojimo kuriuo nors įgaliojimu, kuris nėra krizių valdymo priemonė.

3. Valstybės narės užtikrina, kad visi asmenys, kuriems sprendimas taikyti krizių valdymo priemonę turi poveikį, turėtų teisę apskųsti tą sprendimą. Valstybės narės užtikrina, kad krizių valdymo priemonės peržiūra būtų vykdoma skubos tvarka, o nacionaliniai teismai savo vertinimą pagrįstų ekonominiu faktų vertinimu, kurį atliko pertvarkymo institucija.

4. 3 dalyje nurodytai teisei pateikti skundą taikomi šie reikalavimai: Kai tai būtina siekiant apsaugoti trečiųjų šalių, kurios, pertvarkymo institucijai taikant pertvarkymo priemones arba naudojantis pertvarkymo įgaliojimais, sąžiningai įsigijo pertvarkomos įmonės akcijų, kitų nuosavybės priemonių, turto, teisių arba įsipareigojimų, interesus, pertvarkymo institucijos sprendimo panaikinimas nedaro poveikio jokiems vėlesniems administraciniams aktams ar sandoriams, kuriuos (priėmė) sudarė atitinkama pertvarkymo institucija ir kurie buvo grindžiami panaikintu sprendimu. Tokiu atveju teisių gynimo priemonės dėl neteisingo pertvarkymo institucijos sprendimo arba veiksmų apima tik pareiškėjo dėl panaikinto sprendimo ar veiksmo patirtų nuostolių kompensavimą.

4. a)

skundo pateikimas nereiškia, kad užginčyto sprendimo vykdymas automatiškai sustabdomas;

b)

pertvarkymo institucijos sprendimas yra vykdytinas nedelsiant, be to, jam taikoma nuginčijamoji prezumpcija, kad jo vykdymo sustabdymas prieštarautų viešajam interesui.

68 straipsnis Kitų procedūrų apribojimai

1. Nedarant poveikio 64 straipsnio 2 dalies antrai pastraipai, valstybės narės užtikrina, kad pertvarkomos įmonės arba 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto, kurie, kaip nustatyta, atitinka 19 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas pertvarkymo sąlygas, atžvilgiu įprastinė bankroto byla būtų keliama tik pertvarkymo institucijos iniciatyva, o sprendimas 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytam subjektui iškelti įprastinę bankroto bylą būtų priimamas tik gavus pertvarkymo institucijos sutikimą.

2. 1 dalies tikslais valstybės narės užtikrina, kad:

2. a)

priežiūros institucijoms ir pertvarkymo institucijoms nedelsiant būtų pranešama apie visus prašymus iškelti įprastinę bankroto bylą 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytam subjektui, nepaisant to, ar ta įmonė arba subjektas yra pertvarkomi, arba to, ar sprendimas buvo paskelbtas viešai pagal 65 straipsnio 3 ir 4 dalis;

b)

prašymas iškelti įprastinę bankroto bylą nesvarstomas, išskyrus atvejus, kai buvo pateikti a punkte nurodyti pranešimai, ir tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

i)

pertvarkymo institucija pranešė už įprastinę bankroto bylą atsakingoms institucijoms, kad ji neketina imtis pertvarkymo veiksmų 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto atžvilgiu;

ii)

nuo a punkte nurodytų pranešimų pateikimo dienos praėjo septynios dienos.

3. Nedarant poveikio jokiems užtikrinimo teisių įgyvendinimo apribojimams, taikomiems pagal 50 straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad, jei tai būtina veiksmingam pertvarkymo priemonių taikymui ir veiksmingam naudojimuisi pertvarkymo įgaliojimais užtikrinti, pertvarkymo institucijos galėtų prašyti, kad teismas laikotarpiui, tinkamam atsižvelgiant į siekiamą tikslą, sustabdytų visas teismo bylas ar procesus, kurių šalis yra pertvarkoma įmonė ar kurių šalimi ji taptų.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS TARPVALSTYBINIŲ GRUPIŲ PERTVARKYMAS

69 straipsnis Bendrieji sprendimų priėmimo, kai yra daugiau nei viena susijusi valstybė narė, principai

Valstybės narės užtikrina, kad priimdamos sprendimus arba imdamosi veiksmų pagal šią direktyvą, kurie gali daryti poveikį vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse, jų institucijos vadovautųsi šiais bendraisiais principais:

a)

imantis pertvarkymo veiksmų, sprendimai priimami veiksmingai, o pertvarkymo sąnaudos turi būti kuo mažesnės;

b)

sprendimai priimami ir veiksmų imamasi laiku, o prireikus kuo skubiau;

c)

pertvarkymo institucijos, priežiūros institucijos ir kitos institucijos bendradarbiauja vienos su kitomis siekdamos užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami ir veiksmų būtų imamasi koordinuotai ir veiksmingai;

d)

aiškiai apibrėžiamas kiekvienos valstybės narės atitinkamų institucijų vaidmuo ir atsakomybė;

e)

tinkamai atsižvelgiama į interesus, galimą bet kokių sprendimų, veiksmų ar neveikimo poveikį ir neigiamą poveikį draudėjams, finansiniam stabilumui, fiskaliniams ištekliams, draudimo garantijų sistemoms, finansavimo struktūroms, taip pat į neigiamą ekonominį bei socialinį poveikį visose valstybėse narėse, kuriose veikia pagrindinė patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės arba kuriose jos vykdo reikšmingą tarpvalstybinę veiklą;

f)

tinkamai atsižvelgiama į tikslus suderinti įvairių susijusių valstybių narių interesus ir vengti nesąžiningai kenkti konkrečių valstybių narių interesams arba nesąžiningai ginti konkrečių valstybių narių interesus;

g)

pertvarkymo institucijos, imdamosi pertvarkymo veiksmų, atsižvelgia į grupių pertvarkymo planus ir jais vadovaujasi, nebent pertvarkymo institucijos, atsižvelgdamos į konkretaus atvejo aplinkybes, mano, kad pertvarkymo tikslai bus veiksmingiau pasiekti imantis veiksmų, kurie nėra numatyti pertvarkymo planuose;

h)

siūlomas sprendimas ar veiksmas yra skaidrus, kai tikėtina, kad tas sprendimas ar veiksmas gali turėti padarinių atitinkamos valstybės narės draudėjams, realiajai ekonomikai, finansiniam stabilumui, fiskaliniams ištekliams ir, kai aktualu, draudimo garantijų sistemoms bei finansavimo struktūroms.

70 straipsnis Pertvarkymo kolegijos

1. Grupės lygmens pertvarkymo institucijos įsteigia pertvarkymo kolegijas, kad jos vykdytų 10, 11, 14, 16, 73 ir 74 straipsniuose nurodytas užduotis ir, kai tinkama, užtikrintų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą su trečiųjų valstybių pertvarkymo institucijomis. Visų pirma pertvarkymo kolegijos yra sistema, kurioje grupės lygmens pertvarkymo institucija, kitos pertvarkymo institucijos ir, kai tinkama, atitinkamos priežiūros institucijos ir grupės priežiūros institucijos vykdytų šias užduotis: Be to, pertvarkymo kolegijas galima pasitelkti kaip forumą diskusijoms dėl klausimų, susijusių su tarpvalstybinių grupių pertvarkymu.

1. a)

keistųsi informacija, kuri yra svarbi rengiant grupių pertvarkymo planus ir naudojantis pertvarkymo įgaliojimais grupių atžvilgiu;

b)

rengtų grupių pertvarkymo planus;

c)

vertintų sėkmingo grupių pertvarkymo galimybes pagal 14 straipsnį;

d)

naudotųsi įgaliojimais įveikti arba pašalinti sėkmingo grupių pertvarkymo kliūtis pagal 16 straipsnį;

e)

spręstų, ar reikia nustatyti grupės pertvarkymo schemą, kaip nurodyta 73 arba 74 straipsnyje;

f)

susitartų dėl grupės pertvarkymo schemos, siūlomos pagal 73 arba 74 straipsnį;

g)

koordinuotų grupių pertvarkymo strategijų ir schemų skelbimą visuomenei;

h)

koordinuotų draudimo garantijų sistemų ar finansavimo struktūrų naudojimą.

2. Pertvarkymo kolegijos nariai yra: Pirmos pastraipos g punkto tikslais EIOPA prisideda prie veiksmingo, efektyvaus ir nuoseklaus pertvarkymo kolegijų veikimo ir konvergencijos tarp pertvarkymo kolegijų skatinimo ir stebėsenos. Tuo tikslu EIOPA kviečiama dalyvauti pertvarkymo kolegijos posėdžiuose. EIOPA neturi balsavimo teisių. Pirmos pastraipos h punkto tikslais pertvarkymo institucijų dalyvavimo tikslas yra tik veiksmingas keitimasis informacija.

2. a)

grupės lygmens pertvarkymo institucija;

b)

kiekvienos valstybės narės, kurioje įsteigta patronuojamoji įmonė, kuriai taikoma grupės priežiūra, pertvarkymo institucijos;

c)

valstybių narių, kuriose įsteigta vienos ar daugiau grupės įmonių patronuojančioji įmonė, kuri yra 1 straipsnio 1 dalies b, d arba e punkte nurodytas subjektas, pertvarkymo institucijos;

d)

valstybių narių, kuriose pertvarkymo institucija yra pertvarkymo kolegijos narė, grupės priežiūros institucija ir priežiūros institucijos;

e)

kompetentingos ministerijos, kai pertvarkymo institucijos, kurios yra pertvarkymo kolegijos narės, nėra kompetentingos ministerijos;

f)

kai aktualu, institucija, kuri yra atsakinga už valstybės narės draudimo garantijų sistemą, kai tos valstybės narės pertvarkymo institucija yra pertvarkymo kolegijos narė;

g)

EIOPA, laikantis antros pastraipos;

h)

valstybių narių, kuriose grupės draudimo ar perdraudimo įmonės vykdo reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, pertvarkymo institucijos.

3. Trečiųjų valstybių pertvarkymo institucijos, kai patronuojančioji įmonė arba Sąjungoje įsteigta įmonė turi patronuojamąją draudimo ar perdraudimo įmonę arba filialą, kurie būtų laikomi svarbiais, jei jie būtų Sąjungoje, gali būti kviečiamos dalyvauti pertvarkymo kolegijoje stebėtojų teisėmis su sąlyga, kad toms institucijoms bus taikomi konfidencialumo reikalavimai, kurie, grupės lygmens pertvarkymo institucijos nuomone, yra lygiaverčiai 80 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

4. Jei grupė yra finansinis konglomeratas arba finansinio konglomerato dalis, atitinkamos institucijos, paskirtos pagal Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnį, kviečiamos į pertvarkymo kolegiją stebėtojų teisėmis.

5. Grupės lygmens pertvarkymo institucija pirmininkauja pertvarkymo kolegijai. Naudodamasi tais įgaliojimais, ji: Nepaisant pirmos pastraipos e punkto, pertvarkymo institucijos turi teisę dalyvauti pertvarkymo kolegijos posėdžiuose, kai į darbotvarkę įtraukti klausimai, dėl kurių turi būti sprendžiama priimant bendrą sprendimą, arba klausimai, susiję su jų valstybėje narėje esančiu grupės subjektu.

5. a)

pasikonsultavusi su kitais pertvarkymo kolegijos nariais, raštu nustato pertvarkymo kolegijos veikimo tvarką ir procedūras;

b)

koordinuoja visą pertvarkymo kolegijos veiklą;

c)

šaukia visus pertvarkymo kolegijos posėdžius ir jiems pirmininkauja, taip pat nuolat iš anksto išsamiai informuoja visus pertvarkymo kolegijos narius apie pertvarkymo kolegijos posėdžių organizavimą, pagrindinius nagrinėtinus klausimus ir svarstytinus punktus;

d)

pertvarkymo kolegijos nariams praneša apie visus planuojamus posėdžius, kad jie galėtų prašyti sudaryti galimybę dalyvauti;

e)

atsižvelgdama į konkrečius poreikius sprendžia, kuriuos narius ir stebėtojus kviesti dalyvauti konkrečiuose pertvarkymo kolegijos posėdžiuose, atsižvelgdama į nagrinėtino klausimo svarbą tiems nariams ir stebėtojams;

f)

nuolat laiku informuoja visus kolegijos narius apie sprendimus ir tų posėdžių rezultatus.

6. Grupės lygmens pertvarkymo institucijos neprivalo steigti pertvarkymo kolegijos, jei kitos grupės ar kolegijos vykdo tas pačias funkcijas ir tas pačias užduotis, nurodytas 1 dalyje, ir vykdo visas sąlygas ir procedūras, įskaitant sąlygas ir procedūras dėl narystės ir dalyvavimo pertvarkymo kolegijose, nustatytas šiame straipsnyje ir 72 straipsnyje. Tokiu atveju visos šioje direktyvoje pateiktos nuorodos į pertvarkymo kolegijas suprantamos kaip nuorodos į tas kitas grupes arba kolegijas.

7. EIOPA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomas pertvarkymo kolegijų veikimas vykdant 1 dalyje nurodytas užduotis. EIOPA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. liepos 29 d. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą, priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

71 straipsnis Europos pertvarkymo kolegijos

1. Kai trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė arba trečiosios valstybės patronuojančioji įmonė turi dviejose ar daugiau valstybių narių įsteigtų Sąjungos patronuojamųjų įmonių arba du ar daugiau trečiosios valstybės įmonės Sąjungos filialų, kuriuos dvi ar daugiau valstybių narių laiko svarbiais, valstybių narių, kuriose įsteigtos tos Sąjungos patronuojamosios įstaigos arba kuriose yra tie trečiosios valstybės įmonės Sąjungos filialai, pertvarkymo institucijos gali įsteigti Europos pertvarkymo kolegiją.

2. Europos pertvarkymo kolegija vykdo 70 straipsnyje nurodytas funkcijas ir užduotis Sąjungos patronuojamųjų įmonių ir, jei tos užduotys yra aktualios, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų trečiosios valstybės įmonės Sąjungos filialų atžvilgiu, o kitais atvejais veikia pagal 70 straipsnyje nustatytas taisykles.

3. Kai visas trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės arba trečiosios valstybės patronuojančiosios įmonės Sąjungos patronuojamąsias įmones turi tik viena valstybėje narėje įsteigta patronuojančioji įmonė, Europos pertvarkymo kolegijai pirmininkauja valstybės narės, kurioje įsteigta ta patronuojančioji įmonė, pertvarkymo institucija. Kai pirma pastraipa netaikoma, Europos pertvarkymo kolegijai pirmininkauja valstybės narės, kurioje įsteigta Sąjungos patronuojamoji įmonė, kurios viso balansinio turto vertė yra didžiausia, pertvarkymo institucija.

72 straipsnis Keitimasis informacija

1. Laikydamosi 66 straipsnio, pertvarkymo institucijos ir priežiūros institucijos paprašius teikia viena kitai visą informaciją, kuri yra svarbi pagal šią direktyvą kitų institucijų vykdomoms užduotims atlikti.

2. Grupės lygmens pertvarkymo institucija koordinuoja visos svarbios informacijos srautą tarp pertvarkymo institucijų. Visų pirma grupės lygmens pertvarkymo institucija kitų valstybių narių pertvarkymo institucijoms laiku pateikia visą svarbią informaciją, kad būtų lengviau vykdyti 70 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b–h punktuose nurodytas užduotis.

3. Pertvarkymo institucija neperduoda informacijos, kurią pateikė trečiosios valstybės priežiūros ar pertvarkymo institucija, nebent ta trečiosios valstybės priežiūros ar pertvarkymo institucija yra davusi sutikimą dėl jos perdavimo.

73 straipsnis Grupės pertvarkymas, susijęs su grupės patronuojamąja įmone

1. Pertvarkymo institucija nedelsdama praneša 2 dalyje išvardytą informaciją grupės lygmens pertvarkymo institucijai (jei tai ne ta pati institucija), grupės priežiūros institucijai ir atitinkamiems pertvarkymo kolegijos nariams, kai:

1. a)

pertvarkymo institucija nusprendžia, kad draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri yra grupės patronuojamoji įmonė, žlunga arba gali žlugti, arba

b)

priežiūros institucija informavo pertvarkymo instituciją, jog priimtas sprendimas, kad draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri yra grupės patronuojamoji įmonė, žlunga arba gali žlugti, arba

c)

pertvarkymo institucija nusprendžia, kad 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytas subjektas, kuris yra grupės patronuojamoji įmonė, atitinka 19 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 3 dalyje nustatytas pertvarkymo sąlygas.

2. Informacija, kuri turi būti pranešta pagal 1 dalį, yra ši:

2. a)

sprendimas, kuriuo nustatoma, kad draudimo ar perdraudimo įmonė žlunga arba gali žlugti;

b)

sprendimas, kad 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytas subjektas atitinka 19 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 3 dalyje nustatytas pertvarkymo sąlygas;

c)

pertvarkymo veiksmai ar nemokumo priemonės, kuriuos pertvarkymo institucija laiko tinkamais 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto atžvilgiu.

3. Gavusi 1 dalyje nurodytą pranešimą, grupės lygmens pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kitais atitinkamos pertvarkymo kolegijos nariais, įvertina tikėtiną pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių, apie kuriuos pranešta pagal 2 dalies c punktą, poveikį grupei ir grupės subjektams kitose valstybėse narėse ir tai, ar ėmusis pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių taptų tikėtina, kad grupės subjektas kitoje valstybėje narėje atitiks 19 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas pertvarkymo sąlygas.

4. Jei grupės lygmens pertvarkymo institucija įvertina, kad ėmusis pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių, apie kuriuos pranešta pagal 2 dalies c punktą, netaptų tikėtina, kad grupės subjektas kitoje valstybėje narėje atitiks 19 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, pertvarkymo institucija, atsakinga už 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytą subjektą, gali imtis pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių, apie kuriuos ji pranešė.

5. Jeigu grupės lygmens pertvarkymo institucija įvertina, kad ėmusis pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių pagal 2 dalies c punktą, apie kuriuos pranešta, taptų tikėtina, kad grupės subjektas kitoje valstybėje narėje atitiks 19 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, grupės lygmens pertvarkymo institucija, gavusi 1 dalyje nurodytą pranešimą, per penkias dienas pasiūlo grupės pertvarkymo schemą ir tą schemą pateikia pertvarkymo kolegijai. Tas penkių dienų laikotarpis gali būti pratęstas, jei pertvarkymo institucija, kuri pateikė pranešimą, sutinka.

6. Jei per penkias dienas arba per ilgesnį laikotarpį, dėl kurio buvo sutarta, gavusi 1 dalyje nurodytą pranešimą, grupės lygmens pertvarkymo institucija neatlieka vertinimo, pertvarkymo institucija, pateikusi pranešimą, gali imtis pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių, apie kuriuos ji pranešė.

7. 5 dalyje nurodytoje grupės pertvarkymo schemoje:

7. a)

apibrėžiami pertvarkymo veiksmai, kurių atitinkamos pertvarkymo institucijos turėtų imtis pagrindinės patronuojančiosios įmonės arba konkrečių grupės subjektų atžvilgiu, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai ir laikomasi 22 straipsnyje nustatytų bendrųjų pertvarkymo principų;

b)

nurodoma, kaip turėtų būti koordinuojami a punkte nurodyti pertvarkymo veiksmai;

c)

nustatomas finansavimo planas, kuriame atsižvelgiama į grupės pertvarkymo planą ir tame grupės pertvarkymo plane nustatytus atsakomybės pasidalijimo principus pagal 10 straipsnio 2 dalies e punktą.

8. Vadovaujantis 9 dalimi, grupės pertvarkymo schema priimama kaip grupės lygmens pertvarkymo institucijos ir pertvarkymo institucijų, atsakingų už patronuojamąsias įmones, kurioms taikoma grupės pertvarkymo schema, bendras sprendimas. Pertvarkymo institucijos prašymu EIOPA gali padėti pertvarkymo institucijoms susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.

9. Pertvarkymo institucija, kuri nepritaria grupės lygmens pertvarkymo institucijos pasiūlytai grupės pertvarkymo schemai arba kuri mano, kad dėl draudėjų kolektyvinių interesų apsaugos, realiosios ekonomikos ir finansinio stabilumo priežasčių jai reikia imtis nepriklausomų pertvarkymo veiksmų ar priemonių, kurie skirtųsi nuo tų, kurie siūlomi grupės pertvarkymo schemoje 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto atžvilgiu: Pertvarkymo institucija, išdėstydama savo nepritarimo priežastis, atsižvelgia į grupės pertvarkymo planus, galimą pertvarkymo veiksmų ar priemonių, kurių ji imsis, poveikį draudėjams, realiajai ekonomikai ir finansiniam stabilumui atitinkamose valstybėse narėse ir galimą tų pertvarkymo veiksmų ar priemonių poveikį kitoms grupės dalims.

9. a)

išsamiai išdėsto nepritarimo grupės pertvarkymo schemai priežastis arba šios schemos nesilaikymo priežastis;

b)

praneša grupės lygmens pertvarkymo institucijai ir kitoms pertvarkymo institucijoms, kurioms taikoma grupės pertvarkymo schema, apie a punkte nurodytas priežastis;

c)

informuoja grupės lygmens pertvarkymo instituciją ir kitas pertvarkymo institucijas, kurios yra susijusios su grupės pertvarkymo schema, apie pertvarkymo veiksmus ar priemones, kurių imsis.

10. Pertvarkymo institucijos, kurios pritaria grupės lygmens pertvarkymo institucijos pasiūlytai grupės pertvarkymo schemai, gali priimti bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo schemos, apimančios grupės subjektus tų pertvarkymo institucijų valstybėse narėse, nedalyvaujant nepritariančioms pertvarkymo institucijoms.

11. 8 ir 10 dalyse nurodytus bendrus sprendimus ir pertvarkymo veiksmus ar priemones, kurių imtasi pagal 9 dalį, atitinkamų valstybių narių pertvarkymo institucijos pripažįsta galutiniais ir juos taiko.

12. Visų šiame straipsnyje nurodytų pertvarkymo veiksmų ir priemonių pertvarkymo institucijos imasi nedelsdamos ir tinkamai atsižvelgdamos situacijos skubumą.

13. Jei grupės pertvarkymo schema neįgyvendinama, pertvarkymo institucijos, imdamosi pertvarkymo veiksmų bet kurio grupės subjekto atžvilgiu, glaudžiai bendradarbiauja pertvarkymo kolegijoje, kad būtų užtikrinta suderinta visų grupės subjektų, kurie žlunga arba gali žlugti, pertvarkymo strategija.

14. Pertvarkymo institucijos, kurios imasi kokių nors pertvarkymo veiksmų kurio nors grupės subjekto atžvilgiu, reguliariai ir visapusiškai informuoja pertvarkymo kolegijos narius apie tuos veiksmus ar priemones ir jų vykdymo pažangą.

74 straipsnis Grupės pertvarkymas, susijęs su pagrindine patronuojančiąja įmone

1. Grupės lygmens pertvarkymo institucija, nusprendusi, kad pagrindinė patronuojančioji įmonė, už kurią ji yra atsakinga, atitinka 19 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, nedelsdama praneša 73 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją grupės priežiūros institucijai ir kitiems atitinkamos grupės pertvarkymo kolegijos nariams. 73 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyti pertvarkymo veiksmai arba nemokumo priemonės gali apimti grupės pertvarkymo schemos, parengtos pagal 73 straipsnio 7 dalį, įgyvendinimą bet kuriomis iš šių aplinkybių:

1. a)

kai ėmusis pertvarkymo veiksmų ar priemonių patronuojančiosios įmonės lygmeniu, apie kuriuos pranešta pagal 73 straipsnio 2 dalies c punktą, taptų tikėtina, kad grupės subjektas kitoje valstybėje narėje atitiks 19 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas;

b)

kai pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių tik patronuojančiosios įmonės lygmeniu nepakanka, kad padėtis būtų stabilizuota, arba nėra tikėtina, kad jais bus pasiektas optimalus rezultatas;

c)

kai pertvarkymo institucijos yra nustačiusi, kad viena ar daugiau patronuojamųjų įmonių, už kurias jos yra atsakingos, atitinka 19 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas;

d)

kai pertvarkymo veiksmai ar kitos priemonės grupės lygmeniu bus naudingi grupės patronuojamosioms įmonėms ir todėl bus tikslinga taikyti grupės pertvarkymo schemą.

2. Kai grupės lygmens pertvarkymo institucijos pasiūlyti veiksmai ar priemonės neapima grupės pertvarkymo schemos, grupės lygmens pertvarkymo institucija priima sprendimą pasikonsultavusi su pertvarkymo kolegijos nariais.

3. Kai grupės lygmens pertvarkymo institucijos pasiūlyti veiksmai ar priemonės apima grupės pertvarkymo schemą, ši schema priimama kaip grupės lygmens pertvarkymo institucijos ir pertvarkymo institucijų, atsakingų už patronuojamąsias įmones, kurioms taikoma grupės pertvarkymo schema, bendras sprendimas. Pertvarkymo institucijos prašymu EIOPA gali padėti pertvarkymo institucijoms susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.

4. Pertvarkymo institucija, kuri nepritaria grupės lygmens pertvarkymo institucijos pasiūlytai grupės pertvarkymo schemai arba jos nesilaiko, arba mano, kad dėl finansinio stabilumo priežasčių jai reikia imtis nepriklausomų pertvarkymo veiksmų ar priemonių, kurie skirtųsi nuo tų, kurie siūlomi grupės pertvarkymo schemoje 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto atžvilgiu: Atitinkama pertvarkymo institucija, išdėstydama savo nepritarimo priežastis, tinkamai atsižvelgia į grupės pertvarkymo planus, galimą nepriklausomų pertvarkymo veiksmų ar priemonių, kurių ji imsis, poveikį finansiniam stabilumui, fiskaliniams ištekliams, draudimo garantijų sistemoms ir finansavimo struktūroms atitinkamose valstybėse narėse ir galimą tų pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių poveikį kitoms grupės dalims.

4. a)

išsamiai išdėsto nepritarimo grupės pertvarkymo schemai priežastis arba šios schemos nesilaikymo priežastis;

b)

praneša grupės lygmens pertvarkymo institucijai ir kitoms pertvarkymo institucijoms, kurioms taikoma grupės pertvarkymo schema, apie a punkte nurodytas priežastis;

c)

informuoja grupės lygmens pertvarkymo instituciją ir kitas pertvarkymo institucijas, kurioms taikoma grupės pertvarkymo schema, apie veiksmus ar priemones, kurių ji ketina imtis.

5. Pertvarkymo institucijos, kurios pritaria grupės lygmens pertvarkymo institucijos pasiūlytai grupės pertvarkymo schemai, gali priimti bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo schemos, apimančios grupės subjektus atitinkamose jų valstybėse narėse, nedalyvaujant nepritariančioms pertvarkymo institucijoms.

6. 3 arba 5 dalyje nurodytą bendrą sprendimą ir 4 dalyje nurodytus pertvarkymo veiksmus bei priemones pertvarkymo institucijos atitinkamose valstybėse narėse pripažįsta galutiniais ir juos taiko.

7. Visų 1–6 dalyse nurodytų pertvarkymo veiksmų ir priemonių institucijos imasi nedelsdamos ir tinkamai atsižvelgdamos į situacijos skubumą.

8. Jei grupės pertvarkymo schema neįgyvendinama, pertvarkymo institucijos, imdamosi pertvarkymo veiksmų bet kurio grupės subjekto atžvilgiu, glaudžiai bendradarbiauja pertvarkymo kolegijoje, kad būtų užtikrinta suderinta visų poveikį patiriančių grupės subjektų pertvarkymo strategija.

9. Pertvarkymo institucijos, kurios imasi pertvarkymo veiksmų kurio nors grupės subjekto atžvilgiu, reguliariai ir visapusiškai informuoja pertvarkymo kolegijos narius apie tuos veiksmus ar priemones ir jų vykdymo pažangą.

V ANTRAŠTINĖ DALIS SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS

75 straipsnis Susitarimai su trečiosiomis valstybėmis

1. Pagal SESV 218 straipsnį Komisija gali pateikti Tarybai pasiūlymus dėl derybų dėl susitarimų su viena ar daugiau trečiųjų valstybių dėl pertvarkymo institucijų ir atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimo priemonių, įskaitant dalijimąsi informacija, susijusia su gaivinimo ir pertvarkymo planavimu draudimo ir perdraudimo įmonių, trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių atžvilgiu.

2. 1 dalyje nurodytais susitarimais siekiama užtikrinti, kad būtų nustatyti pertvarkymo institucijų ir atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimo vykdant kai kurias ar visas 79 straipsnyje nurodytas užduotis ir naudojantis kai kuriais ar visais 79 straipsnyje nurodytais įgaliojimais procesai ir tvarka.

3. Valstybės narės gali sudaryti dvišalius susitarimus su trečiosiomis valstybėmis tiek, kiek tokie dvišaliai susitarimai neprieštarauja šiai antraštinei daliai, dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų klausimų iki 1 dalyje nurodyto susitarimo su atitinkama trečiąja valstybe įsigaliojimo.

76 straipsnis Trečiųjų valstybių pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymas

1. Šis straipsnis taikomas trečiosios valstybės pertvarkymo procedūroms, nebent yra įsigaliojęs su atitinkama trečiąja valstybe sudarytas 75 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarptautinis susitarimas, ir tik iki to laiko, kol toks susitarimas įsigalioja. Jis taip pat taikomas įsigaliojus tokiam su atitinkama trečiąja valstybe sudarytam tarptautiniam susitarimui, tiek, kiek trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymas tuo susitarimu nereglamentuojami.

2. Atitinkama pertvarkymo institucija nusprendžia, ar pripažinti ir vykdyti, išskyrus 77 straipsnyje numatytus atvejus, trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras, susijusias su trečiosios valstybės įmonės arba patronuojančiosios įmonės Sąjungos patronuojamąja įmone arba Sąjungos filialu. Priimant sprendimą tinkamai atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės, kurioje veikia trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė arba patronuojančioji įmonė, interesus, visų pirma į galimą trečiųjų valstybių pertvarkymo procedūrų poveikį kitoms grupės dalims ir draudėjams, realiajai ekonomikai bei finansiniam stabilumui tose valstybėse narėse.

3. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos būtų įgaliotos atlikti bent šiuos veiksmus:

3. a)

naudotis pertvarkymo įgaliojimais:

i)

trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės arba patronuojančiosios įmonės turto, kuris yra pertvarkymo institucijų valstybėje narėje arba kurį reglamentuoja jų valstybės narės teisė, atžvilgiu;

ii)

trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės teisių ar įsipareigojimų, kurie įtraukti į trečiosios valstybės įmonės Sąjungos filialo jų valstybėje narėje apskaitą, kuriuos reglamentuoja jų valstybės narės teisė arba kurie yra jų valstybėje narėje vykdytino reikalavimo objektas, atžvilgiu;

b)

įvykdyti (įskaitant kito asmens įpareigojimą įvykdyti) Sąjungos patronuojamosios įmonės, įsteigtos toje valstybėje narėje, akcijų arba kitų nuosavybės priemonių perdavimą;

c)

naudotis 49, 50 arba 51 straipsnyje nurodytais įgaliojimais bet kurios su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu subjektu sudarytos sutarties šalies teisių atžvilgiu, kai tokie įgaliojimai būtini siekiant vykdyti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras, ir

d)

paskelbti nevykdytinomis visas teises nutraukti arba paankstinti 2 dalyje nurodytų subjektų ir kitų grupės subjektų sutartis arba daryti įtaką tų subjektų sutartinėms teisėms, kai tokios teisės atsiranda ėmusis pertvarkymo veiksmų, taikomų trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, tokių subjektų patronuojančiajai įmonei arba kitiems grupės subjektams, kurių ėmėsi pati trečiosios valstybės pertvarkymo institucija arba kurių buvo imtasi pagal tos valstybės pertvarkymo struktūros teisinius ar reguliavimo reikalavimus, su sąlyga, kad toliau vykdomos esminės pareigos pagal sutartį, įskaitant mokėjimo ir tiekimo pareigas ir įkaito pateikimą.

4. Kai tai būtina dėl viešojo intereso, pertvarkymo institucijos gali imtis patronuojančiosios įmonės pertvarkymo veiksmų, kai atitinkama trečiosios valstybės institucija nustato, kad toje trečiojoje valstybėje įsteigta draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri yra tos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinka pertvarkymo sąlygas pagal tos trečiosios valstybės teisę. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos būtų įgaliotos naudotis visais pertvarkymo įgaliojimais tos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu, taip pat kad būtų taikomas 48 straipsnis.

5. Trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimu ir vykdymu pagal šią direktyvą nedaroma poveikio įprastinėms bankroto byloms pagal taikytiną nacionalinę teisę, kai tinkama.

77 straipsnis Teisė atsisakyti pripažinti arba vykdyti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras

Pertvarkymo institucija gali atsisakyti pripažinti arba vykdyti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras pagal 76 straipsnį, jei mano, kad:

a)

tos trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros turėtų neigiamų pasekmių valstybės narės, kurioje yra pertvarkymo institucija, finansiniam stabilumui arba kad procedūros turėtų neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui kitoje valstybėje narėje;

b)

siekiant vieno ar daugiau pertvarkymo tikslų trečiosios valstybės įmonės Sąjungos filialo atžvilgiu būtina imtis nepriklausomų pertvarkymo veiksmų pagal 78 straipsnį;

c)

kreditoriams pagal trečiosios valstybės vidaus pertvarkymo procedūras nebūtų užtikrintos tokios pačios sąlygos kaip trečiosios valstybės kreditoriams, turintiems panašias juridines teises;

d)

trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas arba vykdymas turėtų esminių fiskalinių padarinių valstybei narei arba

e)

tokio pripažinimo arba vykdymo poveikis prieštarautų nacionalinei teisei.

78 straipsnis Trečiųjų valstybių įmonių Sąjungos filialų pertvarkymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos turėtų būtinus įgaliojimus imtis veiksmų trečiosios valstybės įmonės Sąjungos filialo, kuriam netaikomos jokios trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros arba kuriam taikomos trečiosios valstybės procedūros ir taikoma viena iš 77 straipsnyje nurodytų sąlygų, atžvilgiu. Valstybės narės užtikrina, kad naudojimuisi tokiais įgaliojimais būtų taikomas 48 straipsnis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad pagal 1 dalį privalomais įgaliojimais pertvarkymo institucijos galėtų naudotis tais atvejais, kai, pertvarkymo institucijos nuomone, būtina imtis veiksmų dėl viešojo intereso ir kai įvykdoma viena ar daugiau iš šių sąlygų:

2. a)

trečiosios valstybės įmonės Sąjungos filialas nebeatitinka (arba tikėtina, kad nebeatitiks) pagal nacionalinę teisę jam taikomų leidimo ir veiklos toje valstybėje narėje sąlygų ir nėra pagrindo tikėtis, kad kokiais nors privačiojo sektoriaus, priežiūros arba atitinkamos trečiosios valstybės veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų sudarytos sąlygos filialui vėl įvykdyti tas sąlygas arba būtų išvengta filialo žlugimo;

b)

trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, pertvarkymo institucijos nuomone, yra nepajėgi arba nelinkusi, arba tikėtina, kad bus nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų Sąjungos kreditoriams arba filiale atsiradusių ar apskaitomų įsipareigojimų, pvz., mokėjimų draudėjams ar naudos gavėjams, suėjus šių įsipareigojimų terminui, o pertvarkymo institucija įsitikina, kad per pagrįstą laikotarpį tos trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės atžvilgiu nebuvo ir nebus pradėtos jokios trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros arba nemokumo procedūros;

c)

atitinkama trečiosios valstybės institucija pradėjo trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės atžvilgiu arba pranešė pertvarkymo institucijai apie ketinimą pradėti tokias procedūras.

3. Kai pertvarkymo institucija imasi nepriklausomų veiksmų trečiosios valstybės įmonės Sąjungos filialo atžvilgiu, ji atsižvelgia į pertvarkymo tikslus ir vykdo veiksmus, laikydamasi toliau nurodytų principų ir reikalavimų tiek, kiek jie susiję su:

3. a)

22 straipsnyje nustatytais principais;

b)

reikalavimais, susijusiais su III antraštinės dalies II skyriuje nustatytų pertvarkymo priemonių taikymu.

79 straipsnis Bendradarbiavimas su trečiųjų valstybių institucijomis

1. Šis straipsnis taikomas bendradarbiavimui su trečiąja valstybe, nebent būtų įsigaliojęs su atitinkama trečiąja valstybe sudarytas 75 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarptautinis susitarimas, ir tik iki to laiko, kol toks susitarimas įsigalioja. Jis taip pat taikomas įsigaliojus tokiam tarptautiniam susitarimui, jei tas susitarimas nereglamentuoja šio straipsnio dalyko.

2. EIOPA gali sudaryti neprivalomus bendruosius bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis. Bendraisiais bendradarbiavimo susitarimais nustatomi dalyvaujančių institucijų procesai ir tvarka dėl dalijimosi bendradarbiavimui būtina informacija ir bendradarbiavimo vykdant kai kurias arba visas toliau nurodytas užduotis ir naudojantis kai kuriais arba visais toliau nurodytais įgaliojimais draudimo ar perdraudimo įmonių arba grupių atžvilgiu:

2. a)

pertvarkymo planų rengimas pagal 9–12 straipsnius ir panašius reikalavimus pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisę;

b)

tokių draudimo ir perdraudimo įmonių ir jų grupių sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimas pagal 13 ir 14 straipsnius ir panašius reikalavimus pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisę;

c)

įgaliojimų pagal 15 ir 16 straipsnius, kuriais siekiama įveikti arba pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis, ir kitų panašių įgaliojimų pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisę taikymas;

d)

prevencinių priemonių pagal Direktyvos 2009/138/EB 141 straipsnį ir panašių įgaliojimų pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisę taikymas;

e)

pertvarkymo priemonių taikymas ir naudojimasis pertvarkymo įgaliojimais bei panašiais atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų įgaliojimais.

3. Kai tikslinga, priežiūros arba pertvarkymo institucijos su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus pagal 2 dalyje nurodytą EIOPA bendrąjį susitarimą.

4. Valstybės narės praneša EIOPA apie visus bendradarbiavimo susitarimus, kuriuos pertvarkymo institucijos ir priežiūros institucijos sudarė pagal šį straipsnį.

80 straipsnis Keitimasis konfidencialia informacija

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos, priežiūros institucijos ir kompetentingos ministerijos keistųsi konfidencialia informacija, įskaitant prevencinio gaivinimo planus, su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis tik tada, kai įvykdomos šios sąlygos: Taikant a punktą, jei keitimasis informacija susijęs su asmens duomenimis, tokių asmens duomenų tvarkymą ir perdavimą trečiųjų valstybių institucijoms reglamentuoja taikytina Sąjungos ir nacionalinė teisė duomenų apsaugos srityje.

1. a)

toms trečiųjų valstybių institucijoms taikomi profesinės paslapties saugojimo reikalavimai ir standartai, kuriuos visos atitinkamos institucijos laiko bent lygiaverčiais nustatytiesiems 66 straipsnyje;

b)

informacija yra būtina tam, kad atitinkamos trečiųjų valstybių institucijos pagal nacionalinę teisę galėtų atlikti pertvarkymo funkcijas, panašias į pagal šią direktyvą nustatytas funkcijas, ir, laikantis a punkto, nėra naudojama jokiems kitiems tikslams.

2. Kai konfidencialią informaciją teikia kita valstybė narė, pertvarkymo institucijos, priežiūros institucijos ir kompetentingos ministerijos neatskleidžia tos informacijos atitinkamoms trečiųjų valstybių institucijoms, išskyrus atvejus, kai įvykdomos šios sąlygos:

2. a)

atitinkama tos valstybės narės institucija, kuri teikia tą informaciją (toliau – informaciją teikianti institucija), sutinka ją atskleisti;

b)

informacija atskleidžiama tik tais tikslais, kuriems leidimą duoda informaciją teikianti institucija.

81 straipsnis Finansavimo struktūros

1. Kiekviena valstybė narė nustato vieną ar daugiau finansavimo struktūrų, kuriomis būtų užtikrinta, kad pertvarkymo institucija, pasitelkdama iš draudimo ir perdraudimo įmonių, gavusių leidimą toje valstybėje narėje, ir trečiųjų valstybių įmonių Sąjungos filialų, esančių tos valstybės narės teritorijoje, gaunamus ex ante ar ex post įnašus arba jų derinį, turėtų pakankamai lėšų bent skirtumo išmokėjimui akcininkams, draudėjams, naudos gavėjams, suinteresuotosioms šalims ar kitiems kreditoriams, nurodytiems 57 straipsnyje, padengti. Valstybės narės gali numatyti galimybę naudoti pirmoje pastraipoje nurodytas finansavimo struktūras taip pat ir kitoms išlaidoms, susijusioms su pertvarkymo priemonių naudojimu, padengti tiek, kiek finansavimo struktūras būtina naudoti pertvarkymo tikslams pasiekti. Valstybės narės, atsižvelgdamos į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004, savo finansavimo struktūroms gali naudoti tą pačią administracinę struktūrą kaip ir savo draudimo garantijų sistemoms.

2. Valstybės narės užtikrina, kad naudojant finansavimo struktūras būtų laikomasi 22 straipsnyje nustatytų principų.

3. Jeigu pertvarkoma įmonė Sąjungoje veikia remdamasi įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas, atitinkama valstybės narės, kurioje įmonė yra gavusi leidimą, finansavimo struktūra naudojama siekiant mokėti kompensaciją akcininkams, draudėjams, naudos gavėjams, suinteresuotosioms šalims ar kitiems kreditoriams pagal 57 straipsnį.

4. Valstybės narės praneša Komisijai ir EIOPA apie nustatytas finansavimo struktūras.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS SANKCIJOS

82 straipsnis Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės

1. Nedarant poveikio šioje direktyvoje ir Direktyvoje 2009/138/EB nustatytiems pertvarkymo ir priežiūros institucijų įgaliojimams ir valstybių narių teisei numatyti baudžiamąsias sankcijas ir jas taikyti, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, taikytinų tais atvejais, kai nesilaikoma nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, ir imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Valstybės narės, kurios nusprendžia nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų arba kitų administracinių priemonių už pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė, pateikia Komisijai atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas. Numatytos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2. Valstybės narės užtikrina, kad pažeidimo atveju administracinės sankcijos ar kitos administracinės priemonės galėtų būti taikomos nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis administracinio, valdymo ar priežiūros organo nariams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą.

3. Įgaliojimai taikyti šioje direktyvoje numatytas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones priskiriami pertvarkymo institucijoms arba priežiūros institucijoms, atsižvelgiant į pažeidimo rūšį. Pertvarkymo institucijoms ir priežiūros institucijoms suteikiami visi informacijos rinkimo ir tyrimo įgaliojimai, būtini jų atitinkamoms funkcijoms vykdyti. Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti administracines sankcijas arba kitas administracines priemones, pertvarkymo institucijos ir priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad užtikrintų, kad administracinėmis sankcijomis ar kitomis administracinėmis priemonėmis būtų pasiekti norimi rezultatai, ir koordinuoja savo veiksmus spręsdamos tarpvalstybinius klausimus.

4. Pertvarkymo institucijos ir priežiūros institucijos naudojasi savo administraciniais įgaliojimais taikyti sankcijas ir kitas administracines priemones pagal šią direktyvą ir nacionalinę teisę bet kuriuo iš šių būdų:

4. a)

tiesiogiai;

b)

bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

c)

savo atsakomybe deleguodamos įgaliojimus kitoms institucijoms;

d)

kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

5. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijų ir priežiūros institucijų pagal šią antraštinę dalį priimtus sprendimus būtų galima apskųsti.

83 straipsnis Konkrečios nuostatos dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymuose ir kituose teisės aktuose būtų numatytos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės, taikomos bent šiais atvejais:

1. a)

pažeidžiamas 5 arba 7 straipsnis, nes neparengti, neprižiūrimi ir neatnaujinami prevencinio gaivinimo planai ir grupių prevencinio gaivinimo planai;

b)

pažeidžiamas 12 straipsnis, nes nepateikiama visa informacija, būtina pertvarkymo planams parengti;

c)

pažeidžiama 63 straipsnio 1 dalis, nes 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto administracinis, valdymo ar priežiūros organas nepraneša priežiūros institucijai apie tai, kad tas subjektas žlunga arba gali žlugti.

2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima taikyti bent šias administracines sankcijas ir kitas administracines priemones: Taikant pirmos pastraipos d punktą, jei juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių finansinių metų konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

2. a)

viešą pareiškimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas fizinis asmuo, 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytas subjektas, pagrindinė patronuojančioji įmonė ar kitas juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

b)

nurodymą, kuriuo reikalaujama, kad atsakingas fizinis arba juridinis asmuo nutrauktų tokius veiksmus ir jų nebekartotų;

c)

laikiną draudimą bet kuriam atsakingu laikomam 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto subjekto administracinio, valdymo ar priežiūros organo ar vyresniosios vadovybės nariui arba bet kuriam kitam fiziniam asmeniui eiti pareigas 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytame subjekte;

d)

juridinio asmens atveju – administracines baudas, kurios sudarytų iki 10 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais;

e)

fizinio asmens atveju – administracines baudas, kurios sudarytų iki 5000000 EUR arba atitinkamą sumą nacionaline valiuta 2025 m. sausio 28 d. valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro;

f)

administracines baudas, kurių suma būtų ne daugiau nei du kartus didesnė nei naudos, gautos padarius pažeidimą, suma, jei tokią naudą galima nustatyti.

84 straipsnis Administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių paskelbimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos ir priežiūros institucijos savo oficialioje interneto svetainėje skelbtų bent visas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, kurias tos institucijos taikė už nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, pažeidimą, jei tokios administracinės sankcijos ar kitos administracinės priemonės nebuvo apskųstos arba jei buvo išnaudotos apskundimo galimybės. Jos paskelbiamos nepagrįstai nedelsiant po to, kai apie tą administracinę sankciją ar kitą administracinę priemonę pranešama fiziniam ar juridiniam asmeniui. Skelbime pateikiama informacija apie pažeidimo rūšį ir pobūdį bei fizinio ar juridinio asmens, kuriam taikoma administracinė sankcija ar kita administracinė priemonė, tapatybę. Tais atvejais, kai valstybės narės leidžia paskelbti administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, kurios buvo apskųstos, pertvarkymo institucijos ir priežiūros institucijos nepagrįstai nedelsdamos savo oficialiose interneto svetainėse paskelbia informaciją apie to skundo nagrinėjimo eigą ir rezultatus.

2. Jei pertvarkymo institucija arba priežiūros institucija mano, kad juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų tapatybės ar asmens duomenų paskelbimas, atlikus kiekvieno konkretaus atvejo vertinimą dėl tokių duomenų paskelbimo proporcingumo, būtų neproporcingas arba jei toks paskelbimas keltų grėsmę finansų rinkų stabilumui arba vykdomam tyrimui, pertvarkymo institucija arba priežiūros institucija imasi bet kurio iš šių veiksmų: Pertvarkymo institucijos ir priežiūros institucijos užtikrina, kad bet kokia pagal šį straipsnį paskelbta informacija jų oficialioje interneto svetainėje būtų saugoma bent penkerius metus. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys pertvarkymo institucijos arba priežiūros institucijos oficialioje interneto svetainėje saugomi tik tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis taikytinomis duomenų apsaugos taisyklėmis.

2. a)

atideda sprendimo, kuriuo taikoma administracinė sankcija arba kitos administracinės priemonės, paskelbimą, kol išnyks tokio atidėjimo priežastys;

b)

sprendimą, kuriuo taikoma administracinė sankcija arba kitos administracinės priemonės, paskelbia anoniminiu pagrindu pagal nacionalinę teisę, jei tokiu anoniminiu paskelbimu būtų užtikrinta veiksminga atitinkamų asmens duomenų apsauga;

c)

neskelbia sprendimo, kuriuo taikoma administracinė sankcija arba kitos administracinės priemonės, jei pertvarkymo institucija arba priežiūros institucija mano, kad paskelbimas pagal a arba b punktą būtų nepakankamas siekiant užtikrinti bet kurį iš šių tikslų:

i)

kad nekiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui;

ii)

kad tokių duomenų paskelbimas būtų proporcingas priemonių, kurios laikomos nesvarbiomis, atžvilgiu.

85 straipsnis EIOPA vykdomas centrinės duomenų bazės administravimas

1. Laikydamosi 66 straipsnyje nurodytų profesinės paslapties reikalavimų, pertvarkymo institucijos ir priežiūros institucijos informuoja EIOPA apie visas pagal 83 straipsnį jų taikytas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones ir apie to skundo nagrinėjimo eigą ir rezultatus. EIOPA prižiūri ir nuolat atnaujina centrinę sankcijų ir kitų administracinių priemonių, apie kurias jai praneša pertvarkymo institucijos, duomenų bazę išimtinai tam, kad tos pertvarkymo institucijos galėtų keistis informacija, ir ta duomenų baze gali naudotis tik tos pertvarkymo institucijos. EIOPA prižiūri ir nuolat atnaujina centrinę sankcijų ir kitų administracinių priemonių, apie kurias jai praneša priežiūros institucijos, duomenų bazę išimtinai tam, kad tos priežiūros institucijos galėtų keistis informacija, ir ta duomenų baze gali naudotis tik tos priežiūros institucijos.

2. EIOPA prižiūri ir nuolat atnaujina interneto svetainę, kurioje pateikiama ši informacija arba nuorodos į ją:

2. a)

kiekvienos pertvarkymo institucijos paskelbtos sankcijos;

b)

kiekvienos priežiūros institucijos paskelbtos sankcijos pagal 84 straipsnį;

c)

laikotarpis, kurį kiekviena valstybė narė skelbia sankcijas.

86 straipsnis Veiksmingas sankcijų taikymas ir priežiūros institucijų bei pertvarkymo institucijų naudojimasis įgaliojimais taikyti sankcijas

Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų arba kitų administracinių priemonių rūšį ir administracinių baudų dydį priežiūros institucijos ir pertvarkymo institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, kai tinkama: Taikant pirmos pastraipos c punktą, fizinio ar juridinio asmens finansinio patikimumo rodikliai apima atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas.

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį patikimumą;

d)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei tokį pelną ar nuostolius galima nustatyti, sumą;

e)

trečiųjų šalių, įskaitant draudėjus, dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei tokius nuostolius galima nustatyti;

f)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su priežiūros institucija ir pertvarkymo institucija lygį;

g)

ankstesnius atsakingo fizinio ar juridinio asmens įvykdytus pažeidimus.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS DIREKTYVŲ 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES, (ES) 2017/1132 IR REGLAMENTŲ (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 806/2014 IR (ES) 2017/1129 DALINIAI PAKEITIMAI

87 straipsnis Direktyvos 2002/47/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2002/47/EB iš dalies keičiama taip:

1) 1 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

1)

6. Šios direktyvos 4–7 straipsniai netaikomi apribojimams, taikomiems susitarimų dėl finansinio įkaito vykdymo apribojimams arba finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimų baigiamosios užskaitos ar įskaitymo nuostatų galiojimo apribojimams, taikomiems pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES IV antraštinės dalies V arba VI skyrių arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/23 V antraštinės dalies III skyriaus 3 skirsnį arba IV skyrių, arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2025/1 III antraštinės dalies III skyriaus 4 skirsnį arba IV skyrių, arba tokiems apribojimams, kurie dėl panašios galios nustatomi valstybės narės teisėje, kad būtų palengvintas tvarkingas šio straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų subjektų pertvarkymas, kuriam taikomos apsaugos priemonės, bent lygiavertės nustatytosioms Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinės dalies VII skyriuje ir Reglamento (ES) 2021/23 V antraštinės dalies V skyriuje;

2) 9a straipsnis pakeičiamas taip:

2)

9a straipsnis Direktyva 2008/48/EB, Direktyva 2014/59/ES, Reglamentas (ES) 2021/23 ir Direktyva (ES) 2025/1

Ši direktyva nedaro poveikio Direktyvai 2008/48/EB, Direktyvai 2014/59/ES, Reglamentui (ES) 2021/23 ir Direktyvai (ES) 2025/1.

88 straipsnis Direktyvos 2004/25/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2004/25/EB 4 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalis nebūtų taikoma tais atvejais, kai taikomos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, numatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/23 V antraštinėje dalyje arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2025/1 III antraštinėje dalyje.

89 straipsnis Direktyvos 2007/36/EB daliniai pakeitimai

Direktyvos 2007/36/EB 1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

4. Valstybės narės užtikrina, kad ši direktyva nebūtų taikoma tais atvejais, kai taikomos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, numatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/23 V antraštinėje dalyje arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2025/1 III antraštinėje dalyje.

90 straipsnis Direktyvos 2014/59/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2014/59/ES iš dalies keičiama taip:

1)110)111)112)

2 straipsnio 1 dalis papildoma šiais punktais: draudimo pertvarkymo institucija – pertvarkymo institucija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2025/1 2 straipsnio 12 punkte; draudimo priežiūros institucija – priežiūros institucija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 10 punkte; finansinis konglomeratas – finansų konglomeratas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 14 punkte;

2) 7 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo punktu: ;

2) e)

kai visa grupė arba bet kuri grupės įstaiga yra finansinio konglomerato dalis, atitinkamai draudimo pertvarkymo institucijai ir atitinkamai draudimo priežiūros institucijai.

3) 14 straipsnis papildomas šia dalimi: ;

3)

3. Kai įstaiga, subjektas ar grupė yra finansinis konglomeratas arba jo dalis, pertvarkymo institucija arba grupės lygmens pertvarkymo institucija pertvarkymo planus arba grupės pertvarkymo planus taip pat perduoda atitinkamai draudimo pertvarkymo institucijai ir atitinkamai draudimo priežiūros institucijai.

4) 81 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo punktu: ;

4) l)

kai įstaiga arba subjektas yra finansinio konglomerato dalis, atitinkamoms draudimo priežiūros institucijoms ir draudimo pertvarkymo institucijoms.

5) 83 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu: ;

5) l)

kai pertvarkoma įstaiga yra finansinio konglomerato dalis, atitinkamas draudimo priežiūros institucijas ir draudimo pertvarkymo institucijas.

6) 84 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu: ;

6) n)

draudimo priežiūros institucijos ir draudimo pertvarkymo institucijos, informuotos arba gavusios pranešimą remiantis šiuo skyriumi.

7) 88 straipsnis papildomas šia dalimi:

7)

3a. Kai įstaiga, subjektas ar grupė yra finansinis konglomeratas arba jo dalis, atitinkamos draudimo pertvarkymo institucijos kviečiamos dalyvauti pertvarkymo kolegijoje stebėtojų teisėmis, jei toms institucijoms taikomi konfidencialumo reikalavimai, kurie, grupės lygmens pertvarkymo institucijos nuomone, yra lygiaverčiai 90 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

91 straipsnis Direktyvos (ES) 2017/1132 daliniai pakeitimai

Direktyva (ES) 2017/1132 iš dalies keičiama taip:

1) 84 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

1)

3. Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos 49 straipsnis, 58 straipsnio 1 dalis, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 70 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa bei 72–75, 79, 80 ir 81 straipsniai nebūtų taikomi tais atvejais, kai taikomos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, numatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/23 V antraštinėje dalyje arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2025/1 III antraštinėje dalyje.

2) 86a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2) a)

3 dalies b punktas pakeičiamas taip: ;

b)

bendrovei yra taikomos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, numatyti Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje, Reglamento (ES) 2021/23 V antraštinėje dalyje arba Direktyvos (ES) 2025/1 III antraštinėje dalyje.

b)

4 dalies c punktas pakeičiamas taip: ;

c)

taikomos krizių prevencijos priemonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 101 punkte, Reglamento (ES) 2021/23 2 straipsnio 48 punkte arba Direktyvos (ES) 2025/1 2 straipsnio 79 punkte.

3) 87 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: ;

3)

4. Valstybės narės užtikrina, kad šis skyrius nebūtų taikomas bendrovėms, kurioms taikomos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, numatyti Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje, Reglamento (ES) 2021/23 V antraštinėje dalyje arba Direktyvos (ES) 2025/1 III antraštinėje dalyje.

4) 120 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4) a)

4 dalies b punktas pakeičiamas taip: ;

b)

bendrovei yra taikomos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, numatyti Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje, Reglamento (ES) 2021/23 V antraštinėje dalyje arba Direktyvos (ES) 2025/1 III antraštinėje dalyje.

b)

5 dalies c punktas pakeičiamas taip: ;

c)

taikomos krizių prevencijos priemonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 101 punkte, Reglamento (ES) 2021/23 2 straipsnio 48 punkte arba Direktyvos (ES) 2025/1 2 straipsnio 79 punkte.

5) 160a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5) a)

4 dalies b punktas pakeičiamas taip: ;

b)

bendrovei yra taikomos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, numatyti Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje, Reglamento (ES) 2021/23 V antraštinėje dalyje arba Direktyvos (ES) 2025/1 III antraštinėje dalyje.

b)

5 dalies c punktas pakeičiamas taip:

c)

taikomos krizių prevencijos priemonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 101 punkte, Reglamento (ES) 2021/23 2 straipsnio 48 punkte arba Direktyvos (ES) 2025/1 2 straipsnio 79 punkte.

92 straipsnis Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 dalinis pakeitimas

Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010 iš dalies keičiamas taip:

1) 4 straipsnio 2 punkto i papunktis pakeičiamas taip:

1) i)

priežiūros institucijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 10 punkte, pertvarkymo institucijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2025/1 2 straipsnio 12 punkte, ir kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2341 6 straipsnio 8 punkte ir kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/97;

2) 40 straipsnio 6 dalis papildoma šia pastraipa: Kad būtų galima veikti taikant Direktyvą (ES) 2025/1, 1 dalies b punkte nurodytą Priežiūros tarybos narį, kai tinkama, gali lydėti kiekvienos valstybės narės pertvarkymo institucijos atstovas, neturintis balso teisės.

93 straipsnis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo punktu:

s)

pertvarkymo institucijoms, paskirtoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2025/1 3 straipsnį.

94 straipsnis Reglamento (ES) Nr. 806/2014 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 806/2014 88 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

6. Šiuo straipsniu nedraudžiama Valdybai, Tarybai, Komisijai, ECB, nacionalinėms pertvarkymo institucijoms arba nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, įskaitant jų darbuotojus ir ekspertus, dalytis informacija tarpusavyje ir su kompetentingomis ministerijomis, centriniais bankais, indėlių garantijų sistemomis, investuotojų kompensavimo sistemomis, institucijomis, atsakingomis už įprastines bankroto bylas, draudimo pertvarkymo institucijomis, draudimo priežiūros institucijomis, pertvarkymo institucijomis ir kompetentingomis institucijomis iš nedalyvaujančių valstybių narių, EBI arba, laikantis šio reglamento 33 straipsnio, trečiųjų valstybių institucijomis, vykdančioms pertvarkymo institucijos funkcijoms lygiavertes funkcijas, arba, laikantis griežtų konfidencialumo reikalavimų, su potencialiu pirkėju pertvarkymo veiksmų planavimo arba vykdymo tikslais.

95 straipsnis Reglamento (ES) 2017/1129 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) 2017/1129 1 straipsnio 5 dalies c punktas pakeičiamas taip:

c)

vertybinių popierių, gaunamų pertvarkymo institucijai konvertavus arba išmainius kitus vertybinius popierius, nuosavas lėšas arba tinkamus įsipareigojimus šiai institucijai naudojantis įgaliojimais, nurodytais Direktyvos 2014/59/ES 53 straipsnio 2 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje arba 63 straipsnio 1 arba 2 dalyje, arba įgaliojimais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2025/1 39 straipsnio 2 dalyje arba 42 straipsnio 1 arba 2 dalyje;

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

96 straipsnis EIOPA pertvarkymo komitetas

1. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 41 straipsnį EIOPA įsteigia nuolatinį vidaus komitetą, kuris rengia EIOPA sprendimus, kaip nurodyta to reglamento 44 straipsnyje, įskaitant sprendimus dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir techninių įgyvendinimo standartų projektų, susijusių su pertvarkymo institucijoms pagal šią direktyvą pavestomis užduotimis. Tą vidaus komitetą sudaro šios direktyvos 3 straipsnyje nurodytos pertvarkymo institucijos.

2. Šios direktyvos tikslais EIOPA bendradarbiauja su EBI ir ESMA Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 54 straipsnį.

3. Šios direktyvos tikslais EIOPA užtikrina struktūrinį pertvarkymo komiteto ir kitų Reglamente (ES) Nr. 1094/2010 nurodytų funkcijų atskyrimą. Pertvarkymo komitetas skatina rengti ir derinti pertvarkymo planus ir rengia šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų žlungančių subjektų pertvarkymo metodus.

97 straipsnis Bendradarbiavimas su EIOPA

1. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos ir pertvarkymo institucijos šios direktyvos tikslais pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 bendradarbiautų su EIOPA.

2. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros ir pertvarkymo institucijos nedelsdamos suteiktų EIOPA visą informaciją, būtiną jos pareigoms pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 35 straipsnį vykdyti.

98 straipsnis Draudimo garantijų sistemos

Ne vėliau kaip 2027 m. sausio 29 d. Komisija, pasikonsultavusi su EIOPA, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas minimalių bendrų standartų taikymo draudimo garantijų sistemoms Sąjungoje tinkamumas. Ataskaitoje bent: Kai tikslinga, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

a)

įvertinama dabartinė draudimo garantijų sistemų padėtis valstybėse narėse (draudimo sumos, draudimo rūšys, priežastiniai veiksniai);

b)

aptariamos įvairios politikos galimybės, pavyzdžiui, draudimo garantijų sistemų naudojimas siekiant toliau naudoti arba likviduoti draudimo liudijimus, taip tinkamai atsižvelgiant į draudimo produktų skirtumus įvairiose valstybėse narėse;

c)

įvertinama būtinybė nustatyti ir, kai tinkama, apibrėžti būtinus veiksmus, kad visoje Sąjungoje būtų nustatytas minimalus bazinis draudimo garantijų sistemų lygis.

99 straipsnis Peržiūra

Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 29 d. Komisija, pasikonsultavusi su EIOPA, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma: Kai tikslinga, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

a)

įvertinama, ar ir kokiu mastu buvo pasiekti šios direktyvos tikslai, susiję su vidaus rinkos veikimu ir Sąjungos finansų sistemos stiprinimu, atsižvelgiant į rinkos ir ekonominius pokyčius;

b)

įvertinama dabartinė pertvarkymo finansavimo struktūrų padėtis;

c)

įvertinama būtinybė nustatyti ir, kai tinkama, apibrėžti būtinus veiksmus, kad būtų nustatytos minimalios suderintos apibrėžtys dėl apdraustų draudimo liudijimų ir reikalavimus atitinkančių suinteresuotųjų šalių bei draudimo liudijimų lygio;

d)

išanalizuojama institucijų, kompetentingų prižiūrėti arba pertvarkyti draudimo ir perdraudimo įmones, ir kredito įstaigų dalijimosi informacija patirtis, jei 1 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytas subjektas yra finansinio konglomerato dalis;

e)

įvertinama galimybė ir išankstinės sąlygos, kad finansiniai konglomeratai galėtų parengti vienos grupės (prevencinio) gaivinimo planus visam konglomeratui, taip pat pertvarkymo institucijoms parengti vienos grupės pertvarkymo planus visam finansiniam konglomeratui;

f)

išnagrinėjami tolesnio draudimo ir perdraudimo įmonių krizių valdymo sistemos derinimo privalumai.

100 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2027 m. sausio 29 d. priima ir paskelbia nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos 1–91, 96 ir 97 straipsnių. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. Tas priemones jos taiko nuo 2027 m. sausio 30 d. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

101 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

1. Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. 92–95 straipsniai taikomi nuo 2027 m. sausio 30 d.

102 straipsnis Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento vardu Pirmininkė R. Metsola Tarybos vardu Pirmininkas Bóka J.

ANNEX

PRIEDAS Pertvarkymo galimybių matmenys

Vertindamos pertvarkymo galimybes, pertvarkymo institucijos ir grupės lygmens pertvarkymo institucijos, atsižvelgdamos į įmonės pobūdį, mastą ir sudėtingumą, išnagrinėja šiuos metmenis:

1. Veiklos tęstinumas

1. a)

kokiu mastu nustatyta ir juridiniams asmenims, ypatingos svarbos funkcijoms, pagrindinėms verslo linijoms ir susijusiems sutartimi įformintiems susitarimams priskirti visi atitinkami vidaus ir išorės, finansiniai ir veiklos tarpusavio priklausomumo ryšiai pagal visas atitinkamas paslaugas, vaidmenis, įskaitant darbuotojus;

b)

kokiu mastu įdiegtos tinkamos veiklos priemonės, kuriomis užtikrinamas atitinkamų paslaugų, būtinų ypatingos svarbos funkcijoms išlaikyti, ir pagrindinių verslo linijų, būtinų veiksmingam pertvarkymo veiksmų ir vėlesnio restruktūrizavimo įgyvendinimui, tęstinumas, visų pirma palengvinant galimą turto, teisių ar įsipareigojimų, funkcijų ir darbuotojų perdavimą;

c)

kokiu mastu buvo visapusiškai įvertinta rizika veiklos tęstinumui pertvarkymo atveju, įskaitant kokybinę ir kiekybinę informaciją, pagal kurią galima nustatyti atitinkamų paslaugų svarbą, įskaitant atitinkamų pertvarkomų paslaugų sustabdymo ar nutraukimo poveikį ir jų pakeičiamumą;

d)

kokiu mastu buvo veiksmingai sumažinta rizika veiklos tęstinumui ir ar taikomos pasirengimo pertvarkymui gerinimo priemonės, be kita ko, kiek tai susiję su tęstinumo susitarimų su išorės trečiosiomis šalimis, kurios teikia atitinkamas paslaugas, vykdymo užtikrinimu.

2. Galimybė naudotis finansų rinkų infrastruktūra Kokiu mastu įmonės ar grupės yra nustačiusios būtinus procesus ir priemones, kad prieš pertvarkymą, pertvarkymo metu ir po jo galėtų toliau naudotis finansų rinkų infrastruktūra ir tarpininkų teikiamomis mokėjimo, tarpuskaitos, atsiskaitymo bei pirkimo, pardavimo ir gavimo pagal kliento pateiktus nurodymus paslaugomis.

3. Atskiriamumas

3. a)

kokiu mastu įmonės ar grupės nustatė, sumažino ir prireikus pašalino savo struktūros ir informacinių sistemų bereikalingo sudėtingumo šaltinius, kurie kelia riziką pertvarkymo veiksmų įgyvendinimui, visų pirma siekiant palengvinti ypatingos svarbos funkcijų ir pagrindinių verslo linijų atskyrimą ir perdavimą;

b)

kokiu mastu perėmėjas arba pirkėjas gali dalyvauti įmonės portfelio valdyme ar versle.

4. Nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumai

4. a)

kokiu mastu yra įdiegti nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumai ir įvertinimas, ar tokių pajėgumų pakanka pertvarkymo planui įgyvendinti, įskaitant draudimo garantijų sistemų ar finansavimo struktūrų prieinamumą ir patikimumą, kad nuostolių padengimo pajėgumų turėtojas galės padengti nuostolius;

b)

kokiu mastu yra įdiegtos tinkamos priemones, kuriomis būtų užtikrintas tarpvalstybinis pertvarkymo veiksmų pripažinimas ir veiksmingumas;

c)

kokiu mastu yra įdiegtos tinkamos valdymo priemonės, vidaus procesas ir informacinės valdymo sistemos, siekiant padėti vykdyti nurašymą arba konvertavimą, įskaitant paramą portfelių perdavimui.

5. Likvidumas ir finansavimas pertvarkymo metu

5. a)

kokiu mastu dėl įmonės arba grupės verslo modelio pertvarkymo gali atsirasti likvidumo poreikių;

b)

kokiu mastu turima procesų ir pajėgumų siekiant i) įvertinti likvidumo ir finansavimo poreikius pertvarkymo strategijai įgyvendinti, ii) apskaičiuoti likvidumo poziciją pertvarkymo atveju ir apie ją pranešti bei iii) nustatyti ir sutelkti turimą įkaitą ir kokiu mastu jie gali būti naudojami, kad pertvarkymo metu ir jį užbaigus būtų galima gauti finansavimą.

6. Informacinės sistemos ir duomenų reikalavimai Kokiu mastu įmonės ar grupės yra įdiegusios tinkamą informacinių sistemų valdymą, vertinimo pajėgumus ir technologinę infrastruktūrą, kad galėtų teikti informaciją, būtiną i) pertvarkymo planams rengti ir prižiūrėti, ii) sąžiningam, apdairiam bei tikroviškam vertinimui atlikti ir iii) veiksmingam pertvarkymo veiksmų taikymui, be kita ko, sparčiai kintančiomis sąlygomis.

7. Komunikacija Kokiu mastu įmonės ar grupės yra parengusios komunikacijos planus, kuriais būtų užtikrinama, kad būtų laiku, patikimai ir nuosekliai palaikomi ryšiai su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, ir padedama įgyvendinti pertvarkymo veiksmus, taip pat parengusios valdymo priemones, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas šių planų įgyvendinimas.

8. Valdymas Kokiu mastu įdiegti patikimi valdymo procesai, kurie palengvina pertvarkymo veiksmų parengimą ir įgyvendinimą, įskaitant i) atitinkamos informacijos tikslų teikimą laiku (reguliariai ir ad hoc pagrindu), ii) veiksmingą priežiūrą pertvarkymo planavimo bei krizės atveju ir iii) veiksmingą sprendimų priėmimą pertvarkymo metu.

9. Patikimumas ir poveikis

9. a)

kokiu mastu pertvarkymo veiksmai atitinka pertvarkymo tikslus ir yra patikimi, įskaitant tikėtino poveikio draudėjui, kreditoriams, sandorio šalims ir darbuotojams vertinimą;

b)

kokiu mastu galima tinkamai įvertinti įmonės ar grupės pertvarkymo poveikį realiajai ekonomikai ar finansiniam stabilumui ir apriboti neigiamo poveikio plitimą, atsižvelgiant į galimus veiksmus, kurių gali imtis trečiosios valstybės institucijos;

c)

kokiu mastu yra įdiegtos struktūros ir priemonės, kurios galėtų palengvinti grupių, kurių patronuojamosios įmonės įsteigtos skirtinguose jurisdikciją turinčiuose subjektuose, pertvarkymą.

Versions

1. 2024-11-27